Kačių pervežimas į Roterdamą, vežame kiekvieną dieną

Katės – keisti sutvėrimai. Viena vertus, jos atrodo visiškai nepriklausomos, kita vertus – pakeitus aplinką patiria tokį stresą, kad kartais net apsivemia. Per penkerius metus, kai vežu kates į Roterdamą, mačiau visko – nuo kačių, kurios ramiai miega visą kelią, iki tokių, kurios urzgia kiekvieną kilometrą. Šitas tekstas yra viskas, ką sužinojau apie kačių pervežimą – ne iš vadovėlių, o iš realios patirties. Jei planuojat vežt savo katiną ar katę į Olandiją, čia rasit atsakymus į klausimus, kurių kitur neatsako.

Pasiruošimas – kačių transportavimas į Nyderlandus

1. Kokie dokumentai reikalingi katės pervežimui į Roterdamą?

Trys pagrindiniai dalykai: gyvūno pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Pasą išduoda veterinarijos gydytojas su ES autorizacija. Jame būna sužymėti visi skiepai, gydymai ir mikročipo numeris. Mikročipas turi būti įskaitomas pagal ISO 11784 standartą – senesni čipai kartais neveikia Olandijos skaitytuvuose. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Vieną kartą skambina moteris iš Šiaulių – nori vežt savo britų trumpaplaukę, bet skiepas padarytas prieš savaitę. Teko aiškint, kad reikia laukt dar dvi savaites. Ji nelabai patenkinta buvo, bet taisyklės yra taisyklės. Katėms nereikia Echinococcus gydymo – tai skirta tik šunims.

2. Kokia dėžė tinka katei vežti?

Čia svarbu suprast, kad ne visos dėžės vienodos. Trumpoms kelionėms tinka ir minkštas transportavimo krepšys – jis lengvesnis, patogesnis. Bet ilgai kelionei į Roterdamą rekomenduoju kietą plastikinę dėžę su metalinėmis grotelėmis priekyje. Jos stabilesnės, lengviau valomos, ir – svarbiausia – katė jose jaučiasi saugiau, nes sienos nejuda. Dėžė turi būt tokio dydžio, kad katė galėtų atsistot, apsisukt ir atsigult. Mačiau žmones, kurie veža didelį Meino meškėną mažoj dėžėj – tai kankinimas gyvūnui. Jei katė sveria 6-7 kilogramus, reikia atitinkamo dydžio dėžės. Dugną visada išklokit sugeriančiu paklotu – katės iš baimės kartais apsišlapina, tai normali reakcija.

3. Kaip paruošti katę kelionei?

Pats svarbiausias dalykas – pratinti prie dėžės. Ne kelionės dieną, o bent savaitę prieš. Pastatykit dėžę kambaryje, palikit atvirą, įdėkit vidun pledą su katės kvapu. Leiskit užeit savanoriškai, negrūskit. Duokit skanėstą, kai katė sėdi dėžėj. Po kelių dienų uždarykit duris trumpam – 5 minutes, paskui 10, paskui pusvalandį. Jei katė ramiai sėdi uždaroj dėžėj pusvalandį – ji pasiruošus kelionei. Jei ne – reikia daugiau laiko. Kelionės dieną neduokit maisto bent 4 valandas prieš išvažiavimą. Vandens – taip, bet ne per daug. Aš pats turiu kelioninį buteliuką su snapeliu, iš kurio katė gali laižyt vandenį – labai patogu.

4. Ką daryti, jei katė labai bijo automobilio?

Tai dažna problema. Katės nemėgsta vibracijos, garso ir judėjimo – viskas, kas susiję su automobiliu, joms yra stresas. Yra keletas būdų. Pirma – feromonų purškalas Feliway. Jį reikia papurkšt ant dėžės vidų 30 minučių prieš kelionę. Antra – veterinaras gali išrašyt raminamųjų, pavyzdžiui, Gabapentin. Tai nėra narkozė, tiesiog vaistas, kuris sumažina nerimą. Trečia – uždenkit dėžę lengvu audiniu, kad katė nematytų pravažiuojančių automobilių. Ketvirta – kalbėkit su ja ramiai. Skamba keistai, bet veikia. Vieną kartą vežiau katiną, kuris urzgė pirmas dvi valandas, o paskui staiga nutilo ir užmigo. Šeimininkė sakė, kad jis taip visada – pradeda protestuot, o paskui susitaiko su likimu.

