Iš Amsterdamo į Lietuvą autobusai – vežame kiekvieną dieną ir ką reikia žinoti

Gryžimas iš Amsterdamo į Lietuvą – ne mažiau svarbus nei kelionė ten. Dauguma žmonių galvoja apie tai, kaip nusigauti į Amsterdamą, bet pamiršta, kad ir atgal reikia kažkaip grįžti. O grįžti reikia patogiai, saugiai ir laiku. Autobusai iš Amsterdamo į Lietuvą kursuoja reguliariai, bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti. Pats esu vežęs keleivius šiuo maršrutu ne kartą, ir galiu pasakyti – grįžimas kartais būna net sudėtingesnis nei išvykimas. Žmonės pavargę po kelionės ar darbo, daiktų daugiau, o kartais ir nuotaika ne pati geriausia. Tad pasistengsiu atsakyti į visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Maršrutai – autobusai iš Amsterdamo į Lietuvą

Koks maršrutas naudojamas grįžtant iš Amsterdamo į Lietuvą?

Maršrutas praktiškai toks pat kaip ir į Amsterdamą, tik atvirkščiai. Amsterdamas – Utrechtas – Arnhemas – Osnabriukas – Hanoveris – Berlynas – Frankfurtas prie Oderio – Poznanė – Varšuva – Suvalkai – Kaunas. Atstumas – apie 1400-1500 kilometrų. Kelionė trunka 20-24 valandas, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Vienintelis skirtumas – grįžtant kartais pasirenkamas šiek tiek kitoks kelias per Vokietiją, ypač jei yra kamščiai ar kelių darbai. Bet esmė ta pati – per Lenkiją, tiesiai į Lietuvą. Vairuotojai šį maršrutą žino mintinai, tad netikėtumų retai būna.

Ar yra tiesioginių reisų iš Amsterdamo į Kauną?

Taip, yra. Tiesioginiai reisai – tai patogiausias variantas, nes nereikia niekur persėsti. Tiesa, ne visi vežėjai važiuoja kasdien – kai kurie tik kelis kartus per savaitę. Populiariausios dienos grįžimui – sekmadienis ir pirmadienis, kai žmonės baigia savo reikalus Olandijoje ir grįžta namo. Penktadieniais ir šeštadieniais mažiau reisų, nes daugiau žmonių važiuoja į Amsterdamą, o ne iš jo. Jei planuojate grįžti ne populiariausiu metu, gali tekti ieškoti alternatyvų – persėsti Berlyne ar Varšuvoje, arba ieškoti kito vežėjo.

Kokiuose miestuose galima įlipti į autobusą grįžtant?

Amsterdame – pagrindinė stotis arba Sloterdijk. Taip pat galima įlipti Utrechte, Arnheime, o kartais ir mažesniuose miestuose, jei vežėjas ten sustoja. Vokietijoje – Berlyne, Hanveryje, Osnabriuke. Lenkijoje – Poznanėje, Varšuvoje, Suvalkuose. Svarbu žinoti, kad ne visi autobusai sustoja visuose šiuose miestuose – reikia pasitikslinti su konkrečiu vežėju. Jei gyvenate ne Amsterdame, bet kitame Olandijos mieste – pavyzdžiui, Roterdame ar Hagoje – gali tekti pirmiausia nuvažiuoti iki Amsterdamo, o tada jau sėsti į autobusą į Lietuvą. Arba ieškoti vežėjo, kuris važiuoja per jūsų miestą.

Kaip skiriasi grįžimo maršrutas nuo išvykimo maršruto?

Iš esmės – nesiskiria. Tas pats kelias, tos pačios stotelės, tie patys sustojimai. Vienintelis skirtumas – eismo sąlygos. Ryte išvykstant iš Amsterdamo gali būti kamščiai mieste, bet užmiestyje – laisviau. Vakare – atvirkščiai. Taip pat priklauso nuo savaitės dienos – sekmadieniais keliai paprastai laisvesni, penktadieniais – apkrautesni. Vairuotojai kartais koreguoja maršrutą pagal situaciją – jei žino, kad kažkur eismas intensyvus, gali pasukti kitu keliu. Bet tai nekeičia bendro vaizdo – grįžimo maršrutas išlieka tas pats.

