Siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją, Vežame kiekvieną dieną

Kartais pagalvoju, kad mano darbas yra tarpininkas tarp žmonių ir jų daiktų. Vieni siunčia dovanas, kiti – verslo dokumentus, treti – visą gyvenimą supakuotą į dėžes, kai kraustosi į kitą šalį. Ir nors daiktai yra negyvi, jie turi istoriją. Todėl, kai organizuojame siuntinių vežimą iš Lietuvos į Daniją kiekvieną dieną, mes ne tik rūpinamės logistika – mes rūpinamės tais mažais gyvenimo gabalėliais, kurie keliauja pas savo žmones. Žinau, kad skamba šiek tiek poetiškai, bet būtent tai mane motyvuoja – žinojimas, kad kiekviena siunta kažkam yra svarbi.

Kainos – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją

1. Kiek kainuoja siuntinio iš Lietuvos į Daniją vežimas?

Na, kaina priklauso nuo daug ko – svorio, matmenų, skubumo. Pavyzdžiui, standartinis siuntinys iki 30 kg ir ne didesnis už dėžę batų gali kainuoti apie 25-35 eurus. Bet jei vežate kažką didesnio, tarkim, dviratį ar baldų komplektą, kaina gali šoktelėti iki 150-200 eurų. Viską skaičiuojame pagal faktinį arba tūrinį svorį, priklausomai nuo to, kas yra didesnis. Kartais klientai nustemba, kai maža, bet sunki dėžė kainuoja daugiau nei didelė, bet tuščia – tai normalu, vežėjams svarbu ne tik užimamas plotas, bet ir kiek jis sveria. Tiesa, jei siunčiate labai retai, gal ir neatrodys labai pigu, bet pastoviems klientams visada turime geresnių sąlygų.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos iš pradžių nepasakote?

Stengiamės būti kuo skaidresni, bet pripažinsiu, kad kartais pasitaiko nesusipratimų. Pagrindiniai mokesčiai, kurie gali prisidėti, tai yra PVM (jei siunta komercinė) ir muito mokesčiai, jei siunčiate ne ES šalies prekes. Taip pat, jei siunta yra nestandartinė – labai ilga, nestabili ar reikalaujanti specialaus tvarkymo – gali būti taikomas papildomas mokestis. Bet apie tai visada informuojame iš anksto. Vieną kartą buvo atvejis, kai klientas siuntė didelį akvariumą su žuvimis – tai jau buvo specialus krovinys su visomis atitinkamomis kainomis. Paprastai viską išsiaiškiname prieš priimant užsakymą, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

3. Kaip galima sumažinti siuntimo išlaidas?

Yra keli būdai. Pirmiausia, planuokite iš anksto – skubūs siuntimai visada brangesni. Antra, tinkamai pakuokite – jei siunta užims mažiau vietos, mokėsite mažiau. Trečia, jei siunčiate reguliariai, pasirašykite sutartį – taip gausite geresnes kainas. Ketvirta, kartais verta palaukti kelių dienų ir siųsti ne piko metu, kainos gali būti mažesnės. Penkta, jei siunta nėra labai skubi, galite rinktis ekonominį variantą, kuris užtruks ilgiau, bet kainuos mažiau. Žinoma, visada galite palyginti su kitais vežėjais, bet atsiminkite, kad pigiausias variantas ne visada yra patikimiausias – kartais verta sumokėti šiek tiek daugiau už garantiją, kad siunta saugiai pasieks tikslą.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Lietuvos miesto, iš kurio siunčiama?

Iš esmės ne, nes vežame iš visos Lietuvos teritorijos – ar tai būtų Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar mažesnis miestelis. Mūsų sistema surenka siuntas iš įvairių taškų ir tada jos keliauja į Daniją. Tačiau yra vienas niuansas: jei siuntą reikia paimti iš labai nutolusios vietovės, kur nėra mūsų reguliaraus maršruto, gali būti taikomas papildomas paėmimo mokestis. Bet tai dažniau taikoma kroviniams, o ne smulkioms siuntoms. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį paėmėme siuntą iš mažo miestelio prie pat Baltarusijos sienos – tai buvo šiek tiek sudėtingiau logistiškai, bet su klientu susitarėme dėl nedidelio papildomo mokesčio.

