Gyvūnų gabenimas į Lenkiją, Vežame kiekvieną dieną

Daugelis žmonių, planuodami kelionę su savo augintiniu į Lenkiją, susiduria su daugybe klausimų. Kaip vyksta gyvūnų gabenimas į Lenkiją, kad jiems būtų saugu ir patogu? Kokių dokumentų reikia? Ar yra kokių nors specialių reikalavimų? Aš pats esu matęs, kaip žmonės paskutinę minutę supranta, kad kažko trūksta, ir tada tenka atidėti kelionę. Tai sukelia stresą tiek šeimininkams, tiek gyvūnams. Nėra čia taip, kad tiesiog įsodini augintinį į mašiną ir važiuoji. Todėl noriu aiškiai ir paprastai paaiškinti, kas ir kaip, kad išvengtumėte bet kokių nemalonumų. Mes vežame kiekvieną dieną, tad patirties turime pakankamai, kad galėtume patarti ir padėti pasiruošti.

DUK

Dokumentai – privalomi reikalavimai gyvūnui

1. Kokie yra pagrindiniai dokumentai, reikalingi gyvūno gabenimui į Lenkiją?

Pagrindinis ir svarbiausias dokumentas yra gyvūno augintinio pasas. Jame turi būti įrašyta visa informacija apie jūsų gyvūną: mikroschemos numeris, veislė, gimimo data ir, žinoma, visi atlikti skiepai. Be šio paso, kelionė tiesiog neįmanoma. Taip pat privalomas galiojantis pasiutligės skiepas, kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės ir ne vėliau nei prieš metus. Be šių dviejų dalykų – paso ir galiojančio pasiutligės skiepo – jūsų gyvūnas negalės kirsti sienos. Būna, kad žmonės atveža pasą, bet skiepas jau pasibaigęs, ir tada tenka viską atidėti. Tai yra dažna klaida, kurios galima lengvai išvengti.

2. Ar mikroschema yra būtina?

Absoliučiai taip, mikroschema yra privaloma. Be jos gyvūno pasas negalioja ir gyvūnas negali būti identifikuotas pagal ES reikalavimus. Mikroschema turi būti implantuota prieš atliekant pasiutligės skiepą arba bent jau tuo pačiu metu. Tai yra labai svarbu, nes mikroschemos numeris yra įrašomas į gyvūno pasą ir naudojamas jo identifikavimui. Be mikroschemos, jūsų gyvūnas tiesiog nebus laikomas tinkamai identifikuotu. Niekas nenori problemų pasienyje, o mikroschema yra vienas iš tų dalykų, kurie užtikrina sklandų pervažiavimą. Kartais žmonės bando ginčytis, kad „mano gyvūnas visada keliavo be jos“, bet taisyklės yra taisyklės, ir mes jų laikomės.

3. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas ir kada jį reikia atlikti?

Pasiutligės skiepas paprastai galioja vienerius metus nuo jo atlikimo datos. Svarbiausia taisyklė – skiepas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki numatomos kelionės dienos. Tai yra tas „įsigaliojimo“ laikotarpis, per kurį gyvūnas įgyja imunitetą. Jei skiepas pasibaigęs, jį reikia atnaujinti ir vėl laukti 21 dieną. Tai yra kritinis momentas, kurį daugelis pamiršta. Pavyzdžiui, vieną kartą klientas atvežė gyvūną, kuriam skiepas buvo padarytas prieš 10 dienų. Teko paaiškinti, kad kelionė negalima, ir tai sukėlė daug nepatogumų. Visada patikrinkite skiepo galiojimo datą ir planuokite iš anksto.

4. Ar reikia papildomų skiepų, be pasiutligės?

Pagal ES reikalavimus, gabenant gyvūną į Lenkiją, privalomas tik pasiutligės skiepas. Tačiau, aš visada rekomenduoju pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dėl kitų rekomenduojamų skiepų, pavyzdžiui, nuo maro, parvoviruso ar leptospirozės. Nors jie nėra privalomi sienos kirtimui, jie yra svarbūs jūsų gyvūno sveikatai ir apsaugai nuo ligų, kurios gali būti paplitusios Lenkijoje. Geriau būti saugiam, nei vėliau gailėtis. Juk nenorite, kad jūsų augintinis susirgtų kelionės metu ar atvykęs į naują vietą. Tai yra jūsų atsakomybė užtikrinti jo gerovę, o mes galime tik patarti. Veterinaras geriausiai žino, kas tinka jūsų augintiniui.

