Vežame 24 metus
+370 606 04300


Skambink kasdien 8-22 val.

Vežam į Norvegiją ir iš Norvegijos krovinius, perkraustymo paslauga (3 kart savaitėje)

Daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas: saugus pasirinkimas


Artimiausi išvykimai
į Norvegiją:

  • • vykstame 3 kartus per savaitę
iš Norvegijos:
  • • vykstame 3 kartus per savaitę


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Norvegijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Švedija - visa Norvegija.
  • Keleivius vežame į Norvegiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Norvegija kaina nuo 250€
    Norvegija → Lietuva kaina nuo 250€

    Siuntas vežame į Norvegiją

    Siuntos kaina nuo 45€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Norvegiją

    Krovinių kaina kaina nuo 45€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas: saugus pasirinkimas

    Klausyk, matau, kad planuoji daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas maršrutu, tai iškart pasakysiu – čia ne tas pats, kas persikraustyti per gatvę su kaimyno „kabluku“. Pats dirbu šitoj srity jau kokius aštuonis metus, esu matęs visko: nuo dūžtančių televizorių iki pasimetusių dėžių pasienyje, nes kažkas sugalvojo įdėti neregistruotą alkoholį. Daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas reikalauja ne tik talpaus automobilio, bet ir nervų bei supratimo, kaip veikia muitų procedūros ir logistikos niuansai. Mes vežame kiekvieną dieną, tad procesą esu nuėjęs tūkstančius kartų. Šiame kelyje svarbiausia – dokumentai ir tinkamas pakavimas. Jei kažką praleisi – vėluosi, o vėlavimas Norvegijos kelyje kainuoja tikrai daug.

    Daiktų paruošimas ir dokumentacija

    Ar reikia kažkokių specialių leidimų, kai vyksta daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas?

    Žinok, jei kraustaisi su visais savo gyvenimo daiktais, tai tavo pagrindinis draugas yra turto deklaracija. Neskambink į muitinę be reikalo, tiesiog susirašyk viską sąraše: ką veži, koks apytikslis vertės skaičius. Jei veži kažką, kas atrodo kaip nauja prekė, o ne naudotas daiktas, pasiruošk įrodyti, kad tai tavo asmeninis turtas. Bet šiaip – jei tai nėra komercinis krovinys, viskas paprasta. Tik būk atsargus, jei veži kažką labai brangaus ar antikvarinio. Aš kartą turėjau bėdų su klientu, kuris vežė senovinį laikrodį be jokių popierių – tai prie sienos mus pralaikė beveik keturias valandas, kol viską išsiaiškinom (ai, tiesa, tas laikrodis iš tikrųjų buvo tiesiog gerai prižiūrėtas, bet muitininkui pasirodė kitaip).

    Kaip geriau supakuoti daiktus, kad jie nedužtų?

    Pakavimas – tai sritis, kurioje 90% klientų daro klaidas. Nenaudok pigiausių maišų iš Maximos, jie plyš pusiaukelėje Oslas–Lietuva. Geriau pirk specialias gofro kartono dėžes, ir ne per dideles – jei prikrausi visą dėžę knygų, vairuotojas jos tiesiog nepakels arba dugnas iškris. Dėk burbulinę plėvelę ne tik stikliniams daiktams, bet ir kampams, ypač jei tai baldai. Ai, dar svarbu – nepamiršk viską tvarkingai sužymėti. Kai būsi Lietuvoje ir reikės skubiai rasti puodus ar žiemos striukę, dėkosiu sau, kad užrašų knygelėje turi numeraciją. Beje, jei perki dėžes „Senukuose“, žiūrėk, kad būtų dvigubo kartono.

    Ar galima vežti buitinę techniką?

    Galima, tik privalai ją tinkamai paruošti. Skalbimo mašinos būtinai, girditę, būtinai turi būti su transportavimo varžtais. Jei jų neturi – bent jau gerai užfiksuok būgną, nes per „E6“ magistralę vibracija tokia, kad viduje viskas gali išlėkti į šonus. Šaldytuvą atitirpink bent prieš parą, kitaip skystis ištekės į mašiną, o tada jau pradės smirdėti... ne pati maloniausia patirtis vairuotojui. Žiūrėk, kartą vienas pilietis vežė teliką be originalios dėžės, tai važiavom per kalnus ir tas ekranas tiesiog skilo per pusę, nors uždėtas buvo viršuje. Geriau jau sumokėk už kokybišką vyniojimą, nei pirkti naują techniką.