5. Ar katė turi būti sterilizuota prieš vežant?

Ne, sterilizacija nėra privaloma pagal ES taisykles gyvūno pervežimui. Bet Nyderlanduose yra rekomendacijos – dauguma prieglaudų ir veterinarijos klinikų rekomenduoja sterilizuot. Be to, jei katė nesterilizuota ir ji rujoja kelionės metu – tai papildomas stresas tiek jai, tiek kitiems gyvūnams, jei vežu kelis. Vieną kartą vežiau dvi kates – viena buvo rujojanti, kita ne. Toji, kuri rujojo, kniaukė visą kelią, o kita slėpės dėžės kampe ir bijojo. Nuo to karto visada klausiu šeimininko apie sterilizacijos statusą. Bet tai ne reikalavimas – tai rekomendacija. Jei planuojat ilgai gyvent Olandijoj, verta sterilizuot, nes ten tai labiau įprasta nei Lietuvoj.

Kelionė – kačių vežimas į Roterdamą

6. Kiek laiko trunka kelionė su kate iki Roterdamo?

Nuo Vilniaus – apie 18-20 valandų. Nuo Kauno – kiek mažiau, gal 17-19. Nuo Klaipėdos – galima ir su keltu, bet tada kelionė ilgėja. Paprastai važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, tada į Nyderlandus. Stojam kas 3-4 valandas, bet katėms nereikia išeit iš dėžės per sustojimus – jos gali atlikt reikalus dėžėj, jei yra paklotas. Šunims reikia daugiau dėmesio per sustojimus, katėms – mažiau. Bet tai nereiškia, kad galima važiuot 8 valandas be sustojimo – aš pats turiu sustot, prasitampyt, patikrint, ar viskas gerai. Vieną kartą važiavom beveik iki Vokietijos sienos be ilgesnio sustojimo, nes katė miegojo – bet paskui ji prabudo ir pradėjo kniaukt, teko skubiai ieškot ramios vietos.

7. Ar katė gali keliauti tame pačiame automobilyje su šunimi?

Gali, bet reikia atsargiai. Katės dėžė turi būt uždengta, kad katė nematytų šuns. Šuo turi būt savo dėžėj arba pritvirtintas. Jei šuo loja ant katės – tai abiem stresas. Paprastai stengiuos, kad katės ir šunys būtų atskirti – arba skirtingose automobilio dalyse, arba bent jau vizualiai nematytų vienas kito. Vieną kartą vežiau katiną ir šunį iš tos pačios šeimos – jie namie gyveno kartu, pažinojo vienas kitą. Net ir tada katė pirmas kelias valandas buvo įsitempus, kol suprato, kad šuo čia irgi yra. Po to abu užmigo. Bet jei gyvūnai nepažįstami – griežtai atskiriu.

8. Ką daryti, jei katė apsišlapino dėžėje kelionės metu?

Tai nutinka dažnai, ir tai nėra katastrofa. Turiu atsarginių paklotų, drėgnų servetėlių ir maišelių. Sustojam, išvalom dėžę, pakeičiam paklotą, nuvalom katę, jei reikia. Visa tai trunka 10-15 minučių. Svarbu nesupykt ant katės – ji ne iš blogos valios, o iš baimės. Šlapimo kvapas gali erzint kitus gyvūnus, jei vežu kelis, todėl stengiuos kuo greičiau sutvarkyt. Kartais katės apsivemia – tai taip pat normalu, ypač jei šeimininkas davė maisto prieš kelionę, nors aš prašiau to nedaryt. Turiu plastikinius maišelius ir popierinių rankšluosčių. Po kelių tokių incidentų įpratau visada turėt daugiau atsargų nei reikia.

