Lietuva Olandija su mašina

Kelionė Lietuva–Olandija su mašina yra viena populiariausių maršrutų tarp lietuvių. Daugelis mūsų tautiečių dirba Olandijoje, studijuoja arba tiesiog dažnai keliauja šia kryptimi. Vieni vairuoja patys, kiti ieško, kas nuvežtų automobilį, nes patys nenori arba negali sėsti už vairo tokiam atstumui. Aš dirbu pervežimų srityje ir kasdien susiduriu su klausimais apie šią kelionę. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus – tiek tiems, kurie planuoja vairuoti patys, tiek tiems, kurie ieško pervežimo paslaugų.

Maršrutas – Lietuva Olandija su mašina atstumas

1. Kiek kilometrų nuo Lietuvos iki Olandijos?

Atstumas priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos ir į kurį Olandijos miestą važiuojate. Nuo Vilniaus iki Amsterdamo – apie 1600–1700 kilometrų. Nuo Kauno – kiek mažiau, apie 1500–1600. Nuo Klaipėdos – apie 1400–1500. Tai nėra trumpas pasivažinėjimas – tai rimta kelionė, trunkanti 16–20 valandų be sustojimų. Realiai, su pertraukomis, tai para arba daugiau. Vienas draugas bandė nuvažiuoti be miego – paskui tris dienas atsigavo. Nerekomenduoju.

2. Kokiu maršrutu geriausia važiuoti iš Lietuvos į Olandiją?

Populiariausias maršrutas: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija. Važiuojate per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, tada Olandiją. Tai greičiausias kelias, bet ne vienintelis. Galima važiuoti per Čekiją arba Austriją, bet tai ilgiau. Kartais, kai Lenkijoje remontai ar spūstys, GPS siūlo alternatyvius kelius – kartais verta pasiklausyti, kartais ne. Vieną kartą GPS nusiuntė per kažkokius Lenkijos kaimus – važiavau dvi valandas papildomai, bet bent jau gražūs vaizdai buvo.

3. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iš Lietuvos į Olandiją?

Be sustojimų – 16–18 valandų. Realiai – 20–24 valandos, priklausomai nuo to, kiek kartų sustojate. Rekomenduoju daryti pertraukas kas 2–3 valandas – išlipti, pasivaikščioti, išgerti kavos. Vairuotojo nuovargis yra rimta problema, ypač naktį. Aš pats, kai važiuoju su tralu, darau pertraukas pagal ES reglamentus – kas 4,5 valandos. Asmeniniam vairavimui tokių taisyklių nėra, bet sveikas protas turėtų galioti. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas.

4. Ar keliai geros būklės tarp Lietuvos ir Olandijos?

Lietuvoje keliai gerėja, bet dar toli iki Vokietijos lygio. Lenkijoje situacija mišri – greitkeliuose gerai, bet mažesniuose keliuose kartais duobių. Vokietijoje – „Autobahn“ yra legenda, bet ir ten yra remontų. Olandijoje keliai puikūs, bet daug mokamų ruožų ir eismo ribojimų. Bendrai – kelionė įmanoma be didelių problemų, bet reikia būti pasiruošusiam viskam. Žiemą, aišku, viskas sudėčiau – sniegas Lenkijoje, ledas Vokietijoje, rūkas Olandijoje.

5. Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Lietuvos į Olandiją?

Skaičiuokime: degalų – apie 150–200 eurų, priklausomai nuo automobilio. Kelių mokesčiai Lenkijoje – apie 20–30 eurų. Vokietijoje nemokama, bet Olandijoje reikia mokėti už greitkelius – apie 10–15 eurų. Nakvynė, jei reikia – nuo 30 iki 80 eurų. Maistas kelyje – dar 20–30 eurų. Iš viso – apie 250–350 eurų vienam žmogui. Jei važiuojate dviese ar trise, dalinat išlaidas ir gaunasi pigiau. Bet tai tik finansinė pusė – dar yra laiko ir energijos kaina.

Pasiruošimas – kelionė į Olandiją su mašina

6. Ką reikia patikrinti prieš ilgą kelionę automobiliu?

Pirmiausia – padangos. Jos turi būti tinkamo protektoriaus gylio, ypač jei važiuojate žiemą. Antra – stabdžiai. Trečia – alyvos ir aušinimo skysčio lygis. Ketvirta – šviesos – visos turi veikti. Penkta – valytuvai. Šešta – atsarginis ratas arba remonto komplektas. Septinta – pirmosios pagalbos rinkinys, gesintuvas, avarinis ženklas. Skamba daug, bet tai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia patikrinti prieš bet kokią ilgą kelionę. Vienas pažįstamas išvažiavo su perdegusiu žibintu – Vokietijoje sustabdė policija, bauda.