5. Kada taikomos akcijos ar nuolaidos?

Akcijos būna retai, bet pasitaiko – dažniausiai prieš Kalėdas arba vasaros pradžioje, kai žmonės daugiau kraustosi. Nuolaidos taikomos pastoviems klientams, tiems, kurie siunčia daug ir reguliariai. Taip pat kartais turime specialių pasiūlymų naujiems klientams, kad jie galėtų išbandyti mūsų paslaugas. Bet iš esmės stengiamės išlaikyti stabilias kainas, kad klientai galėtų planuoti savo išlaidas. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės kartais tikisi labai didelių nuolaidų, bet logistikos versle maržos nėra tokios didelės, kad galėtume daryti 50% akcijas. Realiau yra 5-10% nuolaida pastoviems klientams.

Procesas – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją

6. Kaip vyksta siuntinio paėmimas iš Lietuvos?

Paprastai procesas toks: jūs užpildote užsakymą internetu arba telefonu, nurodote siuntinio duomenis ir adresą, iš kur reikia paimti. Tada mes suderiname paėmimo laiką – dažniausiai tai būna kitą dieną, nes vežame kasdien. Kurjeris atvyksta nurodytu adresu, paima siuntinį ir išduoda kvitą su sekimo numeriu. Viskas. Bet kartais pasitaiko nesklandumų – pavyzdžiui, praėjusią savaitę klientas nurodė neteisingą adresą, kurjeris pusvalandį važinėjo po Vilnių ieškodamas tinkamo namo. Galiausiai paskambino klientui ir išsiaiškino, kad adresas buvo su klaida. Todėl visada patikrinkite duomenis prieš pateikdami užsakymą.

7. Kiek laiko užtrunka siuntinio pristatymas iš Lietuvos į Daniją?

Standartiškai 2-3 darbo dienos. Jei siuntinys išvyksta pirmadienį, trečiadienį arba ketvirtadienį jau turėtų būti Danijoje. Bet tai priklauso nuo to, kada tiksliai paimame siuntinį – jei paėmimas vėlai vakare, tai gali būti, kad siuntinys pradės keliauti tik kitą dieną. Taip pat įtakos turi muitinės patikros, nors tarp ES šalių jos būna minimalios. Vieną kartą turėjome atvejį, kai siuntinys užtruko 5 dienas – paaiškėjo, kad jis buvo neteisingai deklaruotas ir muitininkai paprašė papildomų dokumentų. Tai nutinka retai, bet parodo, kodėl svarbu teisingai užpildyti visus dokumentus.

8. Ar galima siuntinį pristatyti tiesiai gavėjui į namus Danijoje?

Taip, žinoma. Tai yra viena iš pagrindinių mūsų paslaugų – nuo durų iki durų. Siuntinys paimamas iš jūsų nurodyto adreso Lietuvoje ir pristatomas tiesiai gavėjui į namus, biurą ar bet kurį kitą adresą Danijoje. Tiesa, kartais gavėjas gali būti sunkiai pasiekiamas – gyvena kaime, kur sunku rasti kelią, arba dirba neįprastu grafiku. Tada tenka derinti pristatymo laiką arba palikti siuntinį paštomate, jei gavėjas sutinka. Bet dažniausiai viskas vyksta sklandžiai.

9. Kaip sekti siuntinio kelią?

Kiekvienas siuntinys gauna unikalų sekimo numerį, kurį gaunate paėmimo metu. Su šiuo numeriu galite stebėti siuntinio būseną mūsų interneto svetainėje – kada paimtas, kada išvyko iš Lietuvos, kada atvyko į Daniją, kada pristatytas. Sistema atnaujinama realiu laiku, bet kartais gali būti nedidelių vėlavimų – pavyzdžiui, jei vairuotojas pamiršta nuskenuoti siuntinį, sistema gali rodyti, kad jis vis dar yra sandėlyje, nors iš tiesų jau keliauja. Bet tai reti atvejai. Beje, jei nematote atnaujinimų ilgiau nei 24 valandas, visada galite mums paskambinti ir pasitikslinti.