5. Ar reikalingas sveikatos sertifikatas?

Jei vežate savo augintinį ne komerciniais tikslais (t.y., ne pardavimui ar veisimui), o tiesiog keliaujate su juo, specialaus sveikatos sertifikato, išskyrus gyvūno pasą, nereikia. Gyvūno pasas su visais įrašais apie skiepus ir mikroschemą yra pakankamas. Tačiau, jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus arba tai yra komercinis pervežimas, tada jau reikalingi papildomi dokumentai ir sveikatos sertifikatai, išduoti VMVT. Bet daugumai žmonių, kurie veža savo augintinį, užtenka paso. Būna, kad žmonės painioja komercinius ir nekomercinius pervežimus, bet tai yra svarbus skirtumas, lemiantis reikalingų dokumentų kiekį.

Pasiruošimas – kaip paruošti gyvūną kelionei

6. Kaip geriausiai paruošti gyvūną kelionei, kad jam būtų kuo mažiau streso?

Pirmiausia, pripratinkite gyvūną prie kelioninio narvo. Leiskite jam praleisti jame laiko namuose, kad narvas taptų saugia vieta. Prieš kelionę, gerai išvedžiokite gyvūną, kad jis atliktų visus gamtinius reikalus. Neduokite jam daug maisto prieš pat kelionę, kad išvengtumėte pykinimo. Įdėkite į narvą jo mėgstamą žaislą ar pledą, kad jaustųsi ramiau. Svarbu, kad narvas būtų tinkamo dydžio – gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Mažas narvas sukels stresą. Aš pats esu matęs, kaip gyvūnas, kuris buvo pripratęs prie narvo, kelionę ištvėrė daug ramiau nei tas, kuriam narvas buvo naujiena. Tai tikrai padeda.

7. Koks narvas yra tinkamiausias gyvūno gabenimui?

Narvas turi būti tvirtas, gerai vėdinamas ir pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Rekomenduojami plastikiniai narvai su metalinėmis durelėmis, kurie yra lengvai valomi ir atitinka tarptautinius gyvūnų pervežimo standartus. Mediniai ar medžiaginiai narvai dažnai netinka dėl saugumo ir higienos reikalavimų. Svarbu, kad narvas turėtų vandens dubenėlį, kuris tvirtinasi prie narvo sienelės ir neišsipila kelionės metu. Niekada nenaudokite narvo, kuris yra per mažas, nes tai sukels augintiniui didelį stresą ir diskomfortą. Mes visada patikriname narvo tinkamumą prieš kelionę, nes tai yra gyvūno gerovės klausimas.

8. Ar galima duoti raminamųjų vaistų gyvūnui prieš kelionę?

Raminamųjų vaistų davimas gyvūnui prieš kelionę turėtų būti aptartas su veterinarijos gydytoju. Kai kurie raminamieji gali turėti neigiamą poveikį gyvūno sveikatai, ypač ilgesnės kelionės metu. Gydytojas gali rekomenduoti lengvus, natūralius raminamuosius arba patarti, kaip geriausiai sumažinti stresą be vaistų. Mes, kaip vežėjai, nerekomenduojame duoti jokių vaistų be veterinaro konsultacijos, nes nežinome, kaip gyvūnas į juos reaguos. Geriau jau išbandyti kitus streso mažinimo būdus, pavyzdžiui, pripratinimą prie narvo ar feromonų purškalus. Juk nenorime, kad kelionė taptų dar didesniu iššūkiu dėl netinkamų vaistų. Svarbu, kad gyvūnas jaustųsi gerai.

9. Ką dėti į narvą, kad gyvūnui būtų patogiau?

Į narvą rekomenduojama įdėti gyvūno mėgstamą pledą ar nedidelį kilimėlį, kad jam būtų minkščiau ir šilčiau. Taip pat galite įdėti jo mėgstamą žaislą, kuris padės jam jaustis saugiau ir sumažins stresą. Svarbu, kad daiktai būtų saugūs ir gyvūnas negalėtų jų praryti ar su jais susižeisti. Venkite per daug daiktų, kad narvas nebūtų perkrautas. Taip pat įsitikinkite, kad narve yra pritvirtintas vandens dubenėlis. Švarus vanduo yra būtinas visos kelionės metu. Kartais žmonės įdeda per daug daiktų, ir tada narvas tampa nepatogus. Mažiau yra daugiau, kai kalbama apie narvo turinį. Tai yra praktinis patarimas.

10. Ar reikia maisto ir vandens kelionės metu?

Vanduo yra privalomas. Narve turi būti pritvirtintas vandens dubenėlis, kad gyvūnas galėtų gerti bet kada. Mes reguliariai tikriname vandens lygį ir papildome, jei reikia. Maisto prieš pat kelionę duoti nerekomenduojama, kad išvengtumėte pykinimo. Tačiau ilgesnės kelionės metu, sustojimų metu, galima pasiūlyti nedidelį kiekį lengvai virškinamo maisto. Visada turėkite su savimi gyvūno įprasto maisto, kad išvengtumėte virškinimo problemų. Mes visada turime vandens, bet maistą geriau, kad turėtumėte savo, nes kiekvienas gyvūnas turi savo mitybos įpročius. Svarbu, kad augintinis būtų hidratuotas, ypač karštą dieną. Tai yra gyvybiškai svarbu.