7. Ar reikia žieminų padangų važiuojant į Olandiją žiemą?

Lietuvoje žieminės padangos privalomos nuo lapkričio iki balandžio. Lenkijoje – ne privalomos, bet rekomenduojamos. Vokietijoje – privalomos esant žiemiškoms sąlygoms. Olandijoje – ne privalomos, bet protinga turėti. Taigi, jei važiuojate žiemą – žieminės padangos yra būtinos, ne tik dėl įstatymų, bet ir dėl saugumo. Vasarinių padangų žiemą nenaudokite – tai pavojinga ir gali kainuoti baudą arba avariją. Paprastas dalykas, bet vis dar atsiranda tokių, kurie bando sutaupyti.

8. Kokius dokumentus reikia turėti keliaujant automobiliu?

Vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą (žaliąją kortelę). Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimą iš savininko. Taip pat asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. ES piliečiams užtenka tapatybės kortelės, bet pasas visada saugesnis variantas. Be to, rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę – ji nemokama ir suteikia teisę į sveikatos priežiūrą ES šalyse. Vienas draugas susirgo Vokietijoje be draudimo – sąskaita buvo įspūdinga.

9. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Ne, ES viduje lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visose ES šalyse, įskaitant Olandiją. Tarptautinis pažymėjimas reikalingas tik važiuojant už ES ribų. Bet jei pažymėjimas senas, dar sovietinio pavyzdžio – rekomenduoju pasikeisti į naują europinį. Policija gali sukelti problemų su senais pažymėjimais, net jei formaliai jie galioja. Paprasčiau turėti naują dokumentą nei aiškintis su pareigūnais užsienyje.

10. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Turėti pagalbos kelyje draudimą – tai pirmas dalykas. Dauguma draudimo kompanijų siūlo šią paslaugą už nedidelį mokestį. Jei neturite – teks kviesti vietinį servisą, kas gali būti brangu. Vokietijoje yra ADAC – tai jų automobilių klubas, kuris padeda visiems, ne tik nariams, bet kaina didesnė. Lenkijoje – PZM. Olandijoje – ANWB. Svarbiausia – nebandyti remontuoti patys, jei nesate mechanikas. Geriau palaukti profesionalų nei padaryti dar blogiau.

Eismas – Lietuva Olandija mašina keliavimas

11. Koks greitis leidžiamas kelyje tarp Lietuvos ir Olandijos?

Lietuvoje – 130 km/h greitkeliuose, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Lenkijoje – 140 km/h greitkeliuose, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Vokietijoje – daugumoje „Autobahn“ ruožų greitis neribojamas, bet rekomenduojama 130 km/h. Olandijoje – 100 km/h dieną, 120/130 km/h vakare ir naktį (priklauso nuo ruožo). Kiekviena šalis turi savo taisykles, ir jų reikia laikytis. Vokietijoje „Autobahn“ be greičio ribojimo vilioja spausti pedalą, bet atsiminkite – saugumas pirmiausia.

12. Ar daug policijos keliuose?

Lietuvoje ir Lenkijoje – taip, policija aktyviai kontroliuoja greitį. Vokietijoje – mažiau, bet yra automatiniai greičio matuokliai. Olandijoje – labai daug kamerų, ypač greitkeliuose. Olandai rimtai žiūri į greičio viršijimą – baudos didelės. Vienas pažįstamas gavo 300 eurų baudą už 10 km/h viršijimą – Olandijoje tai normalu. Todėl rekomenduoju laikytis greičio, net jei kiti lenkia. Jūsų piniginė jums padėkos.

13. Ką daryti, jei sustabdo policija užsienyje?

Būti mandagiam, parodyti dokumentus, atsakyti į klausimus. Nesipykti, neaiškinti, kad „Lietuvoje taip galima“. Kiekviena šalis turi savo taisykles, ir jų reikia laikytis. Jei gavote baudą – sumokėkite arba apskųskite teisėtai. Vokietijoje policija paprastai kalba angliškai, Lenkijoje – rečiau. Olandijoje – dažniausiai angliškai. Svarbiausia – ramumas ir pagarbumas. Policininkas yra žmogus, kuris daro savo darbą. Jei esate teisus, paaiškinsite. Jei kaltas – pripažinkite.

