Perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos: viskas, ką reikia žinoti, kad nepradėtumėte žilti

Kai man skambina klientai ir klausia apie perkraustymus į Norvegiją iš Lietuvos, dažniausiai jie būna jau gerokai pervargę. Nenuostabu – gyvenimo keitimas, daiktų kraustymas per pusę Europos, tie visi muitinės popieriai... Žiūrėk, vakar skambino vienas vyriokas iš Kauno, tai jis pusę daiktų bandė sugrūsti į tą patį „sprinterį“, kurį jau buvo išnuomojęs visai šeimai. Sakau jam: „Klausyk, čia ne Tetris, čia Norvegija, kur keliai kaip iš atvirukų, bet kontrolė griežta“. Perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos nėra vien „įmesk ir važiuok“. Reikia turėti galvą, šiek tiek kantrybės ir, svarbiausia, suprasti, kaip veikia sienos kirtimas ne ES erdvėje. Kartais atrodo, kad mes patys dar ne viską žinom, nors 15 metų kelyje, bet nuolatos keičiasi taisyklės (tiksliau, muitinės interpretacijos).

Kas gi vyksta su tais dokumentais ir muitine

Ar tikrai reikia deklaruoti visus asmeninius daiktus?

Be abejo, kad reikia, tik daugelis žmonių galvoja, jog čia „tik smulkmena“. Prieš porą metų turėjom situaciją – vežėm vienos šeimos mantą, o ten tarp drabužių dėžių pasislėpęs senas, bet vertingas antikvarinis laikrodis. Norvegijos muitininkai jį rado, o klientas neturėjo įrodymo, kad tai asmeninis turtas, o ne pirkimas. Teko mokėti PVM, o dar tas nervų karas su pareigūnais pusę dienos. Tai geriau susirašykit sąrašą, net jei tai atrodo kaip nereikalingas popierizmas – perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos be sklandžių dokumentų gali virsti košmaru.

Kiek kainuoja perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos?

Kaina nėra šiaip skaičius iš lubų, nors kai kurie vežėjai ir bando įtikinti, kad viskas labai paprasta. Paprastai vieno kubinio metro kaina svyruoja nuo 60 iki 100 eurų, priklausomai nuo to, ar patys nešiojate, ar mes su krovikais. Jei reikia pilno sunkvežimio, kainos prasideda nuo 2500 eurų. Beje, kuras dabar labai brangus, tad jei suplanuosite pervežimą kitą mėnesį, kaina gali būti kita nei šiandien (tikriausiai). Svarbu suvokti, kad į tą sumą įeina ir logistinė rizika, kuri Norvegijoje dėl orų visada yra šiek tiek aukštesnė nei, sakykim, Vokietijoje.

Ar galiu su savimi vežtis savo katę arba šunį?

Šunys ir katės – atskira opera. Norvegija nėra ES narė, todėl veterinarijos reikalavimai yra žiauriai griežti, ne taip kaip važiuojant į Latviją. Gyvūnas privalo turėti mikroschemą, pasą ir visus galiojančius skiepus nuo pasiutligės. Jei kažko praleisit, gyvūnėlis bus uždarytas į karantiną arba išsiųstas atgal, o tai yra didžiausias siaubas savininkams. Patariu visada susisiekti su Norvegijos maisto saugos tarnyba (Mattilsynet) porą savaičių prieš, nes taisyklės keičiasi dažniau nei oras Bergeno kalnuose.

Kaip saugiai supakuoti daiktus tolimai kelionei?

Žmonės dažnai klysta naudodami silpnas dėžes iš prekybos centrų. Jos neatlaiko svorio, kai krovinys pervežimų į Norvegiją metu šiek tiek „vaikšto“. Naudokite tik stiprias, dvigubo sluoksnio kartono dėžes. Jei kraunate indus, tai vyniokite į burbulinę plėvelę taip, lyg jie būtų iš aukso. Mes esam matę visko – nuo sudaužytų televizorių iki praplėštų dėžių, kurios virsta purvinais rūbų kalnais. Investuokit į gerą lipnią juostą, nes pigi dažnai atsiklijuoja nuo drėgmės.

Kokie daiktai griežtai draudžiami įvežti?