Kelionės procesas – vežame kiekvieną dieną

11. Kaip vyksta gyvūnų gabenimas į Lenkiją?

Mes surenkame gyvūnus iš sutartų vietų Lietuvoje ir vežame juos specialiai pritaikytais transporto priemonėmis. Mūsų automobiliai yra su kondicionieriais, kad būtų palaikoma optimali temperatūra, ir narvai yra saugiai pritvirtinti. Kelionės metu darome reguliarius sustojimus, kad gyvūnai galėtų pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus ir atsigerti. Mes nuolat stebime jų būklę ir užtikriname, kad jiems būtų patogu. Lenkijoje gyvūnai pristatomi į nurodytą adresą. Visada stengiamės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir mažiau stresuojanti. Mes vežame kiekvieną dieną, tad maršrutai yra gerai žinomi ir optimizuoti. Būna, kad klientai prašo nuotraukų iš kelionės, ir mes, jei tik yra galimybė, jas atsiunčiame, kad būtų ramiau.

12. Ar gyvūnas keliauja vienas, ar su kitais gyvūnais?

Dažniausiai gyvūnas keliauja su kitais gyvūnais, bet kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą narvą. Mes niekada nesodiname skirtingų šeimininkų gyvūnų į vieną narvą. Narvai yra išdėstyti taip, kad gyvūnai jaustųsi saugiai ir nebūtų vienas kitam per arti, jei tai kelia stresą. Mūsų transporto priemonės yra pakankamai erdvios, kad būtų užtikrintas komfortas visiems. Kartais, jei yra galimybė ir klientas pageidauja, galime organizuoti individualų pervežimą, bet tai kainuoja brangiau. Svarbiausia, kad kiekvienas gyvūnas turėtų savo asmeninę erdvę ir jaustųsi saugiai visos kelionės metu. Mes stengiamės, kad gyvūnai nesijaustų vieniši, bet ir nebūtų per daug dirginami kitų buvimo.

13. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Mūsų transporto priemonėse yra įrengti kondicionieriai ir šildymo sistemos, todėl galime palaikyti optimalią temperatūrą visos kelionės metu, nepriklausomai nuo lauko oro sąlygų. Paprastai stengiamės palaikyti apie 20-22 laipsnių Celsijaus temperatūrą, kuri yra patogiausia daugumai gyvūnų. Karštomis vasaros dienomis užtikriname, kad nebūtų per karšta, o žiemą – kad nebūtų per šalta. Mes nuolat stebime temperatūrą ir reguliuojame ją pagal poreikį. Tai yra labai svarbu gyvūnų gerovei, nes per didelis karštis ar šaltis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Būna, kad klientai klausia, ar tikrai bus šilta žiemą, ir aš visada patikinu, kad mūsų transportas tam pritaikytas.

14. Ar daromi sustojimai kelionės metu?

Taip, sustojimai yra privalomi ir daromi reguliariai. Ilgesnėse kelionėse, kaip antai gyvūnų gabenimas į Lenkiją, sustojame kas kelias valandas, kad gyvūnai galėtų išlipti, pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus ir atsigerti. Sustojimų metu mes taip pat patikriname gyvūnų būklę, ar jiems viskas gerai, ar narvai švarūs. Tai yra labai svarbu, kad gyvūnai jaustųsi patogiai ir sumažėtų stresas. Mes visada turime vandens ir, jei reikia, galime pasiūlyti nedidelį kiekį maisto. Sustojimų trukmė priklauso nuo situacijos, bet visada stengiamės, kad jie būtų pakankami gyvūnų poreikiams patenkinti. Kartais, jei matome, kad gyvūnas nerimauja, sustojame dažniau.

15. Ką daryti, jei kelionė vėluoja?

Deja, kartais pasitaiko nenumatytų aplinkybių, dėl kurių kelionė gali vėluoti – eismo spūstys, avarijos kelyje ar netikėtos techninės problemos. Tokiais atvejais mes nedelsiant informuojame klientus apie vėlavimą ir numatomą pristatymo laiką. Mūsų prioritetas yra gyvūnų saugumas ir gerovė, todėl niekada neskubame rizikuodami. Mes stengiamės, kad vėlavimai būtų kuo retesni, bet kartais tai tiesiog neišvengiama.