Kelionė su gyvūnu į Lenkiją: ką reikia žinoti?

Na, sveiki. Jei jau galvojate apie kelionę su savo augintiniu į Lenkiją, vadinasi, greičiausiai esate atsakingas žmogus. Bet žinote, kartais to nepakanka. Esu matęs visko per savo darbo metus tarptautinių pervežimų srityje – nuo pamirštų skiepų iki netinkamai užpildytų dokumentų. Ir tada prasideda problemos, kurios kelionę paverčia tikru galvos skausmu. Šitas reikalas su gyvūnais yra toks, kad reikia viską apgalvoti iš anksto, nes pasienyje niekas nelauks, kol jūs ten prisiminsite, ar jūsų šuniukas turi visus reikalingus popierius. Tai va, pabandykime išsiaiškinti, ką čia reikia žinoti, kad kelionė būtų kuo sklandesnė ir be nereikalingų nervų.

DUK

Dokumentai – būtini popieriai augintiniui

1. Kokie dokumentai reikalingi, kai vežu gyvūną į Lenkiją?

Pagrindas yra gyvūno pasas, žinoma. Bet ne bet koks, o Europos Sąjungos pavyzdžio. Jame turi būti aiškiai nurodytas gyvūno mikročipo numeris, skiepų, ypač pasiutligės, datos ir galiojimo laikas. Be to, dar reikalingas veterinarijos gydytojo patvirtinimas, kad gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti. Žinau, skamba paprastai, bet kartais žmonės atvažiuoja su pasu, kurio galiojimas jau pasibaigęs, arba pamiršta, kad pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, bet ir ne anksčiau nei prieš metus. Va čia ir prasideda bėdos – pasienyje niekas nepasakys „ai, gerai, praleidžiam“.

2. Ar mikročipas tikrai privalomas?

Taip, mikročipas yra privalomas, be jokių išlygų. Visi gyvūnai, keliaujantys į kitas ES šalis, privalo turėti implantuotą mikročipą, kuris atitinka ISO 11784 arba ISO 11785 standartus. Tai yra tarsi gyvūno asmens kodas. Be jo, jokie dokumentai negalios. Būna, kad žmonės pasakoja, jog jų katė namie visada su antkakliu ir pakabuku, bet tai netinka tarptautinei kelionei. Pasienyje tikrins skaitytuvu, o jei čipas neveiks arba jo nebus, kelionė baigsis net neprasidėjusi. Teko matyti, kaip vienas klientas su šunimi turėjo grįžti, nes jo augintinio čipas kažkodėl nebuvo nuskaitomas. Viskas atrodė tvarkingai, bet technika pavedė. Tokiais atvejais, deja, nieko nepadarysi.

3. Kiek laiko iki kelionės reikia atlikti pasiutligės skiepą?

Pasiutligės skiepas yra vienas svarbiausių reikalavimų. Jis turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki numatytos kelionės datos. Tai reiškia, kad jei skiepijate gyvūną šiandien, keliauti galėsite tik po trijų savaičių. Nė diena anksčiau. Ir, žinoma, skiepas turi būti galiojantis visos kelionės metu. Jei skiepijote anksčiau, patikrinkite, ar jo galiojimas nepasibaigs, kol būsite Lenkijoje. Pasitaiko, kad žmonės pamiršta šį 21 dienos terminą ir bando keliauti anksčiau, bet tai yra griežtai draudžiama. Lenkijos pasieniečiai tikrai atkreips į tai dėmesį.

4. Ar reikia kokių nors papildomų skiepų, be pasiutligės?

Nors pasiutligės skiepas yra privalomas ir svarbiausias, visada rekomenduoju pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl kitų skiepų, kurie apsaugotų jūsų augintinį nuo vietinių ligų. Lenkijoje, kaip ir visur, yra tam tikrų specifinių parazitų ar ligų, kurios gali būti pavojingos. Pavyzdžiui, erkės pernešamos ligos. Nors tai nėra privaloma pagal įstatymus kelionei, tai yra protinga investicija į jūsų gyvūno sveikatą. Geriau apsisaugoti, nei vėliau gailėtis ir ieškoti veterinarijos klinikos svetimoje šalyje. Juk nenorite, kad kelionė baigtųsi pas veterinarą, ar ne?

