Amsterdamas LT kelionės

Amsterdamas – vienas tų miestų, kuriuos lietuviai tiesiog diegia. Gal tai kanalai, gal laisvės dvasia, gal tiesiog tai, kad ten viskas kitaip nei Vilniuje ar Kaune. Amsterdamas LT kelionės – tai ne tik turistinės išvykos, bet ir darbo reikalai, studijos, svečiavimasis pas draugus ar giminaičius. Daug lietuvių gyvena Olandijoje, ir kelionės tarp Lietuvos bei Amsterdamo yra kasdienybė. Transporto pasirinkimas platus – lėktuvai, traukiniai, mikroautobusai, net nuosavas automobilis. Bet ką pasirinkti? Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie keliones iš Lietuvos į Amsterdamą ir atgal.

Transportas – kelionės į Amsterdamą

1. Koks transporto būdas geriausias kelionei į Amsterdamą?

Nėra vieno atsakymo – viskas priklauso nuo jūsų prioritetų. Jei svarbiausia greitis – lėktuvas. Jei svarbiausia kaina – mikroautobusas. Jei norite komforto ir lankstumo – nuosavas automobilis. Traukinys – gražus variantas, bet brangus ir ilgas. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Lėktuvas – 2 valandos skrydžio, bet reikia atvykti į oro uostą anksčiau, laukti bagažo, ir iš Schiphol oro uosto iki miesto centro – dar pusvalandis traukiniu. Mikroautobusas – 22-26 valandos, bet išvykstate iš miesto centro ir atvykstate į miesto centrą. Automobilis – laisvė sustoti kur norite, bet reikia vairuoti 20 valandų. Viskas turi savo kainą – pinigine ir laiko prasme.

2. Kiek kainuoja skrydis iš Lietuvos į Amsterdamą?

Skrydžio kaina labai svyruoja – nuo 30 eurų (jei pagausite akciją) iki 200-300 eurų (jei perkate paskutinę minutę). Vidutiniškai – 80-150 eurų į vieną pusę. Pigiausi skrydžiai būna antradieniais ir trečiadieniais, brangiausi – penktadieniais ir sekmadieniais. Yra tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir Kauno – jie trunka apie 2,5 valandos. Bet yra ir skrydžių su persėdimu – per Rygą, Varšuvą ar Frankfurtą – kurie gali būti pigesni, bet trunka ilgiau. Vienas klientas rado bilietą už 25 eurus – tai buvo neįtikėtina kaina, bet jis turėjo skristi 6 valandas su persėdimu ir atvykti vidury nakties. Kartais pigiausias variantas nėra patogiausias.

3. Ar verta važiuoti automobiliu į Amsterdamą?

Verta, jei keliaujate su šeima arba draugų grupe – tada kelia dalinasi ir išeina pigiau nei lėktuvas. Taip pat verta, jei planuojate būti Olandijoje ilgiau ir norite turėti transportą vietoje. Bet yra ir minusų – 20 valandų vairavimo, degalų kaina, kelių mokesčiai, parkavimas Amsterdame (kuris yra labai brangus – 5-7 eurai už valandą centre). Be to, Amsterdamas nėra draugiškas automobiliams miestas – dviračiai ir viešasis transportas yra daug patogiau. Vienas šeima važiavo automobiliu su dviem vaikais – jie sustojo nakčiai Vokietijoje, todėl kelionė užtruko 2 dienas. Jie sakė, kad tai buvo nuotykis, bet kitą kartą skristų lėktuvu.

4. Kokie traukiniai važiuoja į Amsterdamą?

Tiesioginių traukinių iš Lietuvos į Amsterdamą nėra – reikia persėsti. Populiariausias maršrutas – Vilnius-Ryga, tada Ryga-Berlynas, tada Berlynas-Amsterdamas. Tai ilga kelionė – 24-30 valandų – ir brangi, nes reikia pirkti kelis bilietus. Yra ir variantas per Varšuvą – Vilnius-Varšuva, tada Varšuva-Berlynas arba tiesiogiai Varšuva-Amsterdamas. Traukiniai yra patogūs – galima vaikščioti, yra restorano vagonas, gražūs vaizdai pro langą. Bet kaina – 100-200 eurų, o kartais daugiau. Vienas studentas važiavo traukiniu, nes jis bijo skraidyti – jis sakė, kad kelionė buvo graži, bet per ilga. Kitą kartą jis rinkosi mikroautobusą.