9. Ar galima katei duoti raminamųjų prieš kelionę?

Taip, bet tik veterinaro paskirtus. Jokiu būdu negalima duot žmogiškų raminamųjų – tai gali būt pavojinga ar net mirtina. Veterinaras įvertina katės svorį, sveikatos būklę ir parenka tinkamą dozę. Dažniausiai naudojamas Gabapentin – jis veikia kaip nerimą mažinantis vaistas, bet neveikia kaip narkozė. Katė būna ramesnė, bet sąmoninga. Kitas variantas – Acepromazinas, bet jis stipresnis ir ne visoms katėms tinka. Aš pats nevartoju jokių vaistų be šeimininko sutikimo ir veterinaro recepto. Vieną kartą šeimininkė pati davė katėm kažkokių tablečių, kurias gavo iš draugės – katė vos kvėpavo visą kelią. Nuo to karto visada prašau parodyt veterinaro receptą.

Dokumentai – kačių pervežimas į užsienį

10. Ką daryti, jei katė neturi mikročipo?

Įsitaisyt. Be mikročipo negalima nei paso gaut, nei per sieną pravažiuot. Mikročipavimas – greita procedūra, trunka kelias minutes, kainuoja apie 20-30 eurų. Veterinaras suleidžia mažą čipą po oda, paprastai tarp menčių. Po to reikia užregistruot čipo numerį gyvūno pase. Vieną kartą atvažiavo žmogus su kate, kuri jau turėjo pasą, bet pase nebuvo čipo numerio – pasirodo, veterinaras pamiršo sužymėt. Teko važiuot atgal pas veterinarą, kad užpildyt trūkstamą informaciją. Tokių smulkių klaidų pasitaiko dažnai, todėl visada patikrinu dokumentus prieš kelionę. Geriau pastebėt problemą Lietuvoj nei pasienyj.

11. Ar katės pasas turi galiojimo laiką?

Pats pasas – ne, jis galioja visą gyvūno gyvenimą. Bet skiepų įrašai jame turi būti galiojantys. Pasiutligės skiepas paprastai galioja metus arba trejus, priklausomai nuo vakcinos. Jei skiepas nebegalioja – reikia naujo, ir vėl 21 dienos laukimas. Be to, kai kurie veterinarai rekomenduoja kasmet skiepyt ir nuo kitų ligų – tai neprivaloma kelionei, bet sveikatai naudinga. Aš pats visada sakau – pasitikrinkit pasą bent mėnesį prieš kelionę. Jei kažkas neaišku – nufotografuokit ir atsiųskit man, pažiūrėsiu. Kartais žmonės nežino, kurios datos svarbios, o kurios ne. Geriau paklaust nei spėliot.

12. Ar reikia deklaruoti katę muitinėje?

Ne, jei tai naminis gyvūnas, vežamas asmeniniais tikslais. ES viduje nėra muitinės procedūrų augintiniams. Bet pasienyje gali sustabdyt ir paprašyt parodyt dokumentus – pasą, čipo numerį, skiepų įrašus. Tai atsitiktiniai patikrinimai, ne visada, bet pasitaiko. Ypač Vokietijos ir Nyderlandų pasienyje – ten kartais būna veterinariniai postai. Vieną kartą sustabdė prie Venlo – veterinaras nuskaitė čipą, patikrino pasą, viskas truko 5 minutes. Kitą kartą niekas nestabdė. Priklauso nuo dienos ir nuo pareigūnų. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkoj – tada patikrinimas būna greitas ir neskausmingas.

13. Ką daryti, jei katės pasas išduotas ne Lietuvoje?

ES gyvūno pasas galioja visoje Europos Sąjungoje, nesvarbu, kur išduotas. Jei katė turi Olandijos pasą – jis galioja Lietuvoj ir atvirkščiai. Svarbu, kad pasas būtų pagal ES standartą – su geltonu viršeliu ir visais reikiamais įrašais. Ne ES pasai – pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės po Brexit – turi kitokius reikalavimus. Vieną kartą vežiau katiną, kurio pasas buvo išduotas Šveicarijoje – pasirodo, Šveicarija turi atskirą susitarimą su ES, ir jų pasai galioja. Bet geriau pasitikrint prieš kelionę. Jei abejojat – atsiųskit man paso nuotrauką, pažiūrėsiu, ar viskas tvarkoj.

