Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos į Kopenhagą iš Lietuvos, Vežame kiekvieną dieną
Kas antras lietuvis, kuris dirba Danijoje arba turi ten giminių, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kaip nusiųsti siuntą į Kopenhagą? Kartais reikia pervežti dokumentus, kartais – didesnį krovinį, o kartais tiesiog norisi nusiųsti mamai keptą duoną ar vaikui pamirštus žaislus. Mes vežame siuntas iš Lietuvos į Kopenhagą kiekvieną dieną, ir tai darome jau ne pirmus metus. Žinau, kad skamba kaip reklama, bet tiesa tokia – kai turi pastovų maršrutą, viskas tampa paprasčiau. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad žinotumėte, ko tikėtis.
Kainos – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Kopenhagą
1. Kiek kainuoja siuntos išsiuntimas į Kopenhagą?
Kaina priklauso nuo siuntos dydžio ir svorio. Maža siunta iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15-25 eurus, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos siunčiate. Didesnės siuntos, tarkim 20-30 kg, jau kainuoja 35-50 eurų. Bet čia reikia suprasti, kad kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Mes dirbame su fiksuotomis kainomis, kad klientams būtų aišku iškart. Kartais būna, kad žmogus paskambina ir sako „man reikia greitai", tada deriname individualiai. Svarbu paminėti, kad kaina gali keistis priklausomai nuo sezono – prieš Kalėdas visada brangiau dėl didelio siuntų kiekio.
2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėjama?
Tiesą pasakius, pasitaiko. Pavyzdžiui, jei siunta yra nestandartinės formos – ilga, plati arba labai sunki vienoje vietoje – gali būti taikomas papildomas mokestis už specialų tvarkymą. Taip pat jei reikia pristatyti ne į namus, o į specifinę vietą Kopenhagoje, kur sunku privažiuoti, gali kainuoti daugiau. Bet mes visada stengiamės apie tai informuoti iš anksto. Būna ir taip, kad klientas pamiršta paminėti, jog siunta labai trapi, ir tada jau vietoje tenka ieškoti papildomos pakuotės. Geriau viską aptarti prieš siunčiant, kad nebūtų nesusipratimų.
3. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina – pagal svorį ar pagal tūrį?
Dažniausiai naudojame vadinamąjį „tūrinį svorį". Tai reiškia, kad jei siunčiate didelę, bet lengvą dėžę, kaina gali būti skaičiuojama ne pagal faktinį svorį, o pagal užimamą vietą. Pavyzdžiui, jei vežate tuščią dėžę nuo televizoriaus – ji sveria nedaug, bet užima daug vietos automobilyje. Tada skaičiuojame pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis, padalinus iš tam tikro koeficiento. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų tai standartinė praktika. Jei nežinote, kiek jūsų siunta sveria ar kokių matmenų yra, tiesiog nufotografuokite ir atsiųskite – mes paskaičiuosime.
4. Ar galima derėtis dėl kainos, jei siunčiame reguliariai?
Žinoma. Nuolatiniai klientai visada gauna geresnes sąlygas. Jei siunčiate bent kartą per mėnesį, galime kalbėti apie nuolaidą. O jei verslas ir siunčiate dešimtis siuntų per savaitę, tada jau deriname visai kitokias kainas. Turime klientų, kurie su mumis dirba jau trejus metus – jiems kainos praktiškai nekyla, net kai degalai brangsta. Tai ne apie dosnumą, o apie lojalumą. Ilgalaikiai santykiai visada naudingi abiem pusėm.
5. Kada reikia mokėti – iš anksto ar pristačius?
Paprastai prašome apmokėjimo prieš išsiuntimą, ypač naujiems klientams. Tai normali praktika, nes juk mes taip pat turime padengti savo išlaidas – degalus, darbuotojų atlyginimus, automobilio priežiūrą. Bet su patikimais klientais, kurie jau ne kartą siuntė, kartais leidžiame mokėti pristačius. Yra buvę atvejų, kai žmogus sako „pervesiu rytoj", ir tada tas „rytoj" tęsiasi dvi savaites. Todėl naujiems klientams – avansas arba mokėjimas iš anksto. Tai ne nepasitikėjimas, o tiesiog sveikas protas.
Terminai – greitas siuntų pristatymas į Kopenhagą
6. Per kiek laiko siunta pasiekia Kopenhagą?
Kadangi vežame kiekvieną dieną, paprastai siunta Kopenhagą pasiekia per 1-2 dienas. Jei siunta paimama ryte, dažnai kitą dieną jau būna pristatyta. Bet čia reikia atsižvelgti į kelis dalykus – ar siunta turi būti pristatyta į namus, ar į paštomatą, ar galima palikti pas kaimyną. Kartais būna, kad gavėjas dirba iki vėlai ir negali priimti siuntos, tada tenka bandyti kitą dieną. Taip pat reikia nepamiršti, kad Danijoje sekmadieniais niekas nepristato – tai jų tradicija, kurios jie griežtai laikosi.
