Į Amsterdamą šunų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Žiūrėk, kai žmogus skambina ir klausia "ar galit patikimai nuvežti mano šunį į Amsterdamą", pirmiausia nori išgirsti ne kainų lapą, o kad tas gyvūnas saugiai pasieks tikslą. Ir suprantama – jis ne siunta, jis šeimos narys, kurio kelionė sukelia daugiau nerimo nei paties savininko skrydis. Mūsų maršrutai iš Lietuvos į Nyderlandus, o konkrečiai į Amsterdamą, vyksta beveik kasdien, ir tai suteikia tam tikrą pastovumą, bet ne garantiją, kad viskas vyks be jokių trukdžių. Vieną kartą, atsimenu, iš Kauno išvykome kad ir laiku, bet ties Varšuva dėl baisaus eismo įvyko avarija ir mes praradom solidžiai laiko – šuo, tiesą sakant, dėl to daugiau nukentėjo nei nuo pačios ilgos kelionės, nes reikėjo keisti terminuotą veterinarinį dokumentą, kurio galiojimo laikas suėjo tą pačią dieną. Tai tokie dalykai, kurių ne visada numatysi, bet su kuriais turi mokėti susitvarkyti.

Nuostatai - Pagrindiniai dokumentai šuns pervežimui į Amsterdamą

Pasas ir mikroschemos

Pirmas dalykas, kurį reikia sutvarkyti – gyvūno pasas su mikroschemos numeriu. Be jo net nebandykite pradėti jokių procedūrų. Mikroschema turi būti įskaitoma, t.y. atitikti ISO 11784/11785 standartą, ir jos numeris turėtų būti užregistruotas pasu. Atsitinka ir taip, kad šuo turi pasą, bet mikroschemos numeris neįvestas į sistemą arba yra klaida. Tada tenka viską tikrinti iš naujo, o tai gali užtrukti. Vienas vyras iš Klaipėdos ilgai negalėjo suprasti, kodėl jo haskio duomenys nerodomi – pasirodė, kad veterinaras prieš penkerius metus padarė įrašą ranka, o ne sistemoje. Mažai kas patikrina.

Vakcinacijos įrašai

Šuo turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai kietas reikalavimas, ir čia nėra jokių išlygų. Bet yra vienas niuansas – jei šuo paskiepytas pirmą kartą, privalote laukti 21 dieną. Jei tai revakcinacija, galite vežti kitą dieną, bet tik tuo atveju, jei ankstesnė vakcina nebuvo pasibaigusi. Čia ir prasideda painiavos – ypač kai savininkas skubiai persikrausto ir neatsimena vakcinacijos datos galvoje.

Gyvūno sveikatos pažyma

Ne bet kokia, o ES formos sveikatos pažyma, išduota valstybinio veterinarijos gydytojo. Ji galioja vos 10 dienų nuo išdavimo dienos, o tai reiškia, kad viskas turi būti suplanuota iki mažiausios smulkmenos. Tarkim, jei turime išvykti penktadienį, pažymą reikia išsiimti ne anksčiau kaip pirmadienį. Ir dar – šuo turi būti nupurkštas nuo erkių ir blusų ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki gydytojo patikrinimo. Sąlygos varginančios, bet jos vienodos visiems.

Eiga - Kaip vyksta gabenimas tiesiai į Amsterdamą

Paėmimas iš namų

Dažniausiai paimame gyvūną tiesiai iš namų visoje Lietuvoje – nuo Vilniaus iki mažų miestelių. Turime specialiai įrengtas transporto priemones su ventiliacija, temperatūros palaikymu ir atskirais narveliais. Bet pats paėmimas kartais užtrunka ilgiau nei tikimasi. Vieną kartą moteris iš Alytaus mums davė klaidingą adresą – pasirodo, ji persikraustė prieš savaitę ir pamiršo pranešti. Teks atvažiuoti kitą dieną. Tokie nesusipratimai ne retai, ir visada prašome patikslinti duomenis iš anksto.