5. Ką pasirinkti – tiesioginį skrydį ar su persėdimu?

Tiesioginis skrydis yra patogiau – mažiau laiko, mažiau streso, mažiau galimybių prarasti bagažą. Bet jis dažniausiai brangesnis. Skrydis su persėdimu gali būti pigesnis, bet trunka ilgiau – 5-8 valandos vietoj 2,5 – ir yra rizika, kad praleisite jungiamąjį skrydį. Turėjau klientą, kuris skrido per Frankfurtą – pirmas skrydis vėlavo, ir jis praleido antrą. Jis turėjo laukti 8 valandas Frankfurto oro uoste ir skristi kitu reisu. Nemalonu. Todėl, jei renkatės skrydį su persėdimu – palikite bent 2 valandas tarp skrydžių. Geriau palaukti oro uoste nei praleisti jungiamąjį skrydį.

Praktiniai patarimai – kelionės į Amsterdamą

6. Ką veikti Amsterdame per 2-3 dienas?

Amsterdamas nėra didelis miestas, ir 2-3 dienų užtenka pamatyti pagrindinius dalykus. Rijksmuseum, Van Gogo muziejus, Anne Frank namas – tai klasika. Bet yra ir kitų dalykų – pasivaikščiojimas kanalais, dviračių nuoma, Jordaan rajonas su mažomis parduotuvėlėmis ir kavinėmis, Vondelparkas, kuriame galima tiesiog sėdėti ir stebėti žmones. Ir dar – valgyti. Olandiškas maistas nėra labai įvairus, bet yra gerų restoranų, ypač indoneziečių ir surinamiečių virtuvės. Vienas klientas man sakė, kad jis praleido visą dieną tiesiog vaikščiodamas be tikslo – ir tai buvo geriausia jo kelionės diena. Kartais nereikia plano – tiesiog reikia leisti sau klaidžioti.

7. Kiek pinigų reikia kelionei į Amsterdamą?

Tai priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo. Biudžetinis variantas – 50-70 eurų per dieną (nakvynė hostelyje, maistas iš parduotuvės, nemokami muziejai). Vidutinis – 100-150 eurų per dieną (viešbutis, restoranai, muziejai). Prabangus – 200+ eurų per dieną. Amsterdamas nėra pigus miestas – nakvynė centre kainuoja 80-150 eurų už naktį, maistas restorane – 15-30 eurų, muziejus – 15-25 eurai. Bet yra būdų sutaupyti – hosteliai, maistas iš Albert Heijn parduotuvės, nemokami renginiai. Vienas studentas pragyveno Amsterdame 5 dienas už 250 eurų – jis miegojo hostelyje, valgė sumuštinius ir lankė tik nemokamus muziejus. Tai įmanoma, bet reikia planuoti.

8. Ar Amsterdame brangu?

Taip, Amsterdamas yra vienas brangesnių Europos miestų. Ypač nakvynė – viešbučiai centre yra brangūs, o pigesni variantai yra toliau nuo centro. Maistas taip pat ne pigus – kavinėje pietūs kainuoja 12-20 eurų, restorane – 25-40 eurų. Transportas – tramvajaus bilietas 3-4 eurai, dienos bilietas – 8-9 eurai. Bet yra ir gerų naujienų – daugelis muziejų siūlo nuolaidas jaunimui, studentams ir internetu perkantiems bilietams. Ir dar – Amsterdamas yra miestas, kurį galima mėgautis nešvaistant pinigų. Pasivaikščiojimas kanalais, stebėjimas žmonių, dviračių nuoma – tai nekainuoja daug, bet suteikia daug džiaugsmo.

