Vežame į Lenkiją naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną: kas svarbiausia?

Sveiki visi! Esu tas, kuris dažnai pakrauna augintinius į automobilį ir veža juos per sieną. Mūsų darbas – vežame į Lenkiją naminius gyvūnus, ir tai darome praktiškai kiekvieną dieną. Per tiek metų teko matyti visko – nuo idealiai paruoštų augintinių iki tokių atvejų, kai vos ne pasienyje išaiškėja, kad kažkas negerai. Noriu papasakoti apie tuos niuansus, kurie yra patys svarbiausi, kad kelionė būtų rami ir sklandi. Tai nėra kažkoks mokslas, tiesiog praktika ir kruopštumas. Atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų augintinio kelionė vyktų be jokių rūpesčių.

Ruošimasis – efektyvus gyvūnų vežimas

1. Kokie skiepai būtini vežant augintinį į Lenkiją?

Pagrindinis ir privalomas skiepas yra nuo pasiutligės. Be jo, deja, niekur. Svarbu, kad skiepas būtų galiojantis ir atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, bet ir nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Tai yra ES reikalavimas. Kartais žmonės bando skiepyti vos prieš kelias dienas ir tikisi, kad praleis, bet taip tikrai nebus. Patikrinu tai kaskart. Jei skiepas netvarkingas, pasienyje gali kilti rimtų problemų, o mes nenorime, kad jūsų augintinis būtų grąžintas. Rekomenduojama ir nuo kitų ligų, bet privaloma tik pasiutligė.

2. Kokia mikroschemos svarba ir ar ji privaloma?

Mikroschema yra privaloma, ir ji yra vienas iš svarbiausių identifikavimo elementų. Jūsų augintinis turi būti paženklintas standartine, nuskaitoma mikroschema, o jos numeris turi būti įrašytas į gyvūno pasą ir sutapti. Be jos, kelionė į Lenkiją yra neįmanoma. Būna, kad mikroschema yra, bet neįskaitoma, arba numeris pase įrašytas su klaida. Tada tenka aiškintis, o tai vėl gaišina laiką ir sukelia stresą. (Vienas klientas kartą netikėjo, kol pasienyje nepareikalavo patikros). Visada patariu patikrinti, ar viskas gerai.

3. Ar mano augintinis turi turėti ES gyvūno pasą?

Taip, Europos Sąjungos gyvūno pasas yra būtinas. Jame turi būti įrašyta visa svarbiausia informacija apie jūsų augintinį: mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo duomenys, savininko kontaktiniai duomenys. Jis yra tarsi jūsų augintinio asmens tapatybės kortelė tarptautinėms kelionėms. Be jo, kelionė į Lenkiją yra neįmanoma. Pasas turi būti tinkamai užpildytas veterinarijos gydytojo. Pasitaiko, kad pasas yra senas, nepilnai užpildytas arba su klaidomis, ir tada vėlgi kyla problemų. Tad pasirūpinkite, kad pasas būtų tvarkingas ir galiojantis. Viskas paprasta, bet reikia dėmesio.

4. Kaip paruošti augintinį kelionei, kad jam būtų kuo mažiau streso?

Svarbiausia yra pripratinti augintinį prie narvo, jei jis dar nėra prie jo pripratęs. Palikite narvą atidarytą namuose, kad gyvūnas galėtų laisvai įeiti ir išeiti, ten palikite jo mėgstamą pledą ar žaislą. Prieš kelionę venkite sunkaus maisto, geriau lengvas užkandis. Galima naudoti feromoninius purškalus, skirtus sumažinti stresą. Stenkitės išlaikyti ramią atmosferą. Mes, savo ruožtu, stengiamės bendrauti su gyvūnais ramiai, duoti vandens, sudaryti kuo patogesnes sąlygas. (Niekas nenori, kad jo augintinis kentėtų, todėl pasiruošimas yra svarbiausias).