5. Ar reikalingas sveikatos pažymėjimas?

Taip, sveikatos pažymėjimas, arba kitaip tariant, veterinarijos gydytojo patvirtinimas apie gyvūno gerą sveikatos būklę, yra būtinas. Šis pažymėjimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš kelias dienas iki kelionės. Paprastai tai yra 1-5 dienos. Gydytojas apžiūri gyvūną, patikrina, ar nėra jokių ligos požymių, ar gyvūnas neturi išorinių parazitų. Tai yra dar vienas patikros taškas, užtikrinantis, kad jūsų augintinis yra tinkamas keliauti ir neplatins ligų. Kartais žmonės bando taupyti ir praleidžia šį žingsnį, bet tai yra rizika, kuri gali baigtis neleidimu kirsti sienos. Pasieniečiai tikrai tikrina šį dokumentą.

6. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Jei jūsų gyvūnas neturi mikročipo, pirmas ir svarbiausias žingsnis – nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad jam būtų implantuotas. Kaip jau minėjau, be mikročipo kelionės dokumentai negalioja. Tai yra pagrindinis identifikacijos būdas. Po implantacijos mikročipo numeris turi būti įrašytas į gyvūno pasą ir susietas su visais skiepais. Neskubėkite keliauti iškart po čipo įdėjimo, nes reikia laiko, kol visi duomenys bus suvesti į sistemas ir pasas bus tinkamai užpildytas. Geriau palaukti kelias dienas ir įsitikinti, kad viskas tvarkinga, nei vėliau susidurti su problemomis pasienyje.

Pasiruošimas – patogumas ir saugumas

7. Kaip paruošti gyvūną kelionei autobusu?

Pirmiausia, gyvūnas turi būti pripratęs prie kelioninės dėžės ar narvo. Niekas nenori, kad visa kelionė būtų viena didelė kančia gyvūnui ir aplinkiniams. Dėžė turi būti pakankamai erdvi, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti patogiai. Prieš kelionę, duokite jam laiko priprasti prie dėžės namuose, galite įdėti mėgstamą žaislą ar guolį. Taip pat, prieš pat kelionę, ilgiau pasivaikščiokite, kad gyvūnas atliktų visus reikalus. Niekas nenori valyti autobuso salono. Ir, žinoma, jokiu būdu neduokite per daug maisto ar vandens prieš išvykstant. Geriau mažiau, bet dažniau per sustojimus. Tai padeda išvengti pykinimo.

8. Kokia turėtų būti gyvūno kelioninė dėžė ar narvas?

Kelioninė dėžė ar narvas turi būti saugūs, tvirti ir atitikti gyvūno dydį. Kaip jau minėjau, gyvūnas turi jaustis patogiai – galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Taip pat svarbu, kad dėžė turėtų gerą ventiliaciją. Jokių ten krepšių, kurie užsisega užtrauktuku ir gyvūnas vos telpa. Tai ne tik nepatogu, bet ir nesaugu. Dėžės dugnas turėtų būti padengtas sugeriančia medžiaga, pavyzdžiui, vienkartiniais paklotėliais, jei netyčia nutiktų koks „avarija“. Ir, aišku, dėžė turi būti uždaroma taip, kad gyvūnas negalėtų pats iš jos ištrūkti. Saugumas yra svarbiausia, nes autobuse vietos yra ribotai, ir gyvūnas turi būti saugiai užtikrintas visos kelionės metu.