9. Kaip pigiau nusigauti iš Schiphol oro uosto į miesto centrą?

Geriausias variantas – traukinys. Jis važiuoja kas 10 minučių, kelionė trunka 15-20 minučių, ir kainuoja apie 5-6 eurus. Bilietą galima nusipirkti automate arba internetu. Taksi kainuoja 40-50 eurų – tai gerokai brangiau. Yra ir autobusai, bet jie lėtesni. Vienas dalykas, kurį ne visi žino – traukinių stotis yra po oro uostu, todėl nereikia eiti lauke. Tiesiog nusileidžiate eskalatoriumi ir esate stotyje. Labai patogu. Bet yra vienas niuansas – traukiniai kartais vėluoja arba būna perpildyti, ypač piko valandomis. Turėjau klientą, kuris turėjo laukti 3 traukinius, kol rado vietą su lagaminu. Nemalonu, bet retas atvejis.

10. Ar Amsterdame saugu?

Taip, Amsterdamas yra saugus miestas – vienas saugiausių Europoje. Bet, kaip ir bet kuriame dideliame mieste, reikia būti atsargiems. Kišenvagiai yra – ypač turistinėse vietose ir traukinių stotyse. Nelaikykite telefono ar piniginės atvirose kišenėse. Naktį vienas nevaikščiokite po tamsius parkus arba atokias gatves. Bet tai bendri patarimai, galiojantys bet kuriam miestui. Vienas klientas prarado telefoną, kai jį padėjo ant kavinės stalo – kas nors tiesiog paėmė ir nuėjo. Jis to nepastebėjo iš karto. Todėl būkite budrūs, bet nebijokite – Amsterdamas yra draugiškas miestas, ir dauguma žmonių yra malonūs.

Dokumentai – kelionės į Amsterdamą

11. Ar reikia paso kelionei į Olandiją?

Ne, jei esate Lietuvos pilietis – užtenka asmens tapatybės kortelės. Olandija yra ES narė, ir laisvas judėjimas galioja. Bet jei keliaujate su vaikais – jiems reikia savo dokumento. Vaikas negali būti įrašytas į tėvų pasą. Taip pat – jei turite kitos šalies pilietybę arba leidimą gyventi – pasitikrinkite, kokie dokumentai reikalingi. Vienas klientas, kuris turėjo Lietuvos leidimą gyventi, bet ne Lietuvos pilietybę, turėjo problemų – jam reikėjo paso. Todėl, nors lietuviams paso nereikia, visada patikrinkite savo situaciją, ypač jei turite sudėtingesnę dokumentų istoriją.

12. Ar reikia vizos?

Ne, Lietuvos piliečiams vizos nereikia – nei į Olandiją, nei į bet kurią kitą ES šalį. Galite būti bet kurioje ES šalyje neribotą laiką. Bet jei keliaujate iš Olandijos į ne ES šalį – pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę – gali reikėti vizos arba leidimo. Po Brexit situacija pasikeitė – britai nebe ES, ir lietuviams gali reikėti elektroninio leidimo. Bet tai jau kita tema. Svarbiausia – į Olandiją vizos nereikia, ir tai palengvina kelionę. Vienas klientas, kuris anksčiau gyveno ne ES šalyje, vis dar tikrindavo, ar jam reikia vizos – seni įpročiai. Jam visada sakydavau – ne, nereikia, tu ES pilietis.

13. Ką daryti, jei prarandu dokumentus Amsterdame?

Pirma – ne panikuoti. Kreipkitės į Lietuvos ambasadą Hagoje – jie gali išduoti laikiną kelionės dokumentą, kad galėtumėte grįžti namo. Ambasados adresas: Johan de Wittlaan 16, 2517 JR Den Haag. Telefonas: +31 70 306 8040. Taip pat praneškite policijai – jie užregistruos praradimą ir duos pažymą, kuri gali būti reikalinga ambasadai. Ir dar – jei turite paso kopiją telefone arba el. pašte – tai labai padės. Vienas klientas prarado visus dokumentus – jam prireikė 3 dienų, kad gautų laikiną dokumentą. Jis turėjo likti Amsterdame ilgiau nei planavo. Nemalonu, bet viskas išsprendžiama.