Kelionės metu

Maršrutas paprastai eina per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Nyderlandus. Sustojimų darome kas 3-4 valandas, kad šuo galėtų atsigerti vandens ir trumpai pasivaikščioti. Bet yra buvę atvejų, kai dėl blogų oro sąlygų ar kelių eismo taisyklių pokyčių sustojimai tampa privalomi ir ilgesni. Pernai žiemą dėl sniego Lenkijos keliuose turėjome stovėti aštuonias valandas – šuo, tiesą sakant, elgėsi ramiau nei kai kurie keleiviai. Svarbu, kad vairuotojas būtų patyręs ir žinotų, kaip elgtis su gyvūnu tokiose situacijose.

Be to, reikia turėti omenyje laiko zonų skirtumą. Lietuva ir Nyderlandai skiriasi viena valanda, ir tai gali paveikti šuns vidinį ritmą. Mes stengiamės kelionę planuoti taip, kad atvykimas būtų dienos metu, kad gyvūnas galėtų priprasti prie naujos aplinkos palaipsniui. Naktinis atvykimas kartais sukelia papildomą stresą.

Atvykimas į Amsterdamą

Kai pasiekiame Amsterdamą, visada susisiekiame su gavėju iš anksto, mažiausiai prieš valandą. Yra buvę, kad žmogus išvyko į darbą ar pamiršo laukti – tada tenka ieškoti alternatyvų. Vieną sykį turėjome pristatyti šunį į butą Jordaan rajone, ir paaiškėjo, kad šeimininkas davė neteisingą durų kodą. Laimei, kaimynai pasirodė draugiški ir padėjo. Amsterdamas nėra tokia paprasta vieta su automobiliu – siauros gatvės, daug dviratininkų, tad kruopščiai planuojame maršrutą paskutinįjį kilometrą.

Kaina - Kiek kainuoja šuns pervežimas į Amsterdamą

Kainą lemiantys veiksniai

Kaina svyruoja priklausomai nuo šuns dydžio, poreikių ir sezono. Mažiems šunims, tarkim, Jorkšyro terjerui, kaina prasideda nuo 250 eurų, dideliems, kaip vokiečių aviganiui – nuo 400 eurų. Bet tai tik pagrindas. Pridėkite specialius reikalavimus, pavyzdžiui, vaistų davimą kelionės metu arba dažnesnius sustojimus – ir suma padidėja. Ypač vasaros metu, kai užklausų daugiau, kainos gali kilti 15-20 procentų. Ne visada tai aiškiai iš komunicuojama, ir kartais klientai nustemba sąskaitoje.

Papildomos išlaidos

Kartais atsiranda netikėtų išlaidų – pavyzdžiui, dėl veterinarijos punkto patikros pasienyje reikia mokėti papildomą mokestį už dokumentų tvarkymą. Arba jei šuo turi būti laikomas atskirame, izoliuotame narvelyje dėl agresijos – tokių narvelių nuoma brangesnė. Ir dar – jei gavėjas pageidauja, kad mes pasirūpintume maistu, čiužiniu ar žaislais kelionės metu, tai taip pat įeina į bendrą sumą. Svarbu viską aptarti iš anksto, kad nebūtų nemalonių siurprizų.

Draudimas - Kas nutinka, jei kažkas nutinka ne taip

Pagrindinis draudimas

Visada rekomenduoju užsisakyti draudimą, nors jis neprivalomas. Jis padengia veterinarijos išlaidas, jei kelionės metu šuo suserga arba susižeidžia. Bet ne visi draudimai vienodi – yra su frančize, yra be. Vienas klientas iš Šiaulių, kurio auksaspalvis retriveris sirgo alergija, norėjo draudimo, kuris padengtų ir vaistus kelionės metu. Radome sprendimą, bet kaina išaugo beveik dvigubai. Kartais pigesnis draudimas reiškia daugiau išlygų, tad reikia skaityti visas smulkias raides.