Katės sveikata – pervežimas kačių į Roterdamą

14. Ar katė turi būti sveika kelionės metu?

Taip, ir tai ne tik reikalavimas, bet ir sveikas protas. Serganti katė patirs dar didesnį stresą kelionės metu, o stresas gali pablogint būklę. Jei katė turi lėtinę ligą – pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą ar diabetą – reikia pasitark su veterinaru, ar kelionė saugi. Veterinaras gali duot rekomendacijų dėl vaistų dozavimo kelionės metu. Aš nevežu kačių su užkrečiamom ligom – tai rizika kitiems gyvūnams. Jei katė kosėja, čiaudo arba turi išskyrų iš akių – geriau atidėt kelionę. Vieną kartą šeimininkė paslėpė, kad katė serga – paaiškėjo tik kelionės metu, kai katė pradėjo stipriai kosėt. Teko sustot ir ieškot veterinaro. Nuo to karto visada prašau pasakyt apie bet kokius sveikatos sutrikimus.

15. Kaip dažnai reikia duot vandens katei kelionės metu?

Katės paprastai negeria daug, bet vanduo visada turi būt prieinamas. Aš naudoju specialius kelioninius buteliukus su snapeliu, kurie tvirtinami prie dėžės. Katė gali laižyt vandenį bet kada. Per sustojimus pasiūlau iš dubenėlio – kartos priima, kartos ne. Svarbu neperpilt, nes per daug vandens + stresas = vėmimas. Vasarą, kai karšta, katės geria daugiau – tada reikia dažniau tikrint, ar yra vandens. Žiemą mažiau, bet vis tiek turi būt. Vieną kartą pamiršau pripilt vandens prieš ilgą atkarpą – katė išbuv be vandens apie 5 valandas. Nieko baisaus neatsitiko, bet jaučiausi kaltas. Nuo to karto visada tikrinu prieš kiekvieną didesnį važiavimą.

16. Ar katė gali sirgti kelionės liga?

Taip, kačių kelionės liga egzistuoja. Simptomai: seilėtekis, vėmimas, viduriavimas, letargija. Tai ne visada „liga" – dažniau tai streso ir judėjimo sukeltas pykinimas. Kai kurios katės pradeda vemt jau po 15 minučių važiavimo. Kitos niekada nevemia. Jei žinot, kad jūsų katė linkusi vemt – neduokit maisto bent 6 valandas prieš kelionę. Veterinaras gali išrašyt vaistų nuo pykinimo, pavyzdžiui, Maropitant. Tai padeda. Bet svarbu suprast – kelionės liga nėra kažkas baisaus. Katė pavems, atsibus, ir viskas. Blogiau, jei ji pradeda dust arba elgiasi labai neįprastai – tada jau reikia veterinaro.

17. Ką daryti, jei katė atsisako ėst po kelionės?

Tai normalu pirmą dieną ar dvi. Katė atsidūrė naujoj vietoj, viskas kveipia kitaip, ji turi adaptuotis. Palikit jai ramybės, duokit pažįstamą maistą, nekeiskit raciono iš karto. Jei katė neėda ilgiau nei 2-3 dienas – tada jau reikia kreiptis pas veterinarą. Bet paprastai po paros-dviejų apetitas grįžta. Svarbu, kad naujoj vietoj būtų tylu, ramu, ir kad katė turėtų savo kampą su pažįstamu kvapu – pledą, žaislą, kraiko dėžę. Vieną kartą katė neėdė tris dienas, bet paskui paaiškėjo, kad šeimininkė pakeitė maistą – naujas prekės ženklas, naujas skonis. Katė tiesiog protestavo. Grįžo prie seno maisto – viskas gerai.

Roterdamas – katės naujuose namuose

18. Kaip adaptuoti katę Roterdame?

Pirmosios kelios dienos – svarbiausios. Nekelkit katės iš dėžės ir nepaleiskit po visus namus iš karto. Parinkit vieną kambarį – mažą, ramų, su viskuo, ko katė reikia: maistas, vanduo, kraiko dėžė, draskyklė. Leiskit jai ten praleist pirmas 2-3 dienas. Tada palaipsniui atverkit duris į kitas patalpas. Jei katė slepias – tai normalu. Neištraukinėkit jos jėga. Olandijos butai paprastai mažesni nei Lietuvoj – tai katėms net geriau, nes mažiau erdvės reiškia mažiau streso. Vieną kartą katė pirmą savaitę gyveno tik po lova – išeidavo tik naktį, kai visi miegojo. Po savaitės pradėjo sėst ant palangės, po dviejų – jau sėdėjo šeimininkei ant kelių. Reikia kantrybės.