10. Kas nutinka, jei gavėjas nerastas pristatymo metu?

Tai viena dažniausių problemų. Kurjeris bando pristatyti siuntinį, bet neranda gavėjo – gal jis išvykęs, gal dirba, gal tiesiog neatsiliepia. Tada paliekame pranešimą su informacija, kaip susitarti dėl pakartotinio pristatymo arba atsiėmimo iš mūsų sandėlio. Paprastai leidžiame 3 bandymus pristatyti, po to siuntinys grąžinamas siuntėjui. Bet stengiamės to išvengti – jei žinote, kad gavėjas bus sunkiai pasiekiamas, geriau iš karto nurodyti pristatymą į paštomatą arba darbovietę. Vieną kartą turėjome situaciją, kai gavėjas visą savaitę buvo komandiruotėje, o siuntinys buvo skubi – galiausiai susisiekėme su juo telefonu ir sutarėme, kad siuntinį pasiims jo kaimynas.

Dokumentai – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį iš Lietuvos?

Paprastiems siuntiniams tarp fizinių asmenų pakanka tik užpildyti mūsų siuntos formą – ten nurodote siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntinio turinį, vertę. Jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, reikia sąskaitos faktūros (commercial invoice) su prekių aprašymu, kiekiu, verte. Taip pat gali prireikti kilmės sertifikato ar kitų dokumentų, priklausomai nuo prekių rūšies. Bet nesijaudinkite – mes visada patariame, ką tiksliai reikia paruošti. Vienas klientas kartą bandė siųsti medicinos prietaisus be jokių dokumentų – tai buvo sudėtinga, nes tokiai prekei reikia specialių leidimų. Galiausiai padėjome jam viską sutvarkyti, bet užtruko kelias dienas.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant iš Lietuvos į Daniją?

Kadangi abi šalys yra ES, dažniausiai muitinės deklaracijos nereikia. Bet yra išimčių – jei siunčiate prekes, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 1000 eurų), arba jei siunčiate tam tikras specialias prekes (alkoholį, tabaką, vaistus ir pan.), gali tekti pildyti deklaraciją. Taip pat, jei siuntinys keliauja per trečiąsias šalis (nors mūsų maršrutas yra tiesioginis, tai retai nutinka), gali būti reikalingi papildomi dokumentai. Bet 95% atvejų – paprastiems siuntiniams – jokių muitinių procedūrų nereikia. Tai vienas iš privalumų vežant tarp ES šalių.

13. Kaip teisingai užpildyti siuntinio deklaraciją?

Pirma, būkite tikslūs – nurodykite tikslų siuntinio turinį, ne rašykite „dovanos“ ar „asmeniniai daiktai“, jei tai konkrečios prekės. Antra, nurodykite realią vertę – jei muitinė nustatys, kad vertė buvo nurodyta neteisingai, gali kilti problemų. Trečia, jei siunčiate naudotus daiktus, pažymėkite tai. Ketvirta, jei siunčate skirtingas prekes, išvardykite jas atskirai su kiekiais ir vertėmis. Penkta, pasirašykite deklaraciją. Atrodo paprasta, bet kartais žmonės padaro klaidų – pavyzdžiui, vienas klientas siuntė 10 knygų, bet deklaracijoje parašė „knygos“ be kiekio ir vertės. Tai sukėlė klausimų muitinėje, nors galiausiai viskas išsisprendė.

14. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Nedelsiant susisiekite su mumis. Jei klaida pastebėta prieš siuntinio išvykimą, pataisyti paprasta. Jei siuntinys jau pakeliui, gali būti sudėtingiau, bet ne neįmanoma – kartais tenka siųsti pataisytus dokumentus el. paštu arba net stabdyti siuntinį pasienyje, kol dokumentai sutvarkomi. Geriausia, žinoma, klaidų nedaryti iš viso, bet jei taip nutiko, svarbu reaguoti greitai. Vieną kartą klientas supainiojo gavėjo adresą – vietoj Kopenhagos nurodė Orhusą. Pastebėjome tai tik tada, kai siuntinys jau buvo Danijoje. Teko persiųsti jį iš Orhuso į Kopenhagą, kas užtruko papildomą dieną ir kainavo šiek tiek daugiau.

