Vežu naminius gyvūnus į Norgę kiekvieną dieną

Sveiki, aš čia dirbu su tarptautiniais pervežimais jau ilgą laiką, ir vežu naminius gyvūnus į Norgę kiekvieną dieną. Žinau, kad daugeliui žmonių kyla daugybė klausimų, nes tai nėra tas pats, kas vežti augintinį pas veterinarą už kampo. Norgė turi savo taisykles, ir jas reikia žinoti. Būna visko – kartais pamiršta kokį dokumentą, kartais skiepas būna pasibaigęs, ir tada tenka spręsti problemas paskutinę minutę. Bet tam aš ir esu, kad padėčiau jums viską sutvarkyti. Mes vežame gyvūnus į Norgę praktiškai kiekvieną dieną, tad patirties turime. Pasistengsiu paaiškinti viską paprastai, be jokių ten sudėtingų terminų, kad vežu naminius gyvūnus į Norgę būtų kuo sklandesnis.

Reikalavimai – ką privalo turėti augintinis

1. Kokių dokumentų reikia norint vežti naminį gyvūną į Norgę?

Pagrindiniai dokumentai, be kurių niekur, yra šie: pirmiausia, jūsų augintinis turi turėti galiojantį Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasą. Antra, privalomas mikroschemos numeris, kuris turi būti įvestas į pasą. Trečia, skiepų knygelė su galiojančiu skiepu nuo pasiutligės. Ir dar, labai svarbu, kad būtų atliktas kraujo tyrimas dėl pasiutligės antikūnų titro. Šitas tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki kelionės, bet ne vėliau kaip 12 mėnesių po skiepo. Jei kažkas ne taip, gali tekti laukti pasienyje, o tai niekam nepatinka. Geriau viską patikrinti kelis kartus.

2. Ar visiems naminiams gyvūnams reikalingas pasiutligės antikūnų titro tyrimas?

Taip, visiems naminiams gyvūnams (šunims, katėms, šeškams), keliaujantiems į Norgę, yra privalomas pasiutligės antikūnų titro tyrimas. Norgė yra šalis, kuri labai griežtai saugosi nuo pasiutligės, todėl šis tyrimas yra būtinas. Jis parodo, ar jūsų gyvūnas turi pakankamai antikūnų po skiepo. Tyrimas turi būti atliktas praėjus ne mažiau kaip 21 dienai po pirminio skiepo nuo pasiutligės ir ne vėliau kaip 12 mėnesių po skiepo. Svarbiausia, kad rezultatas būtų ne mažesnis nei 0,5 TV/ml. Jei rezultatas per mažas, teks skiepyti iš naujo ir kartoti visą procesą. Tai tikrai nėra retas atvejis, tad geriau pasidaryti tyrimą anksčiau.

3. Ar reikia naminį gyvūną dehelmintizuoti prieš kelionę į Norgę?

Šunims dehelmintizacija nuo echinokokozės yra privaloma. Tai turi būti atlikta ne anksčiau kaip 120 valandų (5 dienos) ir ne vėliau kaip 24 valandos (1 diena) prieš numatomą įvežimą į Norgę. Katėms tai nėra privaloma, bet rekomenduojama. Šią procedūrą turi atlikti veterinarijos gydytojas, ir jis turi tai įrašyti į gyvūno pasą, nurodydamas vaisto pavadinimą, datą ir laiką. Jei tai nebus padaryta arba bus padaryta per anksti/per vėlai, gali kilti problemų pasienyje, o blogiausiu atveju gyvūnas gali būti grąžintas atgal. Geriau nesuklysti su laiku, nes tai vienas iš dažniausių nesusipratimų.

