Siuntos Airija Danija Lietuva

Maršrutas Airija–Danija–Lietuva nėra pats paprasčiausias, bet jis reikalingas. Daug lietuvių gyvena Airijoje, daug – Danijoje, ir siuntos tarp šių šalių juda nuolat. Kartais tai asmeniniai daiktai, kartais – verslo prekes, kartais – dovanos šeimai. Dirbant šioje srityje matau, kad žmonės ne visada supranta, kaip veikia tarptautiniai maršrutai per kelias šalis. Todėl šiame tekste atsakau į dažniausius klausimus apie siuntų gabenimą tarp Airijos, Danijos ir Lietuvos. Tiesiai, be nereikalingo gražinimo.

Maršrutai – siuntos Airija Danija Lietuva

1. Kaip veikia maršrutas Airija–Danija–Lietuva?

Paprastai – siuntos iš Airijos keliauja į Daniją, iš ten – į Lietuvą. Arba atvirkščiai. Yra tiesioginiai maršrutai, bet dažniausiai siuntos jungiamos per tarpinį tašką. Tai reiškia, kad gabenimas užtrunka ilgiau nei tiesioginis maršrutas – 3-5 dienos vietoj 1-2. Bet tai neišvengiama, nes atstumas didelis. Vienas klientas iš Dublino siunčia savo mamai į Vilnių – jam svarbu ne greitis, o patikimumas. Siunta visada pasiekia tikslą, nors ir ne per vieną dieną. Toks jau tas maršrutas – ilgas, bet veikiantis.

2. Kiek trunka siuntos pristatymas iš Airijos į Lietuvą per Daniją?

3-5 darbo dienos dažniausiai. Priklauso nuo to, kur Airijoje ir kur Lietuvoje. Dublinas–Vilnius greičiau, mažesni miesteliai lėčiau. Taip pat priklauso nuo to, kaip susidėlioja persikėlimai – kartais siunta užtrunka Danijoje, nes reikia laukti kito transporto. Yra buvę, kad siunta išvyko pirmadienį iš Airijos ir penktadienį jau buvo Lietuvoje – tai greičiausias variantas. Bet standartiškai sakome 3-5 dienos, kad nereikėtų meluoti, jei kas nors užtrunka.

3. Ar galima siųsti tiesiogiai iš Airijos į Lietuvą, be Danijos?

Galima, bet ne visada. Yra tiesioginių maršrutų, bet jie retesni. Dažniausiai siuntos eina per Daniją, nes ten pagrindinis mūsų logistikos centras. Tai ne blogai – Danija patogioje vietoje, tarp Airijos ir Lietuvos. Bet jei jums reikia tikrai greito pristatymo – klauskite apie tiesioginį maršrutą. Gali būti brangiau, bet greičiau. Vienas verslo klientas iš Korko siunčia dokumentus į Kauną – jam reikia greitai, tai mokame daugiau už tiesioginį maršrutą.

4. Kodėl siuntos iš Airijos kartais vėluoja?

Priežasčių daug. Keltas iš Airijos kartais vėluoja dėl oro – Airijos jūra ne visada rami. Taip pat muitinės patikrinimai, nors tai retai. Dar – žmogiškos klaidos. Vieną kartą siunta užtruko papildomą savaitę, nes vairuotojas supainiojo adresus – vietoj to, kad vežtų į Daniją, nuvažiavo į Prancūziją. Skamba neįtikėtinai, bet taip nutiko. Po to radome, pristatėme, bet klientas nervinosi suprantamai. Tokių atvejų retai, bet pasitaiko. Svarbu – komunikacija. Jei žinome, kad bus vėlavimas, pranešame.

Dokumentai – siuntos tarp Airijos Danijos Lietuvos

5. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Airijos į Lietuvą?

Priklauso nuo siuntos turinio. Asmeniniai daiktai – paprastas aprašymas užtenka. Verslo prekes – sąskaita faktūra. Airija yra ES, Danija yra ES, Lietuva yra ES – tai reiškia, kad muitinės formalumų minimaliai. Bet vis tiek reikia kažkokio dokumento, kuris nurodo, kas viduje, kiek ir kokios vertės. Vienas žmogus siuntė dėžę be jokio aprašymo – „tiesiog daiktai". Muitinė sustabdė, reikėjo aiškintis. Užtruko papildomą savaitę. Verta skirti 5 minutes ir užrašyti, kas viduje.

6. Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant tarp ES šalių?