    Ką daryti su baldais, jei jie dideli?

    Didelius baldus, žinok, geriausia išardyti. Jei įmanoma, visos plokštės turi būti suplotos, varžtai sudėti į maišelius ir priklijuoti juosta prie tų pačių baldų. Niekas nepykdo labiau nei atskirai besimėtantys baldų varžteliai, kurių vėliau neįmanoma atrasti. Jei baldai labai vertingi – daryk medinius karkasus. Žinau, kad tai kainuoja papildomai ir visada norisi sutaupyti, bet kai matai, kaip krovinys „vaikšto“ mašinoje staigiuose posūkiuose, supranti, kad taupymas čia nėra geriausias draugas. Nors, būna atvejų, kai viskas važiuoja puikiai ir be jokios apsaugos – čia jau kaip pasiseks.

    Ar yra kažkokių ribojimų alkoholiui ar tabakui?

    Svarbiausia taisyklė – nerizikuok. Nors daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas dažniausiai vykdomas privačių asmenų, muitinė labai griežtai žiūri į akcizines prekes. Jei veži „dėl savęs“, tai gal ir pavyks, bet oficialiai – geriau visai atsisakyti tokios minties. Buvo ne vienas atvejis, kai dėl poros blokų cigarečių ar vieno butelio daugiau nei priklauso teko visą krovinį iškrauti ir tikrinti. Tikrai neverta vėluoti į savo tikslą dėl menko pasipelnymo. Geriau jau vežk kažką, kas nėra draudžiama ar ribojama, taip bus ramiau ir vairuotojui.

    Maršruto specifika ir laikas

    Kiek realiai trunka kelionė?

    Su tais „kiekvieną dieną vežame“ pažadais būk atsargus. Kelias iš Oslo į Lietuvą – tai ne kokie 500 kilometrų lyguma. Tai kalnai, keltai, kartais ir orai keičiasi kas penkiolika minučių. Paprastai užtrunkam nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo to, ar yra papildomų sustojimų kituose miestuose. Jei vairuotojas kelyje pasigauna kamščių ar keltai vėluoja, laikas išauga. Nereikia tikėtis, kad tavo daiktai bus prie durų lygiai po paros – visada palik sau laisvą dieną. Geriau būti pasiruošus minimaliam vėlavimui nei nervintis, kai mašina stringa kur nors prie sienos.

    Ar keltai įtakoja pristatymo laiką?

    Labai įtakoja. Dažniausiai naudojamės keltais per Švediją, nes tai patogiausia. Bet, girdi, jei audra ar koks techninis gedimas, tai visas grafikas skrenda į šiukšliadėžę. Kartą esam įstrigę 12 valandų dėl vėjo – tiesiog stovėjom uoste ir laukėm. Tad jei tavo perkraustymas susiplanuotas minučių tikslumu, tai iškart sakau – negerai darai. Visada turi būti tas „buferis“. Beje, ar minėjau, kad keltai kartais atšaukiami ir be įspėjimo? Tai retas atvejis, bet pasitaiko, kai tenka rinktis ilgesnį kelią aplink, o tai jau automatiškai didina kainą ir laiką.

    Ar vežate daiktus tiesiai iki durų?

    Taip, stengiamės pristatyti tiesiai į vietą, bet ne visada tai fiziškai įmanoma. Jei kraustaisi į kokį senamiestį Lietuvoje, kur gatvelės siaurutės, o mūsų autobusas – didelis, tai gali tekti susitikti arčiau pagrindinės gatvės. Reikėtų visada iš anksto pasiklausti, ar privažiavimas prie tavo namo įmanomas. Buvo kartą atveju, kai teko krovinį nešti per tris kiemus, nes mašina niekaip nepratilpo. Tai papildomas laikas, o kartais – ir papildomos sąnaudos, jei reikia samdyti pagalbininkus. Paprastai tai derinamės iš anksto, bet stresas, žinai, darbo metu būna nemažas.

    Kaip veikia daiktų sudėjimas į krovininį skyrių?

    Tai savotiškas „Tetris“. Mes stengiamės sudėti viską kuo kompaktiškiau, kad nevaikščiotų krovinys, bet tuo pačiu – kad sunkesni daiktai būtų apačioje. Kartais viskas atrodo idealiai, bet kelyje kažkas pasislenka. Pavyzdžiui, jei klientas blogai supakavo dėžę, o ant viršaus uždėjom kažką sunkaus, tai ta dėžė per 1000 kilometrų gali pavirsti į „blyną“. Todėl visada sakau – jei turi kažką trapaus, pasakyk garsiai vairuotojui. Kiekvienas colis yra svarbus, todėl kartais tenka laukti, kol visi kroviniai susirenka, kad galima būtų viską logiškai išdėlioti.