7. Ar galima siųsti skubią siuntą, kuri turi būti pristatyta tą pačią dieną?
Taip, bet tai jau ekspresas, ir kaina atitinkamai kitokia. Jei reikia pristatyti tą pačią dieną, mes galime tai padaryti, bet tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja specialiai dėl jūsų siuntos. Tokiu atveju kaina gali būti 3-4 kartus didesnė nei įprasta. Bet kartais žmogui reikia – pavyzdžiui, pamiršo pasą arba reikia skubiai dokumentus pristatyti notarui. Tada pinigai nėra svarbiausia. Tokių užsakymų turime kelis per mėnesį, ir visada stengiamės padėti.
8. Ką daryti, jei siunta vėluoja?
Pirmiausia – nesinervinti. Skambinkite mums, ir mes išsiaiškinsime, kur siunta yra. Dažniausiai vėlavimo priežastys būna paprastos – spūstis kelyje, muitinės patikrinimas (jei siunčiama ne ES viduje), arba gavėjas neatsiliepia. Yra buvę atvejų, kai siunta atvyko laiku, bet gavėjas buvo išvykęs atostogų ir pamiršo apie tai pranešti. Tada mes laikome siuntą savo sandėlyje, kol žmogus grįžta. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinote, kad kažkas gali vėluoti, praneškite iš anksto.
9. Ar dirbate savaitgaliais ir švenčių dienomis?
Savaitgaliais vežame šeštadieniais, bet sekmadieniais – ne. Švenčių dienomis priklauso nuo to, kokia šventė. Lietuviškų švenčių laikomės, bet jei Danijoje yra šventė, o Lietuvoje ne – vežame. Ir atvirkščiai. Tai kartais sukelia painiavos, ypač kai klientas skambina per Velykas ir klausia, kodėl nevežame. Tiesiog reikia pasitikrinti mūsų grafiką – jį skelbiame savo puslapyje prieš kiekvieną mėnesį. O jei labai reikia – visada galima susitarti individualiai.
10. Kaip sekti siuntos kelią?
Kiekviena siunta gauna sekimo numerį, kurį gaunate el. paštu arba SMS žinute. Su šiuo numeriu galite matyti, kur siunta yra bet kuriuo metu. Sistema rodo, kada siunta paimta, kada išvyko iš Lietuvos, kada kirto sieną, kada atvyko į Kopenhagą ir kada pristatyta. Kartais sistema stringa – pripažįstu, tai nutinka, ypač kai daug siuntų vienu metu. Bet paprastai informacija atnaujinama kas kelias valandas. Jei nematote atnaujinimų ilgiau nei parą – skambinkite, patikrinsime rankiniu būdu.
Pakavimas – kaip tinkamai supakuoti siuntą į Kopenhagą
11. Kokios pakuotės rekomenduojamos siunčiant į Kopenhagą?
Geriausia naudoti standartines kartonines dėžes – jos tvirtos, pigios ir lengvai sandėliuojamos. Jei siunčiate kažką trapią, naudokite burbulinę plėvelę arba putas. Aš asmeniškai rekomenduoju visada dėti papildomą sluoksnį apsaugos, net jei atrodo, kad nereikia. Yra buvę, kad klientas siuntė stiklainius su medumi, supakuotus tik į laikraštį – nereikia nė sakyti, kaip tai baigėsi. Dabar jis visada naudoja putas ir burbulinę plėvelę. Mokosi žmogus iš klaidų, ir tai normalu.
12. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tiesiog maiše?
Galima, bet nerekomenduoju. Maišas nieko nesaugo – jis plyšta, drėksta, suspaudžiamas. Ypač jei siunta keliauja su kitomis siuntomis, kurios gali būti sunkios. Mes stengiamės elgtis atsargiai, bet kelyje būna visko – staigus stabdymas, duobė kelyje, kitos siuntos užgriūva. Jei siunčiate drabužius ar minkštus daiktus, maišas dar gali pakenčiamai tikti. Bet jei kas nors kieto ar trapią – tik dėžė. Ir gerai užklijuota, ne tik užlenktais kraštais.
13. Kaip žymėti siuntą, kad ji nepasimestų?
Kiekviena siunta turi turėti aiškiai matomą etiketę su gavėjo vardu, pavarde, adresu Kopenhagoje ir telefono numeriu. Telefonas labai svarbus – be jo kurjeris negali susisiekti su gavėju. Taip pat rekomenduoju viduje įdėti lapelį su tais pačiais duomenimis – jei išorinė etiketė nusiluptų, vidinė išgelbėtų. Mes savo siuntoms visada klijuojame papildomą lipduką su mūsų logotipu ir siuntos numeriu. Tai padeda atskirti mūsų siuntas nuo kitų vežėjų, ypač kai viskas sumetama į vieną sandėlį.