9. Ką dėti į kelioninę dėžę?

Į dėžę reikėtų įdėti tai, kas padėtų gyvūnui jaustis ramiau ir patogiau. Mėgstamas guolis ar pledas, kuris kvepia namais, gali labai nuraminti. Taip pat nedidelis, bet tvirtas žaislas, kuris padėtų atitraukti dėmesį. Nepamirškite vandens dubenėlio, kuris tvirtinasi prie narvo ir neišsipila. Galima įdėti ir keletą skanėstų, bet ne per daug, kad nesukeltumėte virškinimo problemų. Taip pat, jei kelionė ilgesnė, galite įdėti vienkartinių paklotėlių, kurie sugers drėgmę, jei gyvūnas atliktų reikalus. Svarbu, kad dėžėje nebūtų nieko, kas galėtų sužeisti gyvūną. Viskas turi būti saugu ir patogu.

10. Ar reikia specialaus pavadėlio ar antsnukio?

Taip, pavadėlis ir antsnukis yra privalomi. Nors gyvūnas keliaus dėžėje, per sustojimus, kai jį išleisite pasivaikščioti, jis turi būti su pavadėliu. Ir antsnukis yra būtinas, ypač didesniems šunims. Net jei jūsų šuo yra draugiškiausias pasaulyje, viešoje vietoje, kur yra daug nepažįstamų žmonių ir kitų gyvūnų, geriau būti saugiems. Tai yra ne tik saugumo, bet ir atsakomybės klausimas. Nenorime jokių incidentų. Be to, Lenkijoje gali būti vietinių taisyklių, reikalaujančių antsnukio viešose vietose, todėl geriau visada jį turėti su savimi. Tai tiesiog elementarus etiketas ir saugumo priemonė.

11. Ar galima gyvūnui duoti raminamųjų prieš kelionę?

Dėl raminamųjų visada reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju. Tik jis gali įvertinti jūsų gyvūno būklę ir nuspręsti, ar raminamieji yra reikalingi ir saugūs. Niekada neduokite jokių vaistų savo nuožiūra, nes tai gali baigtis labai blogai. Kai kurie gyvūnai kelionėje patiria didelį stresą, ir raminamieji gali padėti, bet tik su gydytojo rekomendacija. Svarbu parinkti tinkamą dozę ir patikrinti, kaip gyvūnas reaguoja į vaistus dar namuose, o ne kelionės metu. Esu matęs, kaip žmonės duoda per daug raminamųjų, ir gyvūnas tampa letargiškas, o tai nėra gerai.

12. Ką daryti, jei gyvūnas kelionėje pradeda vemti ar blogai jaustis?

Jei gyvūnas kelionėje pradeda vemti ar blogai jaustis, pirmiausia reikia sustoti ir leisti jam pailsėti, jei įmanoma. Svarbu turėti su savimi vandens ir nedidelį rankšluostį ar popierinio rankšluosčio, kad galėtumėte nuvalyti. Jei vėmimas tęsiasi, reikėtų kreiptis į veterinarą. Todėl visada rekomenduoju turėti su savimi veterinarijos klinikų kontaktus Lenkijoje, bent jau toje vietovėje, kurioje keliausite ar sustosite. Kaip jau minėjau, geriau neduoti daug maisto prieš kelionę. Kartais paprastas sustojimas ir pasivaikščiojimas gali padėti. Bet jei matote, kad gyvūno būklė prastėja, nedelsdami ieškokite pagalbos. Juk gyvūno gerovė yra svarbiausia.

Kelionė – praktiniai patarimai

13. Kiek gyvūnų galiu vežtis vienu metu?

Paprastai vienas asmuo gali vežtis iki penkių gyvūnų. Tai yra bendra ES taisyklė. Tačiau, jei vežate daugiau nei penkis, tai jau gali būti traktuojama kaip komercinis vežimas, ir tada taikomi visai kiti reikalavimai – leidimai, veterinarijos sertifikatai ir t.t. Bet jei keliaujate su savo augintiniais, penki yra tas skaičius, kurio reikėtų laikytis. Nors, atvirai pasakius, vežti ir vieną gyvūną autobusu jau yra iššūkis, o penkis – tai jau tikra ekspedicija. Reikia gerai apgalvoti, ar tikrai įmanoma užtikrinti visų gyvūnų gerovę ir saugumą ilgos kelionės metu. Juk norisi, kad visi jaustųsi gerai, o ne tik išgyventų.