Kainos – bilietų kainos grįžimui

Kiek kainuoja bilietas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kainos panašios kaip ir į Amsterdamą – nuo 40-50 eurų pigiausiems bilietams iki 90-110 eurų piko metu. Vidutiniškai – 60-80 eurų. Bet yra vienas niuansas – grįžtant kartais būna sunkiau rasti pigių bilietų, nes dauguma žmonių perka abipusį bilietą iš karto. Jei perkate tik vieną pusę – grįžimą – gali tekti mokėti daugiau. Ypač jei perkate paskutinę minutę. Mano patarimas: jei žinote, kada grįšite, pirkite abipusį bilietą iš karto – taip sutaupysite. Jei ne – bent jau pirkite grįžimo bilietą iš anksto, kai tik sužinosite datą.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo to, iš kurio miesto išvykstate?

Šiek tiek. Jei išvykstate iš Amsterdamo – kaina standartinė. Jei iš kito miesto – pavyzdžiui, Roterdamo ar Hagos – gali būti pigiau arba brangiau, priklausomai nuo vežėjo. Kartais pigiau važiuoti iki Amsterdamo traukiniu ir ten sėsti į autobusą, nei ieškoti tiesioginio reiso iš mažesnio miesto. Bet tai ne visada – reikia palyginti kainas. Taip pat kainos gali skirtis priklausomai nuo to, ar važiuojate tiesiogiai, ar su persėdimu. Tiesioginiai reisai paprastai brangesni, bet sutaupo laiko.

Ar galima grįžti pigiau nei išvykti?

Kartais taip, ypač jei grįžate ne populiariausiu metu. Pavyzdžiui, jei išvykstate penktadienį (brangu) ir grįžate antradienį (pigiau), bendra kelionė gali kainuoti mažiau nei abu bilietai piko metu. Taip pat yra vežėjų, kurie siūlo nuolaidas grįžtantiems – pavyzdžiui, jei pirkote bilietą į Amsterdamą pas juos, grįžimą gaunate su 10-20 procentų nuolaida. Bet tai ne visada, reikia klausti. Pigiausi bilietai – darbo dienomis, ne sezono metu, perkant iš anksto. Brangiausi – savaitgaliais, švenčių metu, paskutinę minutę.

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti grįžtant?

Panašios kaip ir išvykstant – maistas kelyje, papildomas bagažas, Amsterdamo viešasis transportas iki stoties. Bet grįžtant gali atsirasti ir kitų išlaidų – pavyzdžiui, jei vežate suvenyrų ar dovanų, gali prireikti papildomo bagažo. Taip pat – jei pavėluojate į autobusą ir reikia pirkti naują bilietą. Olandijoje taksi ar Uber iki stoties gali kainuoti 20-40 eurų, priklausomai nuo atstumo. Viešasis transportas pigesnis – 3-5 eurai. Ir dar – jei grįžate su persėdimu, gali tekti mokėti už papildomą bilietą tarp miestų. Visa tai reikia įsivertinti planuojant kelionę.

Patogumai – ką siūlo autobusai grįžtant

Ar autobusai grįžtant yra tokie patys kaip ir išvykstant?

Paprastai taip – tie patys autobusai važiuoja pirmyn ir atgal. Bet ne visada. Kartais vežėjas turi kelis autobusus, ir grįžtant gali gauti kitą. Tai reiškia, kad komfortas gali skirtis – vienas autobusas naujesnis, kitas senesnis. Jei jums svarbu, kuriuo autobusu važiuosite, galite pasitikslinti su vežėju. Bet dažniausiai to nereikia – skirtumai nedideli. Svarbiausia, kad autobusas būtų tvarkingas, sėdynės patogios, o vairuotojas – patyręs. Visa kita – antraeilė.

Ar grįžtant yra tiek pat sustojimų kaip ir išvykstant?

Taip, sustojimų skaičius panašus – 3-5 ilgesni ir keletas trumpesnių. Bet laikas gali skirtis – priklauso nuo to, kada išvykstate ir kada turite pasiekti Lietuvą. Jei išvykstate ryte, sustojimai gali būti ilgesni, nes laiko daugiau. Jei vakare – trumpesni, kad spėtumėte atvykti kitą dieną. Vairuotojai taip pat atsižvelgia į keleivių pageidavimus – jei visi nori greičiau namo, gali daryti mažiau sustojimų. Bet tai ne visada – saugumas svarbiau nei greitis.

Ar galima miegoti autobuse grįžtant?

Žinoma, ir dauguma žmonių taip daro. Kelionė trunka visą naktį, tad miegas – geriausias būdas praleisti laiką. Bet miegoti sėdint nėra labai patogu, ypač jei sėdynės ne visai atsilenkia. Pagalvėlė po kaklą ir antklodė labai padeda. Ausinės – kad negirdėtumėte aplinkinių garsų. Jei sėdite prie lango – galite atsiremti į jį. Jei ne – į sėdynės atlošą. Svarbiausia – patogūs drabužiai. Nesimiegokite su džinsais arba aptemptais rūbais – tai tikrai nepatogu. Laisvi drabužiai – geriausias pasirinkimas.