14. Ar reikia mokėti už kelius Lenkijoje?

Taip, Lenkijoje yra mokami greitkelių ruožai. Mokėjimas vyksta prie kasų arba elektroniniu būdu viaTOLL sistemą. Populiariausi mokami ruožai: A2 (Varšuva–Poznanė) ir A4 (Vokietijos siena–Katowice). Kaina priklauso nuo atstumo ir automobilio kategorijos – lengvajam automobiliui apie 20–40 zlotų už ruožą. Galima važiuoti ir nemokamais keliais, bet tai ilgiau. Aš paprastai moku, nes laikas brangesnis už kelis eurus.

15. Kokia situacija su degalinėmis pakeliui?

Lenkijoje degalinių daug – „Orlen“, „BP“, „Shell“, „Lotos“. Kainos mažesnės nei Lietuvoje ar Vokietijoje. Vokietijoje – „Shell“, „Aral“, „Total“, „Jet“. Kainos aukštesnės, ypač prie greitkelių. Olandijoje – „Shell“, „BP“, „Esso“. Kainos dar aukštesnės. Rekomenduoju pripildyti baką Lenkijoje prieš įvažiuojant į Vokietiją – taip sutaupysite. Be to, Lenkijoje degalinėse galima gerai pavalgyti – „bar mleczny“ stiliaus maistas pigus ir skanus.

Nakvynė – kelionė Lietuva Olandija automobiliu

16. Ar reikia nakvoti pakeliui?

Priklauso nuo jūsų. Jei vairuojate dviese ir galite keistis – galima važiuoti be nakvynės. Bet jei vienas – rekomenduoju nakvoti. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas. Geriausia vieta nakvynei – Vokietija, maždaug pusiaukelėje. Yra daug viešbučių prie greitkelių – „Ibis“, „B&B Hotel“, „Motel One“. Kainos nuo 40 iki 80 eurų už naktį. Galima ir pigiau – „Airbnb“ arba hosteliai. Svarbiausia – pailsėti, o ne taupyti miego sąskaita.

17. Kur geriausia nakvoti tarp Lietuvos ir Olandijos?

Rekomenduoju Berlyno arba Hanoverio apylinkes – tai maždaug pusiaukelė. Berlyne daugiau pramogų, bet ir brangiau. Hanoveris paprastesnis, bet pigiau. Jei važiuojate per Lenkiją naktį, galima nakvoti Poznanėje – tai trečdalis kelio. Vienas draugas visada nakvoja Varšuvoje – sako, kad ten geriausi kebabai. Kiekvienas turi savo tradicijas. Svarbu tik neužmigti prie vairo – tai svarbiau už bet kokį patogumą.

18. Ar galima miegoti automobilyje?

Galima, bet nerekomenduoju. Automobilyje miegas nekokybiškas, o kitą dieną reikia vairuoti. Be to, kai kuriose vietose draudžiama nakvoti automobilyje – ypač Vokietijoje prie greitkelių. Policija gali priėti ir paprašyti išvažiuoti. Jei labai reikia – raskite stovėjimo aikštelę su apšvietimu ir žmonėmis. Saugumas svarbu. Vienas pažįstapas miegojo aikštelėje Lenkijoje, o ryte rado išdaužtą langą ir pavogtą navigaciją. Nemalonu.

Olandija – atvykimas su mašina iš Lietuvos

19. Ką reikia žinoti apie eismą Olandijoje?

Olandijoje vairuojama dešinėje pusėje, kaip ir Lietuvoje. Greitis mieste – 50 km/h, užmiestyje – 80 km/h, greitkelyje – 100 km/h dieną ir 120/130 km/h vakare. Dviratininkai turi pirmenybę – tai labai svarbu. Olandijoje dviračių daugiau nei automobilių, ir jie važiuoja visur. Jei nepastebėsite dviratininko sukdamas į dešinę – gali būti bėdos. Be to, daug vienpusių gatvių, kanalų, tiltų. Pirmą kartą važiuojant Olandijoje reikia būti labai atidžiam.

20. Kaip rasti parkavimo vietą Olandijos miestuose?

Sunkiai. Ypač Amsterdame – ten parkavimas brangus ir vietų mažai. Rekomenduoju palikti automobilį „P+R“ (Park and Ride) aikštelėje už miesto ir važiuoti viešuoju transportu. Tai pigiau ir paprasčiau. Roterdame ir Hagoje situacija geresnė, bet vis tiek ne lengva. Olandai patys dažniau važinėja dviračiais ar traukiniais nei automobiliais. Jei atvykstate ilgesniam laikui – pagalvokite apie parkavimo abonementą, kitaip bankrutuosite.