14. Ar reikia sveikatos draudimo kelionei į Olandiją?

Jeigu turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) – ji galioja Olandijoje. Bet ji padengia tik būtinąją medicinos pagalbą, ne viską. Todėl rekomenduoju turėti papildomą kelionės draudimą, kuris apima ir kitas išlaidas – vaistus, dantų gydymą, repatriaciją. Draudimas kainuoja 5-15 eurų už kelionę – tai nedidelė suma už ramybę. Vienas klientas susirgo Amsterdame – jam reikėjo gydytojo ir vaistų. Su ESDK – gydytojas buvo nemokamas, bet vaistus jis turėjo pirkti pats. Su papildomu draudimu – viskas būtų padengta. Todėl, nors ESDK yra gerai, papildomas draudimas yra geriau.

15. Ką daryti, jei susirgstu Amsterdame?

Eikite pas gydytoją arba į ligoninę. Olandijoje sveikatos sistema yra gera, ir gydytojai kalba angliškai. Jei reikia greitosios pagalbos – skambinkite 112 (tai bendras ES pagalbos numeris). Jei turite ESDK – būtinoji pagalba bus nemokama. Jei ne – mokėsite, bet galėsite gauti kompensaciją iš savo draudimo. Vienas klientas susirgo viduriavimu – jis nuėjo į vaistinę, kur jam davė vaistų be recepto. Kitas klientas susilaužė koją – jis buvo nuvežtas į ligoninę, operuotas, ir viskas buvo padengta ESDK. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos laiku.

Gyvenimas – lietuviai Amsterdame

16. Kiek lietuvių gyvena Olandijoje?

Tikslaus skaičiaus nežinau, bet manoma, kad Olandijoje gyvena 30-50 tūkstančių lietuvių. Dauguma – Amsterdame, Roterdame, Hagoje, Eindhovene. Jie dirba įvairiuose srityse – logistikoje, IT, sveikatos priežiūroje, statybose, žemės ūkyje. Yra lietuvių bendruomenė, lietuviškos mokyklos, net lietuviškos parduotuvės. Vienas klientas, kuris gyvena Amsterdame jau 10 metų, man sakė, kad jis jaučiasi pusiau olandas, pusiau lietuvis – jis kalba olandiškai, bet namuose visada kalba lietuviškai ir valgo cepelinus. Tai gražus pavyzdys, kaip žmonės išlaiko savo tapatybę, net gyvendami toli nuo namų.

17. Ar sunku rasti darbą Olandijoje?

Priklauso nuo to, kokio darbo ieškote. Jei turite specialybę – IT, inžinerija, sveikatos priežiūra – darbą rasti nesunku, ypač jei kalbate angliškai arba olandiškai. Jei ieškote nekvalifikuoto darbo – taip pat yra galimybių, bet konkurencija didesnė. Yra agentūrų, kurios padeda lietuviams rasti darbą Olandijoje – jos rūpinasi dokumentais, apgyvendinimu, kartais net transportu. Bet reikia būti atsargiems – ne visos agentūros yra patikimos. Vienas vaikinas atvyko per agentūrą, kuri žadėjo gerą darbą ir būstą – pasirodė, darbas buvo prastas, o būstas – 10 žmonių kambaryje. Jis išėjo po savaitės. Todėl visada patikrinkite agentūrą prieš vykdami.