Dokumentai – ką reikia turėti grįžtant

Ar reikia kitokių dokumentų grįžtant nei išvykstant?

Ne, tie patys – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Vienintelis skirtumas – jei Olandijoje įsigijote kažką, kas turi būti deklaruota (pavyzdžiui, didelius kiekius alkoholio ar tabako), gali prireikti papildomų dokumentų. Bet tai retas atvejis. Daugumai žmonių užtenka to paties dokumento, su kuriuo išvyko. Svarbu, kad jis būtų galiojantis – jei kelionė trunka ilgiau nei planuota, pasitikrinkite, ar dokumentas dar galioja. Yra buvę atvejų, kai žmonės pamiršta, kad jų asmens tapatybės kortelė baigia galioti, ir tada kyla problemų.

Ar reikia pildyti deklaraciją grįžtant į Lietuvą?

Daugeliu atvejų – ne. Lietuva ir Nyderlandai yra ES viduje, tad prekių judėjimas laisvas. Bet yra ribojimų – alkoholiui, tabakui, pinigams. Jei vežate daugiau nei leidžiama, reikia deklaruoti. Pavyzdžiui, daugiau nei 800 cigarečių, daugiau nei 10 litrų stipraus alkoholio, daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais. Tai nereiškia, kad draudžiama – tiesiog reikia pranešti. Jei nežinote, ar jūsų krovinys turi būti deklaruotas – pasitarkite su muitinės pareigūnais arba paieškokite informacijos Muitinės departamento svetainėje.

Ką daryti, jei praradote dokumentą Olandijoje?

Pirma – praneškite policijai ir gaukite pranešimą apie praradimą. Antra – kreipkitės į Lietuvos ambasadą Hagoje arba konsulatą. Jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui. Tai užtrunka – gali prireikti vienos ar dviejų dienų. Trečia – praneškite vežėjui, kad turite problemų su dokumentais. Kartais jie gali atidėti bilietą arba pasiūlyti alternatyvą. Ketvirta – jei skubate, galite bandyti grįžti su kitais dokumentais – teisėmis arba studento pažymėjimu. Bet tai rizikinga – gali nepraleisti pasienyje. Geriausia – tiesiog neprarasti dokumentų.

Bagansas – ką vežtis atgal

Ar galima vežti daugiau bagažo grįžtant nei išvykstant?

Techniškai – ne, bagažo limitas tas pats. Bet praktiškai – dažnai žmonės grįžta su daugiau daiktų nei išvyko. Suvenyrai, dovanos, nauji pirkiniai – visa tai užima vietą. Jei žinote, kad pirksite daug, pasirūpinkite papildomu bagažu iš anksto. Pigiau nei mokėti paskutinę minutę. Taip pat galite išsiųsti dalį daiktų paštu arba kurjeriu – kartais tai pigiau nei mokėti už papildomą bagažą. Ypač jei daiktai sunkūs arba dideli. Pašto išlaidos gali būti 20-50 eurų, priklausomai nuo svorio ir dydžio.

Ką daryti, jei bagažas netelpa į autobusą?

Tai nutinka, ypač jei autobusas pilnas ir visi turi daug bagažo. Vairuotojas gali paprašyti sumažinti bagažą arba atsisakyti vežti papildomus vienetus. Jei taip atsitinka – turite keletą variantų. Galite palikti dalį daiktų Amsterdame (jei turite kur) ir atsiųsti vėliau. Galite ieškoti kito vežėjo, kuris turi daugiau vietos. Arba galite sumokėti papildomai už papildomą vietą – jei vežėjas sutinka. Geriausia – planuoti iš anksto ir nevežti per daug. Žinau, kad tai sunku, ypač po ilgo buvimo užsienyje, bet praktika rodo, kad mažiau yra geriau.

Ar galima vežti maistą iš Olandijos?

Taip, daugumą maisto produktų galima vežti laisvai – sūrius, šokoladą, saldainius, sausainius. Olandija garsėja savo sūriais, tad daugelis jų parsiveža. Bet yra ribojimų mėsos ir pieno produktams – ne dėl muitinės, o dėl saugumo. Šviežią mėsą ir pieną vežti ilgą kelią nėra geriausia idėja – gali sugesti. Supakuoti produktai – kita istorija. Taip pat atkreipkite dėmesį į kiekius – jei vežate didelius kiekius vieno produkto, gali kilti klausimų, ar tai ne komercinis krovinys. Asmeniniam naudojimui – jokių problemų.

