Siuntinių pervežimai Kopenhaga, vežame kiekvieną dieną

Kasdienei siuntų logistikai reikia patikimo pagrindo. Kai sakom, kad vežame kiekvieną dieną, tai reiškia, kad maršrutai į Kopenhagą nėra epizodiniai – tai nuolatinis procesas. Siuntinių pervežimai Kopenhaga kryptimi yra viena paklausiausių paslaugų tarp lietuvių, kurie dirba, studijuoja ar gyvena Danijoje. Šitas tekstas skirtas tiems, kurie nori suprast, kaip viskas veikia iš tikrųjų – ne reklaminiais šūkiais, o realiais paaiškinimais. Su visom smulkmenom, kurios kartais būna ne tokios gražios, bet tikros.

Dažnumas – siuntinių pervežimai Kopenhaga kryptimi

1. Ar tikrai vežate į Kopenhagą kiekvieną dieną?

Taip, bet su tam tikrom pastabom. Kiekvieną dieną veža ne tas pats furgonas ir ne tas pats vairuotojas. Sistema veikia taip, kad siuntos surenkamos, rūšiuojamos ir išvežamos pagal grafiką. Kartais siunta išvyksta tą pačią dieną, kartais – kitą, priklausomai nuo to, kada ji atgabenta į surinkimo punktą. Bet esmė ta, kad kiekvieną dieną kažkas važiuoja Kopenhagos kryptimi. Todėl ilgiausiai siunta laukia vieną parą. Tai gerai, palyginus su vežėjais, kurie važiuoja tik kartą per savaitę.

2. Kada tiksliai išvyksta siuntos į Kopenhagą?

Grafikas priklauso nuo regiono. Iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – siuntos išvyksta vakarais, kad per naktį pasiektų tranzito tašką. Iš mažesnių miestelių siuntos pirmiausia surenkamos į regioninį centrą, o tik tada išvežamos. Pavyzdžiui, jei siunčiat iš mažo miestelio, siunta gali praleist pusdienį sandėlyje, kol susirinks pakankamai siuntų pilnam reisui. Tai normalu. Bet jei reikia skubiai – visada galima tartis dėl greitesnio išvežimo. Tik kaina bus kita.

3. Ar savaitgaliais taip pat vežama?

Šeštadieniais – taip, sekmadieniais – rečiau. Sekmadieniais dažniausiai veža tik jei yra pakankamai siuntų arba jei tai specialus užsakymas. Bet šiaip, jei atvežat siuntą penktadienį, ji išvyks šeštadienį arba pirmadienį. Vienas žmogus skundėsi, kad siunta stovėjo savaitgalį – bet juk logiška, kad ne kiekvieną dieną važinėjam. Reikia suprast, kad vežėjas turi irgi savo grafiką, poilsį, techninę priežiūrą. Ne viskas sukasi aplink vieną siuntą.

4. Kaip sužinoti, ar mano siunta jau išvyko?

Paprastai gaunat pranešimą – SMS arba el. laišką. Kai kurie vežėjai turi internetinį puslapį, kur galit įvest siuntos numerį ir pasitikrint būseną. Jei negavot jokio pranešimo per 24 valandas nuo siuntos perdavimo – skambinkite. Kartais nutinka, kad pranešimas tiesiog nenuėjo – techniniai nesklandumai, neteisingas telefono numeris. Vienas klientas laukė tris dienas, kol suprato, kad įvedė neteisingą el. paštą. Siunta jau seniai Kopenhagoj buvo, o jis vis laukė patvirtinimo.

Kainodara – siuntinių pervežimai Kopenhaga

5. Nuo ko priklauso siuntos kaina?

Trijų dalykų: svorio, dydžio ir skubumo. Svoris aiškus – kuo sunkiau, tuo brangiau. Dydis – jei siunta užima daug vietos, nors ir lengva, kaina didėja. Skubumas – jei reikia pristatyt greičiau nei įprastai, mokat daugiau. Dar priklauso nuo to, ar siunčiat iš taško į tašką, ar reikia paėmimo iš namų. Paėmimas iš namų paprastai kainuoja papildomai 5-10 eurų. Bet jei atvežat patys į surinkimo punktą – sutaupot. Tai nėra sudėtinga, tiesiog reikia žinot, kas įeina į kainą.

6. Ar yra nuolaidų dažniems siuntėjams?

Yra. Jei siunčiat reguliariai – tarkim, kas savaitę ar kelis kartus per mėnesį – galima tartis dėl nuolaidos. Verslai dažniausiai turi sutartis su fiksuotomis kainomis. Fiziniams asmenims nuolaidos mažesnės, bet jos yra. Vienas žmogus siuntė kas dvi savaites mamai – po trijų mėnesių gavo 10 procentų nuolaidą. Nedaug, bet malonu. Svarbu ne tylėt, o klaust. Jei nieko neklausit, niekas jums nuolaidos nepasiūlys. Tai verslas – reikia derėtis.

7. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Paprasčiausias būdas – užklaust pas kelis vežėjus. Nurodykit tą patį svorį, dydį ir maršrutą, palyginkit kainas. Bet nežiūrėkit tik į kainą – žiūrėkit, kas įeina. Vienas vežėjas gali pasiūlyt mažesnę kainą, bet be draudimo. Kitas – brangiau, bet su draudimu ir paėmimu iš namų. Trečias – dar brangiau, bet su garantuotu pristatymu per 24 valandas. Palyginkit obuolius su obuoliais. Ir dar – pigiausias ne visada blogiausias, bet jei kaina per daug skiriasi nuo kitų, kažkas negerai.

8. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo siuntos turinio?

Paprastai ne. Kaina skaičiuojama pagu svorį ir dydį, ne pagu turinį. Bet yra išimčių – jei siunčiat pavojingus daiktus, kaina didėja. Jei siunčiat labai vertingus daiktus, gali reikėt papildomo draudimo. Bet šiaip, ar siunčiat knygas, ar drabužius, ar indus – kaina ta pati, jei svoris ir dydis vienodi. Vienas žmogus manė, kad už knygas mokės mažiau nei už drabužius – ne, taip nėra. Svoris yra svoris.

Pristatymas – siuntinių pervežimai Kopenhaga

9. Kur tiksliai Kopenhagoje pristatomos siuntos?

Priklauso nuo to, ką sutariat. Galima pristatyt į namus, į darbą, į paštomatą arba į surinkimo punktą. Dažniausiai žmonės renkasi pristatymą į namus, bet tai priklauso nuo to, ar gavėjas bus namie. Jei ne – geriau rinktis paštomatą arba punktą, kur siuntą galima atsiimt patogiu metu. Kopenhagoj paštomatų daug, tai problema nebus. Bet jei gavėjas gyvena priemiestyje, paštomato gali nebūt šalia – tada reikia rinktis pristatymą į namus.

10. Ką daryti, jei gavėjas ne namie pristatymo metu?

Vežėjas palieka pranešimą – popierinį arba elektroninį. Siunta paprastai paliekama artimiausiame paštomate arba sandėlyje. Gavėjas gauna informaciją, kur ir kada galima atsiimt. Jei per tam tikrą laiką neatsiima – siunta grąžinama. Kiek laiko laukiama – priklauso nuo vežėjo, dažniausiai 5-7 dienos. Vienas kartą gavėjas išvažiavo komandiruotėn ir pamiršo apie siuntą – grįžo po dviejų savaičių, siunta jau buvo grąžinta. Teko siųst iš naujo. Todėl rekomenduoju pranešt gavėjui iš anksto.

11. Ar galima pasirinkti pristatymo laiką?

Kai kurie vežėjai siūlo pasirinkti rytinį arba vakarinį langą. Tikslaus laiko – tarkim, 14:35 – niekas negarantuoja, nebent už papildomą mokestį. Bet jei gavėjas dirba nuo 9 iki 17, galima sutart, kad siunta bus pristatyta iki 9 arba po 17. Tai realu. Vienas vežėjas netgi siūlo pristatymą šeštadieniais – patogu tiems, kurie darbo dienomis nepasiekiami. Bet tai kainuoja papildomai. Viskas kainuoja papildomai, jei norit patogumo.

12. Kaip žinoti, kad siunta sėkmingai pristatyta?

Gaunat pranešimą – SMS, el. laišką arba pranešimą programėlėje. Kartais gavėjas turi pasirašyt, kad gavo – tada gaunat patvirtinimą su parašu. Jei gavėjas nepasirašė (paliko prie durų arba paštomate), pranešimas vis tiek siunčiamas. Bet būna, kad pranešimas nenuėjo – technologijos kartais stringa. Todėl geriausia tiesiogiai paklaust gavėjo, ar gavo. Paprastas skambutis ar žinutė – ir viskas aišku. Nereikia pasikliaut vien technologijom.

Pakavimas – siuntinių pervežimai Kopenhaga kryptimi

13. Kokios dažniausios pakavimo klaidos?

Per maža dėžė – daiktas netelpa, dėžė plyšta. Per didelė dėžė – daiktas juda viduje ir susidaužo. Per plonas kartonas – nelaiko svorio. Neužpildyti tarpai – daiktai trankosi vienas į kitą. Lipnios juostos trūkumas – dėžė atsidaro. Tai penkios pagrindinės klaidos, kurias matau nuolat. Vienas žmogus supakavo visą siuntą į vieną ploną maišą – maišas suplyšo pakeliui, daiktai išsibarstė. Niekas nebuvo pavogta, bet surinkti viską užtruko. Dėžė. Visada dėžė.

