Paštas Lietuva Kopenhaga, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu bent po kelis skambučius iš žmonių, kurie nori siųsti paštą iš Lietuvos į Kopenhagą ir nežino, nuo ko pradėti. Vieni siunčia dokumentus, kiti – mažesnes siuntas artimiesiems, tretiems reikia pervežti kažką skubaus darbo reikalais. Šitas maršrutas yra vienas populiariausių, ir dėl geros priežasties – Kopenhaga yra didelis tranzito taškas, o lietuvių ten gyvena tikrai nemažai. Problema ta, kad daugelis nežino, kiek tai realiai kainuoja, kiek trunka ir kokių niuansų reikia saugotis. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į visus dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis savo patirtimi pervežimų srityje.

Kainos – pašto siuntimas iš Lietuvos į Kopenhagą

1. Kiek kainuoja išsiųsti paprastą laišką iš Lietuvos į Kopenhagą?

Paprastas laiškas per Lietuvos paštą kainuos apie 1,50–2,50 eurų, priklausomai nuo svorio. Jei siunčiate registruotą laišką – jau bus apie 5–7 eurai. Bet čia kalbame apie tradicinį paštą, kuris kartais eina savaitę ar net ilgiau. Jei reikia greičiau – tada jau žiūrėkite kurjerių paslaugas, ten kainos kitokios. Aš pats kartais siunčiu dokumentus klientams ir dažniausiai renkuosi kažką tarpinio – ne patį pigiausią variantą, bet ir ne brangiausią. Kartą bandžiau sutaupyti ir siunčiau pigiausiu būdu – dokumentai atkeliavo po dviejų savaičių, klientas jau buvo spėjęs nervintis.

2. Ar yra fiksuotas tarifas, ar kaina priklauso nuo svorio?

Kaina visada priklauso nuo svorio ir matmenų. Fiksuotų tarifų beveik nebūna, nebent kalbame apie standartinius vokus. Kuo sunkesnė siunta, tuo daugiau mokėsite – tai paprasta logika. Taip pat svarbu, ar siunta telpa į standartinę pakuotę, ar reikia kažko nestandartinio. Pavyzdžiui, jei siunčiate knygų rinkinį – svoris bus nemažas, bet matmenys standartiniai. O jei kažką didesnio, pavyzdžiui, paveikslą – tada jau skaičiuojama pagal tūrį, ne tik svorį. Vienas klientas bandė siųsti didelį plakatą susuktą į vamzdelį – kaina buvo netikėtai didelė dėl ilgio.

3. Kiek papildomai kainuoja draudimas?

Draudimas paprastai sudaro 3–5 procentus nuo deklaruotos vertės. Jei siunčiate kažką, kas verta 100 eurų – draudimas kainuos 3–5 eurus. Skamba nedaug, bet kai siunčiate brangesnį daiktą, pavyzdžiui, telefoną už 800 eurų – jau reikės mokėti 24–40 eurų papildomai. Aš visada rekomenduoju drausti, ypač elektroniką. Turėjau atvejį, kai siunta su telefonu buvo pažeista tranzito metu – be draudimo būtume likę be nieko. Su draudimu bent jau gavome kompensaciją, nors ir užtruko pora savaičių viskas sutvarkyti.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, ką siunčiu?

Taip, kaina gali skirtis. Maisto produktai, pavyzdžiui, kartais kainuoja daugiau dėl specialių reikalavimų – reikia temperatūrinio režimo, specialios pakuotės. Pavojingi kroviniai – dar brangiau. O paprasti drabužiai ar dokumentai – pigiausia kategorija. Yra buvę, kad žmogus norėjo siųsti naminius konservus – tada jau reikia žiūrėti, ar tai apskritai leidžiama, nes su maistu per sieną yra savų taisyklių. Kartais pigiau būna tiesiog nupirkti tą patį daiktą vietoje, nei siųsti iš Lietuvos.