4. Ką daryti, jei naminis gyvūnas neturi mikroschemos?

Jei jūsų naminis gyvūnas neturi mikroschemos, tai yra pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį reikia sutvarkyti. Mikroschema yra privaloma visiems gyvūnams, keliaujantiems į Norgę. Be mikroschemos gyvūno pasas negalioja, ir jokie skiepai ar tyrimai nebus pripažinti. Mikroschema turi būti implantuota prieš skiepą nuo pasiutligės, arba bent jau jos numeris turi būti įrašytas į pasą prieš bet kokius skiepus. Jei mikroschema įdėta po skiepo, tada skiepas bus laikomas negaliojančiu ir reikės skiepyti iš naujo. Tai yra dažna klaida, kuri atitolina kelionę, tad geriau pasitikrinti iš anksto.

5. Nuo kokio amžiaus galima vežti naminį gyvūną į Norgę?

Naminį gyvūną (šunį, katę, šešką) į Norgę galima vežti ne anksčiau kaip nuo 15 savaičių amžiaus. Pirmas skiepas nuo pasiutligės gali būti atliktas tik nuo 12 savaičių amžiaus. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną, kol susidarys imunitetas. Taigi, 12 savaičių + 21 diena (3 savaitės) = 15 savaičių. Tai yra minimalus amžius. Jei gyvūnas jaunesnis, jis tiesiog negali būti skiepijamas ir negali keliauti. Tai yra griežta taisyklė, kurios negalima apeiti. Būna, kad žmonės nori vežti jaunesnius gyvūnus, bet tai tiesiog neįmanoma dėl Norvegijos reikalavimų. Geriau planuoti iš anksto ir neskubėti.

Pasiruošimas – patarimai sklandžiai kelionei

6. Kaip paruošti naminį gyvūną ilgai kelionei?

Ilgai kelionei naminį gyvūną reikia paruošti ne tik dokumentais, bet ir psichologiškai. Svarbiausia – pripratinti prie kelioninio narvo ar transportavimo dėžės. Tegul jis ten praleidžia laiką namuose, miega, valgo, kad jam tai taptų saugia vieta. Prieš kelionę venkite sunkaus maisto, geriau duoti lengvesnio, o prieš pat kelionę – nešerti. Vanduo visada turi būti prieinamas. Taip pat, prieš kelionę ilgai pasivaikščiokite, kad gyvūnas išsišlapintų ir išsituštintų. Kai kurie savininkai duoda raminamųjų, bet tai geriau aptarti su veterinaru, nes ne visiems gyvūnams tai tinka. Mes stengiamės daryti reguliarius sustojimus, kad gyvūnai galėtų išsitiesti ir atlikti gamtinius reikalus.

7. Koks narvas tinka naminių gyvūnų pervežimui?

Narvas turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Jis turi būti tvirtas, saugus ir gerai vėdinamas. Plastikiniai narvai su metalinėmis durelėmis dažniausiai yra geriausias pasirinkimas. Svarbu, kad narvas būtų švarus ir jame būtų patogus, sugeriantis paklotas, pavyzdžiui, pledas ar speciali pagalvėlė. Jokių ten minkštų krepšių, kurie gali deformuotis kelionės metu – tai nesaugu. Ir dar, ant narvo turi būti pritvirtintas užrašas su gyvūno vardu, savininko kontaktais ir nurodymu, kad viduje yra gyvas gyvūnas. Tai padeda išvengti nesusipratimų, jei kas nors nutiktų.

8. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Į narvą reikėtų dėti patogų, sugeriantį paklotą, pavyzdžiui, pledą ar specialų kilimėlį. Galima įdėti ir mėgstamą gyvūno žaislą ar daiktą, kuris kvepia namais – tai padės sumažinti stresą. Svarbu, kad narve būtų pritvirtintas vandens dubenėlis, kuris neapvirstų. Geriausia naudoti specialius kelioninius dubenėlius, kurie tvirtinasi prie narvo grotelių. Maisto kelionės metu dažniausiai neduodame, nebent kelionė labai ilga ir daromi ilgesni sustojimai. Bet ir tada – saikingai. Per daug maisto gali sukelti pykinimą. Geriau mažiau, bet dažniau, jei jau reikia. Ir jokiu būdu neduokite maisto, prie kurio gyvūnas nėra pripratęs.