14. Ar galima naudoti senas dėžės?

Galima, bet patikrinkit, ar jos tvirtos. Sena dėžė, kuri jau buvo naudota kelis kartus, gali neatlaikyt. Ypač jei ji sudrėkusi ar įplyšusi. Geriau naudot naują arba bent jau stiprią dėžę. Jei naudojat seną – užklijuokit visus kraštus stipria lipnia juosta. Ir dar – nuplėškit senus lipdukus, kad nebūtų painiavos su adresais. Vienas vežėjas pasakojo, kad siunta nukeliavo ne ten, kur reikia, nes ant dėžės buvo likęs senas adresas. Žmogus užklijavo naują lipduką ant seno, bet senas nulipo ir liko tik senas adresas.

15. Kaip supakuoti trapius daiktus?

Kiekvienas trapus daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Tarpai užpildyti putplasčiu arba susuktais laikraščiais. Dėžės apačioje – minkštas sluoksnis. Viršuje – taip pat. Daiktas neturi liest dėžės sienelių. Ir svarbu – ant dėžės užrašyt „Fragile" arba „Trapu". Tai ne garantija, kad elgsis atsargiau, bet bent jau signalas. Viena moteris siuntė veidrodį – supakavo į vieną sluoksnį laikraščio. Veidrodis sudužo. Ji kaltino vežėją, bet vienas sluoksnis laikraščio – tai ne pakavimas, tai formalumas.

16. Kaip žymėti siuntą, kad būtų aišku, kur viršus?

Užrašykit „VIRŠUS" arba „THIS SIDE UP" su rodykle. Tai padeda krovėjams žinot, kaip dėt dėžę. Bet realybėje – ne visada paisoma. Ypač jei siuntų daug ir viskas kraunama greitai. Todėl geriausia supakuot taip, kad nesvarbu, kuria puse stovėtų. Jei tai neįmanoma – bent jau pažymėkit aiškiai. Ir dar – jei siunta negali būt dedama ant kitų siuntų, pažymėkit „NEDĖTI ANT VIRŠAUS". Tai padeda, nors ir ne visada.

Dokumentacija – siuntinių pervežimai Kopenhaga

17. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą?

Asmeniniam siuntimui – užtenka asmens dokumento ir užpildytos siuntos kortelės su gavėjo duomenimis. Jei siunčiat verslo tikslais – reikia sąskaitos faktūros. Jei siunta vertinga – deklaracijos. Viskas priklauso nuo to, kas ir kam siunčiama. Paprastam žmogui, kuris siunčia mamai drabužius, jokių sudėtingų dokumentų nereikia. Tik užpildyt tą kortelę teisingai – su pilnu adresu, telefono numeriu. Vienas žmogus užrašė tik gatvės pavadinimą be numerio – siunta klaidžiojo po Kopenhagą dvi dienas.

18. Ar reikia saugoti siuntos kvitą?

Taip. Kvitas – tai jūsų įrodymas, kad siuntą perdavėt. Be kvito, jei siunta dings, neturėsit ką parodyt. Kvite yra siuntos numeris, data, vežėjo duomenys. Saugokit jį bent tol, kol siunta bus pristatyta. Geriau – dar ilgiau, jei galit. Vienas klientas išmetė kvitą tą pačią dieną – siunta dingo, o jis net negalėjo įrodyt, kad išvis ką nors siuntė. Nemalonu. Kvitas – mažas popierėlis, bet labai svarbus.

19. Kaip užpildyti siuntos deklaraciją?

Reikia nurodyt siuntos turinį, vertę, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Turinį rašykit konkrečiai – ne „daiktai", o „drabužiai", „knygos", „indai". Vertę nurodykit realią – ne per didelę, ne per mažą. Jei nurodysit per mažą, draudimas atlygins mažiau. Jei per didelę – gali kilt klausimų iš muitinės. Vienas žmogus nurodė, kad siunčia „daiktų už 5 eurus", o viduje buvo naujas telefonas. Muitinė sustabdė, reikėjo aiškintis. Būkit sąžiningi – tai paprasčiau.

20. Ar skiriasi dokumentai siunčiant verslui ir fiziniam asmeniui?

Taip. Verslas turi nurodyt įmonės duomenis, PVM kodą, sąskaitos faktūrą. Fizinis asmuo – tik asmens duomenis. Verslo siuntoms dažniau reikia muitinės dokumentų, ypač jei siunčiamos prekės. Fizinių asmenų siuntos paprastai praeina paprasčiau. Bet jei fizinis asmuo siunčia kažką brangaus ar didelio kiekio, muitinė gali paklaust, ar tai ne komercinė siunta. Tada reikia įrodyt, kad ne. Todėl geriau neviršyt tam tikrų ribų, jei nenorit papildomų klausimų.