Draudimas – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją

15. Ar siuntiniai yra draudžiami transportavimo metu?

Taip, visi siuntiniai yra apdrausti baziniu draudimu, kuris padengia pagrindinius nuostolius – dingimą ar sugadinimą dėl avarijos. Bet šis draudimas turi limitą – paprastai iki 100 eurų vienam siuntiniui. Jei siuntinio vertė didesnė, rekomenduojame papildomą draudimą. Jis kainuoja nedidelę procentinę dalį nuo siuntinio vertės – paprastai 1-3%. Galvojate, kad tai nereikalinga? Pagalvokite apie tai, kas nutiktų, jei jūsų siuntinys su brangia elektronika ar trapiomis vertybėmis būtų sugadintas. Vieną kartą vežėme meno kūrinį, kurio vertė buvo apie 2000 eurų – klientas apsidraudė papildomai, ir gerai padarė, nes transportavimo metu rėmas buvo šiek tiek įlenktas. Draudimas padengė remonto išlaidas.

16. Kaip apdrausti siuntinį papildomai?

Tai labai paprasta – užsakymo metu nurodote, kad norite papildomo draudimo, ir nurodote siuntinio vertę. Mes paskaičiuojame draudimo įmoką ir pridedame ją prie bendros kainos. Svarbu nurodyti realią vertę – jei nurodysite per mažą, draudimas padengs tik tiek, kiek nurodėte. Jei per didelę – mokėsite daugiau įmokos nei reikia. Taip pat reikėtų išsaugoti siuntinio vertę įrodančius dokumentus – pirkimo čekius, sąskaitas – jei prireiktų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Draudimo kompanija visada prašo tokių dokumentų.

17. Ką daryti, jei siuntinys sugadintas arba dingsta?

Pirmiausia – ne panikuoti. Nedelsiant praneškite mums apie problemą, kuo greičiau, bet ne vėliau nei per 7 dienas nuo pristatymo (jei sugadintas) arba nuo numatytos pristatymo datos (jei dingo). Mes pradedame tyrimą – tikriname kurjerių ataskaitas, sandėlio įrašus, kartais net kreipiamės į policiją, jei įtariame vagystę. Tuo pačiu metu padedame jums pateikti pretenziją draudimo kompanijai. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Svarbu žinoti, kad jei siuntinys buvo netinkamai supakuotas, draudimas gali atsisakyti mokėti – todėl visada rekomenduojame tinkamai pakuoti trapius daiktus.

18. Kokie daiktai nėra draudžiami?

Draudimas netaikomas tam tikroms prekių kategorijoms – tai pinigai, brangenybės, meno kūriniai (jei nebuvo specialiai deklaruoti ir apdrausti), gyvūnai, augalai, greitai gendantys produktai, nelegalūs daiktai. Taip pat draudimas negalioja, jei siuntinys buvo supakuotas akivaizdžiai netinkamai – pavyzdžiui, trapi stiklo vaza suvyniota tik į laikraštį. Kartais klientai bando siųsti dalykus, kurių negalima drausti – vienas norėjo siųsti senovinį auksinį laikrodį kaip paprastą siuntinį be papildomo draudimo. Paaiškinome, kad to daryti negalima – tokie daiktai turi būti deklaruoti ir apdrausti atskirai.

Pakavimas – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją

19. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį transportavimui?

Pirmiausia – tinkama dėžė. Nenaudokite senų, minkštų dėžių, kurios jau praradę formą. Antra – apsauginė medžiaga. Burbulinė plėvelė, putplastis, laikraščiai (nors jie ne patys geriausi) – viskas, kas sugeria smūgius. Trečia – užpildykite tuščias ertmes, kad siuntinio turinys nejudėtų viduje. Ketvirta – stipriai užklijuokite dėžę lipnia juosta, geriausia keliais sluoksniais. Penkta – jei siunčiate trapius daiktus, pažymėkite dėžę užrašais „TRAPU“ arba „Fragile“. Žinau, kad tai atrodo akivaizdu, bet patikėkite – mačiau siuntinių, kurie atvykdavo supakuoti vos ne į vieną laikraščio lapą. Vieną kartą gavome skundą, kad sulūžo vazos – paaiškėjo, kad klientas jas sudėjo į dėžę be jokios tarpinės medžiagos.

