Tarptautiniai pervežimai Danija Lietuva kiekvieną dieną

Mūsų mašinos važiuoja maršrutu Danija–Lietuva kiekvieną dieną. Tai nėra kažkoks marketinginis triukas – tiesiog turime pakankamai užsakymų, kad kiekvieną dieną bent viena mašina būtų kelyje tarp šių dviejų šalių. Pradėjome nuo pavienių užsakymų prieš kelerius metus, bet pamažu susiformavo pastovūs klientai, ir dabar maršrutai sukasi kaip laikrodis. Danija yra viena pagrindinių krypčių Lietuvos vežėjams – nėra labai toli, sienos atviros, ekonomika stabili, ir lietuvių bendruomenė gana didelė. Daug kas veža baldus, statybines medžiagas, maisto produktus, elektros įrangą. Mes specializuojamės bendruose kroviniuose – tai reiškia, kad imame visko, kas telpa į mašiną ir kas atitinka teisės aktus. Kartais mašina atrodo kaip kalėdinė dovana – dešimt skirtingų siuntinių dešimčiai skirtingų gavėjų trijose šalyse.

Krovinių tipai – ką vežame iš Danijos į Lietuvą

Kokius krovinius dažniausiai vežate maršrutu Danija–Lietuva?

Visko po truputį. Dažniausiai – baldus ir interjero detales, nes Danijoje yra daug baldų fabrikų, o lietuviai perka arba perparduoda. Taip pat elektroniką, buitinę techniką, statybines medžiagas. Pastaruoju metu daugėja maisto produktų – sūriai, mėsos gaminiai, jūros produktai. Tai jautrūs kroviniai, reikia temperatūrinio rėžimo, papildomos priežiūros. Dar vežame padėvėtus baldus – Danijoje yra populiarūs „second hand" parduotuvės, ir žmonės veža namo. Vienas klientas reguliariai siunčia senovinius daiktus – antikvarinius stalus, veidrodžius. Tai ypatingas krovinys, reikia labai kruopščiai pakuoti. Vieną kartą vežėme senovinį pianiną iš Odensos – trise jį krovėme, ir vis tiek bijojome, kad nesulūžtų. Laimei, viskas baigėsi gerai.

Ar vežate pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tik su tinkamais leidimais ir specialiai parengtomis mašinomis. ADR kroviniams reikia atskiro draudimo, specialių žymų, vairuotojas privalo turėti ADR pažymėjimą. Ne visos mūsų mašinos tinka ADR kroviniams – turime dvi, kurios specialiai pritaikytos. Populiariausi ADR kroviniai maršrutu Danija–Lietuva – dažai, lakai, cheminės medžiagos, kartais dujų balionai. Kainos už ADR vežimą aukštesnės – paprastai 30-40 procentų brangiau nei už paprastą krovinį, nes reikia papildomos įrangos ir rizikos. Jei nežinote, ar jūsų krovinys ADR – patikrinkite medžiagos saugos duomenų lapą (MSDS). Ten rasite visą informaciją.

Ko NEVEŽATE?

Nevežame gyvūnų, žmonių (juokauju, bet kartais skambina ir klausia), kontrabandinių prekių, narkotikų, ginklų be leidimų. Taip pat nevežame krovinių, kurių negalima deklaruoti – jei jūs slapčia įdedate kažką, kas draudžiama, tai yra jūsų atsakomybė, bet mes turime teisę atsisakyti vežti ir pranešti atitinkamoms institucijoms. Vieną kartą klientas bandė slėpti cigarečių dėžes tarp baldų – mūsų vairuotojas pastebėjo, ir mes atsisakėme vežti. Negadinsime savo reputacijos dėl kažkieno nelegalaus verslo. Dar nevežame labai smirdančių produktų be išankstinio įspėjimo – kartą gavome užsakymą vežti žuvų miltus, ir mašina dvėlė savaitę po to. Dabar visada klausiame, kas tiksliai yra pakrovime.

