Siuntų pervežimai Lietuva Danija

Prieš penkerius metus, kai pradėjome vežti siuntas maršrutu Lietuva–Danija, dauguma žmonių naudojosi paštu ar didelėmis kurjerių kompanijomis. Maži vežėjai nebuvo populiarūs – žmonės bijojo, kad siunta pasimes arba kad kažkas nutiks. Laikai pasikeitė. Dabar turime nuolatinių klientų, kurie siunčia kas savaitę, ir žmonių, kurie rekomenduoja mus savo draugams. Tai geriausias įvertinimas. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus apie siuntų pervežimus tarp Lietuvos ir Danijos – nuo praktinių patarimų iki dažniausių problemų.

Maršrutas – siuntų pervežimai Lietuva Danija

1. Kokiu maršrutu vežate siuntas į Daniją?

Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – tai greičiausias kelias. Važiuojame per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hamburgą, tada per sieną į Daniją. Visas kelias – apie 1200 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Danijoje reikia pristatyti. Kartais, kai keliai uždaryti arba eismo sąlygos prastos, naudojame alternatyvius maršrutus. Bet šiaip – tas pats kelias, kurį žinome mintinai. Kiekvieną dieną.

2. Per kiek laiko nuvažiuojate iki Danijos?

Vairuotojai paprastai važiuoja 14–18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Pagal ES taisykles, vairuotojas privalo daryti pertraukas – kas 4,5 valandos 45 minutės poilsio. Tad negalime važiuoti be sustojimų. Bet tai ir geriau – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Paprastai išvykstame vakare ir atvykstame kitą dieną ryte arba priešpiečiais. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau spūsčių.

3. Ar vežate tik į Kopenhagą ar ir į kitus miestus?

Vežame į visą Daniją. Kopenhaga – dažniausia, bet taip pat važiuojame į Odesnę, Arhusą, Alborgą, Esbjergą, Randersą ir kitus miestus. Jei miestas labai mažas – gali tekti palaukti, kol susikaups pakankamai siuntų tam krypčiai. Bet stengiamės neatsisakyti. Vienas klientas prašė pristatyti siuntą į mažą miestelį prie Šiaurės jūros – užtruko kelias dienas ilgiau, bet pristatėme.

4. Ar vežate per Keltą ar per tiltą?

Priklauso nuo maršruto. Jei važiuojame į Kopenhagą – per Oresundo tiltą, tai greičiau ir paprasčiau. Jei važiuojame į Jutlandiją – kartais per keltą iš Vokietijos (Puttgarden–Rødby), kartais aplink per tiltą. Keltas kartais greičiau, bet brangiau. Mes renkamės tą variantą, kuris tuo metu ekonomiškiausias. Klientui tai neturi įtakos – kaina nesikeičia.

5. Kiek kartų per savaitę vežate į Daniją?

Kasdien. Tai mūsų privalumas – nereikia laukti, kol susikaups siuntų. Kiekvieną dieną išvyksta mikroautobusas su siuntomis. Tai reiškia, kad jei paimame siuntą pirmadienį, ji gali būti Kopenhagoje jau antradienį. Arba trečiadienį, jei pristatymas į tolimesnį miestą. Bet niekada nereikia laukti savaitės ar dviejų, kaip kartais nutinka su kitais vežėjais.

Siuntos tipai – siuntų pervežimai Lietuva Danija

6. Kokio tipo siuntas dažniausiai vežate?

Visokias. Drabužius, maistą, elektroniką, baldus, dokumentus, dovanas. Viena moteris reguliariai siunčia savo rankų darbo mezginius klientams Kopenhagoje – kiekvieną mėnesį po kelis paketus. Kitas klientas siunčia automobilių dalis iš Kauno į Arhusą. Dar vienas – knygas, senas, retas knygas, kurias parduoda per internetą. Kiekviena siunta skirtinga, ir tai darbą įdomų.

7. Ar vežate maisto produktus?

Taip, maisto produktai – viena populiariausių siuntų. Lietuviai Danijoje siunčia savo artimiesiems lietuvišką maistą – rūkytą mėsą, sūrį, saldainius, duoną. Viena šeima Kopenhagoje gauna reguliarias siuntas su šaltibarščių mišiniais ir bulviniais blynais – jie pasiilgę lietuviško skonio. Svarbu tik tinkamai supakuoti, ypač jei produktai greitai gendantys. Bet šiaip – vežame ir viskas gerai.