18. Kaip dažnai lietuviai grįžta į Lietuvą?

Tai priklauso nuo žmogaus. Vieni grįžta kas mėnesį – ypač jei turi šeimą Lietuvoje. Kiti – kartą per metus arba rečiau. Pigūs skrydžiai ir mikroautobusai leidžia grįžti dažniau nei anksčiau. Vienas klientas važiuoja mikroautobusu kas 2 savaites – jis dirba Amsterdame, o jo draugė gyvena Kaune. Jis sako, kad kelionė ilga, bet jis priprato. Kitas klientas grįžta tik per Kalėdas ir Velykas – jam tai pakanka. Yra ir tokių, kurie negrįžta metų metus – jie sukūrė gyvenimą Olandijoje ir Lietuva tapo tik prisiminimu. Kiekvienas turi savo istoriją.

19. Ar Amsterdame yra lietuviškų parduotuvių ar restoranų?

Taip, yra keletas lietuviškų parduotuvių – jos parduoda lietuvišką maistą: duoną, sūrį, šokoladą, alų, dešras. Restoranų lietuviškų mažiau, bet yra keletas vietų, kur galima rasti cepelinų arba šaltibarščių. Dažniausiai tai nedidelės vietos, kurias žino tik lietuvių bendruomenė. Vienas klientas man sakė, kad jis rado lietuvišką parduotuvę Amsterdame atsitiktinai – jis ėjo gatve ir pamatė užrašą „Lietuviški produktai". Jis įėjo ir negalėjo patikėti – ten buvo viskas, ko jis ilgėjosi: „Rūta" šokoladas, „Džiugas" sūris, net „Vilniaus duona". Jis sakė, kad tai buvo geriausia diena jo gyvenime Olandijoje.

20. Kaip susirasti lietuvių bendruomenę Amsterdame?

Yra Facebook grupės – „Lietuviai Amsterdame", „Lietuviai Olandijoje" – kur žmonės dalijasi informacija, rengia susitikimus, padeda vieni kitiems. Taip pat yra Lietuvių bendruomenė Olandijoje, kuri organizuoja renginius – Kovo 11-osios minėjimus, Jonines, Kalėdų vakarėlius. Vienas klientas, kuris atvyko į Amsterdamą vienas, susirado draugų per Facebook grupę – jie susitiko kavinėje ir tapo artimais draugais. Tai labai svarbu, ypač pirmomis savaitėmis, kai viskas nauja ir vieniša. Lietuvių bendruomenė yra tarsi antra šeima toli nuo namų.

Grįžimas – kelionės iš Amsterdamo

21. Koks pigiausias būdas grįžti iš Amsterdamo į Lietuvą?

Pigiausias – mikroautobusas. Kainos prasideda nuo 45-55 eurų, o jei perkate iš anksto – galima rasti ir už 40 eurų. Skrydis gali būti pigus, jei pagausite akciją – nuo 30 eurų – bet tai retai. Traukinys – brangiausias variantas. Automobilis – jei važiuojate su draugais ir dalinatės išlaidas – gali būti panašiai kaip mikroautobusas. Vienas studentas visada važiuoja mikroautobusu – jis sako, kad tai ne tik pigu, bet ir patogu: jis gali pasiimti tiek bagažo, kiek nori, ir nereikia jaudintis dėl svorio limitų. Jis priprato prie ilgų kelionių ir net mėgsta jas – tai laikas, kai jis gali miegoti, skaityti arba tiesiog žiūrėti pro langą.

22. Kada geriausia pirkti bilietą atgal?

Kuo anksčiau, tuo geriau – tai galioja ir atgaliniam bilietui. Jei žinote, kada grįšite – pirkite abu bilietus iš karto. Dažnai pirmyn-atgal bilietas kainuoja pigiau nei du atskiri. Bet jei nežinote tikslios datos – galite pirkti lankstų bilietą arba pirkti atgalinį bilietą vėliau. Tik nepamirškite, kad paskutinės minutės bilietai yra brangūs. Vienas klientas nusipirko pirmyn bilietą už 50 eurų, o atgalinį – paskutinę dieną už 90 eurų. Iš viso – 140 eurų, o jei būtų pirkęs abu iš karto – būtų mokėjęs 85 eurus. Tai nereikalingos išlaidos, kurių galima išvengti.