    Ar reikia pačiam krauti daiktus į mašiną?

    Dažniausiai vairuotojas padeda, bet jis nėra krovėjas. Jei turi kelias sunkias spintas, geriau turėk kažką, kas padės užnešti ar įkelti. Žinai, vairuotojai ir taip pavargę po tūkstančio kilometrų kelyje, tai jei dar pačiam viską reikia kilnoti, gali būti „linksma“. Mes orientuojamės į tokį procesą, kad abu dalyvaujame, bet, ai, gal kartais ir pasitaiko vairuotojų, kurie nelabai nori išlipti iš mašinos... čia jau nuo įmonės priklauso, pas mus taip nebūna, bet esu girdėjęs visokių istorijų apie kitus pervežėjus (ne, tikrai ne mes, mes gi profesionalai).

    Ar yra galimybė stebėti krovinį kelyje?

    Šiais laikais daugelis mūsų naudojasi GPS sekimu, tai jei labai labai bijai, gali paprašyti vairuotojo numerio ir parašyti „kur esate“. Bet per daug neakcentuok šito, nes vairuotojui nėra patogu kas valandą atsakinėti į klausimus. Mes ir taip žinom, kur krovinys, ir jei kyla klausimų – patys informuojam. Svarbiausia, kad turėtum kontaktą žmogaus, kuris atsakingas už logistiką, nes vairuotojas dažnai negali kalbėti prie vairo. Beje, jei netyčia kyla nesklandumų, visada geriau skambinti administracijai, o ne vairuotojui – jie tiksliau pasakys (turbūt).

    Kainodara ir patikimumas

    Kodėl kaina gali keistis paskutinę minutę?

    Oi, čia skaudi vieta. Dažniausiai kaina keičiasi, jei paaiškėja, kad tavo „keletas dėžių“ pavirsta į pilną kambario komplektą. Mes skaičiuojam pagal vietą arba svorį, tai jei nupasakojai neteisingai, vairuotojui tenka spręsti problemą vietoje. Dažniausiai tai reiškia, kad vienas iš kitų klientų gali netilpti, arba mums reikia organizuoti papildomą transportą. Tad pasakyk labai tiksliai, koks yra tavo daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas mastu. Verčiau jau pasakyk truputį daugiau, negu nutylėk tą didelę spintą, kurią vėliau vis tiek reikės paimti.

    Ar saugu patikėti brangius daiktus?

    Saugumas priklauso nuo pakavimo ir draudimo. Mes naudojamės CMR draudimu, tai jei įvyktų kažkokia nelaimė kelyje – esi apdraustas. Tačiau tas draudimas nepadengia visko, jei daiktas buvo blogai supakuotas (pavyzdžiui, tas pats skystis iš šaldytuvo). Aš visada rekomenduoju tokius daiktus, kaip kompiuteriai ar labai brangūs įrankiai, vežtis su savimi arba juos atskirai apdrausti. Nėra logistikos kompanijos, kuri galėtų 100% garantuoti, kad niekas nebus pažeista, nes visgi keliai yra keliai. Bet, ai, mes darome viską, kad klientas liktų laimingas.

    Ar esate susidūrę su vagystėmis?

    Per dešimt metų? Galbūt girdėjau kažką apie kitas firmas, kur vairuotojai buvo ne patys sąžiningiausi, bet pas mus tikrai to nėra. Svarbiausia – dirbti su žinomais vežėjais, kurie turi vardą ir reputaciją. Jei radai skelbimą „pigiausias perkraustymas“, kur numeris tik „WhatsApp“ – būk atsargus. Mes visada pasirašome sutartį, viskas skaidru. Aišku, žmogus visada žmogus, bet kai dirbi ilgai, pradedi suprasti, kad reputacija yra viskas. Jei kažkas bandytų kažką „nukniaukti“, tai būtų karjeros pabaiga.

    Kaip sumokėti už paslaugą?