Problemos – siuntinių pervežimai Kopenhaga

21. Ką daryti, jei siunta dingo?

Pirma – susisiekt su vežėju, pateikt siuntos numerį. Jie turi patikrint savo sistemose. Antra – jei vežėjas neranda, parašyt pretenziją raštu. Trečia – jei turit draudimą, kreiptis į draudimą. Jei neturit – vežėjas turėtų atlygint pagal sutartyje nustatytas ribas. Bet realybėje – dingusios siuntos atsiranda dažniau nei galvojat. Kartais tiesiog nukeliavo ne ten, kur reikėjo, ir užtruko. Vienas atvejis – siunta dingo mėnesiui, atsirado Švedijoj. Kaip ten pateko – niekas nežino.

22. Kaip elgtis, jei siunta atvyko su vėlavimu?

Susisiekit su vežėju ir paklauskite priežasties. Jei vėlavimas dėl force majeure – oro sąlygos, eismo įvykiai – nieko nepadarysit. Jei dėl vežėjo kaltės – galit prašyt kompensacijos. Bet dažniausiai vėlavimas yra viena ar dvi dienos, ir tai nėra tragedija. Svarbu, kad siunta atvyktų sveika. Vienas žmogus reikalavo kompensacijos už vienos dienos vėlavimą – vežėjas atsisakė, nes sutartyje buvo numatytas 2 dienų toleravimo laikotarpis. Skaitykit sutartis.

23. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimt siuntą?

Tada siunta grąžinama siuntėjui. Už grąžinimą moka siuntėjas arba gavėjas – priklauso nuo susitarimo. Geriausia išsiaiškint priežastį – gal gavėjas tiesiog nebuvo informuotas, gal supainiojo. Vienas atvejis – žmogus siuntė dovaną, gavėjas pagalvojo, kad tai sukčiavimas, ir atsisakė. Po to, kai susisiekė tiesiogiai, viskas išsisprendė. Bet siunta jau buvo pakeliui atgal. Todėl visada praneškit gavėjui, kad siunta eina.

24. Ar galima atšaukt siuntą, kai ji jau išvyko?

Galima, bet tai sudėtinga. Jei siunta dar Lietuvoj – paprasčiau. Jei jau pakeliui – reikia susisiekt su vežėju ir prašyt, kad sustabdyt. Jei jau Kopenhagoj – reikia susisiekt su vietiniu partneriu. Tai visada kainuoja papildomai – už grąžinimą arba už sustabdymą. Vienas žmogus persigalvojo tą pačią dieną – paskambino, siunta dar nebuvo išvykusi, grąžino be papildomo mokesčio. Bet kitą kartą tas pats žmogus skambino po dviejų dienų – jau per vėlu. Laikas svarbus.

Papildomi klausimai – siuntinių pervežimai Kopenhaga

25. Kaip vežėjai tvarko skundus?

Kiekvienas vežėjas turi savo skundų procedūrą. Paprastai reikia užpildyt formą – elektroninę arba popierinę. Nurodyt, kas nutiko, pridėt nuotraukų, jei siunta pažeista. Vežėjas turi atsakyt per tam tikrą laiką – dažniausiai 14 dienų. Jei neatsako – galit kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet šiaip, dauguma vežėjų stengias išspręst problemas greitai, nes blogi atsiliepimai kenkia verslui. Tik reikia būt kantriam ir turėt visus dokumentus.

26. Ar galima siųsti siuntą atgal iš Kopenhagos į Lietuvą?

Žinoma. Tai vadinama grįžtamuoju siuntimu. Kainos panašios – gal kiek didesnės, nes Danijoj viskas brangiau. Bet principas tas pats – supakuojat, užpildot dokumentus, perduodat vežėjui. Tik šįkart vežėjas veža iš Kopenhagos į Lietuvą. Dauguma vežėjų, kurie veža į Kopenhagą, veža ir atgal. Tai patogu, jei reikia ką nors grąžint arba persiųst. Vienas klientas siuntė daiktus į Kopenhagą, paskui reikėjo dalį grąžint – naudojo tą patį vežėją. Paprasta.

Išvada

Siuntinių pervežimai Kopenhaga kryptimi veikia kasdien, bet tai nereiškia, kad viskas vyksta automatiškai. Reikia pasirinkt vežėją, supakuot siuntą, užpildyt dokumentus. Ir svarbiausia – bendraut. Su vežėju, su gavėju. Dauguma problemų kyla ne dėl logistikos, o dėl to, kad kažkas neinformavo kažko. Tad siųskit drąsiai, bet protingai.