Sustojimai – poilsio vietos grįžtant

Kur dažniausiai sustojama grįžtant iš Amsterdamo?

Pirmas sustojimas paprastai būna Vokietijoje – Osnabriuke arba Hanveryje. Tada Berlyne arba netoli jo. Lenkijoje – Poznanė, Varšuva, Suvalkai. Tai tie patys miestai kaip ir išvykstant, tik eiliškumas atvirkščias. Sustojimų vietos gali skirtis – vieni vežėjai mėgsta vienas degalinės, kiti – kitas. Bet esmė ta pati – kas 4-6 valandos ilgesnis sustojimas, kas 2-3 valandos – trumpas. Grįžtant žmonės dažnai pavargę, tad sustojimai gali būti šiek tiek ilgesni – vairuotojai supranta, kad reikia daugiau laiko prasitempti kojas.

Ar sustojimuose grįžtant yra maisto?

Taip, kaip ir išvykstant. Vokietijoje – bratwurst, duona, sūris. Lenkijoje – karšti patiekalai, barščiai, koldūnai. Degalinėse – sumuštiniai, užkandžiai, gėrimai. Kainos – panašios kaip ir išvykstant. Bet grįžtant žmonės dažnai turi mažiau pinigų – išleido Olandijoje, tad taupo. Todėl rekomenduoju pasiruošti maisto iš anksto – nusipirkti prieš išvykstant iš Amsterdamo. Supermarketai Olandijoje turi gerą pasirinkimą ir normalias kainas. Albert Heijn, Jumbo, Lidl – visur galite rasti tinkamų užkandžių kelionei.

Laikas – grįžimo grafikai

Kada autobusai išvyksta iš Amsterdamo?

Dauguma vežėjų organizuoja išvykimus vakarais – tarp 17:00 ir 21:00. Tai optimalus laikas, nes kelionė trunka visą naktį, o Lietuvą pasiekiate kitą dieną – popiet arba vakare. Yra ir ryto reisų, bet jie rečiau. Jei išvykstate ryte – apie 8:00-10:00 – Lietuvą pasieksite kitą dieną anksti ryte. Bet tai mažiau populiaru, nes reikia praleisti visą dieną autobuse. Mano nuomone, vakarinis išvykimas patogiausias – praleidžiate naktį kelyje, o dieną galite pailsėti arba tvarkyti reikalus.

Ar autobusai iš Amsterdamo važiuoja kiekvieną dieną?

Didelės kompanijos – taip, kasdien. Mažesni vežėjai – mikriukai – gali važiuoti tik kelis kartus per savaitę. Populiariausios dienos – sekmadienis ir pirmadienis. Savaitgaliais reisų mažiau, bet yra. Jei planuojate grįžti ne populiariausiu metu, gali tekti ieškoti alternatyvų. Verta pasitikrinti kelis vežėjus – vienas gali važiuoti pirmadieniais, kitas – antradieniais. Arba galite rinktis reisą su persėdimu – pavyzdžiui, iš Amsterdamo į Berlyną, o iš Berlyno į Kauną. Tai ilgiau, bet kartais vienintelis variantas.

Kaip sužinoti, ar autobusas vėluoja?

Geriausias būdas – stebėti vežėjo svetainę arba socialinius tinklus. Dauguma vežėjų skelbia informaciją apie vėlavimus. Taip pat galite skambinti tiesiogiai – vairuotojas arba dispečeris gali pasakyti, kiek vėluojama. Yra programėlių, kurios seka autobusų judėjimą – jos naudingos, bet ne visi vežėjai jas naudoja. Jei autobusas vėluoja – nieko nepadarysite, tik laukite. Bet jei vėluoja ilgai – daugiau nei 2-3 valandas – galite prašyti kompensacijos arba keisti bilietą. Priklauso nuo vežėjo politikos.

Išvada

Grįžimas iš Amsterdamo į Lietuvą – tai kelionės pabaiga, bet ne mažiau svarbi dalis. Svarbu pasirinkti tinkamą vežėją, tinkamą laiką ir tinkamai pasiruošti. Ilga kelionė, bet su kantrybe ir gera nuotaika ji praeis greičiau. Nepamirškite dokumentų, bagažo ir geros nuotaikos. O svarbiausia – būkite namie laiku. Sėkmės kelyje.