Atsakomybės ribojimai

Mūsų bendra atsakomybė dažniausiai yra ribota iki tam tikros sumos, pavyzdžiui, 1000 eurų, nebent sutarta kitaip. Tai reiškia, kad jei dėl mūsų kaltės nutinka kas nors rimto, kompensacijos gali būti nepakankamos. Todėl patariame savininkams patiems pasirūpinti papildomu draudimu savo gyvūnui. Ypač tai svarbu brangiems ar retoms veislėms. Vienas atvejis, kai kelyje susidūrėme su kitu automobiliu – šuo gavo nedidelį sužalojimą, bet veterinaro sąskaita siekė 800 eurų. Draudimas padengė pusę, kita pusė teko mums, nes taip buvo sutarta.

Teisė - Ką reikia žinoti apie įstatymus

ES reglamentai

Šunų pervežimas tarp ES šalių reguliuojamas griežtais reglamentais, ypač dėl pasiutligės kontrolės. Nyderlandai turi papildomų reikalavimų, kuriuos dažnai pamirštame – pavyzdžiui, kai kurios veislės, laikomos „pavojingomis", gali būti uždraustos. Pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai – jiems reikalingos specialios leidimai. Vienas jaunuolis norėjo gabenti savo amstaffą į Amsterdamą, ir tik pačioje kelionės išvakarėse sužinojome, kad jam reikia specialaus draudimo ir antsnukio viešose vietose. Teko skubiai tvarkyti dokumentus.

Vietiniai draudimai

Amsterdamas turi savo taisykles dėl šunų viešose erdvėse – daug kur reikia laikyti su pavadžiu, o kai kurios zonos visiškai draudžiamos. Taip pat privaloma turėti šuns draudimą atsakomybės atveju. Mes klientams visada pateikiame trumpą gidą su pagrindinėmis Amsterdamo taisyklėmis, bet ne visi jį skaito. Ir tada atvykus kyla problemos – pavyzdžiui, kad parkuose šuo turi būti leidžiamas nuo pavadžio tik tam skirtose teritorijose. Smulkmenos, bet jos svarbios kasdieniam gyvenimui.

Slauga - Kaip paruošti šunį ilgai kelionei

Prieš kelionę

Savaitė prieš kelionę rekomenduojama palaipsniui pratinti šunį prie transporto priemonės – trumpi pasivažiavimai, kad jis priprastų prie triukšmo ir vibracijos. Taip pat reikia sumažinti maisto kiekį dieną prieš kelionę, kad išvengtume pykinimo. Vandens – kiek nori, bet maisto – tik lengvas kąsnis. Dažnai savininkai to nežino ir šeria šunį pilnu skrandžiu, o tada stebisi, kodėl jis vemia kelionės metu. Tai natūrali reakcija, bet galima išvengti.

Ir dar – kai kurie šunys būna labai jautrūs pokyčiams. Vienas šuo, kurį vežėme iš Panevėžio, tiesiog atsisakė eiti į narvelį, nors namuose ten miegodavo. Pasirodo, savininkas pakeitė narvelio vietą kambaryje prieš kelionę, ir šuo tai pastebėjo. Gyvūnai pastebi daugiau, nei mes manom. Tad geriau nekeisti nieko paskutinę savaitę.

Kelionės metu

Kelionė į Amsterdamą trunka apie 18-20 valandų, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Mes stengiamės palaikyti pastovią temperatūrą apie 20°C, nors vasarą kartais tenka įjungti kondicionierių, o žiemą – šildymą. Vanduo visada prieinamas, bet maistas duodamas tik per sustojimus. Yra šunų, kurie atsisako valgyti svetimoje aplinkoje – tai normalu, bet jei jie nevalgo ilgiau nei 24 valandas, reikia pradėti nerimauti. Tiesa, vienas haskis visą kelionę nevalgė, bet, atvykęs į Amsterdamą, suvalgė du dubenėlius iš karto – tiesiog buvo užsispyręs.