5. Kokie reikalavimai keliami gyvūnų transportavimo narvui?

Narvas turi atitikti gyvūno dydį – jis turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti patogiai. Svarbiausia – tvirtumas, geras vėdinimas ir saugus užraktas. Jokių audinio ar kartono dėžių. Plastikiniai konteineriai yra geriausi, bet ir metaliniai narvai tinka, jei jie stabilūs. Būna, kad klientai atveža narvus, kurie vos telpa į automobilį, arba yra per maži gyvūnui. Tokiais atvejais tenka ieškoti sprendimų vietoje, o tai kainuoja laiko. Tad įsitikinkite, kad narvas yra tinkamas ir atitinka standartus. Netobula situacija, kai tenka improvizuoti.

6. Ar vežate sergančius ar sužeistus gyvūnus?

Ne, mes vežame tik kliniškai sveikus gyvūnus. Prieš kelionę reikalaujame veterinarijos sertifikato, patvirtinančio gyvūno sveikatą. Jei gyvūnas serga ar yra sužeistas, kelionė jam gali būti didžiulis stresas ir net pakenkti jo sveikatai. Tokiais atvejais rekomenduojama atidėti kelionę ir pirmiausia pasirūpinti gyvūno gydymu. Aišku, jei kelionės metu jam pasidaro bloga, mes imsimės visų priemonių, kaip jau kalbėjau. Bet planuoti kelionę sergančiam gyvūnui – ne išeitis. Tai būtų neatsakinga. Juk vežame gyvus padarus, o ne daiktus.

7. Kiek sustojimų daroma kelionės metu?

Sustojimų skaičius priklauso nuo kelionės ilgio ir gyvūnų poreikių. Paprastai darome reguliarius sustojimus kas kelias valandas, kad gyvūnai galėtų pasivaikščioti (jei tai šunys ir saugu), atlikti gamtinius reikalus ir atsigerti vandens. Karštu oru sustojimų būna daugiau, kad gyvūnai neperkaistų. Taip pat stebime, ar gyvūnui reikia papildomo dėmesio – jei jis atrodo labai neramus, galime stabtelėti dažniau. (Na, taip, kartais nukrypstame nuo grafiko, bet gyvūnai pirmiausia). Visada stengiamės atsižvelgti į kiekvieno gyvūno individualius poreikius. Mes juk vežame naminius gyvūnus į Lenkiją, turim būti atidūs.

8. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako valgyti ar gerti kelionės metu?

Jei gyvūnas atsisako valgyti, tai nėra didelė problema, ypač jei kelionė nėra labai ilga. Dauguma gyvūnų dėl streso ar neįprastos aplinkos nevalgo. Tačiau atsisakymas gerti vandenį jau kelia nerimą. Tokiu atveju stengiamės jam pasiūlyti vandens dažniau, galbūt iš skirtingų indų, ar pabandome sudrėkinti burną. Stebime jo būklę. Retai kada tenka imtis rimtesnių priemonių, bet jei dehidratacija tampa akivaizdi, ieškome veterinaro. Bet dauguma atsigerti sutinka, kai tik sustojame. Būna, kad gyvūnas tiesiog labai bailus, ir to priežastis gali būti stresas.

9. Ar vežate kitas gyvūnų rūšis, išskyrus šunis ir kates?

Dažniausiai vežame šunis ir kates, nes tai yra populiariausi augintiniai ir jiems taikomi vienodi reikalavimai. Tačiau, jei reikia pervežti kitus gyvūnus, tokius kaip triušiai, šeškai, papūgos ar kiti smulkieji gyvūnai, visada reikia derinti individualiai. Kiekviena rūšis turi savo specifinius reikalavimus, dokumentus ir transportavimo sąlygas. Pavyzdžiui, paukščiams reikia specialių narvų ir leidimų. (Nepatogus niuansas, bet ne visada viskas paprasta). Tad geriausia iš anksto susisiekti ir aptarti visas detales, kad nebūtų jokių netikėtumų. Lenkija turi savo taisykles, kaip ir Lietuva.

10. Ką daryti, jei atsisako duoti veterinarijos sertifikatą?

Jei veterinarijos gydytojas atsisako išduoti sertifikatą, tai reiškia, kad jūsų augintinis nėra visiškai sveikas arba neatitinka visų reikalavimų. Tokiu atveju vežti jo negalima. Reikia išsiaiškinti, kokios yra priežastys, ir jas pašalinti. Galbūt trūksta skiepo, galbūt yra kažkokių sveikatos problemų. Geriausia pasitarti su kitu veterinaru arba gydyti gyvūną, kol jis bus visiškai sveikas ir tinkamas kelionei. Juk sertifikatas yra garantas, kad kelionė bus saugi. Be jo, pasienyje būtų labai didelės problemos, ir kelionė tikrai neįvyktų.

