Paštas Lietuva Danija, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjome vežti siuntas maršrutu Lietuva–Danija, daug kas stebėdavosi – kam to reikia, juk yra paštas. Bet realybė tokia, kad Lietuvos paštas į Daniją siunčia lėtai, brangiai, ir dažnai neaišku, kur tavo laiškas ar siuntinys tuo metu yra. Mes pradėjome vežti kasdien, nes žmonės prašė – reikia greičiau, patikimiau, ir kad žinotum, jog rytoj tavo siunta jau bus Kopenhagoje ar Aarhuse. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie pašto siuntų gabenimą iš Lietuvos į Daniją, remdamasis mūsų kasdiene patirtimi ir tų situacijų, kurias patys išgyvenome.

Kainos – pašto siuntos iš Lietuvos į Daniją

1. Kiek kainuoja išsiųsti laišką iš Lietuvos į Daniją per jūsų tarnybą?

Laiškas, sveriantis iki 100 gramų, kainuoja apie 4–6 eurus, priklausomai nuo to, ar norite paprasto pristatymo, ar su sekimu. Skirtumas nuo Lietuvos pašto tas, kad mes pristatome per 1–2 dienas, o ne per savaitę ar dvi. Kartą klientė iš Kauno siuntė močiutės laišką dukrai į Odensę – per Lietuvos paštą laiškas keliavo 11 dienų. Pas mus panašus laiškas pasiekė adresatą kitą dieną. Kaina, aišku, kiek didesnė, bet laikas, kurį sutaupote, dažnai daug svarbesnis.

2. Ar siuntos kaina priklauso nuo svorio?

Taip, kaina tiesiogiai priklauso nuo svorio. Iki 1 kg – viena kaina, nuo 1 iki 5 kg – kita, ir taip toliau. Bet čia yra vienas dalykas, kurį ne visi žino – kartais tą pačią kainą mokate už 2 kg ir už 3 kg siuntą, nes tarifiniai intervalai persidengia. Pavyzdžiui, mūsų sistemoje nuo 2 iki 5 kg kaina vienoda. Tai reiškia, kad jei siunčiate 2,1 kg, galite pridėti dar ką nors lengvo, kad svoris artėtų prie 5 kg, ir nemokėsite daugiau. Žinoma, tai ne visada aktualu, bet verta žinoti.

3. Kodėl jūsų kainos skiriasi nuo Lietuvos pašto?

Lietuvos paštas turi savo tarifus, kurie, tiesą sakant, nėra tokie jau maži, kai pridedi visus priedus – registruota siunta, draudimas, skubumas. Mes dirbame kitaip – turime savo transportą, važiuojame kasdien, ir tai leidžia išlaikyti konkurencingas kainas. Bet pripažinsiu, kad kartais Lietuvos paštas pigesnis, ypač jei siunčiate labai lengvą laišką ir jums nesvarbu, kiek jis keliaus. Mūsų privalumas – greitis ir patikimumas. Už tai žmonės moka, ir mes stengiamės to verti būti.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Būna. Pavyzdžiui, jei siunta nestandartinė – labai didelė arba sunki – gali būti taikomas papildomas mokestis. Taip pat jei reikia pristatyti į atokų Danijos miestelį, ne didžiuosius miestus, gali kainuoti keliais eurais daugiau. Kartą vežėme siuntą į mažą salą prie Esbjergo – teko papildomai mokėti už keltą. Klientas iš pradžių piktinosi, bet kai paaiškinau, kad kitaip ten nenuvažiuosi, suprato. Svarbiausia – viską išsiaiškinti prieš siunčiant, kad nebūtų staigmenų.

5. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš siunčiant?

Geriausias būdas – parašyti mums arba paskambinti ir nurodyti siuntos svorį, matmenis bei pristatymo adresą Danijoje. Mes paskaičiuosime ir pasakysime tikslią kainą. Turime ir skaičiuoklę savo svetainėje, bet ji ne visada atspindi visas išlygas – pavyzdžiui, jei siunta nestandartinė arba reikia skubaus pristatymo. Todėl asmeninis pokalbis visada patikimesnis. Nemėgstame, kai klientai gauna vieną kainą internete, o paskui moka kitą – stengiamės to išvengti.

6. Ar galima derėtis dėl kainos, jei siunčiame reguliariai?

Žinoma. Jei siunčiate dažnai – kas savaitę ar kelis kartus per mėnesį – visada galime tartis dėl geresnių sąlygų. Turime klientų, kurie siunčia po 20–30 siuntų per mėnesį, ir jiems taikome nuolaidas. Bet tai ne mechaninis procesas – kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. Vienas verslininkas iš Šiaulių, kuris siunčia rankų darbo gaminius į Danijos parduotuves, su mumis dirba jau trejus metus. Pradžioje mokėjo standartines kainas, dabar turi individualų tarifą. Lojalumas vertinamas.