Rizika - Kokių netikėtumų gali pasitaikyti

Medicininės problemos

Nors turime pirmosios pagalbos vaistinėlę, kartais situacijos tampa rimtos. Vieną kartą šuo, kuris sirgo širdies liga (ko savininkas mums nebuvo pasakęs), pradėjo dusti kelionės viduryje. Laimei, vairuotojas pastebėjo laiku ir sustojo artimiausiame veterinarijos punkte Lenkijoje. Gyvūnui padėjo, bet kelionė užtruko papildomą dieną, o sąskaita už gydymą – 600 eurų. Po to visada prašome medicininės pažymos, net jei šuo atrodo sveikas. Žmonės kartais nutyli sveikatos problemas, manydami, kad jos nesvarbios.

Elgesio sutrikimai

Ne visi šunys gerai jaučiasi transporto priemonėje. Yra buvę, kad ramus šuo staiga tapo agresyvus dėl streso, arba atvirkščiai – visiškai apatiškas. Mes turime specialius raminamuosius vaistus, kuriuos galime duoti tik su savininko raštišku leidimu. Vienas atvejis – šuo pradėjo loti ir kasti narvelio sienas, todėl turėjome daryti neplanuotą sustojimą ir raminti gyvūną valandą. Kartais stresas būna toks didelis, kad rekomenduojame atidėti kelionę – sveikata svarbiau nei terminai.

Alternatyvos - Kiti būdai nugabenti šunį į Amsterdamą

Skrydis

Skrydis – greitesnis variantas, bet ne visiems tinkamas. Dideli šunys dažnai turi keliauti krovinių skyriuje, ir tai daugeliui savininkų yra psichologiškai sunku. Be to, oro linijos turi savo griežtas taisykles dėl narvų dydžio, sveikatos pažymų ir sezoninių apribojimų. Vasarą, kai temperatūra pakyla virš 25°C, daugelis aviakompanijų atsisako vežti gyvūnus dėl perkaitimo rizikos. Tada lieka tik sausumos variantas. Kartais skrenda pats savininkas, o šunį vežame mes – toks kombinuotas variantas, bet reikalauja koordinacijos.

Asmeninis automobilis

Kai kurie savininkai nusprendžia vežti patys – taip pigiau, bet daug sudėtingiau. Reikia patiems tvarkyti dokumentus, žinoti kelio taisykles kiekvienoje šalyje, rasti draugišką viešbutį nakčiai. O jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota? Vienas vaikinas iš Utenos bandė vežti savo biglį savo automobiliu, bet ties Berlynu pavargo ir nusprendė miegoti tiesiog automobilyje – šuo, aišku, negalėjo išeiti pasivaikščioti, ir dėl to kilo problemų su transporto policija. Kartais pigiau sumokėti profesionalams.

Išvados - Ar verta naudotis pervežimo paslaugomis

Apibendrinant – pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą yra patikima paslauga, bet reikalaujanti kruopštaus pasiruošimo iš abiejų pusių. Svarbu ne tik dokumentai, bet ir supratimas apie gyvūno poreikius, jo sveikatą bei elgesį. Mes, kaip vežėjai, negalime garantuoti, kad viskas praeis be jokių trukdžių – kelyje nutinka visko. Bet galime užtikrinti, kad padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad jūsų šuo pasiektų Amsterdamą saugiai. Ir tai yra svarbiausia.

DUK - Dažniausiai užduodami klausimai

1. 1. Kiek laiko užtrunka pervežimas šuns į Amsterdamą?

   Kelionė trunka apie 18-20 valandų, priklausomai nuo maršruto, eismo sąlygų ir reikiamų sustojimų skaičiaus. Mes planuojame keliauti per Lenkiją ir Vokietiją, bet jei keliuose yra spūsčių arba prasti oro sąlygos, laikas gali pailgėti. Svarbu suprasti, kad gyvūnui reikia reguliarių pertraukų, tad skubėti negalime. Kartais, jei šuo labai jautrus, pridedame papildomų sustojimų poilsio, nors tai užtrunka. Bendrai – visada rezervuokite vieną papildomą dieną, jei kažkas nepavyktų pagal planą.