5. Kada reikia mokėti muito mokesčius?

Jei siunčiate verslo tikslais arba jei siuntos vertė viršija tam tikrą sumą – gali tekti mokėti. Asmeninėms siuntoms tarp privačių asmenų dažniausiai nereikia, bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei siunčiate naują prekę su etikete – muitinė gali traktuoti tai kaip prekių siuntimą. Mano patirtis roda, kad kartais muitininkai būna griežtesni nei reikia, o kartais – visiškai nekreipia dėmesio. Vienas klientas siuntė naujus batus savo sesei – muitinė paprašė įrodyti, kad tai dovana, ne prekė pardavimui. Užtruko kelias dienas papildomai.

Terminai – greitas pašto pristatymas į Kopenhagą

6. Kiek laiko trunka pristatymas įprastu paštu?

Įprastas paštas iš Lietuvos į Kopenhagą eina 5–10 darbo dienų. Tai oficialus terminas, bet realybėje kartais užtrunka ilgiau. Ypač prieš Kalėdas ar kitas šventes – tada gali užtrukti ir dvi savaites. Aš pats esu laukęs siuntos iš Vilniaus į Kopenhagą beveik 12 dienų. Tai buvo vasarą, ne piko metu, bet kažkur sistemoje stringo. Jei reikia greičiau – rinkitės kurjerį, ten 2–3 dienos realiai įmanoma.

7. Ar vežate kiekvieną dieną, ar tik tam tikromis dienomis?

Mes vežame kiekvieną dieną – tai mūsų pranašumas. Išvykstame iš Lietuvos kasdien, o Kopenhagoje turime partnerius, kurie priima siuntas septynias dienas per savaitę. Žinoma, savaitgaliais pristatymas gali užtrukti kiek ilgiau, bet siuntos juda nuolat. Vienas verslo klientas, kuris siunčia dokumentus beveik kasdien, sakė, kad būtent dėl to pas mus kreipėsi – kitur reikėdavo laukti tam tikros išvykimo dienos.

8. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su mumis ir pateikti siuntos numerį. Mes galime patikrinti, kur ji yra. Kartais vėluoja dėl muitinės, kartais dėl logistikos centro apkrovos. Būna ir taip, kad adresas parašytas neaiškiai – tada siunta gali klaidžioti. Turėjome atvejį, kai klientas parašė gatvės pavadinimą su klaida – siunta nuvažiavo į kitą miesto dalį. Išsiaiškinome, bet užtruko papildomai dvi dienas. Jei siunta vėluoja daugiau nei savaitę – pradedame tyrimą ir ieškome, kas nutiko.

9. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Taip, turime sekimo sistemą. Kiekviena siunta gauna unikalų kodą, kurį įvedę mūsų svetainėje galite matyti, kur ji yra. Tiesa, realiu laiku tai veikia ne visada – kartais statusas atsinaujina tik tada, kai siunta pasiekia tam tikrą tašką. Pavyzdžiui, išvyko iš Lietuvos – atnaujinimas. Atvyko į Daniją – vėl atnaujinimas. Tarp tų taškų gali būti tyla, ir tai normalu. Svarbiausia, kad matote, jog siunta juda, net jei nežinote tiksliai, kuriame kelyje ji yra.

10. Ką reiškia, jei siuntos statusas nekeičia kelias dienas?

Kartais tai normalu – ypač jei siunta yra tranzite tarp šalių. Bet jei statusas nekeičia daugiau nei 5 dienas – verta susisiekti ir pasitikslinti. Gali būti, kad siunta užstrigo muitinėje, arba kažkur logistikos centre. Yra buvę, kad skenavimo sistema tiesiog neveikė – siunta judėjo, bet statusas neatsinaujino. Tai nėra dažna, bet pasitaiko. Geriau paklausti per anksti nei per vėlai.

Pakavimas – kaip tinkamai supakuoti paštą į Kopenhagą

11. Kokios pakuotės rekomenduojamos dokumentams?

Dokumentams geriausia naudoti standų kartoninį voką arba plastikinį aplanką. Paprastas popierinis vokas gali plyšti, ypač jei siunčiate daugiau lapų. Aš visada rekomenduoju dėti dokumentus į plastikinį maišelį prieš dedant į voką – taip apsaugote nuo drėgmės. Vienas klientas siuntė svarbius kontraktus paprastame voke – atvyko sušlapę, nes kažkur pakeliui pateko į lietų. Nuo to laiko visada naudoja papildomą apsaugą.