    Geriausia – bankinis pavedimas. Nors kartais žmonės nori mokėti grynais, aš visada už tai, kad būtų popieriai. Taip ramiau ir tau, ir mums. Jei moki grynais, pasitikrink, kad gautum kvitą ar kažkokį patvirtinimą. Buvo kartą atveju, kai žmogus sumokėjo, bet negavo jokio dokumento, o paskui skambino ir klausė, kur jo krovinys – tai tada tikrai buvo „smagu“ aiškintis, kas ir kaip. Visada reikalauk sąskaitos faktūros, net jei tai tik privatus perkraustymas. Tai tavo garantas, jei kas nors nebus pristatyta ar bus pažeista.

    Kodėl negalima vežti laisvų daiktų be jokios dėžės?

    Nes tai pavojinga. Jei daiktai netvarkingai sudėti, jie malasi po mašiną. O dabar įsivaizduok staigų stabdymą – viskas skrido į priekį. Taigi, daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas vyks žymiai sėkmingiau, jei viskas bus tvirtai supakuota. Kartą turėjau klientą, kuris atvežė viską tiesiog maišeliuose... nu, po kelionės tie maišeliai buvo suplėšyti, viskas maišėsi, tiesiog tragedija. Dėžės yra būtinybė, ne prabanga. Geriau investuoti į dėžes nei vėliau žiūrėti į sugadintus daiktus ir gailėtis, kad nepasiklausiau patarimo.

    Ar galima vežti dviratį?

    Dviratis – tai jau atskira istorija. Jei jis be dėžės ar bent jau nuimtų ratų, tai jis užima tiek vietos, kiek kokios penkios dėžės. Mes visada sakom – nuimk priekinį ratą, pasuk vairą, ir tada jis tampa kompaktiškas. Būtinai dar apsuk kokia plėvele, nes grandinė gali ištepti kitus daiktus. Kartą vienas klientas nepažiūrėjo, tai tepalai pateko ant kito žmogaus minkštų baldų – na supranti, koks buvo malonumas aiškintis. Tad, dviratis – tik tvarkingai paruoštas.

    Ką daryti, jei kažkas pasimetė?

    Pirmas dalykas – nepanikuok. Labai dažnai būna, kad tiesiog dėžė užkišta už kokio kito daikto ir laikinai nematoma. Mes visada turime „manifestą“, kur sužymėta, kiek vietų paimta. Jei tikrai kažkas dingo, visada ieškom. Buvo atvejis, kai dėžė netyčia iškrito kitoje stotelėje (žmogiška klaida, pasitaiko), tai suorganizavom pristatymą kitą dieną. Visi mes esam žmonės, kartais įvyksta klaidų. Svarbu tiesiog komunikuoti ir spręsti, o ne iškart pulti į neviltį.

    Ar vežate augalus?

    Augalai – tai labai atsargiai. Automobilyje būna temperatūrų svyravimai – šalta, karšta, vėl šalta. Be to, nėra jokios garantijos dėl laistymo ar šviesos. Jei tai kažkoks brangus augalas, tai geriau jį vežkis pati mašinoje. Mes pervežame, bet niekada nesuteikiame garantijos, kad jis nuvažiuos gyvas. Juk tai logistika, ne transportavimas su šiltnamio sąlygomis. Girdėjau apie atvejus, kai žmonės vežė šimtus gėlių, nu tai pusė jų tiesiog nurudavo kelionės metu (tiesa, čia buvo labai tolimas reisas).

    Ar yra kažkokių papildomų sąnaudų, apie kurias neįspėjama?

    Mokami keliai, keltai papildomai (jei krovinys nestandartinis), prastovos kraunant – va čia dažniausiai atsiranda tie papildomi eurukai. Visada klausk, ar kaina „viskas įskaičiuota“. Jei kompanija pasako „nu, čia dar priklausys nuo...“, tai būk pasiruošęs, kad kaina kils. Mes dažniausiai stengiamės pateikti galutinę kainą, bet jei iškyla kažkas nenumatyto (pvz. kelias uždarytas ir tenka daryti didelį lankstą), tai būna visko. Bet visada apie tai informuojam iš anksto, ne tada, kai jau mašina Lietuvoj stovi.

    Ką daro vairuotojai, kol vyksta perkraustymas?

    Vairuotojai dirba. Tai nėra tik „sėdėjimas prie vairo“. Jie tikrina dokumentus, derina kelius su dispečerine, stebi krovinį. Žinai, kartais matau, kaip klientai galvoja, kad jie gali visą kelią vairuotojui skambinti ir tiesiog šnekėtis – nu, ne. Jis turi susikaupti. Kartą pats važiavau, tai telefonas netilo visą kelią, tai galiausiai tiesiog išjungiau – nu neįmanoma gi tiek kalbėti ir vairuoti saugiai. Taigi, leiskite specialistams daryti savo darbą, jie tikrai žino, ką daro.