20. Ar galima siųsti trapius daiktus?

Galima, bet reikia labai atsakingo požiūrio. Pirmiausia – kiekvienas trapias daiktas turi būti atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę arba putplastį. Tada sudėti į tvirtą dėžę su pakankamu kiekiu užpildo. Jei siunčiate kelis trapius daiktus vienoje dėžėje, jie neturi liestis vienas su kitu. Ir, svarbiausia, aiškiai pažymėkite dėžę. Mes stengiamės su trapiomis siuntomis elgtis itin atsargiai, bet transportavimo metu visko gali nutikti – automobilyje kitos siuntos gali pasislinkti, gali būti staigus stabdymas. Todėl tinkamas pakavimas yra jūsų atsakomybė. Ir dar – nesiųskite trapių daiktų be papildomo draudimo, jei jie turi didelę vertę.

21. Ką daryti, jei siuntinys per didelis standartinei dėžei?

Tada reikia nestandartinio pakavimo. Galite naudoti kelias dėžes, sujungtas kartu, arba specialias pakuotes dideliems daiktams – pavyzdžiui, baldams skirtus apvalkalus. Jei siunčiate labai didelį ar sunkų daiktą, geriausia pasitarti su mumis iš anksto – mes galime rekomenduoti tinkamiausią pakavimo būdą arba net pasiūlyti pakavimo paslaugą. Vieną kartą klientas norėjo siųsti didelį veidrodį – mes patarėme naudoti specialų veidrodžių dėklą su putplasčio kampais. Jis nepaklausė, suvyniojo tik į kartoną. Veidrodžio, aišku, nebeliko. Tada suprato, kad kartais verta klausyti specialistų.

Apribojimai – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Daniją

22. Kokių daiktų negalima siųsti iš Lietuvos į Daniją?

Draudžiamų daiktų sąrašas nėra ilgas, bet svarbus. Negalima siųsti: narkotikų, ginklų, sprogmenų, radioaktyvių medžiagų, gyvūnų (be specialių leidimų), greitai gendančių maisto produktų (jei nėra tinkamų transportavimo sąlygų), nelegalių prekių. Taip pat yra ribojimų tam tikroms prekėms – alkoholiui, tabakui, vaistams – jos gali būti siunčiamos tik laikantis specialių taisyklių ir su reikiamais dokumentais. Kartais klientai nustemba sužinoję, kad negalima siųsti, pavyzdžiui, kvepalų dideliais kiekiais – tai laikoma pavojingomis prekėmis dėl sudėtyje esančio alkoholio. Vieną kartą klientas bandė siųsti 20 butelių kvepalų kaip „dovanos draugams“ – teko atsisakyti, nes tai jau komercinis kiekis.

23. Ar yra svorio ir matmenų apribojimų?

Taip, yra. Standartiniams siuntiniams – iki 30 kg svorio ir ne didesniems nei 120x60x60 cm. Didesni ir sunkesni siuntiniai laikomi kroviniu ir turi būti vežami kitomis sąlygomis. Bet mes galime vežti ir didelius krovinius – iki 1000 kg ir iki 4 metrų ilgio, tik reikia išankstinio susitarimo. Taip pat yra apribojimų dėl pavojingų krovinių – jei siunčiate, pavyzdžiui, dažus ar chemines medžiagas, reikia specialių leidimų ir žymėjimo. Svarbu atsiminti, kad jei siuntinys viršija standartinius matmenis ar svorį, kaina bus kitokia ir gali prireikti specialaus transporto.

24. Ką daryti, jei siuntinys uždraustas muitinėje?

Tai retai nutinka tarp ES šalių, bet pasitaiko. Pavyzdžiui, jei siunčiate prekes, kurios turi būti sertifikuotos, o sertifikato neturite. Arba jei muitinė įtaria, kad deklaruota vertė yra neteisinga. Tokiu atveju siuntinys sulaikomas, o jūs gaunate pranešimą su paaiškinimu, ką reikia padaryti toliau – pateikti papildomus dokumentus, sumokėti mokesčius arba, kraštutiniu atveju, siuntinys gali būti grąžintas siuntėjui ar net konfiskuotas.