19. Ar Roterdame yra gerų veterinarijos klinikų?

Taip, ir ne bet kokių – Olandijos veterinarinė sistema yra viena geriausių Europoje. Roterdame yra daugybė klinikų, įskaitant universitetinę veterinarijos kliniką Utrecht universitete, kuri yra viena geriausių pasaulyje. Paprastoms reikmėms – skiepams, sterilizacijai, kasdienėms problemoms – tinka bet kuri vietinė klika. Kainos aukštesnės nei Lietuvoj – paprastas veterinaro vizitas gali kainuot 40-60 eurų. Bet kokybė atitinka kainą. Aš visada rekomenduoju užsiregistruot pas veterinarą per pirmą savaitę po atvykimo – kad jis nuskaitų čipą, patikrintų bendrą sveikatą ir užregistruotų NDG sistemoje.

20. Kaip užregistruoti katę Nyderlanduose?

Nyderlanduose veikia NDG – Nederlandse Databank Gezelschapsdieren. Tai gyvūnų registras, kur privaloma registruot šunis, kates ir šeškų. Registracija paprasta – nueini pas veterinarą, jis nuskaito čipą, suveda duomenis į sistemą. Kaina – apie 20-30 eurų. Be registracijos gali būt problemų, jei katė pabėgs – be čipo ir registracijos sunku ją surast. Be to, kai kurie draudimai reikalauja registracijos. Aš pats visada primenu šeimininkams apie tai, bet tai jų atsakomybė. Vieną kartą šeimininkas pamiršo užregistruot, o katė pabėgo po mėnesio – laimei, kaimynas atpažino ir grąžino, bet be registracijos būtų buvę daug sunkiau.

21. Ar katė gali vaikščiot lauke Roterdame?

Gali, bet rekomenduoju palaukt bent mėnesį, kol katė adaptuosis. Olandijoje dauguma kačių yra „laisvos" – jos vaikšto lauke, grįžta namo. Bet jei katė atvyko iš Lietuvos, kur galbūt nebuvo pratusi prie lauko – reikia palaipsniui pratint. Pirmą kartą išleiskit su pavadėliu (taip, katėms yra pavadėliai) arba uždaroj kieme. Patikrinkit, ar nėra pavojingų vietų – greitų kelių, nuodingų augalų. Olandijoje daug vandens – kanalai, upės – tai papildomas pavojus. Vieną kartą katė išbėgo pro duris pirmą dieną ir dingo parai – šeimininkė išgyveno košmarą. Rado ją po automobiliu už trijų namų. Nuo to karto visada sakau – pirmas mėnesis tik viduje.

22. Ar reikia specialios kraiko dėžės Olandijos bute?

Ne, bet rekomenduoju uždarą kraiko dėžę – dėl kvapo. Olandijos butai dažnai maži, ir kvapas nuo atviros dėžės greit pasklinda. Uždara dėžė su anga viršuje arba šone – geriausias variantas. Kraikas – tas pats, kurį katė naudojo Lietuvoj. Nekeiskit kraiko iš karto – katė gali atsisakyt naudotis dėže su nauju kraiku. Palaipsniui, po kelių savaičių, galima pereit prie kito prekės ženklo. Olandijoje gerų kraikų daug – bent jau pasirinkimas platus. Vieną kartą šeimininkė nusipirko kažkokį ekologišką kraiką iš medžio drožlių – katė atsisakė naudotis. Grįžo prie seno – viskas gerai. Gyvūnai yra konservatyvūs.