14. Ar autobuse yra specialios vietos gyvūnams?

Dažniausiai specialių vietų gyvūnams autobusuose nėra. Gyvūnas turi keliauti savo kelioninėje dėžėje ar narve, kuris dedamas į bagažo skyrių arba, jei leidžia vežėjas ir yra pakankamai vietos, salone, bet vis tiek saugiai pritvirtintas. Kiekvienas vežėjas turi savo taisykles, todėl visada reikia iš anksto susisiekti ir pasitikslinti. Kai kurie vežėjai apskritai neleidžia vežti gyvūnų salone, o tik bagažo skyriuje. O ten, žinot, temperatūra gali būti kitokia, ir gyvūnui gali būti nepatogu. Todėl visada geriau išsiaiškinti visus niuansus prieš perkant bilietus. Čia nėra vieno atsakymo, viskas priklauso nuo konkretaus vežėjo.

15. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas?

Gyvūno pervežimo kaina priklauso nuo vežėjo ir nuo gyvūno dydžio. Kai kurie vežėjai ima fiksuotą mokestį, kiti – pagal gyvūno svorį ar dėžės dydį. Kartais tai gali būti panaši suma kaip ir bilietas žmogui. Geriausia yra tiesiogiai susisiekti su pasirinktu vežėju ir pasiklausti konkrečių kainų. Būna, kad žmonės nustemba, jog už mažą šuniuką reikia mokėti tiek pat, kiek už didelį lagaminą. Bet tai yra paslauga, ir ji turi savo kainą. Niekas už dyką neveža. Ir nepamirškite, kad tai ne tik pervežimas, bet ir atsakomybė už gyvūno saugumą ir gerovę kelionės metu.

16. Kokie vežėjai leidžia vežtis gyvūnus į Lenkiją?

Ne visi vežėjai leidžia vežtis gyvūnus, todėl labai svarbu iš anksto pasidomėti. Didieji tarptautiniai vežėjai dažnai turi griežtesnes taisykles arba visai neleidžia vežti gyvūnų. Mažesni, privatūs vežėjai, kurie specializuojasi mikroautobusų pervežimuose, dažniau būna lankstesni. Bet ir čia reikia klausti. Nėra vieno sąrašo, kuris tiktų visiems. Geriausia naršyti internete, ieškoti atsiliepimų arba tiesiog skambinti ir klausti. Būtinai paminėkite gyvūno dydį ir svorį, nes tai gali turėti įtakos sprendimui. Ir svarbiausia, visada gaukite patvirtinimą raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Esu matęs, kaip žmonės atvažiuoja su gyvūnais, o vežėjas sako, kad "nebuvo susitarta".

17. Ar kelionės metu daromi sustojimai gyvūnams?

Taip, per ilgesnes keliones daromi reguliarūs sustojimai, kurie yra skirti ir gyvūnams. Per tuos sustojimus galite išleisti savo augintinį pasivaikščioti, atlikti reikalus ir atsigerti vandens. Tai yra labai svarbu gyvūno gerovei. Tačiau turite būti atsakingi – visada laikykite gyvūną su pavadėliu ir pasirūpinkite, kad jis niekam netrukdytų. Ir, žinoma, visada susirinkite po savo gyvūno. Palikti "dovanėlių" viešoje vietoje yra ne tik nemandagu, bet ir gali užtraukti baudą. Sustojimų dažnumas ir trukmė priklauso nuo kelionės maršruto ir vežėjo, bet paprastai kas 2-3 valandas būna bent trumpas sustojimas.