Paprastai ne. Airija, Danija ir Lietuva – visos ES, tai prekės juda laisvai. Bet yra išimčių – jei siunčiate didelį kiekį prekių verslui, gali reikėti PVM numerio ir Intrastato ataskaitos. Taip pat yra ribojimų tam tikroms prekėms – alkoholiui, tabakui. Bet paprastam žmogui, siunčiančiam siuntinį draugui ar šeimai – jokių muitinių deklaracijų. Tai vienas ES privalumų – mažiau popierizmo.

7. Kaip pildyti siuntos sąrašą trimis kalbomis?

Nereikia trimis. Užtenka viena – anglų arba lietuvių. Anglų geriau, nes Airijoje anglų kalba, Danijoje daug kas supranta angliškai. Lietuvių – jei siunta galiausiai keliauja į Lietuvą. Bet trimis kalbomis pildyti nereikia – tai būtų perteklinis darbas. Vienas žmogus bandė pildyti airiškai, daniškai ir lietuviškai – gavosi painiava, nes jis nemokėjo nei airių, nei danų kalbos. Anglų kalba – universalus sprendimas.

8. Kas atsitinka, jei dokumentai prarandami tranzito metu?

Būna, nors retai. Dokumentai kartais atskiriami nuo siuntos – ypač jei tai popieriniai dokumentai, ne elektroniniai. Tokiu atveju siunta gali užtrukti, kol dokumentai randami. Vienas atvejis – sąskaita faktūra nukrito nuo dėžės Danijos sandėlyje. Siunta laukė tris dienas, kol kas nors surado tą popieriaus lapą. Dabar rekomenduojame siųsti dokumentų kopijas el. paštu – taip, jei popierius dingsta, turime atsarginę versiją. Paprastas sprendimas, bet veikiantis.

Kainos – siuntos Airija Danija Lietuva

9. Kiek kainuoja siuntos iš Airijos į Lietuvą per Daniją?

Daugiau nei vietinis siuntimas, tai aišku. Standartinė pakuotė iki 30 kg – apie 50-80 eurų, priklausomai nuo maršruto. Didesnės siuntos – brangiau. Palyginimui – siuntimas iš Lietuvos į Daniją kainuoja 25-45 eurų, tai Airijos maršrutas beveik dvigubai brangesnis. Priežastis – atstumas, keltai, papildomas transportas. Bet tai ne kosminės kainos – dauguma žmonių gali sau leisti. Ypač jei siunčia kažką svarbaus – dovaną mamai, dokumentus darbui.

10. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo krypties – Airija→Lietuva ar Lietuva→Airija?

Paprastai ne. Atstomas tas pats, kelias tas pats, tai kaina panaši. Bet gali būti skirtumų dėl vietinio pristatymo – Dubline pristatymas gali kainuoti kitaip nei Vilniuje. Taip pat priklauso nuo to, kur daugiau siuntų – jei viena kryptimi daugiau srauto, kaina gali būti mažesnė. Bet skirtumas nedidelis – 5-10 eurų, ne daugiau. Svarbiau ne kryptis, o siuntos dydis ir svoris.

11. Ar yra nuolaidos siunčiant reguliariai tarp Airijos ir Lietuvos?

Taip, kaip ir visur. Jei siunčiate kas mėnesį ar dažniau – galima kalbėti apie nuolaidą. Turime klientų, kurie turi šeimą Airijoje ir siunčia reguliariai – jiems kaina mažesnė nei vienkartiniam siuntėjui. Vienas žmogus iš Alytaus siunčia savo dukrai į Dubliną kas dvi savaitės – maisto produktus, drabužius, kartais knygas. Jam taikome nuolaidą, nes tai stabilus klientas. Ne todėl, kad jis prašė, bet todėl, kad tai logiška – pastovus srautas, pastovus klientas.

12. Kaip sumažinti siuntimo išlaidas tarp Airijos ir Lietuvos?

Keletas būdų. Mažesnė pakuotė – kuo mažesnė dėžė, tuo mažiau mokate. Standartinis pristatymas – ne skubus. Planavimas iš anksto – ne paskutinę dieną. Sujungimas su kitomis siuntomis – jei pažįstate kitą žmogų, kuris siunčia, galite dalintis išlaidas. Tinkamas svorio nurodymas – kad galėtume tiksliai paskaičiuoti. Ir svarbiausia – lyginkite kainas. Ne vieną, o bent tris pasiūlymus. Kartais skirtumas būna 20-30 eurų vien dėl to, kad viena įmonė optimizuoja maršrutą geriau nei kita.