Dažnos klaidos – kačių pervežimas į užsienį

23. Kokios dažniausios klaidos vežant kates?

Pirma – nepasitikrina dokumentų iš anksto. Žmogus skambina dieną prieš kelionę, ir paaiškėja, kad skiepas pasibaigęs arba čipo numeris neįrašytas. Antra – per maža dėžė. Trečia – duoda maisto prieš kelionę, o paskui stebisi, kad katė vemia. Ketvirta – nesitreniruoja su dėže. Penkta – per daug emocijų atsisveikinimo metu. Katės jaučia šeimininko stresą – jei jūs verkiat ir sakot „mano mažylė, aš tave myliu" prieš kelionę, katė supranta, kad kažkas negerai. Elkitės ramiai, natūraliai. Šešta – pamiršta vandenį arba paklotus. Septinta – neinformuoja manęs apie sveikatos problemas. Visos šitos klaidos išvengiamos, jei pradedi ruoštis bent dvi savaites prieš kelionę.

24. Ar galima vežt dvi kates vienu metu?

Žinoma, tai darau dažnai. Kiekviena katė turi turėt savo dėžę – negalima dviejų kačių vienoj dėžėj, net jei jos sesės. Kiekvienai katėm reikia atskirų dokumentų – paso, čipo, skiepų įrašų. Jei katės gyvena kartu ir draugauja – gerai, jos ramiau keliaus. Jei nepažįsta viena kitos – reikia atskirt, kad nematytų. Kaina už antrą katę mažesnė nei už pirmą – darau nuolaidą, nes papildomos išlaidos nedidelės. Vieną kartą vežiau penkias kates vienai moteriai, kuri persikraustė į Roterdamą – tai buvo įdomi kelionė. Penkios dėžės, penki skirtingi charakteriai. Viena miegojo, kita kniaukė, trečia bandė išlįst, ketvirta urzgė ant visų, penkta tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo pro langą. Kaip darželis.

25. Ką daryti, jei katė pabėgo atvykus į Roterdamą?

Pirma – ne panikuot. Antra – uždaryt visas duris ir langus. Trečia – pastatyt maisto ir vandens prie durų. Katė greičiausiai yra kažkur netoli – po lova, spintoj, už baldų. Jos nebėga toli, ypač nepažįstamoj vietoj. Jei katė išbėgo į lauką – situacija sudėtingesnė. Palikit atvirą durį su maistu viduje, sėdėkit ramiai ir laukit. Dauguma kačių grįžta per kelias valandas, kai išalksta. Jei ne – skelbimai socialiniuose tinkluose, vietiniai kačių grupės Facebook'e, veterinarų klinikos. Olandai labai padeda ieškot pasiklydusių gyvūnų – tai jų kultūros dalis. Vieną kartą katė dingo dviem dienom – rado ją už 2 kilometrų, pas kaimyną, kuris davė jai maisto. Ji tiesiog nusprendė pakeist šeimininką.

26. Ar verta samdyt profesionalų vežėją katei vežti?

Priklauso nuo situacijos. Jei pats važiuojat į Roterdamą ir galit pasiimt katę – darykit tai. Katė geriau jausis su pažįstamu žmogumi. Bet jei negalit važiuot – profesionalus vežėjas yra geras sprendimas. Svarbu pasirinkt žmogų, kuris turi patirties su gyvūnais, ne tik su siuntomis. Aš pats vežu kates penkerius metus, turiu viską, ko reikia – ventiliaciją, temperatūros kontrolę, atsargines dėžes, pirmosios pagalbos rinkinį. Bet rinkitės atsargiai – yra vežėjų, kurie veža gyvūnus kaip krovinius, be jokios priežiūros. Klauskit, domėkitės, prašykit rekomendacijų. Jūsų katė nusipelno saugios kelionės.

Išvada

Kačių pervežimas į Roterdamą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir supratimo. Katės nėra šunys – jos kitaip reaguoja į stresą, kitaip adaptuojasi, kitaip komunikuoja. Svarbiausia – pradėt ruoštis laiku, pasitikrint dokumentus, paruošt gyvūną. Ir nepamiršit, kad po kelionės katėms reikia laiko adaptacijai. Ne viskas vyksta iš karto – bet viskas vyksta, jei duodi laiko. Jei turit klausimų – skambinkit. Kiekviena katė kitokia, ir kiekvienam atvejui galim rast geriausią sprendimą.