Ar vežate nestandartinius krovinius – ilgus, sunkius, didelius?

Taip, bet su išankstiniu planavimu. Viršmatiniai ir sunkiasvoriai kroviniai reikalauja specialaus leidimo, kartais eskorto, ir maršruto derinimo su kelių tarnyba. Pavyzdžiui, jei vežate kažką, kas ilgesnė nei 16,5 metro arba aukščiau nei 4 metrus – reikia leidimo. Kainos žymiai aukštesnės, bet mes galime padėti gauti visus leidimus. Vieną kartą vežėme vėjo jėgainės sparno dalį iš Danijos – tai buvo 18 metrų ilgio. Reikėjo dviejų vilkikų, eskorto automobilio, ir važiavome naktimis, kai mažiau eismo. Tokių projektų neimame dažnai, bet jei reikia – galime. Tik reikia laiko planuoti – bent savaitės prieš vežimą.

Ar galima vežti skirtingus krovinius toje pačioje mašinoje?

Žinoma, tai mūsų kasdienybė. Dažnai mašinoje būna 5-8 skirtingų klientų kroviniai. Pagrindinė taisyklė – kroviniai negali vienas kito gadinti. Pavyzdžiui, maistą negalima vežti kartu su cheminėmis medžiagomis. Baldus galima vežti kartu su elektronika, bet reikia atskirti, kad sunkesni kroviniai nespaustų lengvesnių. Mes naudojame įvairias skiriamas medžiagas, tinklus, diržus. Kartais nutinka, kad vienas krovinys atsiveria ir jo turinys subyra ant kitų – tai nemalonu, bet retai. Planavimas ir pakrovimo eiliškumas labai svarbu. Sunkesni apačioje, lengvesni viršuje – tokia paprasta taisyklė, kuri dažnai pamirštama.

Maršrutai – kelias iš Danijos į Lietuvą

Kokiu maršrutu važiuojate iš Danijos į Lietuvą?

Turime keletą variantų. Populiariausias: Danija – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Tai sausumos kelias per sienas, greitas, patogus. Alternatyva: Danija – Švedija – keltas – Lietuva (Klaipėda). Šis variantas geresnis, jei krovinys skirtas Klaipėdai ar Žemaitijai. Trečias variantas – Danija – keltas – Vokietija (Rostockas) – Lenkija – Lietuva. Kiekvienas maršrutas turi savo privalumų. Pavyzdžiui, jelaukiame mažai laiko, važiuojame per Vokietiją. Jei oras blogas ir keliai slidūs, saugesnis keltas. Mes nuolat stebime situaciją keliuose ir renkamės optimalų variantą realiu laiku. Klientui tai paprastai nematoma – tiesiog krovinys atvyksta kaip sutarta.

Kiek yra kilometrų nuo Kopenhagos iki Vilniaus?

Apie 850-950 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojame per Švediją ir keltą – atstumas gali būti kiek trumpesnis, bet laiko prasme ilgesnė dėl kelto laukimo. Sausumos keliu per Vokietiją – apie 900 km. Vairuotojas per dieną gali nuvažiuoti 8-9 valandas (pagal darbo laiko reglamentą), tai reiškia, kad vieną dieną jis nuvažiuoja iki Lenkijos centro, kitą dieną jau Lietuvoje. Jei mašina važiuoja su dviejų vairuotojų ekipažu – galima privažiuoti greičiau. Vienas mūsų vairuotojų pora mėgsta varžytis – kas greičiau nuvažiuos maršrutą viena diena. Kol kas rekordininkai iš Kopenhagos iki Kauno nuvažiavo per 14 valandų (su visomis pertraukomis).

Ar važiuojate tiesiai ar darote sustojimus?