12. Ar reikia specialios pakuotės trapiems daiktams?

Taip, ir tai labai svarbu. Trapius daiktus reikia vynioti į burbulinę plėvelę, dėti į standžią dėžę ir užpildyti tuščias erdves – putplasčiu, popieriumi ar kita minkšta medžiaga. Daiktas dėžėje neturėtų judėti. Jei jis barška – reiškia, blogai supakuota. Turėjome atvejį, kai klientas siuntė stiklinį suvenyrą – supakuotas buvo tik į laikraštį. Atvyko sudužęs. Po to pats pripažino, kad pagailėjo laiko tinkamam pakavimui. Dabar visada klausiame, ar reikia pagalbos su pakavimu.

13. Kokius draudžiamus daiktus negalima siųsti?

Šaudmenis, narkotikus, gyvūnus be leidimų – tai aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų: kai kurie maisto produktai, augalai, cheminės medžiagos. Taip pat negalima siųsti grynųjų pinigų dideliais kiekiais. Kartą žmogus bandė siųsti dėžę su namine dešra – muitinė sustabdė, nes su mėsos produktais yra specialūs reikalavimai. Geriausia prieš siunčiant neįprastą daiktą pasitikslinti, ar jis leidžiamas. Taip išvengsite nemalonių staigmenų.

14. Kaip pažymėti siuntą, kad ji pasiektų adresatą?

Adresas turi būti aiškus, suprantamas, parašytas didžiosiomis raidėmis arba kompiuteriu. Nurodykite gavėjo vardą, pavardę, pilną adresą su pašto kodu ir miestą. Taip pat pridėkite savo adresą – jei siunta negali būti pristatyta, ji grįš atgal. Kartais žmonės pamiršta pašto kodą – tada siunta gali užtrukti, kol suras adresatą. Ypač Kopenhagoje, kur gatvių pavadinimai kartais panašūs, pašto kodas yra labai svarbus.

Dokumentai – pašto siuntimo dokumentacija

15. Kokius dokumentus reikia užpildyti siunčiant paštą?

Paprastoms siuntoms tarp privačių asmenų – minimaliai. Užpildote siuntos lapą su gavėjo ir siuntėjo duomenimis, nurodote turinį ir vertę. Jei siunta vertingesnė – reikia deklaracijos. Verslo siuntoms dokumentų daugiau: sąskaitos faktūros, prekių aprašymai. Vienas klientas, siunčiantis pavyzdžius savo partneriams Danijoje, pirmą kartą nesuprato, kodėl reikia tiek popierizmo – bet be tų dokumentų siunta tiesiog stovėtų muitinėje.

16. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Privatiems asmenims siunčiant asmeninius daiktus – dažniausiai ne. Bet jei siunčiate prekes, net ir nedidelį kiekį – gali prireikti. Ypač jei siunčiate naujus daiktus su etiketėmis. Muitinė gali paprašyti įrodyti, kad tai ne komercinė siunta. Mano patarimas: jei abejojate – pildykite deklaraciją. Geriau užpildyti papildomą popierių nei laukti savaitę, kol siunta išlaisvins iš muitinės.

17. Kaip teisingai nurodyti siuntos turinį?

Būkite konkretus, bet ne per daug išsamus. Užrašykite, kas tai yra – „drabužiai“, „dokumentai“, „elektronika“. Nereikia rašyti „seni marškinėliai su dėme ant rankovės“. Bet ir negalima rašyti „daiktai“ – muitinė gali tai laikyti įtartinu. Vienas klientas parašė „asmeniniai daiktai“ – muitinė paprašė patikslinti. Galiausiai paaiškėjo, kad tai buvo kosmetika, ir viskas buvo gerai, bet užtruko papildomą dieną.

18. Ką daryti, jei neteisingai užpildžiau dokumentus?

Susisiekite su mumis kuo greičiau. Jei siunta dar neišvyko – galime pataisyti. Jei jau išvyko – kartais galima pataisyti nuotoliniu būdu, bet ne visada. Blogiausiu atveju siunta grįš atgal, ir teks siųsti iš naujo. Turėjome atvejį, kai klientas supainiojo gavėjo adresą – siunta nuvažiavo į visiškai kitą miestą. Pataisėme, bet užtruko, ir klientas turėjo mokėti už pakartotinį siuntimą.