8. Ar galima siųsti elektroniką?

Taip, elektronika – gana dažna siunta. Telefonai, kompiuteriai, planšetės – viskas telpa. Svarbu tinkamai supakuoti, kad nesudužtų. Ir rekomenduoju turėti pirkimo čekį ar bent jau nuotrauką – jei muitinė klaus, turėsite atsakymą. Nors ES viduje muitinės patikrinimų beveik nebūna, bet kartais pasitaiko. Vienas klientas siuntė naują laptopą be jokių dokumentų – muitinė sulaikė dviem dienoms. Nereikalingas vėlavimas.

9. Ar vežate baldus?

Taip, baldus vežame. Bet tai sudėtingiau nei standartinė siunta – reikia įvertinti dydį, svorį, ar telpa pro duris, ar reikia surinkimo/išardymo. Kaina didesnė, bet vis tiek pigiau nei pirkti naujus baldus Danijoje. Vienas jaunas vyras persikraustė į Kopenhagą ir norėjo pasiimti savo močiutės seną spintą – sentimentalinė vertė. Supratome, supakavome, pristatėme. Spinta atvyko sveika.

10. Ar vežate siuntas su skysčiais?

Taip, bet atsargiai. Skysčiai turi būti sandariai supakuoti, kad neišbėgtų. Stikliniai buteliai – papildoma apsauga. Cheminiai skysčiai – reikia pasitikrinti, ar nėra draudžiami. Vienas klientas siuntė namų gamybos vyną – supakavo taip gerai, kad net buteliui sudužus, skystis nebūtų išbėgęs. Tokio pakavimo reikalaujame. Geriau skirti laiko pakavimui nei po to valyti mikroautobusą.

Draudimas – siuntų pervežimai Lietuva Danija

11. Ar siuntos apdraustos?

Taip, visos siuntos turi standartinį draudimą. Jis dengia pagrindines rizikas – dingimą, sugadinimą transportavimo metu. Bet draudimo suma ribota – jei siunčiate labai vertingus daiktus, rekomenduoju papildomą draudimą. Tai galima padaryti per mus arba per draudimo bendrovę. Svarbu – turėti siuntos vertės įrodymą. Be jo kompensacija bus minimali.

12. Kokia draudimo suma?

Standartinis draudimas dengia iki 500 eurų vienai siuntai. Jei siuntos vertė didesnė – reikia papildomo draudimo. Kaina priklauso nuo vertės – paprastai 1–2 procentai nuo sumos. Vienas klientas siuntė juvelyrinius dirbinius už 3000 eurų – papildomas draudimas kainavo 45 eurus. Ne daug, bet ramybė brangesnė. Ypač kai kalbame apie tokius dalykus.

13. Kaip pateikti pretenziją dėl žalos?

Parašykite mums el. laišką arba paskambinkite. Aprašykite situaciją, pridėkite nuotraukų, išsaugokite pakuotę. Mes peržiūrėsime ir pateiksime pretenziją draudimo bendrovei. Procesas trunka kelias savaites – draudimo bendrovės neskuba. Bet jei pretenzija pagrįsta – kompensaciją gausite. Svarbiausia – pranešti greitai ir turėti įrodymų.

14. Ar draudimas dengia vėlavimą?

Ne, standartinis draudimas nedengia vėlavimo. Jis dengia tik fizinę žalą ar dingimą. Jei siunta vėluoja, bet atvyksta sveika – draudimas netaikomas. Bet jei dėl vėlavimo patyrėte finansinių nuostolių (pvz., neįvyko sandoris, nes dokumentai neatvyko laiku) – galime kalbėtis apie kompensaciją iš mūsų pusės. Tai ne draudimas, o gera valia.

15. Ką daryti, jei draudimo bendrovė atsisako kompensuoti?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Dažniausiai priežastis – nepakankamas pakavimas arba pranešimo termino praleidimas. Jei draudimo bendrovė atsisako – galite skųstis Lietuvos bankui (draudimo priežiūros institucija) arba kreiptis į teismą. Bet geriau to išvengti – tinkamai pakuokite ir praneškite laiku. Prevencija geriau nei gydymas.

Problemos – siuntų pervežimai Lietuva Danija

16. Ką daryti, jei siunta pasimetė?

Pirmiausia – nesijaudinkite per daug. Paskambinkite mums, pradėsime paiešką. Patikrinsime maršrutą, susisieksime su vairuotoju, patikrinsime sandėlį. Dažniausiai siunta randama – kartais tiesiog ne ten padėta, kartais gavėjas jau gavo, bet pamiršo pranešti. Tikrai pasimestos siuntos – labai retas atvejis. Bet jei taip nutiko – turime draudimą. Svarbiausia – pranešti kuo greičiau.