18. Ką daryti, jei mano gyvūnas yra didelis?

Didelio gyvūno vežimas autobusu yra sudėtingesnis. Visų pirma, reikia dar didesnės ir tvirtesnės kelioninės dėžės. Antra, ne visi vežėjai sutinka vežti didelius gyvūnus dėl vietos trūkumo. Dažniausiai dideli gyvūnai keliauja bagažo skyriuje, kas gali būti stresas gyvūnui. Visada reikia iš anksto susitarti su vežėju ir gauti jo sutikimą. Gali tekti sumokėti papildomai už didesnę vietą. Ir būkite pasiruošę, kad gali tekti ieškoti daugiau vežėjų, kol rasite tą, kuris sutiks vežti jūsų didelį augintinį. Deja, čia patogumas ir pasirinkimas yra labiau riboti nei su mažais gyvūnais.

Taisyklės – Lenkijos ir ES reikalavimai

19. Kokių taisyklių reikia laikytis Lenkijoje su gyvūnu?

Lenkijoje, kaip ir daugelyje ES šalių, yra bendros taisyklės dėl gyvūnų laikymo viešose vietose. Visada laikykite gyvūną su pavadėliu, o didesniems šunims gali būti privalomas antsnukis. Būkite pasiruošę, kad ne visur galėsite eiti su gyvūnu – į parduotuves, restoranus, muziejus dažniausiai įėjimas su gyvūnais draudžiamas, nebent tai yra specialiai pažymėta. Visada turėkite su savimi maišelių gyvūno ekskrementams surinkti. Tai yra elementari pagarba aplinkai ir kitiems žmonėms. Nepamirškite, kad esate svečioje šalyje, ir reikia gerbti vietines taisykles. Nesusipratimai kyla dažnai, kai žmonės galvoja, kad "pas juos namie kitaip".

20. Ar yra kokių nors apribojimų dėl veislių?

Paprastai ES šalyse nėra griežtų apribojimų dėl konkrečių šunų veislių, kalbant apie keliones, tačiau visada verta pasidomėti konkrečios šalies taisyklėmis. Kai kurios veislės, kurios laikomos pavojingomis (pvz., pitbuliai, rotveileriai), gali būti apribotos tam tikrose vietose arba reikalauti papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, nuolatinio antsnukio. Lenkija neturi griežtų veislių draudimų, bet atsargumas niekada nepakenks. Jei turite "pavojingos" veislės šunį, visada rekomenduoju patikrinti Lenkijos teisės aktus arba susisiekti su Lenkijos ambasada dėl detalesnės informacijos. Geriau žinoti iš anksto, nei susidurti su problemomis vietoje.

21. Ką daryti, jei gyvūnas pasimetė Lenkijoje?

Jei gyvūnas pasimetė Lenkijoje, pirmiausia reikia nedelsiant kreiptis į vietinę policiją ir gyvūnų prieglaudas. Turėkite su savimi gyvūno nuotraukas ir visus dokumentus, ypač su mikročipo numeriu. Mikročipas yra jūsų geriausias draugas tokioje situacijoje, nes pagal jį galima identifikuoti gyvūną. Taip pat galite pasinaudoti socialiniais tinklais ir vietinėmis gyvūnų paieškos grupėmis. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kai gyvūnas pasimetė kelionės metu, ir tai yra tikras košmaras. Todėl visada įsitikinkite, kad gyvūnas turi antkaklį su telefono numeriu ir vardu. Prevencija yra geriausia apsauga nuo šios nemalonios situacijos.