14. Ką daryti, jei siunta per didelė standartinei pakuotei?
Tada reikia specialios pakuotės arba tiesiog tinkamo apvyniojimo. Dideliems daiktams – baldams, dviračiams, įrangai – naudojame stretch plėvelę ir kartoninius kampus apsaugai. Kartais tenka gaminti dėžę pagal konkretų daiktą – tai užtrunka, bet geriau nei siųsti neapsaugotą. Turėjome klientą, kuris siuntė senovinį veidrodį – teko gaminti specialų rėmą iš kartono ir putų. Užtruko dvi valandas, bet veidrodis atvyko sveikas. Žmogus net negalėjo patikėti.
15. Ar galima siųsti skystus arba birius produktus?
Galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Skysčiai turi būti sandariai supakuoti – geriausia į plastikinį butelį su sandariu dangteliu, o tada į plastikinį maišelį, kad jei nutekėtų, nesugadintų kitų siuntų. Birūs produktai – miltai, cukrus, kruopos – turi būti supakuoti taip, kad neišbyrėtų. Yra buvę, kad klientas siuntė miltus popieriniame maiše – maišas suplyšo, ir viskas išbyrėjo. Dabar sakome – tik plastikiniai sandarūs maišai arba indai. Griežtai.
Draudimas – siuntos saugumas kelyje į Kopenhagą
16. Ar siuntos yra draustos transportavimo metu?
Taip, visos siuntos yra draustos pagal standartinį draudimą, kuris dengia iki 100 eurų vertės. Jei siuntos vertė didesnė, rekomenduojame papildomą draudimą. Jis kainuoja nedaug – paprastai 2-3 procentai nuo deklaruotos vertės. Bet tai svarbu, ypač jei siunčiate kažką brangaus. Turėjome atvejį, kai klientas siuntė nešiojamą kompiuterį be papildomo draudimo, ir siunta dingo (taip, kartais taip nutinka). Kompensavome 100 eurų, bet kompiuteris kainavo 800. Žmogus suprato, kad reikėjo apsidrausti.
17. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista?
Pirmiausia – nefiksuokite priėmimo, kol neapžiūrėjote siuntos. Jei matote, kad pakuotė pažeista, iškart fotografuokite ir praneškite mums. Mes tada pradedame tyrimą – aiškinamės, kur ir kada žala atsirado. Kartais tai nutinka pakrovimo metu, kartais – transportavimo metu, kartais – iškrovimo. Svarbu turėti nuotraukas, nes be jų sunku įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu, o ne prieš tai. Būna ir taip, kad klientas pats blogai supakavo, ir tada jau ne mūsų atsakomybė.
18. Kaip deklaruoti siuntos vertę?
Pildant siuntos formą, yra laukelis „deklaruota vertė". Ten įrašote, kiek jūsų siunta verta. Svarbu būti sąžiningam – jei įrašysite per mažai, draudimo atveju gausite mažiau. Jei įrašysite per daug, mokėsite daugiau už draudimą. Rekomenduoju įrašyti tikrąją vertę arba bent jau pirkimo kainą, jei turite čekį. Kartais žmonės sako „mano močiutės vaza yra neįkainojama" – suprantu emocijas, bet draudimo kompanijai reikia skaičių. Deja, bet taip veikia sistema.
19. Ar draudimas dengia siuntos dingimą?
Taip, dingimas yra vienas iš draudimo atvejų. Bet čia yra niuansas – „dingimas" reiškia, kad siunta negali būti rasta po tam tikro laiko (paprastai 30 dienų). Jei siunta tiesiog vėluoja, tai nėra dingimas. Mes turime tik vieną atvejį, kai siunta tikrai dingo – ji buvo paimta, bet niekada neatvyko į Kopenhagą. Ieškojome, aiškinomės, bet taip ir neradome. Kompensavome klientui visą sumą. Tai buvo brangi pamoka mums – dabar turime griežtesnę sekimo sistemą.
20. Kiek laiko trunka draudimo išmokos procesas?
Paprastai nuo 2 iki 4 savaičių. Pirmiausia mes surenkame visus dokumentus – siuntos formą, nuotraukas, jei yra žala, gavėjo paaiškinimą. Tada pateikiame draudimo kompanijai. Jie peržiūri ir priima sprendimą. Kartais tai vyksta greitai, kartais – lėčiau, ypač jei reikia papildomos informacijos. Suprantu, kad žmogui norisi greičiau, bet biurokratija yra biurokratija. Mes stengiamės pagreitinti procesą, kiek galime, bet galutinis sprendimas priklauso nuo draudimo kompanijos.