Nerašykite sąrašuose nieko, kas panašu į ginklus, narkotines medžiagas ar viršytas alkoholio normas. Norvegijos muitinė naudoja skenerius, kurie mato daugiau, nei jūs galvojate. Perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos ne kartą buvo sustabdyti būtent dėl „kokių nors 5 litrų naminės“, kuriuos klientas įsimetė į krepšį. Negadinkite nei sau, nei mums reikalų – baudos tokios, kad noras vežti kontrabandą dingsta visam gyvenimui. Viskas turi būti švaru ir legalu.

Ar įmanoma susitarti dėl pristatymo „į duris“?

Taip, įmanoma, bet labai svarbu žiūrėti, kur tas namas stovi. Jei tai koks kaimelis šiaurėje, kur kelias siauras ir apsnigtas, joks 20 tonų sunkvežimis ten neįvažiuos. Mes tada dažniausiai perkrauname viską į mažesnį furgoną, bet už tai reikia papildomai mokėti. Būna, kad klientai supyksta, sako, kad „jūs gi žinojote, kur važiuojat“, bet mes žemėlapį matome, o apie specifines kelio dangas ne visada gauname tiksliausią info. Bendravimas čia yra raktas į sėkmę.

Kada geriausia vykdyti perkraustymus į Norvegiją iš Lietuvos?

Venkite žiemos piko, jei tik galite. Norvegijos kalnai žiemą yra nenuspėjami – užpusto kelius, uždaro pravažiavimus ir mes galime įstrigti parai ar net ilgiau. Geriausias laikas – pavasaris arba ruduo, kai orai bent jau leidžia planuoti laiką. Vasara irgi gerai, bet tada prasideda atostogų sezonas ir visi nori keltis keltais, tad bilietai brangsta. Planuokite viską bent jau mėnesį prieš, kad nereikėtų paskutinę minutę ieškoti „bet kokios mašinos“.

Ar teikiama draudimo paslauga kraustymo metu?

Draudimas yra privalomas, jei nenorite likti su „šipuliais“ rankose. Mes turime CMR draudimą, kuris dengia kažkokią dalį, bet jis nėra visagalis. Jei vežate brangų turtą, pavyzdžiui, meno kūrinius ar kokią brangią aparatūrą, būtinai darykitės papildomą vertės draudimą. Būna situacijų, kai krovinys nukenčia ne dėl mūsų kaltės, o dėl kokio nors „erelio“ kelyje, kuris į mus įsirėžia. Tada draudimas tampa jūsų geriausiu draugu.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimai – tai mūsų verslo kasdienybė, kad ir kaip nemalonu tą sakyti. Gali sugesti mašina, gali užstrigti keltas, gali būti protestai ar milžiniškos eilės pasienyje. Jei vėluojame valandą – nieko baisaus, jei dieną – jau reikia derinti. Svarbiausia – nuolatinis ryšys. Jei vairuotojas nekelia ragelio, tada jau blogai, bet jei pranešame, kad vėluojame dėl techninių nesklandumų, prašau supratingumo. Mes patys norime kuo greičiau išsikrauti ir važiuoti namo.

Ar reikalingas asmeninis dalyvavimas muitinės procedūrose?

Dažniausiai atstovaujame mes, bet būna atvejų, kai reikia jūsų parašo ar papildomo paaiškinimo. Norvegijos muitinė kartais užduoda tokių klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik pats savininkas. Pavyzdžiui, kodėl vežatės keturis virdulius? (Galbūt tai įmonės turtas, o ne asmeninis). Nesupykite, jei paskambinsime ne laiku ir paprašysime patikslinti informaciją. Tai daroma tik tam, kad krovinys nebūtų konfiskuotas.

Kaip pasidaryti tikslų daiktų sąrašą (inventorių)?

Surašykite viską: dėžė Nr. 1 – knygos, Nr. 2 – virtuvės įrankiai, Nr. 3 – drabužiai. Būtinai nurodykite apytikslę vertę. Jei norvegų pareigūnas paklaus, kiek kainavo tavo šakutės, geriau turėti bent jau apytikrį atsakymą, o ne „nežinau“. Aš asmeniškai visada sakau: kuo detaliau, tuo mažiau problemų sienos kirtimo metu. Kai kurie žmonės tiesiog surašo „namų apyvokos daiktai“, bet tai dažniausiai užkliūva muitininkams.