17. Ką daryti, jei siunta atvyko sugadinta?

Nufotografuokite žalą, išsaugokite pakuotę, praneškite mums tą pačią dieną. Kuo greičiau pranešite, tuo lengviau viską išspręsti. Mes pateiksime pretenziją draudimo bendrovei, ir jei viskas tvarkoje – gausite kompensaciją. Bet jei pranešate po savaitės, kai jau išmetėte pakuotę – sunku ką nors padaryti. Tad netylėkite.

18. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Susisiekiame su siuntėju ir sprendžiame. Galimi variantai: grąžinti siuntą atgal (už papildomą mokestį), pakeisti gavėją arba pristatymo adresą. Kartais gavėjas tiesiog nebuvo namie, o ne atsisakė – tada bandome dar kartą. Bet jei gavėjas tikrai atsisako – siunta grąžinama siuntėjui. Tai nemalonu, bet nutinka.

19. Ką daryti, jei siunta vėluoja kelias dienas?

Paskambinkite mums – pasakysime, kur siunta yra ir kada tikėtis pristatymo. Vėlavimai būna dėl įvairių priežasčių: eismo sąlygos, gedimai, muitinės patikrinimai. Stengiamės pranešti apie vėlavimus iš anksto, bet kartais patys sužinome tik tą dieną. Svarbiausia – komunikuoti. Vienas klientas laukė tyloje tris dienas, tada parašė piktą atsiliepimą – galėjome išspręsti daug anksčiau, jei būtų paskambinęs.

20. Ar galima pakeisti pristatymo adresą jau išsiuntus siuntą?

Kartais galima, bet ne visada. Jei siunta dar nepasiekė Danijos – pakeisti adresą nesunku. Jei jau Danijoje ir vairuotojas pakeliui – gali būti per vėlu. Bet stengiamės padėti. Vienas klientas suprato, kad nurodė neteisingą adresą – paskambino, pakeitėme, siunta atvyko ten, kur reikia. Bet tai buvo laimingas atvejis – ne visada taip paprasta.

Praktiniai patarimai – siuntų pervežimai Lietuva Danija

21. Kaip sumažinti siuntimo išlaidas?

Siųskite kelias siuntas vienu metu – sujungsime ir sumažinsime bendrą kainą. Rinkitės standartinį pristatymą, ne skubų. Supakuokite siuntą kompaktiškai – kuo mažiau tuščios vietos, tuo mažesnis tūrinis svoris. Ir jei siunčiate reguliariai – pasikalbėkime apie nuolaidas. Yra daug būdų sutaupyti, jei tik norite.

22. Kaip tinkamai supakuoti siuntą?

Stipri dėžė, pakankamai užpildo, tvirta lipni juosta. Dūžtantys daiktai – burbulinė plėvelė arba putplastis. Skysčiai – sandarūs indai, papildoma apsauga. Adresas – aiškiai užrašytas ant dėžės. Ir jei nesate tikri – klauskite mūsų. Geriau paklausti prieš nei po to gailėtis.

23. Kada geriausia siųsti siuntą?

Kuo anksčiau savaitės pradžioje – tuo geriau. Pirmadienis ar antradienis – idealu, nes siunta spėja pasiekti Daniją iki savaitgalio. Penktadienį siunčiant – gali tekti laukti iki pirmadienio. Prieš šventes – bent savaitę iš anksto. Ir jei siunta labai skubi – praneškite, kad galėtume planuoti.

24. Ar galima siųsti siuntą be gavėjo žinios?

Galima, bet nerekomenduoju. Gavėjas turi žinoti, kad siunta atvyksta, kad galėtų būti namie arba suderinti priėmimą. Siurprizai geri, bet ne tada, kai siunta grįžta atgal, nes niekas neatidarė durų. Vienas vyras siuntė žmonai gimtadienio dovaną be jos žinios – ji nebuvo namie, siunta grįžo. Dovana atvyko tik po savaitės. Ne pats geriausias siurprizas.

25. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Daniją?

Paprastam siuntiniui – asmeniniai daiktai, dovanos – specialių dokumentų nereikia. Užtenka siuntėjo ir gavėjo duomenų. Bet jei siunčiate prekes pardavimui ar didesnį kiekį tų pačių daiktų – gali prireikti sąskaitos faktūros. Ir jei siunčiate vertingus daiktus – turėkite pirkimo čekį. Tai paprasta, bet naudinga.

Išvada

Siuntų pervežimai tarp Lietuvos ir Danijos – kasdieninis mūsų darbas, kurį darome su atsakomybe. Kiekviena siunta – tai kažkieno svarbus dalykas, ir mes tai suprantame. Jei ieškote patikimo vežėjo – išbandykite mus. Jei turite klausimų – klauskite. Visada esame pasiekiami ir pasiruošę padėti.