11. Kokia yra „nuo durų iki durų“ paslauga?

„Nuo durų iki durų“ paslauga reiškia, kad mes paimame jūsų augintinį iš jūsų namų Lietuvoje ir pristatome jį tiesiai į nurodytą adresą Lenkijoje. Tai yra maksimaliai patogus variantas, nes jums nereikia rūpintis gyvūno transportavimu iki tam tikros vietos ar atsiėmimu iš jos. Mes viską padarome už jus. Aišku, tai kainuoja šiek tiek daugiau nei atsiėmimas iš nustatytų punktų, bet patogumas dažnai atperka išlaidas. Tai yra populiariausia paslauga, kai vežame naminius gyvūnus į Lenkiją, nes taupo jūsų laiką ir nervus. Mes juk norime, kad viskas būtų kuo paprasčiau.

12. Ar pervežimo metu galima stebėti augintinį?

Tiesioginio stebėjimo per kameras mes neteikiame. Tai yra per sudėtinga ir brangu, o ir dėmesį atitrauktų nuo vairavimo. Tačiau mes reguliariai tikriname gyvūnų būklę sustojimų metu ir atnaujiname informaciją savininkams, jei to reikia ar jei kas nors nutinka. Jūs visada galite susisiekti su manimi ir pasiteirauti apie augintinio būklę. Pasitikėjimas yra labai svarbus šiame darbe. Nors ir negalite matyti savo augintinio visą laiką, būkite tikri, kad jis yra gerose rankose. Mūsų reputacija remiasi saugiu ir patikimu pervežimu. Niekas negali garantuoti 100% idealių sąlygų, bet siekiame to.

13. Ar galiu duoti augintiniui mėgstamų žaislų ar pledų?

Tikrai taip, ir net rekomenduoju. Mėgstamas žaislas ar pledas, turintis namų kvapą, gali padėti augintiniui jaustis saugesniam ir ramesniam kelionės metu. Tai tarsi dalelė namų. Tik svarbu, kad tie daiktai netrukdytų narve ir neužimtų per daug vietos. Kartais klientai atveža didžiules dėžes su gyvūno daiktais, bet mes gi ne asmeninių daiktų kraustymu užsiimame. Reikia protingai atrinkti, kas iš tiesų reikalinga kelionėje. Mažas žaisliukas ar jūsų senas marškinėlių audinys tikrai padės jam geriau jaustis.

14. Kas atsitinka, jei Lenkijoje niekas negali priimti gyvūno?

Tai yra ta situacija, kurios norėčiau išvengti bet kokia kaina. Jūsų atsakomybė yra užtikrinti, kad nurodytu adresu Lenkijoje būtų asmuo, galintis priimti gyvūną. Jei niekas negali priimti, mes negalime palikti augintinio vieno. Tokiu atveju turime ieškoti alternatyvių sprendimų, pvz., artimiausio gyvūnų viešbučio ar prieglaudos, jei įmanoma. Visas papildomas išlaidas tokiu atveju apmokate jūs. (Tai nepatogus niuansas, bet labai svarbu). Buvau susidūręs su tuo, kai kliento telefonu niekas neatsakė, teko gaišti laiką ir ieškoti nakvynės. Geriau iš anksto viską suderinti.

15. Kokie yra pavojai vežant gyvūnus į Lenkiją?

Pagrindiniai pavojai susiję su gyvūno stresu, sveikatos sutrikimais dėl kelionės (pvz., jūros liga), arba problemomis dėl dokumentų pasienyje. Taip pat gali atsirasti nenumatytų situacijų kelyje – eismo spūstys, avarijos. Bet mes visada stengiamės minimalizuoti rizikas. Gerai paruošti gyvūnai, tvarkingi dokumentai ir patyręs vežėjas – tai pagrindiniai saugumo garantai. Viena iš didžiausių rizikų yra netinkama gyvūno priežiūra prieš kelionę. (Pavyzdžiui, per didelis maisto kiekis prieš išvykimą). Mes vežame kiekvieną dieną, patirtis padeda išvengti daugelio problemų.