Pakavimas – siuntos tarp trijų šalių

13. Kaip supakuoti siuntą ilgam maršrutui per tris šalis?

Tvirtiau nei įprastai. Ilgas maršrutas reiškia daugiau pakrovimų, daugiau transporto, daugiau galimybių kažkam nutikti. Dėžė turi būti storesnė, užpildas gausesnis, lipdukai tvirtesni. Vienas žmogus siuntė tą pačią siuntą į Daniją ir į Lietuvą per Daniją – pirmoji atvažiavo sveika, antroji – su įlenkimais. Skirtumas – maršruto ilgis. Kuo ilgiau keliauja, tuo daugiau rizikos. Todėl rekomenduoju papildomą apsaugą ilgiems maršrutams – tai kainuoja kelis eurus, bet sutaugo daug nervų.

14. Ar galima siųsti greitai gendančius produktus ilgu maršrutu?

Nerekomenduoju. 3-5 dienos kelyje – tai per ilgai šviežiam maistui. Net ir tinkamai supakuotas, gali sugesti. Ypač vasarą. Vienas žmogus bandė siųsti šviežią sūrį iš Airijos į Lietuvą – vasarą, be šaldymo. Atvažiavo, bet sūris jau nebe toks šviežias. Dabar sakome – ilgiems maršrutams tik konservuoti ar džiovinti produktai. Šviežias maistas – tik trumpiems maršrutams ir tik tinkamai supakuotas su šaldymu. Tai brangiau, bet vienintelis būdas.

15. Kaip žymėti siuntą, kad ji neatsidurtų netinkamoje šalyje?

Didelis, aiškus adresas – tai svarbiausia. Jei siunta keliauja per tris šalis, gali būti painiava – ypač jei ant dėžės keli lipdukai iš skirtingų šalių. Rekomenduoju vieną didelį lipduką su galutiniu adresu ir telefono numeriu. Mažus lipdukus galima nuimti arba užklijuoti. Vienas atvejis – siunta turėjo tris lipdukus: airišką, danišką ir lietuvišką. Vairuotojas Danijoje paėmė pirmą pasitaikiusį – airišką – ir siunta grįžo atgal į Airiją. Po to pradėjome rekomenduoti vieną aiškų lipduką.

16. Ar reikia papildomo draudimo ilgam maršrutui?

Rekomenduoju. Ilgesnis maršrutas – daugiau rizikos. Standartinis draudimas yra, bet jo suma ribota. Jei siunčiate kažką vertingo – papildomas draudimas protingas pasirinkimas. Ypač kai siunta keliauja per kelias šalis – kiekvienas persikėlimas, kiekvienas sandėlis yra papildoma rizikos vieta. Vienas žmogus siuntė brangų laikrodį be papildomo draudimo – laikrodis dingo Danijoje. Gavo kompensaciją pagal standartinį draudimą, bet tai buvo mažiau nei pusė tikrosios vertės. Skaudu.

Laikas – siuntos Airija Danija Lietuva

17. Kada geriausia siųsti siuntą iš Airijos į Lietuvą?

Pirmadienį arba antradienį – tada siunta spėja išvykti tą pačią savaitę. Jei siunčiate penktadienį – siunta gali stovėti visą savaitgalį ir išvykti tik pirmadienį. Taip pat rekomenduoju vengti švenčių – tiek airiškų, tiek daniškų, tiek lietuviškų. Per šventes viskas sustoja, ir siunta gali užtrukti papildomą savaitę. Vienas žmogus išsiuntė siuntą Šv. Patriko dieną Airijoje – niekas nevežė, siunta stovėjo tris dienas. Ne tragedija, bet galima išvengti.

18. Ar savaitgaliais siuntos juda tarp šalių?

Ne. Savaitgaliais nevežame – tai poilsio laikas. Siuntos, kurios pasiekia tarpinį tašką penktadienį, stovi iki pirmadienio. Tai reiškia, kad savaitgalis „valgo" dvi dienas iš pristatymo laiko. Todėl, jei skubate – siųskite pirmadienį ar antradienį. Jei neskubate – nesvarbu. Vienas žmogus skundėsi, kad siunta užtruko 7 dienas – paaiškėjo, kad išsiuntė ketvirtadienį, savaitgalis buvo, dar kažkur užtruko. Realybėje tai buvo 4 darbo dienos, bet kalendorinės – 7.