22. Ar galiu vežtis jauną gyvūną (šuniuką/kačiuką)?

Jaunų gyvūnų vežimas į kitas ES šalis turi savo apribojimus. Paprastai šuniukai ir kačiukai turi būti ne jaunesni nei 15 savaičių, kadangi pasiutligės skiepas gali būti atliekamas tik nuo 12 savaičių amžiaus, o po to dar reikia palaukti 21 dieną, kol skiepas įsigalios. Taigi, jei jūsų augintinis yra jaunesnis, keliauti negalėsite. Tai yra griežta taisyklė, skirta apsaugoti nuo ligų plitimo. Niekas nenori, kad jaunas, nepasiskiepijęs gyvūnas keliautų ir keltų riziką. Todėl, jei planuojate kelionę su jaunu augintiniu, atsižvelkite į šį amžiaus apribojimą ir planuokite kelionę atitinkamai.

23. Ar galiu vežtis sergantį gyvūną?

Sergančio gyvūno vežimas yra labai sudėtingas ir dažnai draudžiamas. Pirmiausia, tai yra žiauru pačiam gyvūnui – kelionė sergančiam gyvūnui gali tik pabloginti jo būklę. Antra, tai kelia riziką kitiems gyvūnams ir net žmonėms, jei liga yra užkrečiama. Veterinarijos gydytojas niekada neišduos sveikatos pažymėjimo sergančiam gyvūnui. Jei jūsų gyvūnas serga, pirmiausia reikia jį išgydyti ir tik tada planuoti kelionę. Išimtys gali būti tik labai specifinės situacijos, pavyzdžiui, jei gyvūnas vežamas gydymui į specializuotą kliniką, bet ir tada reikalingi specialūs leidimai ir dokumentai. Šiaip ar taip, tai labai nepatogus niuansas, kurį geriausia tiesiog išvengti.

24. Ką daryti, jei Lenkijoje reikės veterinaro pagalbos?

Jei Lenkijoje prireiks veterinaro pagalbos, svarbiausia turėti su savimi gyvūno pasą ir, jei įmanoma, vietinių veterinarijos klinikų kontaktus. Prieš kelionę visada rekomenduoju pasižymėti bent kelias klinikas toje vietovėje, kurioje planuojate būti. Internete lengvai rasite informacijos. Daugelis Lenkijos veterinarų kalba angliškai, ypač didesniuose miestuose. Nebijokite kreiptis pagalbos – gyvūno sveikata yra svarbiausia. Turėkite omenyje, kad paslaugų kainos gali skirtis nuo tų, prie kurių esate įpratę Lietuvoje, bet tai tikrai nėra vieta, kur reikėtų taupyti. Juk nenorite, kad jūsų augintinis kentėtų, tiesa?

25. Ar kelionė su gyvūnu autobusu yra saugi?

Kelionė su gyvūnu autobusu gali būti saugi, jei esate tinkamai pasiruošę ir laikotės visų taisyklių. Svarbiausia – tinkama kelioninė dėžė, visi reikalingi dokumentai ir gyvūno sveikata. Rizika visada yra, ypač jei gyvūnas patiria stresą ar yra jautrus. Bet jei viską apgalvosite ir pasiruošite, didelė tikimybė, kad kelionė bus sklandi. Tačiau niekas negali garantuoti 100% saugumo – juk tai gyvas padaras, o ne daiktas. Todėl atsakingas pasiruošimas ir dėmesys gyvūnui visos kelionės metu yra raktas į sėkmingą ir saugią kelionę. Tikrai, tai ne paprastas daiktas, kurį gali įmesti į bagažinę ir pamiršti.

Kai kalbame apie keliones su gyvūnais, atsakomybė yra svarbiausia. Niekas nenori problemų, bet jos dažnai kyla dėl nepasiruošimo ar nežinojimo. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums geriau pasiruošti ir išvengti nemalonių situacijų. Juk Lenkija yra nuostabi šalis, ir norisi, kad jūsų augintinis taip pat mėgautųsi kelione, o ne kentėtų. Viską suplanavus iš anksto, galima išvengti daug streso ir mėgautis bendra kelione. Svarbiausia, kad jūsų keturkojis draugas jaustųsi kuo patogiau ir saugiau. Sėkmės kelyje!