16. Kiek laiko prieš kelionę rekomenduojama nemaitinti gyvūno?

Rekomenduoju nemaitinti gyvūno bent 3-4 valandas prieš kelionę. Tai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo, ypač jei gyvūnas linkęs į tai kelionės metu. Vandens visada galima duoti. Jei kelionė labai ilga, lengvas užkandis yra geriau nei pilnas skrandis. Bet tikrai nepalikite jo visiškai alkano, jei keliauti teks ilgai. Paprastas faktas – tuščias skrandis geriau toleruoja judėjimą. (Kaip ir žmonėms). Tai padeda išvengti nemalonumų tiek gyvūnui, tiek man, nes valyti po apsivėmimo nėra pats maloniausias darbas.

17. Ar Lenkijos veterinarijos tarnybos tikrina dokumentus?

Taip, Lenkijos veterinarijos ir pasienio tarnybos turi teisę ir tikrai tikrina gyvūnų dokumentus. Ypač atidžiai žiūri į pasiutligės skiepą ir mikroschemos atitikimą. Jei kas nors netvarkoje, gyvūnas gali būti neįleistas į šalį arba gali prireikti papildomų patikrinimų, kurie kainuos laiko ir pinigų. Buvau susidūręs su situacija, kai dėl pasibaigusio skiepo teko grįžti atgal. Viskas labai rimta. Jie dirba savo darbą, o mes turime pasirūpinti, kad jiems nekiltų klausimų. Dokumentai yra pagrindas, kai vežame naminius gyvūnus į Lenkiją.

18. Ar galiu palikti instrukcijas dėl gyvūno priežiūros?

Žinoma, ir netgi prašau! Kuo daugiau informacijos apie jūsų augintinio įpročius, alergijas, mėgstamus žaislus ar bet kokias specifines priežiūros detales, tuo geriau. Tai padeda man geriau suprasti gyvūną ir užtikrinti jo gerovę kelionės metu. Galite parašyti trumpą lapelį ar atsiųsti žinutę. (Aišku, nereikia romano, bet pagrindiniai dalykai labai praverčia). Pavyzdžiui, jei gyvūnas bijo triukšmo arba nemėgsta būti glostomas tam tikroje vietoje. Visa tai padeda sukurti ramesnę aplinką ir išvengti streso. Mes juk norime, kad kelionė būtų kuo malonesnė.

19. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą avarijos atveju?

Pirmiausia, stengiuosi važiuoti itin atsargiai ir laikytis visų kelių eismo taisyklių, kad išvengčiau avarijų. Gyvūnų narvai yra tvirtai pritvirtinami automobilyje, kad jie neslystų ir neapvirstų staigiai stabdant ar manevruojant. (Žinoma, negaliu garantuoti, kad niekada niekas nenutiks, bet prevencija yra viskas). Tai yra baziniai saugumo reikalavimai. Be to, visada turiu pirmosios pagalbos vaistinėlę ir žinau, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Bet svarbiausia – lėtas ir atsargus vairavimas, juk vežu gyvas būtybes.

20. Ar teikiate nuolaidas vežant kelis gyvūnus?

Taip, dažnai taikome nuolaidas, jei vežate kelis gyvūnus vienu metu ir jie gali būti viename narve (jei tai įmanoma pagal taisykles ir jiems patogu) arba jei tai yra mažesni gyvūnai, užimantys mažai vietos. Kaina taip pat priklauso nuo bendro maršruto ir vietos, iš kurios paimami gyvūnai. Geriausia visada individualiai susisiekti ir aptarti. Nėra fiksuoto kainoraščio, nes kiekviena situacija yra unikali. Bet mes visada stengiamės pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį, ypač jei vežame naminius gyvūnus į Lenkiją kasdien. Mes lankstūs.