Adresai – teisingas adreso formatas Kopenhagoje

19. Kaip teisingai rašyti adresą Kopenhagoje?

Daniškas adresas rašomas šiek tiek kitaip nei lietuviškas. Pirmiausia vardas pavardė, tada gatvė ir numeris, tada pašto kodas ir miestas. Pašto kodai Kopenhagoje prasideda skaičiais nuo 1000 iki 2500. Svarbu nepamiršti pašto kodo – be jo siunta gali klaidžioti. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad danai kartais naudoja kitokį numerių formatą – pavyzdžiui, „3. th“ reiškia trečias aukštas. Jei nesate tikri – geriau pasitikslinti su gavėju.

20. Ką daryti, jei nežinau tikslaus adreso?

Paprašykite gavėjo atsiųsti pilną adresą su pašto kodu. Jei gavėjas nežina tikslaus adreso – galima siųsti į pašto skyrių, kur jis galės atsiimti. Taip pat yra galimybė siųsti į paštomatą – Kopenhagoje jų yra nemažai. Bet geriausia visada turėti tikslų adresą. Kartą klientas siuntė draugui, kuris ką tik persikraustė – adreso nežinojo tiksliai, siunta klaidžiojo kol galiausiai grįžo atgal.

21. Ar galima siųsti be konkretaus adreso, tik vardu?

Ne, to padaryti negalima. Siunta privalo turėti bent minimalų adresą. Galima siųsti į pašto skyrių, bet net ir tada reikia nurodyti, į kurį skyrių. Be adreso siunta paprasčiausiai nebus priimta. Yra išimčių mažuose miesteliuose, kur visi visus pažįsta, bet Kopenhaga – didelis miestas, ten be adreso niekas nieko neranda.

Draudimas – siuntos apsauga kelyje

22. Ar draudimas privalomas?

Ne, draudimas nėra privalomas. Bet aš visada rekomenduoju, ypač jei siunčiate kažką vertingo. Be draudimo, jei siunta dingsta arba sugadinama – kompensacijos negausite arba gausite labai mažą. Turėjome klientą, kuris siuntė brangią optiką be draudimo – siunta dingo. Jokios kompensacijos. Nuo to laiko jis draudžia kiekvieną siuntą, net ir mažiau vertingas.

23. Kaip apskaičiuojama draudimo suma?

Draudimo suma skaičiuojama pagal deklaruotą vertę. Jūs nurodote, kiek verta jūsų siunta, ir pagal tai skaičiuojamas draudimo mokestis. Svarbu nurodyti realią vertę – nei per didelę, nei per mažą. Jei nurodysite per mažą – kompensacija bus maža. Jei per didelę – mokėsite daugiau už draudimą. Kartais žmonės bando sutaupyti ir nurodo mažesnę vertę – tai rizikinga, nes įvykus nelaimei gausite tik tiek, kiek nurodėte.

24. Ką daryti, jei siunta sugadinta, o draudimo nebuvo?

Galite bandyti reikalauti kompensacijos, bet be draudimo šansai maži. Mes visada tiriame tokius atvejus, bet jei nebuvo draudimo – kompensacija bus simbolinė arba jos visai nebus. Yra buvę, kad pavykdavo susitarti, ypač jei akivaizdu, kad žala atsirado dėl mūsų kaltės. Bet tai ne garantija. Todėl visada sakau – drausti, drausti, drausti. Ypač elektroniką ir trapius daiktus.

Apribojimai – draudžiami ir ribojami daiktai

25. Kokius maisto produktus galima siųsti į Kopenhagą?

Sausus maisto produktus – sausainius, saldainius, kavą – dažniausiai galima. Bet su mėsa, pieno produktais, šviežiais vaisiais – daug sudėčiau. ES viduje taisyklės švelnesnės, bet vis tiek yra. Pavyzdžiui, naminius lašinius siųsti galima, bet reikia tinkamos pakuotės ir temperatūros kontrolės. Kartą klientas siuntė dėžę sūrio – atšilo pakeliui ir pradėjo skleisti kvapą. Kurjeris vos ištvėrė. Geriau tokius dalykus siųsti su specialiomis paslaugomis.