9. Ar galima vežti kelis gyvūnus viename narve?

Dažniausiai ne. Kiekvienas gyvūnas turėtų keliauti atskirame narve, ypač jei jie nėra iš tos pačios vados ar nėra pripratę vienas prie kito. Net jei jie ir draugiški, ilga kelionė gali sukelti stresą, ir tada gali kilti konfliktų. Be to, Norvegijos taisyklės dažnai reikalauja, kad kiekvienas gyvūnas turėtų pakankamai erdvės, o tai reiškia atskirą narvą. Išimtys gali būti taikomos labai mažiems gyvūnams iš tos pačios vados, bet tai reikia derinti iš anksto ir įsitikinti, kad narvas pakankamai didelis abiem. Geriau nerizikuoti ir pasirūpinti atskirais narvais, kad kelionė būtų kuo saugesnė ir ramesnė.

10. Ar galima gyvūnui duoti raminamųjų prieš kelionę?

Dėl raminamųjų – čia jau reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju. Kai kurie gyvūnai labai stresuoja kelionės metu, ir raminamieji gali padėti. Tačiau ne visiems gyvūnams jie tinka, ir kai kurie vaistai gali turėti neigiamą poveikį, ypač jei gyvūnas turi kokių nors sveikatos problemų. Be to, kai kurie raminamieji gali sukelti dehidrataciją ar kitų šalutinių poveikių. Jei nusprendžiate duoti raminamųjų, būtinai išbandykite juos namuose prieš kelionę, kad pamatytumėte, kaip gyvūnas reaguoja. Mes, vežėjai, negalime duoti jokių vaistų, tad tai yra jūsų atsakomybė. Geriau natūralus pripratinimas prie narvo ir rami aplinka.

Kelionė – kas vyksta pervežimo metu

11. Kaip dažnai daromi sustojimai kelionės metu?

Sustojimus darome reguliariai, maždaug kas 3-4 valandas, priklausomai nuo eismo ir gyvūnų poreikių. Mums svarbu, kad gyvūnai jaustųsi kuo patogiau. Per sustojimus gyvūnai išvedami pasivaikščioti, išsišlapinti, išsituštinti. Žinoma, visada su pavadėliu ir prižiūrimi. Taip pat patikriname, ar turi vandens, ar narve viskas tvarkinga. Kartais būna, kad vienam gyvūnui reikia dažniau sustoti, kitam rečiau. Mes stengiamės prisitaikyti. Bet, pavyzdžiui, jei kelyje didelės spūstys ar koks nors incidentas, sustojimai gali šiek tiek vėluoti. Tai yra realybė, su kuria susiduriame, bet visada stengiamės minimizuoti diskomfortą.

12. Ar gyvūnai keliauja kartu su žmonėmis salone?

Ne, gyvūnai dažniausiai keliauja tam skirtoje, specialiai įrengtoje transporto priemonės dalyje. Tai nėra keleivių salonas. Mūsų automobiliai yra pritaikyti gyvūnų pervežimui, su gera ventiliacija, temperatūros kontrole ir saugiais narvų tvirtinimais. Tai užtikrina, kad gyvūnai keliautų saugiai ir patogiai, be streso, kurį galėtų sukelti žmonių buvimas ar kitų gyvūnų artumas. Kai kurie žmonės norėtų, kad jų augintinis sėdėtų šalia, bet tai tiesiog neįmanoma dėl saugumo ir higienos reikalavimų. Be to, tai leidžia mums geriau kontroliuoti aplinką ir užtikrinti ramią kelionę visiems gyvūnams.

13. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Transporto priemonėje palaikoma optimali temperatūra, kuri yra komfortiška gyvūnams, dažniausiai apie 18-22 laipsnius Celsijaus. Tai priklauso nuo lauko temperatūros ir gyvūnų rūšies. Mes turime specialias sistemas, kurios leidžia reguliuoti temperatūrą ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Svarbu, kad gyvūnams nebūtų per karšta ar per šalta. Karštą vasaros dieną stengiamės, kad būtų vėsiau, o žiemą – šilčiau. Kartais, jei kelionė ilga ir oro sąlygos keičiasi, temperatūra gali šiek tiek svyruoti, bet mes visada stengiamės ją išlaikyti optimalią. Juk nenorime, kad gyvūnai perkaistų ar sušaltų.

14. Ar gyvūnas bus maitinamas kelionės metu?

Dažniausiai gyvūnai kelionės metu nemaitinami, nebent kelionė yra labai ilga (daugiau nei 12-15 valandų) ir yra daromi ilgesni sustojimai. Prieš kelionę rekomenduojame gyvūno nešerti bent 4-6 valandas, kad išvengtumėte pykinimo ir vėmimo. Vanduo visada yra prieinamas. Jei gyvūnas turi specialių mitybos poreikių ar jam reikia vaistų su maistu, tai reikia aptarti iš anksto. Tokiu atveju galime duoti nedidelį kiekį maisto per sustojimus. Bet šiaip, geriau, kad gyvūnas keliautų tuščiu skrandžiu, tai sumažina stresą ir diskomfortą. Juk nenorime, kad jam pasidarytų bloga kelyje.

15. Kas atsitiks, jei gyvūnas susirgs kelionės metu?

Jei gyvūnas susirgs kelionės metu, mes nedelsiant imsimės veiksmų. Pirmiausia, sustosime ir įvertinsime situaciją. Jei reikia, susisieksime su artimiausia veterinarijos klinika ir nuvešime gyvūną pas veterinarą. Apie tai iš karto informuosime savininką. Mūsų vairuotojai turi pagrindines žinias apie gyvūnų pirmąją pagalbą, bet rimtesniais atvejais reikalinga profesionali pagalba. Laimei, tokios situacijos pasitaiko retai, bet mes visada esame pasiruošę. Svarbu, kad savininkas būtų pasiekiamas telefonu, kad galėtume greitai priimti sprendimus. Tai yra vienas iš tų nepatogių niuansų, apie kuriuos reikia pagalvoti.

Atvykimas – perdavimas ir muitinė

16. Kur ir kaip vyksta gyvūno perdavimas Norgėje?

Gyvūno perdavimas Norgėje vyksta pagal iš anksto sutartą vietą ir laiką. Dažniausiai tai būna patogioje vietoje, lengvai pasiekiamoje abiem pusėms, pavyzdžiui, degalinė ar didesnė prekybos centro aikštelė. Mes susisiekiame su jumis prieš atvykstant, kad patikslintume detales. Svarbu, kad būtumėte laiku sutartoje vietoje, nes vėlavimai gali sukelti nepatogumų kitiems klientams. Perdavimo metu patikriname gyvūno būklę, atiduodame visus dokumentus ir įsitikiname, kad viskas gerai. Tai yra paskutinis žingsnis, tad norime, kad jis būtų sklandus ir be streso.

17. Ar reikia dalyvauti muitinės procedūrose?

Dažniausiai ne. Mes tvarkome visus muitinės formalumus už jus. Mūsų vairuotojai turi patirties su Norvegijos muitinės reikalavimais ir žino, kaip teisingai deklaruoti gyvūnus. Jums nereikia būti fiziškai ten. Tačiau labai svarbu, kad visi jūsų gyvūno dokumentai būtų tvarkingi ir atitiktų reikalavimus, nes bet kokia klaida gali sukelti vėlavimų ar net problemų. Būna, kad muitininkai patikrina dokumentus labai kruopščiai, tad geriau, kad viskas būtų be priekaištų. Mes stengiamės, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir jums nereikėtų dėl nieko jaudintis.

18. Ką daryti, jei muitinėje kyla problemų?

Jei muitinėje kyla problemų, mes stengiamės jas išspręsti vietoje.