Terminai – pristatymo laikas į Daniją

7. Per kiek laiko siunta pasiekia Daniją?

Paprastai 1–2 darbo dienos. Jei atiduodate siuntą ryte, kitą dieną vakare ji jau gali būti Kopenhagoje. Bet tai priklauso nuo to, kada atiduodate ir kur Danijoje reikia pristatyti. Kopenhaga, Aarhusas, Odensė – ten greičiau. Mažesni miesteliai – gali užtrukti dar dieną. Kartą klientas iš Vilniaus siuntė dokumentus į Fredericiją – atidavė penktadienį, o pirmadienį ryte gavome patvirtinimą, kad dokumentai įteikti. Tai normalus tempas, bet ne garantija – kelyje visko būna.

8. Ar vežate ir savaitgaliais?

Taip, vežame kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius. Šeštadienį ir sekmadienį taip pat išvyksta mūsų transportas. Bet yra vienas niuansas – savaitgalį Danijoje dauguma įmonių nedirba, todėl jei siunčiate į biurą, pristatymas gali būti atidėtas iki pirmadienio. Jei siunčiate į namus – savaitgalis netrukdo. Viena moteris iš Panevėžio reguliariai siunčia vaikams į Kopenhagą maisto produktų – visada penktadienį, kad šeštadienį ryte jie jau galėtų mėgautis lietuviškais lašiniais ir duona.

9. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Vėlavimai pasitaiko, ir būtų melas sakyti, kad ne. Dažniausios priežastys – eismo įvykiai kelyje, muitinės patikrinimai (nors tarp ES šalių jų beveik nebūna), arba paprasčiausiai – žmogiška klaida. Kartą vairuotojas supainiojo dvi siuntas ir nuvežė ne ten, kur reikėjo. Pastebėjome tik kitą dieną. Iš karto susisiekėme su klientu, paaiškinome situaciją, ir siunta pasiekė adresatą su vienos dienos vėlavimu. Nemalonu, bet nutinka. Svarbiausia – informuoti klientą ir ištaisyti klaidą.

10. Ar galima siųsti skubiai, kad pristatytumėte tą pačią dieną?

Skubus pristatymas tą pačią dieną įmanomas, bet tai kainuoja gerokai daugiau – kalbame apie 80–120 eurų, priklausomai nuo atstumo. Tai vadiname ekspres paslauga, ir ji skirta tikrai skubiems atvejams. Pavyzdžiui, kartą verslininkas iš Klaipėdos pamiršo pasirašyti sutartį, kurią reikėjo pristatyti į Kopenhagą tą pačią dieną – be jos sandoris žlugtų. Išsiuntėme vairuotoją specialiai, ir sutartis pasiekė adresatą 17 valandą. Brangu, bet kartais alternatyvos nėra.

11. Kaip sekti siuntos kelią?

Kiekviena siunta gauna sekimo numerį. Jį galite įvesti mūsų svetainėje ir matyti, kur siunta tuo metu yra. Bet pripažinsiu – mūsų sekimo sistema nėra tokia išsami kaip DHL ar UPS. Ji rodo pagrindinius etapus: priimta, pakeliui, pristatyta. Jei norite detalių – kur tiksliai vairuotojas yra, kada numatomas pristatymas – geriau paskambinti tiesiogiai. Kartais greičiau paklausti nei naršyti po sistemą. Žinau, kad tai ne idealu, bet kol kas taip dirbame.

12. Ar pristatymo laikas priklauso nuo metų laiko?

Taip, nors ne visada akivaizdžiai. Prieš Kalėdas srautas padidėja kelis kartus – visi siunčia dovanas, maistą, sveikinimus. Tuomet gali būti vienos dienos vėlavimas, nes transportas tiesiog perpildytas. Vasarą, atvirkščiai, kartais būna ramiau, bet tada pasitaiko atostogų sezonas – dalis vairuotojų ilsisi, ir gali prireikti kelių papildomų valandų. Pernai gruodį turėjome situaciją, kai viena siunta su Kalėdų dovanomis pavėlavo dvi dienas – vaikai Kopenhagoje dovanas gavo tik gruodžio 27-ąją. Nemalonu, bet išmokome pamoką – šiemet pradėjome ruoštis anksčiau.

Dokumentai – siuntimo dokumentacija

13. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Daniją?

Paprastai reikia tik užpildyti siuntos lapą – nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį ir vertę. Jei siunčiate prekes, gali prireikti sąskaitos faktūros kopijos. Nereikia jokių muitinės dokumentų, nes Danija yra ES narė, ir tarp Lietuvos bei Danijos laisvas prekių judėjimas. Bet yra vienas dalykas – jei siunčiate maisto produktus, reikia būti atsargiems. Kartą klientas siuntė kumpį į Kopenhagą, ir nors tai leidžiama, gavėjas Danijoje turėjo problemų su vietine inspekcija. Geriau iš anksto pasitikslinti, kas leidžiama.

14. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Ne, tarp ES šalių muitinės deklaracijos nereikia. Tai vienas didžiųjų privalumų – siunčiant į Daniją nereikia jokių papildomų patvirtinimų ar leidimų. Skirtingai nei siunčiant, tarkime, į Jungtinę Karalystę po Brexit – ten jau reikia pildyti deklaraciją, nurodyti prekių kodus, kartais net mokėti muito mokesčius. Su Danija viskas paprasčiau. Bet jei siuntos vertė labai didelė – keliasdešimt tūkstančių eurų – gali būti, kad reikės papildomų dokumentų. Tokiais atvejais visada konsultuojame individualiai.

15. Kaip teisingai užpildyti siuntos lapą?

Siuntos lapas paprastas – vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Svarbiausia – aiškiai nurodyti gavėjo adresą Danijoje ir telefono numerį. Be telefono numerio kurjeriui Danijoje gali būti sunku rasti adresatą. Kartą klientas užrašė tik gatvę ir namo numerį, bet pamiršo pašto kodą – vairuotojas pusę valandos važinėjo po Kopenhagos priemiestį, kol galiausiai paskambino mums, mes susisiekėme su siuntėju, ir tik tada išsiaiškinome tikslų adresą. Maža detalė, bet gali kainuoti daug laiko.

16. Ar reikia sąskaitos faktūros siunčiant prekes?

Jei siunčiate prekes komerciniais tikslais – taip, sąskaita faktūra reikalinga. Net jei tai nedidelė siunta – pavyzdžiui, rankų darbo papuošalai draugei Kopenhagoje – geriau turėti sąskaitą. Ji reikalinga ne tik dėl formalumų, bet ir dėl draudimo – jei siunta prarandama ar sugadinama, be sąskaitos sunku įrodyti vertę. Vienas mūsų klientas siuntė meno kūrinių už 2000 eurų be jokio dokumento – kai paveikslas buvo pažeistas kelyje, kompensacija buvo minimali, nes nebuvo kaip įrodyti vertės.

Pakavimas – kaip tinkamai supakuoti siuntą

17. Kaip tinkamai supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Daniją?

Pakavimas – vienas svarbiausių dalykų, kurio daugelis nepakankamai vertina. Stabiliai supakuota siunta – tai pusė sėkmės. Naudokite tvirtą kartoninę dėžę, užpildykite tuščias vietas popieriumi arba burbuline plėvele, ir gerai užklijuokite. Mes vežame tūkstančius siuntų, ir matau, kad geriausiai supakuotos siuntos pasiekia adresatą be jokių problemų. Blogiausia, ką galite padaryti – sudėti daiktus į paprastą popierinį maišelį ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Taip nebūna.

18. Ar galima siųsti trapų daiktą be specialios pakuotės?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Trapūs daiktai – stiklas, keramika, elektronika – turi būti supakuoti su papildoma apsauga. Mes nežinome, kas vyksta kelyje – staigus stabdymas, duobė, posūkis. Kartą klientas siuntė porceliano vazą į Aarhusą, supakuotą tik į laikraštį. Vaza atvyko sudaužyta. Kaltino mus, bet iš tiesų pakuotė buvo nepakankama. Po to pradėjome rekomenduoti visiems, kas siunčia trapius daiktus, naudoti bent dvigubą pakavimą – vidinę dėžę su užpildu ir išorinę kartoninę dėžę.

19. Kokio dydžio siuntą galima siųsti?

Didžiausias siuntos dydis – maždaug 120x80x80 cm. Jei siunta didesnė, reikia tartis iš anksto, nes ji gali netilpti į transportą arba reikės specialaus tvirtinimo. Bet realybė tokia, kad dauguma siuntų yra gerokai mažesnės – standartinės dėžės, vokai, nedideli paketai. Kartą vežėme baldų detales iš Kauno į Kopenhagą – ilgiausia detalė buvo 2,5 metro. Tai jau specialus užsakymas su papildomu mokesčiu. Paprastai tokie dalykai derinami individualiai.

20. Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Švieži maisto produktai – mėsa, pienas, žuvis – turi būti supakuoti taip, kad išliktų šalti. Mes neturime šaldytuvo transporto, todėl vasarą siųsti greitai gendantį maistą rizikinga. Žiemą – kita istorija, tada viskas paprasčiau. Viena močiutė iš Marijampolės reguliariai siunčia anūkams į Kopenhagą šaltibarščių pakelius ir varškės sūrį. Žiemą viskas gerai, bet vasarą vieną kartą sūris atvyko suprakaitavęs. Nuo to laiko ji siunčia tik šaltuoju metų laiku.