21. Ką daryti, jei automobilis sugenda Olandijoje?

Skambinti pagalbos kelyje – ANWB (Olandijos automobilių klubas) arba jūsų draudimo kompanijai. Olandijoje servisų daug, bet kainos aukštesnės nei Lietuvoje. Jei remontas užtruks – ieškokite nuomos automobilio arba viešbučio. Vienas klientas sugedo Roterdame – variklis užvirė. Teko palikti automobilį servise, grįžti lėktuvu, o paskui skristi atgal atsiimti. Brangu, bet kitaip negalėjo. Tokiais atvejais svarbu turėti draudimą, kuris padengia bent dalį išlaidų.

22. Ar Olandijoje reikia mokėti už parkavimą?

Beveik visur taip. Olandijoje parkavimas yra verslas – ir brangus. Amsterdame centre valanda parkavimo gali kainuoti 7,50 euro ar daugiau. Mažesniuose miestuose pigiau, bet vis tiek mokama. Yra nemokamų zonų, bet jos toli nuo centro. Parkavimo automatai priima korteles ir monetas. Taip pat yra „Parkmobile“ ir panašios programėlės, kurios leidžia mokėti telefonu. Patogu, bet reikia atsisiųsti ir susiregistruoti iš anksto.

Praktiniai patarimai – Lietuva Olandija su mašina

23. Ką vežtis į kelionę automobiliu?

Vandens, užkandžių, kavos termosą. Patogius drabužius, nes sėdėsite ilgai. Įkroviklį telefonui. Grynųjų pinigų – Lenkijoje kai kurios degalinės nepriima kortelių. Žemėlapį arba atsisiųstą GPS, jei dingtų ryšys. Vaistų nuo galvos skausmo. Saulės akinius – ypač vasarą. Ir gerą nuotaiką, nes kelionė ilga, o bloga nuotaika jos nepadaro trumpesnės. Vienas draugas visada vežasi miegmaištį – sako, kad niekada nežinai, kada prireiks. Gal ir protinga.

24. Ar saugu vairuoti naktį?

Taip, bet reikia būti atsargiam. Naktį mažiau eismo, bet ir mažiau matomumas. Pavargstate greičiau, nes organizmas nori miegoti. Lenkijoje naktį kai kurie keliai būna tušti, bet ir tamsūs – be apšvietimo. Vokietijoje „Autobahn“ gerai apšviestas, bet vairuotojų nuovargis didesnis. Rekomenduoju, jei vairuojate naktį, daryti dažnesnes pertraukas ir gerti kavą. Bet geriausia – pradėti kelionę anksti ryte, o ne vidurnaktį.

25. Ką daryti, jei pasiklydote?

Nepanikuoti. GPS kartais klysta, ypač Lenkijos kaimo vietovėse arba Vokietijos miestuose su daug vienpusių gatvių. Sustokite, pažiūrėkite žemėlapį, paklauskite vietinių. Europoje dauguma žmonių kalba angliškai, bent jau jaunesni. Jei GPS visiškai nustojo veikti – sekite kelio ženklus. Visada yra kelio ženklai, rodantys kryptį į didesnius miestus. Vieną kartą GPS išvedė į kažkokį lauko kelią Lenkijoje – teko grįžti atgal penkis kilometrus. Nutinka.

26. Ar verta vairuoti patiems, ar geriau samdyti pervežimą?

Priklauso nuo situacijos. Jei mėgstate vairuoti, turite laiko ir norite sutaupyti – vairuokite patys. Jei nenorite arba negalite – samdykite pervežimą. Pervežimas kainuoja daugiau, bet sutaupote laiką ir energiją. Be to, jei automobilis naujas ar brangus, galite nenorėti rizikuoti ilga kelione. Aš pats matau abi puses – ir tuos, kurie vairuoja patys, ir tuos, kurie samdo mane. Nėra vieno teisingo atsakymo – kiekvienas renkasi pagal savo poreikius.

Kelionė Lietuva–Olandija su mašina yra nuotykis, kuris gali būti ir malonus, ir varginantis. Svarbiausia – pasiruošti, būti atsargiam ir nebijoti sustoti, kai reikia. O jei nenorite vairuoti patys – visada galite kreiptis į mus dėl pervežimo. Sėkmės kelyje.