Ką daryti su elektronika?

Elektroniką reikia pakuoti ypač atsargiai – jei turite originalias pakuotes, naudokite jas. Norvegijoje šie daiktai brangūs, todėl visi nori viską išsivežti. Svarbu atjungti visus laidus, kad jie nepažeistų jautrių detalių. Mes esame matę atvejų, kai ne iki galo supakuotas kompiuterio ekranas kelionės metu tiesiog suskilo nuo vibracijos. Tai liūdnos akimirkos, ypač kai klientas tikėjosi jį naudoti iškart po atvykimo.

Ar leidžiama vežti augalus?

Su augalais yra labai slidu. Norvegija turi griežtas fitosanitarines taisykles. Dažnai geriau palikti augalus Lietuvoje arba nusipirkti naujus vietoje, nei rizikuoti, kad visą krovinį sustabdys ir pradės tikrinti dėl kažkokio „įtartino“ vazono. Jei labai norite vežtis, turite gauti specialų leidimą arba sertifikatą. Nerekomenduoju to daryti, nes dažniausiai augalai kelionės metu vis tiek nuvysta, o problemų muitinėje gali kilti nemažai.

Kaip elgtis su baldais, kuriuos reikia išrinkti?

Išrinkite viską, ką įmanoma. Jei baldas bus surinktas, jis užima daug vietos ir yra tikimybė, kad jis sulūš. Nepamirškite visų varžtų sudėti į atskirą maišelį ir priklijuoti prie paties baldo dalies. Būna, kad klientai išardo spintą, o varžtai pasimeta kažkur tarp dėžių – tada surinkimas tampa tikru nervų išbandymu. Mes padedame, bet geriau, kai jūs patys viską susižymite.

Ar perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos su „mikriukais“ greitesni nei fūromis?

Taip, „mikriukai“ arba mažesni furgonai dažniausiai važiuoja greičiau, nes jiems nereikia daryti ilgų poilsio pertraukų kaip sunkiasvorių vairuotojams ir jie gali važiuoti ten, kur fūros negali. Tačiau kaina už kubą dažniausiai aukštesnė. Jei skubate, rinkitės mažesnį transportą, bet jei laikas nėra kritinis – fūra yra saugesnis ir ekonomiškesnis variantas. Mes patys dažniau rekomenduojame fūras, jei krovinio daug.

Kaip apsaugoti daiktus nuo drėgmės kelionės metu?

Keltai būna drėgni, o ir oras Norvegijoje dažnai toks pat. Būtinai kiekvieną dėžę apvyniokite plėvele. Tai apsaugo nuo dulkių, drėgmės ir tiesiog neleidžia dėžei plyšti, jei ji sudrėksta. Esame turėję atvejį, kai krovinys gavo drėgmės per skyles sunkvežimio tentuose – tai buvo pamoka visam gyvenimui, todėl dabar patys papildomai tikriname tentus prieš kiekvieną reisą.

Ar yra kokių nors „paslėptų“ mokesčių?

Vienintelis „paslėptas“ mokestis – tai muitinės tarpininko paslaugos, jei jų prireikia. Mes pasakome pradinę kainą, bet jei muitinėje kyla problemų, už kurias turi mokėti papildomai, mes informuojame iškart. Niekada nebandome „išlupti“ pinigų už nieką. Svarbiausia – sąžiningai surašyti daiktus. Jei kažko neminėjote, o tai išlindo muitinėje, už tą „papildomą dėžę“ gali tekti mokėti.

Ką daryti, jei kažkas dingo?

Pirmiausia – nepanikuokite. Dažniausiai tai būna tiesiog pasimetusi dėžė kita „stotele“. Mes vedame apskaitą, tad visada randame, kur krovinys atsidūrė. Jei tikrai dingo – tam yra draudimas. Nors per 15 metų tokių atvejų buvo vienetai, visada rekomenduoju klientams patiems pasižymėti, kiek dėžių įkrovėme į mašiną. Toks paprastas dalykas, bet labai palengvina gyvenimą abiem pusėms.

Ar galima vežti maisto produktus?