2. 2. Kokie dokumentai reikalingi šuns pervežimui į Olandiją?

   Privalomi dokumentai: gyvūno pasas su mikroschemos numeriu, pasiutligės vakcinacijos pažymėjimas (paskiepyta ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės) ir ES formos sveikatos pažyma, išduota valstybinio veterinarijos gydytojo. Ši pažyma galioja 10 dienų, tad laikas turi būti tiksliai apskaičiuotas. Taip pat rekomenduojama turėti papildomus dokumentus, jei šuo turi sveikatos sutrikimų arba priklauso veislei, kuriai taikomi specialūs reikalavimai Nyderlanduose. Viską suderiname mes prieš kelionę.
   

3. 3. Ar galima vežti šunį be pavadžio?

   Ne, transporto priemonėje šuo visada turi būti pritvirtintas specialiame narvelyje arba su saugos diržu. Tai ne tik saugumo reikalavimas, bet ir pagrindinė taisyklė, kad gyvūnas nekeltų pavojaus vairuotojui arba kitiems keleiviams. Sustojimo metu galima leisti pasivaikščioti su pavadžiu, bet tik tam skirtoje saugioje vietoje. Ypač svarbu tai paminėti – Amsterdamo parkuose yra griežtos taisyklės dėl pavadžio naudojimo, tad geriau pripratinti šunį prie jo iš anksto.
   

4. 4. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

   Mes turime pirmosios pagalbos vaistinėlę ir vairuotojai yra apmokyti, kaip elgtis esant pagrindinėms sveikatos problemoms. Tačiau jei situacija rimta, sustojame artimiausiame veterinarijos punkte. Svarbu turėti draudimą, kuris padengtų tokias išlaidas. Jei šuo turi lėtinių sveikatos sutrikimų, prašome pateikti gydytojo pažymą apie būklę ir nurodyti vartojamus vaistus. Be to, visada turime su savimi pagrindinius gyvūnams skirtus vaistus – nuo skausmo, viduriavimo, temperatūros mažinimo, bet juos duodame tik kraštutiniu atveju ir su savininko leidimu.
   

5. 5. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei automobiliu?

   Savaitę prieš kelionę pradėkite pratinti prie automobilio – trumpi pasivažinėjimai, kad jis priprastų prie triukšmo ir judesio. Dieną prieš kelionę sumažinkite maisto kiekį, bet palikite prieigą prie vandens. Venkite šerti likus 2-3 valandoms iki išvykimo, kad išvengtumėte pykinimo. Taip pat galite pasiimti mėgstamą žaislą arba pledą su namų kvapu – tai padeda sumažinti stresą. Ir svarbu – negerkite raminamųjų vaistų be veterinarijos gydytojo paskyrimo, nes tai gali sukelti daugiau žalos nei naudos.
   

6. 6. Kokia yra šuns pervežimo kaina iš Lietuvos į Amsterdamą?

   Kaina prasideda nuo 250 eurų mažiems šunims ir nuo 400 eurų dideliems. Galutinė suma priklauso nuo šuns dydžio, poreikių ir sezono. Pridėkite specialius reikalavimus, pavyzdžiui, vaistų davimą kelionės metu arba dažnesnius sustojimus – ir suma padidėja. Ypač vasaros metu kainos gali kilti dėl didelės paklausos. Mes visada pateikiame išsamią kainų skaičiuoklę prieš sutarties pasirašymą, kad nebūtų netikėtų išlaidų. Tačiau kartais atsiranda papildomų mokesčių, pavyzdžiui, dėl veterinarinių patikrų pasienyje.
   

7. 7. Ar galima vežti kelis šunis vienu metu?

   Taip, bet kiekvienas šuo turi turėti atskirą narvelį arba saugos vietą. Jei šunys yra tos pačios šeimos ir gerai sutaria, galima leisti būti kartu dideliame narvelyje, bet tik jei tai saugu. Mes turime transporto priemones, kuriose telpa iki 6 gyvūnų vienu metu, bet reikia pranešti iš anksto, kad galėtume tinkamai suplanuoti erdvę. Taip pat svarbu, kad šunys būtų panašaus dydžio arba kad didesnis nesutraiškytų mažesnio. Vienas atvejis – vežėme du mažus šunis viename narvelyje, bet kelionės metu vienas pradėjo dominuoti, tad juos atskyrėme. Geriau numatyti tokias galimybes.
   