26. Ar galima siųsti vaistus?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet su recepto kopija arba gydytojo pažyma. Be to – rizikuojate, kad siunta bus sulaikyta. Ypač jei siunčiate didesnį kiekį arba vaistus, kurie turi narkotinių savybių. Vienas žmogus bandė siųsti didelę dėžę nuskausminamųjų – muitinė sustabdė ir paprašė paaiškinimų. Galiausiai viskas baigėsi gerai, bet užtruko ir sukėlė daug streso. Geriau tokius dalykus siųsti per oficialius kanalus.

27. Ką daryti, jei nežinau, ar mano daiktas leidžiamas siųsti?

Klauskite mūsų prieš siunčiant. Geriau paklausti vieną kartą nei vėliau turėti problemų. Mes galime patikrinti, ar jūsų daiktas patenka į draudžiamų ar ribojamų kategoriją. Kartais atsakymas būna netikėtas – pavyzdžiui, nežinojau, kad tam tikrus akumuliatorius draudžiama siųsti oru. Sužinojau tik tada, kai klientas bandė siųsti ir gavo atsisakymą. Dabar visada patikriname iš anksto.

Grąžinimas – kas nutinka, jei siunta negali būti pristatyta

28. Ką daryti, jei gavėjas neatsiima siuntos?

Siunta grįžta atgal pas siuntėją. Kopenhagoje gavėjas paprastai gauna pranešimą, kad siunta laukia. Jei neatsiima per nustatytą laiką – ji grąžinama. Grąžinimas kainuoja papildomai, ir tai dažnai nustebina žmones. Turėjome atvejį, kai gavėjas atostogavo, ir siunta grįžo atgal – klientas turėjo mokėti už grąžinimą ir pakartotinį siuntimą. Dabar visada rekomenduojame įspėti gavėją, kad siunta yra kelyje.

29. Ar galima pakeisti pristatymo adresą jau išsiuntus siuntą?

Kartais galima, bet ne visada. Jei siunta dar pas mus – pakeisti nesunku. Jei jau kelyje – sudėčiau, bet įmanoma. Jei jau pasiekė Kopenhagą – priklauso nuo to, ar kurjeris jau pradėjo pristatymą. Geriausia kuo greičiau susisiekti, kai tik suprantate, kad adresas neteisingas. Kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad spėsime pakeisti.

30. Ką daryti, jei siunta grįžo atgal?

Patikrinkite, kodėl grįžo. Dažniausios priežastys: gavėjas neatsiimė, adresas neteisingas, siunta nebuvo priimta. Išsiaiškinę priežastį galite siųsti iš naujo. Mes visada padedame suprasti, kas nutiko, kad tas pats nepasikartotų. Kartais problema būna paprasta – pavyzdžiui, gavėjas persikraustė ir pamiršto pranešti. Tada tiesiog siunčiame nauju adresu.

31. Ar grąžinimas kainuoja papildomai?

Taip, grąžinimas kainuoja. Suma priklauso nuo siuntos dydžio ir svorio. Kartais tai būna pusė pradinio siuntimo kainos, kartais – visa. Todėl svarbu daryti viską, kad siunta pasiektų gavėją iš pirmo karto. Adreso tikrinimas, gavėjo informavimas, tinkamas dokumentų užpildymas – visa tai padeda išvengti papildomų išlaidų.

Skundai – ką daryti, kai kas nors negerai

32. Kaip pateikti skundą dėl sugadintos siuntos?

Susisiekite su mumis, aprašykite situaciją, pridėkite nuotraukų. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo greičiau galėsime padėti. Svarbu tai padaryti kuo greičiau – idealiai tą pačią dieną, kai gavote siuntą. Jei lauksite savaitę – sunkiau bus įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu, ne jau gavus. Vienas klientas pastebėjo pažeidimą tik po trijų dienų – tada jau buvo sunkiau įrodyti, kad tai ne jo kaltė.

33. Per kiek laiko išnagrinėjamas skundas?

Paprastai 5–10 darbo dienų. Sudėtingesniais atvejais – ilgiau. Priklauso nuo to, ar reikia tirti, ar viskas aišku iš karto. Mes stengiamės kuo greičiau, bet kartais reikia laiko surinkti informaciją iš visų šalių – siuntėjo, vežėjo, gavėjo. Svarbiausia – kantrybė ir bendradarbiavimas. Jei pateiksite visus dokumentus iš karto – procesas bus greitesnis.