21. Ar galima gyvūnui duoti jo mėgstamų skanėstų kelionės metu?

Taip, nedidelį kiekį mėgstamų skanėstų galima palikti kartu su gyvūnu narve. Tai gali padėti sumažinti stresą ir suteikti jam šiek tiek paguodos. Tačiau nereikia palikti didelio kiekio, kad gyvūnas nepersivalgytų ar neapsinuodytų. Skanėstai turėtų būti sausi ir lengvai virškinami. Jei gyvūnas turi jautrų virškinimą, geriau vengti bet kokių naujų ar neįprastų skanėstų. Aš pats stengiuosi duoti vandens ir stebėti, ar jam ko nors netrūksta. Skanėstai – kaip atlygis už ramybę.

22. Ką daryti, jei kelionė vėluoja?

Jei kelionė vėluoja dėl nenumatytų aplinkybių (eismo spūstys, pasienio patikros, oro sąlygos), aš visada informuoju klientus. Suprantu, kad laukti yra nemalonu, bet kartais tiesiog nieko negaliu padaryti. (Deja, tai yra realybė, o ne utopija). Svarbiausia, kad gyvūno gerovei tai nepakenktų – stengiamės, kad jis gautų pakankamai vandens ir dėmesio. Buvę, kad vėlavome kelias valandas dėl didžiulės spūsties prie sienos, tada tenka tiesiog laukti ir palaikyti ryšį su klientais. Kantrybė yra dorybė, ypač kelyje.

23. Ar gyvūnas turi būti dehelmintizuotas (nukirmintas)?

Nukirminimas yra rekomenduojamas, nors ir nėra privalomas reikalavimas kertant ES vidines sienas. Tačiau, dėl jūsų augintinio sveikatos ir gerovės, visada patartina, kad jis būtų reguliariai nukirminamas. Tai padeda išvengti parazitų, kurie gali sukelti problemų kelionės metu ar jau atvykus į Lenkiją. Pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju dėl tinkamiausios nukirminimo programos. Aš pats to nekontroliuoju, bet tai yra gera praktika, kurios verta laikytis. Juk norite, kad jūsų augintinis būtų sveikas ir laimingas.

24. Kaip sprendžiate gyvūnų poreikius kelionės metu (šlapinimasis, tuštinimasis)?

Reguliarūs sustojimai tam ir skirti. Šunys išvedami pasivaikščioti, kad galėtų atlikti gamtinius reikalus. Katėms narvuose būna patiesalai, kuriuos keičiame, jei reikia, arba jos turi mažą kraiko dėžutę. Visada stengiamės palaikyti švarą ir higieną. Aišku, būna, kad gyvūnas iš streso nusišlapina narve, tada tenka valyti ir keisti patiesalus. Tai normalu. Svarbiausia – greitai ir efektyviai sureaguoti, kad gyvūnas jaustųsi patogiai. Mes juk vežame naminius gyvūnus į Lenkiją, turim būti pasiruošę viskam.

25. Ar pervežimo metu vykdoma gyvūno ženklinimo patikra?

Taip, mes patikriname, ar gyvūnas turi mikroschemą ir ar jos numeris sutampa su paso duomenimis. Tai darome prieš kelionę ir kartais kelyje. Tai yra esminė dalis, užtikrinanti, kad vežame tinkamą gyvūną su tinkamais dokumentais. Pasienyje Lenkijos tarnybos taip pat gali patikrinti mikroschemą, todėl mes norime būti tikri, kad viskas yra gerai. Buvo atvejis, kai mikroschema buvo, bet nuskaitant rodė kitokį numerį, tada teko aiškintis su savininku ir veterinaru. Tokie nesklandumai atima daug laiko. (Svarbiausia, kad tai nepasikartotu).

Tai va, tikiuosi, dabar aiškiau, kas svarbiausia, kai vežame į Lenkiją naminius gyvūnus, ir vežame kiekvieną dieną. Šiame darbe svarbiausia yra kruopštumas, dėmesys detalėms ir meilė augintiniams. Niekada nežinai, kas nutiks kelyje, bet gerai pasiruošus galima išvengti daugumos problemų. Aišku, netobulumų pasitaiko, bet stengiamės dirbti kuo geriau. Jūsų augintinio saugumas ir gerovė – mūsų prioritetas. Tad jei planuojate kelionę, susisiekite ir aptarsime viską. Laukiu jūsų skambučio, kad jūsų augintinis saugiai pasiektų Lenkiją.