Dokumentai – siuntų dokumentacija į Kopenhagą
21. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntą į Kopenhagą?
Kadangi Danija yra ES narė, paprastoms siuntoms nereikia jokių specialių dokumentų. Užtenka užpildyti siuntos formą su gavėjo duomenimis. Bet jei siunčiate komercinį krovinį – prekes pardavimui – tada jau reikia sąskaitos faktūros ir galbūt kitų dokumentų. Taip pat jei siunčiate maisto produktus, gali reikėti sveikatos sertifikato. Vieną kartą klientas siuntė didelį kiekį sūrio be jokių dokumentų – muitinė sustabdė, ir siunta užtruko savaitę. Dabar visada klausiame, kas yra viduje, kad išvengtume tokių situacijų.
22. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?
Ne, jei siunta keliauja ES viduje. Lietuva ir Danija abi yra ES, tad muitinės deklaracijos nereikia. Bet jei siunčiate kažką iš trečiosios šalies per Lietuvą – tada jau kita istorija. Taip pat yra tam tikrų prekių, kurios turi apribojimų net ES viduje – alkoholis, tabakas, vaistai. Apie tai reikia informuoti iš anksto. Mes nelegalių dalykų nevežame, tai jau turi būti aišku. Bet kartais žmonės nežino, kad kažkas yra ribojama, ir tada paaiškiname.
23. Kaip teisingai užpildyti siuntos formą?
Forma paprasta – gavėjo vardas, pavardė, adresas Kopenhagoje, telefono numeris, siuntos turinys, vertė ir svoris. Svarbu tiksliai nurodyti adresą – Danijoje yra savo adreso formatas, ir jei parašysite neteisingai, kurjeris gali nerasti. Pavyzdžiui, Kopenhagoje daugelis adresų turi „th" (trečias aukštas) arba „mf" (pusiau rūsys) – tai svarbu nurodyti. Telefonas būtinai su tarptautiniu kodu – +45 Danijai. Mes kartais gauname formas be telefono numerio, ir tada jau nežinome, ką daryti.
24. Ar galima siųsti siuntą be gavėjo telefono numerio?
Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Be telefono numerio kurjeris negali susisiekti su gavėju, ir jei jo nėra namie, siunta grįžta atgal. Tai reiškia papildomą laiką, papildomus pinigus, ir nereikalingą stresą abiem pusėms. Yra buvę, kad siunta tris kartus važiavo pirmyn atgal, kol pagaliau pavyko pristatyti – gavėjas dirbo naktimis ir dienomis miegojo. Jei būtume turėję telefono numerį, būtume galėję susitarti dėl patogaus laiko. Taigi – telefono numeris yra būtinas.
Apribojimai – ko negalima siųsti į Kopenhagą
25. Kokių daiktų negalima siųsti į Kopenhagą?
Yra sąrašas dalykų, kurių nevežame – sprogmenys, ginklai, narkotikai, gyvūnai (gyvi), pavojingos cheminės medžiagos. Tai turėtų būti akivaizdu, bet kartais žmonės bando. Vieną kartą klientas norėjo siųsti fejerverkus – paaiškinome, kad tai neįmanoma. Taip pat yra apribojimų dėl tam tikrų maisto produktų – mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių, bet kadangi vežame iš Lietuvos, tai netaikoma. Vis dėlto, jei siunčiate kažką neįprasto, geriau pasitikrinkite prieš siunčiant.
26. Ar galima siųsti maisto produktus?
Taip, maisto produktus iš Lietuvos į Daniją siųsti galima. Dažniausiai žmonės siunčia lietuvišką duoną, saldainius, sūrį, medų. Viskas gerai, kol produktai yra tinkamai supakuoti ir nesugenda transportavimo metu. Rekomenduoju siųsti ilgo galiojimo produktus – šviežią mėsą ar pieną geriau ne, nebent su specialia šaldymo įranga. Turėjome klientą, kuris siuntė šaltibarščių pakelį – atvyko, bet jau nebe šaltibarščiai. Nuo to laiko jis siunčia tik sausus produktus.
Siuntos į Kopenhagą iš Lietuvos – tai kasdienė mūsų veikla, kurią išmanome iš esmės. Kiekviena siunta mums svarbi, nes žinome, kad už jos slypi žmogus, kuris laukia. Galbūt tai močiutė, kuri nori nusiųsti anūkui šiltą megztinį, arba verslininkas, kuriam reikia pristatyti dokumentus. Nesvarbu, kas tai yra – mes pasirūpinsime, kad siunta saugiai pasiektų Kopenhagą. Jei turite klausimų, skambinkite – visada atsakysime.