Draudimas – siuntos apsauga

21. Ar siunta apdrausta automatiškai?

Kiekviena siunta turi bazinį draudimą, kuris dengia iki 100 eurų vertės. Jei jūsų siunta vertingesnė, rekomenduojame papildomą draudimą. Jis kainuoja nedaug – paprastai 2–3 procentai nuo deklaruotos vertės. Bet čia svarbu suprasti – draudimas galioja tik tuo atveju, jei siunta tinkamai supakuota ir yra dokumentai, patvirtinantys vertę. Be to, draudimas nedengia visko – pavyzdžiui, jei siunčiate greitai gendantį maistą ir jis sugenda dėl transportavimo sąlygų, tai nėra draudžiamasis įvykis.

22. Ką daryti, jei siunta prarandama?

Pirmiausia – susisiekti su mumis. Mes pradedame paiešką – tikriname sandėlį, klausinėjame vairuotojų, peržiūrime dokumentus. Dažniausiai siunta randama – kartais ji tiesiog nukeliavo ne ten, kur turėjo, arba gavėjas nebuvo namuose ir ji grįžo atgal. Jei siunta tikrai prarasta – o taip nutinka, nors retai – tada sprendžiame draudimo klausimą. Turėjome atvejį, kai siunta su drabužiais dingo tarp Vilniaus ir Odensės – niekaip negalėjome rasti. Kompensavome visą vertę pagal sąskaitą faktūrą, kurią klientas buvo pateikęs.

23. Ar draudimas dengia siuntos sugadinimą?

Taip, draudimas dengia ir sugadinimą, bet su tomis pačiomis išlygomis – siunta turi būti tinkamai supakuota. Jei jūsų siunta sugadinta dėl nepakankamo pakavimo, draudimas negalios. Tai skaudžiausia situacija – klientas praranda prekę, bet negauna kompensacijos, nes pats kaltas dėl pakavimo. Todėl visada sakau – geriau per daug supakuoti nei per mažai. Tas papildomas sluoksnis burbulinės plėvelės kainuoja centus, bet gali išgelbėti šimtus eurų.

Problemos – dažniausios klaidos

24. Kokios dažniausios klaidos siunčiant siuntą į Daniją?

Dažniausia klaida – neteisingas adresas. Žmonės rašo adresą iš atminties, pamiršta pašto kodą, supainioja gatvės pavadinimą. Kita dažna problema – nepakankamas pakavimas. Trečia – per vėlu pranešama apie siuntą. Mes vežame kasdien, bet jei pranešate po pietų, siunta gali išvykti tik kitą dieną. Vienas klientas visada skambina 17 valandą ir stebisi, kad siuntos neišsiunčiame tą pačią dieną. Aiškinu, kad mūsų transportas išvyksta 14 valandą, bet jis vis tiek skambina vėlai. Įprotis sunkiai keičiasi.

25. Ką daryti, jei gavėjas Danijoje nepasiekiamas?

Jei gavėjas nepasiekiamas pirmą kartą, kurjeris palieka pranešimą ir bando dar kartą kitą dieną. Jei ir antrą kartą nepavyksta, siunta grįžta į mūsų sandėlį, ir mes susisiekiame su siuntėju. Tada sprendžiame – ar bandyti dar kartą, ar siunta grąžinti atgal į Lietuvą. Kartą siuntėme paketą į Aarhusą, o gavėjas išvykęs atostogų – nepranešė niekam. Siunta grįžo atgal po trijų bandymų. Nemalonu visiems, bet mes negalime laukti neribotai. Todėl visada prašome – įsitikinkite, kad gavėjas bus pasiekiamas.

26. Ar galima atšaukti siuntą, jei ji jau išvyko?

Galima, bet tai sudėtinga. Jei siunta jau pakeliui, reikia susisiekti su mumis kuo greičiau – mes bandysime sustabdyti transportą arba pranešti vairuotojui. Bet jei siunta jau Danijoje, atšaukimas reiškia, kad ją reikia grąžinti atgal, ir tai papildomos išlaidos. Viena moteris iš Šiaulių išsiuntė siuntą vyrui į Kopenhagą, o paskui sužinojo, kad jis išvyko į komandiruotę. Bandėme atšaukti, bet siunta jau buvo pristatyta – kaimynas priėmė. Viskas išsisprendė, bet streso buvo nemažai. Geriau iš anksto patikrinti, ar gavėjas bus vietoje.

Siuntos į Daniją – tai kasdienybė, kurioje svarbu ne tik greitis ir kaina, bet ir dėmesys detalėms. Kiekviena siunta turi savo istoriją, ir mes stengiamės, kad ta istorija baigtųsi gerai. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti prieš siunčiant, nei spręsti problemas po to.