8. 8. Kokios yra Amsterdamo taisyklės dėl šunų viešose vietose?

   Amsterdamas turi griežtas taisykles – daugelyje viešų erdvių šuo privalo būti su pavadžiu. Yra specialios atviros teritorijos, kur galima leisti bėgti be pavadžio, bet jose taip pat galioja kitos taisyklės, pavyzdžiui, draudžiama triukšmauti. Taip pat privaloma turėti šuns draudimą atsakomybės atveju, kuris padengtų žalą, jei gyvūnas sukeltų incidentą. Daugiau informacijos pateikiame giduose prieš kelionę, bet rekomenduojame patiems pasidomėti, nes taisyklės gali keistis. Ypač svarbu – parkuose, kur šunys leidžiami, dažnai yra ženklai su papildomais reikalavimais.
   

9. 9. Ką daryti, jei šuo atsisako valgyti kelionės metu?

   Tai normali streso reakcija, ypač jei gyvūnas pirmą kartą keliauja tolimą atstumą. Nerekomenduojame versti valgyti, bet visada turime šviežio vandens. Sustojus galima bandyti pasiūlyti skanėstą arba mėgstamą maistą. Jei šuo nevalgo ilgiau nei 24 valandas, reikia pradėti nerimauti, bet daugeliu atvejų, atvykus į paskirties vietą, apetitas grįžta. Vienas šuo, kurį vežėme į Amsterdamą, atsisakė valgyti visą kelionę, bet atvykęs suvalgė viską, ką davėme – tiesiog reikėjo laiko prisitaikyti. Svarbu nesijaudinti per anksti.
   

10. 10. Ar galima vežti šunį su sveikatos problemomis?

    Taip, bet būtina pranešti apie visas sveikatos problemas iš anksto ir pateikti veterinaro pažymą. Jei šuo turi širdies ligą, alergiją ar kitas lėtines būklės, mes galime imtis papildomų atsargumo priemonių. Tačiau yra atvejų, kai kelionė nerekomenduojama – pavyzdžiui, jei gyvūnas ką tik po operacijos arba turi sunkių judėjimo sutrikimų. Mes neatsisakome vežti, bet galime rekomenduoti atidėti kelionę, kol sveikata stabilizuosis. Svarbiausia – saugumas.
    

11. 11. Kokia yra geriausia transporto priemonė šuns pervežimui?

    Naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus su ventiliacija, temperatūros palaikymu ir atskirais narveliais. Kiekvienas narvelis turi minkštą čiužinį, vandens dubenį ir pakankamai erdvės judėti. Taip pat turime atskirą skyrių šunims, kurie nemėgsta kitų gyvūnų. Svarbu, kad transporto priemonė būtų reguliariai valoma ir dezinfekuojama – tai darome po kiekvienos kelionės. Patiems savininkams rekomenduojame nenaudoti įprastinių automobilių be tinkamos įrangos, nes tai gali būti ne tik nepatogu, bet ir nesaugu.
    

12. 12. Kaip dažnai darote sustojimus kelionės metu?

    Kas 3-4 valandas, priklausomai nuo gyvūno poreikių. Sustojimų metu šuo gali atsigerti vandens, trumpai pasivaikščioti ir atlikti gamtinius reikalus. Bet jei šuo yra ypač jautrus arba serga, galime daryti dažniau sustojimus, net jei tai užtrunka ilgiau. Svarbu pranešti apie tokius poreikius iš anksto, kad galėtume tinkamai planuoti maršrutą. Vienas atvejis – šuo su silpnu šlapimo pūslės, tad sustojome kas dvi valandas. Nepatogu, bet sveikata svarbiau.