19. Kaip sekti siuntą, kuri keliauja per tris šalis?

Sunkiau nei vietinę siuntą. Mes žinome, kur yra mūsų transportas, bet kai siunta perduodama iš vieno transporto į kitą – gali būti informacijos spragų. Klientams sakome – siunta išvyko iš Airijos, planuojamas atvykimas į Daniją toks ir toks, iš ten – į Lietuvą. Jei kas nors keičiasi, pranešame. Bet realaus laiko sekimo per tris šalis neturime. Tai vienas iš trūkumų, bet stengiamės kompensuoti komunikacija.

20. Ką daryti, jei siunta įstrigo vienoje iš šalių?

Skambinkite mums. Mes išsiaiškinsime, kas nutiko. Kartais siunta tiesiog laukia kito transporto – tai normalu. Kartais yra problema – dokumentai, adresas, dydis. Vieną kartą siunta įstrigo Danijoje, nes vairuotojas susirgo – reikėjo laukti, kol atsiras pakaitinis. Užtruko dvi dienas papildomai. Klientas nervinosi, bet ką galėjome padaryti – žmogus susirgo. Tokių dalykų negalima numatyti. Svarbu – pranešti klientui, paaiškinti situaciją, pasiūlyti sprendimą.

Specifika – siuntos tarp Airijos Danijos Lietuvos

21. Kokių siuntų dažniausiai siunčiama tarp Airijos ir Lietuvos?

Visko. Drabužiai – dažniausiai. Lietuviai Airijoje siunčia drabužius šeimai Lietuvoje arba atvirkščiai. Maistas – antras pagal populiarumą. Tada elektronika, dokumentai, dovanos. Yra ir nestandartinių siuntų – vienas žmogus siuntė keltininko kostiumą iš Airijos į Lietuvą, nes reikėjo teatrui. Kitas siuntė airišką arfą – mažą, suvenyrinę, bet vis tiek neįprasta. Kiekviena siunta turi savo istoriją, ir mes tai vertiname.

22. Ar galima siųsti gyvūnus tarp Airijos ir Lietuvos?

Labai sudėtinga. Gyvūnams reikia pasų, skiepų, sveikatos pažymėjimų. Ir ne bet kokių – turi būti pripažinti visose trijose šalyse. Be to, gyvūnai negali būti siunčiami paprastu transportu – reikia specialių sąlygų. Mes negabename gyvūnų, bet galime rekomenduoti įmones, kurios tuo užsiima. Vienas žmogus norėjo siųsti katę iš Dublino į Vilnių – pasirodė, kad tai kainuoja daugiau nei jo paties lėktuvo bilietas. Katė liko Airijoje.

23. Kaip elgtis su siuntomis, kurios turi eiti per muitinę?

Kadangi visos trys šalys ES – muitinės paprastai nėra. Bet jei siunčiate ne ES pilietis arba prekes iš ne ES šalių – gali būti muitinė. Tokiu atveju reikia deklaracijos, sąskaitos, kartais mokesčių. Mes padedame su dokumentais, bet negalime atstovauti muitinėje – tam reikia brokerio. Rekomenduoju kreiptis į muitinės tarpininką, jei situacija sudėtinga. Paprastiems siuntiniams – nereikia.

24. Ką daryti, jei siunta pažeista ilgo maršruto metu?

Tas pats, kaip ir bet kuriai siuntai – fotografuoti, pranešti, saugoti pakuotę. Ilgas maršrutas reiškia daugiau galimybių pažeidimams, bet tai nereiškia, kad mes neatsakome. Jei pažeidimas mūsų kaltė – kompensuojame. Svarbu pranešti kuo greičiau – ne po savaitės, o tą pačią dieną, kai gaunate. Vienas žmogus pranešė po dviejų savaičių – tada jau sunku nustatyti, kas ir kada pažeidė. Kuo greičiau pranešate, tuo lengviau išsiaiškinti.

Išvada

Siuntos tarp Airijos, Danijos ir Lietuvos – sudėtingesnis maršrutas nei vietinis, bet visiškai įmanomas. Svarbiausia – suprasti, kad tai užtruks ilgiau, kainuos daugiau ir reikės daugiau dėmesio pakavimui. Bet jei planuojate iš anksto, tinkamai pakuojate ir bendraujate – viskas veikia. Mes vežame šiuo maršrutu reguliariai, ir dauguma siuntų pasiekia tikslą be problemų. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau išsiaiškinti prieš siunčiant, nei po to aiškintis, kur siunta dingo.