    Kaip greitai po skambučio gali vykti perkraustymas?

    Jei reikia „vakar“, tai gali būti problemų, nes automobiliai suplanuoti savaitei į priekį. Bet jei turi kokią savaitę – tikrai viskas įmanoma. Dažniausiai tas „rytoj“ reikalauja papildomų pastangų ir kainuoja daugiau, nes tenka perstumdyti visą grafiką. Daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas nėra dalykas, kurį galima padaryti per naktį, ypač jei nori kokybės. Jei kažkas žada paimti krovinį tą pačią valandą – būk labai atsargus, nes tikėtina, kad jie tiesiog neturi darbo ir desperatiškai ieško bet ko.

    Ar yra skirtumas tarp žiemos ir vasaros pervežimų?

    Didelis skirtumas. Žiemą – sniegas, ledas, druska. Tai ne tik sunkiau vairuotojui, bet ir patys daiktai šąla. Pavyzdžiui, skysti daiktai (skalbikliai ar panašiai) gali tiesiog sprogti nuo šalčio, jei temperatūra krenta žemiau nulio, o mes ne visada turime šildomas priekabas. Vasarą vėl būna karšta, tai maiste ar ten kažkokiose subtilesnėse prekėse gali atsirasti pelėsis ar tiesiog viskas pradeda lydytis. Todėl pakuojant reikia atsižvelgti į sezoną. (Oi, kartą vienas klientas vežė žvakes vasarą – nu tai gavo tiesiog vaško masę dėžutėse, ne žvakes).

    Ar galima vežti gyvūnus?

    Ne, mes gyvūnų nepervežame. Tai kito pobūdžio paslauga, reikalaujanti veterinarinių leidimų, specialių sąlygų ir atsakomybės. Jei kas nors siūlo pervežti tavo šunį ar katę kartu su spintele – bėk nuo jų kuo toliau. Tai tiesiog nėra etiška ir saugu. Gyvūnų pervežimas yra visiškai atskira niša. Mes dirbame su daiktais, o gyvūnai – ne daiktai. Čia principo reikalas.

    Kur ieškoti patikimų pervežėjų?

    Geriausia – rekomendacijos. Klausk draugų, pažįstamų, kurie jau darė tą patį. Jei matai skelbimą internete – paskaityk atsiliepimus, bet ne vien „Google“ žvaigždutes (nes jas galima nusipirkti), o konkrečius forumus ar „Facebook“ grupes, kur žmonės realiai šneka. Jei įmonė turi „Facebook“ puslapį, pažiūrėk jų nuotraukas – ar jie kelia realias mašinas su savo kroviniais, ar tik kažkokius vardinius paveiksliukus. Patikimumas matosi per detales. Jei jie slepia savo mašinų numerius nuotraukose – tai jau signalas, kad kažkas ne taip.

    Kodėl verta rinktis mus?

    Mes dirbame ne tam, kad „prastumtume“ paslaugą, o tam, kad būtume ramūs dėl jūsų daiktų. Daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas mums yra kasdienybė, tai mes žinome visus „triukus“, kaip išvengti problemų sienoje ar kelyje. Be to, mes tiesiog esame sąžiningi: jei sakom, kad bus poryt – tai bus poryt (nors pasitaiko visko). Mūsų vairuotojai – ne „atsitiktiniai“ žmonės, o komanda, kuri supranta, ką daro. Mes gal nesam patys pigiausi visoje rinkoje, bet už tą kainą gausi ramybę, kad tavo daiktai pasieks tikslą sveiki.

    Apibendrinant, daiktų perkraustymas į Lietuvą Oslas – tai procesas, reikalaujantis dėmesio detalėms ir šaltakraujiškumo. Jei suplanuosi viską iš anksto, paruoši teisingus popierius ir skirsi laiko kokybiškam pakavimui, viskas bus gerai. Venk abejotinos reputacijos „pigiausių“ variantų ir visada komunikuok su vežėju. Ar viską aš čia išdėsčiau? Turbūt kažką ir praleidau, nes galva pilna minčių, bet svarbiausia, kad suprastum – tai nėra tik „paimti ir nuvežti“. Tai yra atsakingas darbas, ir aš tikiuosi, kad šis atsakymas padės tau ramiau žiūrėti į visą šitą kraustymosi nuotykį. Sėkmės kelyje!

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.