34. Ką daryti, jei siunta dingo visiškai?

Pradedame paiešką. Tikriname visus maršrutus, kontaktuojame su partneriais. Jei po tam tikro laiko siunta nerandama – pripažįstame, kad ji dingo, ir tada sprendžiame dėl kompensacijos. Su draudimu procesas paprastesnis – kompensacija išmokama greičiau. Be draudimo – sudėčiau, bet ne be vilties. Turėjome atvejį, kai siunta dingo ir atsirado po mėnesio – pasirodo, buvo nuklydusi į kitą sandėlį. Keista, bet nutinka.

35. Ar galiu gauti kompensaciją už vėlavimą?

Už patį vėlavimą – paprastai ne, nebent buvo garantuotas konkretus terminas ir jis nebuvo įvykdytas. Bet jei dėl vėlavimo patyrėte nuostolių – galite bandyti reikalauti. Tai priklauso nuo situacijos ir nuo to, kokias paslaugas pasirinkote. Express siuntoms garantijos griežtesnės, paprastoms – lankstesnės. Visada verta pasikalbėti ir pamėginti rasti sprendimą.

36. Kaip susisiekti, jei iškilo problema ne darbo valandomis?

Turime budintį telefoną skubiais atvejais. Jei problema nėra labai skubi – galite rašyti el. laišką, atsakysime kitą darbo dieną. Bet jei siunta dingo arba kažkas labai skubaus – skambinkite. Kartą klientas skambino šeštadienio vakarą, nes siunta su vaistais buvo įstrigusi – padėjome iš karto. Suprantame, kad ne viskas vyksta darbo valandomis, todėl esame pasiekiami ir po jų.

Specifika – niuansai, kuriuos žino ne visi

37. Ar skiriasi siuntimas privatiems asmenims ir verslui?

Taip, ir gana stipriai. Verslo klientai gauna geresnes kainas, papildomas paslaugas, sąskaitų atidėjimą. Privatiems asmenims viskas paprasčiau – moki iš karto, gauni čekį. Bet ir privatiems galima derėtis, ypač jei siunčiate dažnai. Turime klientų, kurie pradėjo kaip privatūs asmenys, o vėliau, kai pamatė, kiek siunčia, perėjo prie verslo sutarties – sutaupo nemažai.

38. Kuo skiriasi paštas nuo kurjerio paslaugų?

Paštas pigiau, bet lėčiau ir mažiau patikimas. Kurjeris brangiau, bet greičiau, su sekimu, su garantijomis. Jei siunčiate kažką svarbaus – rinkitės kurjerį. Jei neskubu ir nebrangu – paštas tinka. Asmeniškai aš dokumentus visada siunčių per kurjerį, o paprastus laiškus – paštu. Kiekvienam savo, svarbu suprasti skirtumus.

39. Ar galima siųsti didelius krovinius tuo pačiu maršrutu?

Galima, bet tai jau nebe paštas, o krovinių pervežimas. Kainos kitokios, terminai kitokie, reikia kitokios pakuotės. Bet maršrutas tas pats – Lietuva Kopenhaga, vežame kiekvieną dieną. Jei turite didesnį krovinį – kreipkitės, pasiūlysime tinkamą variantą. Vienas klientas pradėjo nuo mažų siuntų, o dabar vežame jam visą konteinerį kas mėnesį – viskas prasidėjo nuo paprasto klausimo.

40. Kaip vežate kiekvieną dieną, jei atstumas nemažas?

Turime nuolatinius maršrutus ir vairuotojus, kurie dirba pamainomis. Vienas vairuotojas veža iki tam tikro taško, perduoda kitam – taip siunta juda be perstojo. Tai sudėtinga logistika, bet mes tai darome jau ne vienerius metus. Kopenhaga yra vienas pagrindinių mūsų maršrutų, todėl turime viską sustygavę. Kartais nutinka nesklandumų – vėlavimai, spūstys, bet tai išimtys, ne taisyklė.