23. Ar galima grįžti kitu maršrutu nei važiavote?

Taip, galima – jūs neprivalote grįžti tuo pačiu keliu. Galite važiuoti mikroautobusu į Amsterdamą, o grįžti lėktuvu. Arba atvirkščiai. Tai priklauso nuo to, kas jums patogiau. Vienas klientas atvyko mikroautobusu, o grįžo lėktuvu – jis sakė, kad norėjo patirti abu variantus. Kitas atskrido lėktuvu, o grįžo mikroautobusu – jam reikėjo parsivežti daug daiktų, ir mikroautobuse nebuvo svorio limitų. Lankstumas yra vienas didžiausių kelionių privalumų – jūs galite kurti savo maršrutą pagal savo poreikius.

24. Ką daryti, jei noriu pratęsti viešnagę Amsterdame?

Jei turite lankstų bilietą – tiesiog pakeiskite datą. Jei ne – gali tekti pirkti naują bilietą. Bet dauguma vežėjų leidžia keisti datą už nedidelį mokestį – 10-20 eurų. Svarbu pranešti kuo anksčiau, kad būtų laisvų vietų naujoje dienoje. Vienas klientas nusprendė likti Amsterdame dar 3 dienas – jis paskambino vežėjui, sumokėjo 15 eurų keitimo mokestį, ir viskas buvo sutvarkyta. Paprasta. Bet jei lauksite paskutinės dienos – gali būti, kad laisvų vietų nebėra. Todėl, jei jaučiate, kad norėsite likti ilgiau – rinkitės lankstų bilietą nuo pat pradžių.

25. Kaip parsivežti suvenyrų iš Amsterdamo?

Amsterdamas garsėja savo suvenyrais – tulpių svogūnėliai, sūris, mediniai klumpės, Delfto porcelianas. Jei keliaujate lėktuvu – atkreipkite dėmesį į bagažo svorio limitą. Jei mikroautobusu – galite vežti daugiau. Vienas klientas nusipirko 10 kilogramų sūrio – jis važiavo mikroautobusu, ir jam nebuvo problemų. Kitas klientas nusipirkęs tulpių svogūnėlių skrido lėktuvu – jis turėjo mokėti už papildomą bagažą. Todėl, jei planuojate pirkti daug suvenyrų – mikroautobusas yra geresnis pasirinkimas. Ir dar – tulpių svogūnėlius galima siųsti paštu – daugelis parduotuvių siūlo šią paslaugą.

26. Ar verta vykti į Amsterdamą tik savaitgaliui?

Verta, jei gyvenate netoli – pavyzdžiui, Belgijoje ar Vokietijoje. Bet iš Lietuvos – savaitgalis yra per trumpas. Kelionė mikroautobusu užima beveik visą dieną, todėl savaitgaliui lieka tik viena diena vietoje. Skrydis – greitesnis, bet vis tiek reikia laiko oro uostams. Idealus variantas – 3-4 dienos. Bet jei turite tik savaitgalį – galima, tiesiog reikia suprasti, kad matysite mažiau. Vienas klientas skrido penktadienio vakarą ir grįžo sekmadienio vakarą – jis sakė, kad spėjo pamatyti tik centrinę dalį ir vieną muziejų. Jam to užteko, bet jis norėjo grįžti ilgesniam laikui. Amsterdamas vertas daugiau nei vieno savaitgalio.

Išvada

Amsterdamas LT kelionės yra populiarios ir prieinamos – ypač mikroautobusais, kurie siūlo gerą kainos ir patogumo santykį. Svarbiausia – iš anksto planuoti, pirkti bilietus laiku ir būti pasiruošusiam ilgai kelionei (jei važiuojate mikroautobusu). Amsterdamas yra miestas, kuris vertas kelionės – nesvarbu, ar važiuojate pirmą kartą, ar dešimtą. Kiekvieną kartą atrasite kažką naujo. O kelionė – tai ne tik patekimas iš taško A į tašką B, bet ir patirtis, kurią prisiminsite ilgai.