Tik gamyklinėje pakuotėje ir nekomerciniais kiekiais. Jei vežate lašinius iš mamos ūkio, muitinė gali juos konfiskuoti, nes „nėra sertifikato“. Norvegijos taisyklės mėsos ir pieno produktams yra labai griežtos. Geriau vežtis tai, kas negenda – kruopas, konservus, saldumynus. Mes dažnai matome, kaip žmonės bando prasmukti su visokiomis gėrybėmis, bet rizika, kad jos bus išmestos, yra milžiniška.

Kaip veikia „krovinių konsolidacija“?

Tai kai vežame kelių klientų daiktus vienu metu. Tai pigiau, nes dalinatės kuro ir kelto kaštais. Tačiau tai reiškia, kad gali tekti palaukti, kol surinksime visą mašiną. Tai idealu, jei neturite skubaus termino. Būna, kad žmonės pyksta dėl laukimo, bet mes visada įspėjame – norit pigiau, reikės palaukti. Jei norit greičiau – atskira mašina, bet kaina visai kitokia.

Ar Norvegijos muitinėje dažnai tikrina?

Priklauso nuo to, kaip atrodo krovinys ir ar tvarkingi dokumentai. Jei viskas surašyta aiškiai, tikimybė, kad praleis greitai, yra didelė. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, iškraus viską. Mes esam matę, kaip muitininkai iškrauna visą mašiną iki paskutinės kojinės. Tai užtrunka valandas ir yra labai nemalonu. Todėl visada sakau: netaupykite laiko popierių tvarkymui.

Ar reikalingas leidimas gyventi Norvegijoje perkraustymui?

Taip, tai labai palengvina visą muitinės procesą. Jei kraustotės visam laikui, turėti dokumentus, įrodančius, kad ten gyvensite (darbo sutartis ar pan.), yra privaloma. Tada daiktai klasifikuojami kaip „asmeninis turtas“ ir nereikia mokėti importo mokesčių. Jei neturite šių dokumentų, gali tekti mokėti importo mokesčius už daiktus, lyg tai būtų prekių importas. Tai svarbus niuansas, apie kurį daugelis pamiršta.

Ką daryti, jei pervežimo metu sudaužomas brangus daiktas?

Kaip ir minėjau, draudimas yra būtinas. Pirmas dalykas – fotografuokite viską. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną kampą. Jei kažkas dužo – iškart fiksuokite. Niekada nepasirašykite priėmimo akto nepatikrinę krovinio. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o po valandos pastebite skylę – vėliau įrodyti, kad tai įvyko transportavimo metu, bus neįmanoma. Būkite atidūs.

Ką daryti, jei noriu išvežti visą butą?

Dideliems perkraustymams rekomenduojame planuoti iš anksto. Mes atvažiuojame, įvertiname tūrį, sudarome sąmatą. Tai nėra „viena dėžė“, tai operacija. Svarbu turėti pakankamai vietos mašinai pastatyti prie pat namo, kad nebūtų papildomų nešimo mokesčių. Būna, kad žmonės neįvertina, kiek daug daiktų turi – galvojo, kad tilps į 10 kubų, o realiai reikia 25.

Ar esate kada nors patekę į visišką aklavietę?

O taip, buvo kartą... (tai nutiko gal 2018 metais, jei gerai pamenu, ar 2019-ais?). Įstrigome kelyje dėl lavinos. Nei pirmyn, nei atgal. Sunkvežimiai stovi, aplink tamsu, šalta, o mes turime krovinį. Reikėjo laukti tris paras, kol išvalys kelią. Klientai, žinoma, buvo nepatenkinti, bet gamtos neįveiksi. Tai buvo ta akimirka, kai supranti, kad šitame darbe ne viskas priklauso nuo mūsų kvalifikacijos, kartais viską sprendžia gamta.

Perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos nėra vien darbas, tai nuolatinis prisitaikymas prie situacijos. Nėra dviejų vienodų reisų. Svarbiausia – nuoširdumas su klientu ir tvarka dokumentuose. Jei darote viską pagal taisykles, perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos taps ne stresu, o tiesiog vienu etapu jūsų naujame kelyje. Linkiu sėkmės, o jei reikės pagalbos su pervežimais – žinote, kur skambinti. Arba parašyti. Tik prašau, ne paskutinę minutę! Ir, žinoma, svarbiausia pasiruošti visus popierius, nes be jų mes kaip be rankų, net jei turėtume geriausią sunkvežimį pasaulyje. Sėkmės ruošiantis.