Priklauso nuo užsakymų. Jei pilna mašina vienam klientui – važiuojame tiesiai. Jei daliniai kroviniai – darome sustojimus pakrovimui ar iškrovimui. Pavyzdžiui, iš Kopenhagos paimame krovinį vienam klientui, Hamburge – kitam, Poznanėje – trečiam, ir tada į Vilnių. Toks maršrutas gali užtrukti 3-4 dienas, bet kiekvienas klientas moka tik už savo krovinio dalį. Kartais gavėjai prašo, kad pristatytume anksti ryte ar vėlai vakare – stengiamės atsižvelgti, bet ne visada įmanoma suderinti visų norus. Arba būna, kad vienas gavėjas iškrovime vėluoja pusdienį, ir dėl to vėluoja visa eilė kitų pristatymų. Tokiais atvejais skambiname ir deriname.

Kokios problemos dažniausios kelyje?

Kamščiai – numeris vienas. Ypač Vokietijoje, aplink Hamburgą ir Berlyną. Penktadieniais – tragedija. Dar problemos: kelio remontai, kurie gali trukti mėnesius. Orai – žiemą sniegas ir ledas, vasarą – perkaitinimas (jei temperatūrinis krovinys). Mašinų gedimai – nors mašinos reguliariai tikrinamos, bet technika yra technika. Vieną kartą viduryje nakties Lenkijoje lūžo kardaninis velenas – reikėjo laukti 12 valandų, kol atvyks techninė pagalba. Daugiausia problemų, tiesą pasakius, būna ne dėl kelių ar mašinų, o dėl komunikacijos – kai klientas nepasako svarbios informacijos, arba gavėjas neatsiliepia telefonu, kai vairuotojas jau stovi prie durų.

Kaip pasirenkate keltą ar tiltą per jūrą?

Naudojame keletą variantų: Klaipėda–Kylas (DFDS), Klaipėda–Karlshamnas (DFDS), ir tiltą per Oresundą (Švedija–Danija). Pasirinkimas priklauso nuo to, kur yra krovinys, kiek laiko turime, ir kokia kaina. Keltai – patogu, bet jie turi savo tvarkaraščius, ir kartais laukti tenka valandomis. Ypač vasarą – turistų sezonas, ir keltai pilni. Oresund tiltas – greitas, bet ten mokamas kelioninis mokestis, ir dar reikia važiuoti per Švediją. Kompiuterinė sistema pas mus jau automatizuoja šitą sprendimą – mes įvedame krovinio parametrus, ir ji pasiūlo geriausią variantą. Bet galiausiai sprendimą priima logistikos koordinatorius – čia reikia žmogaus patirties.

Pakavimas – krovinių pakavimas vežimui

Kaip reikia paruošti krovinį vežimui?

Priklauso nuo krovinio tipo. Pagrindinė taisyklė – krovinys turi būti supakuotas taip, kad išlaikytų transportavimą be pažeidimų. Rekomenduojame: dėžės turi būti tvirtos, nesusmukusios, su lipnia juosta užklijuotos. Baldus – suvynioti su burbuline plėvele arba kartonu. Stiklinius daiktus – papildoma apsauga, putplastis arba specialūs įklotai. Sunkesni kroviniai ant padėklų – kad būtų galima krauti su krautuvu. Vienas klientas atvežė krovinį paprastose maisto prekių dėžėse – aišku, pusė jų subiro pakrovimo metu. Mes neprisiimame atsakomybės už netinkamą pakavimą, bet visada įspėjame, jei matome, kad kažkas ne taip. Geriau papildomai supakuoti nei vėliau aiškintis dėl sugadinto turinio.

Ar jūs pakuojate krovinius?

Paprastai ne – tai siuntėjo atsakomybė. Bet jei klientas prašo, galime pasiūlyti pakavimo paslaugą papildomai už mokestį. Turime vieną partnerį Šiauliuose, kuris specializuojasi pakavime – jis gali supakuoti bet ką, nuo skulptūros iS iki televizoriaus. Kainos nuo 10 eurų už paprastą dėžę iki 100+ už sudėtingą pakavimą. Jei vežame nestandartinius daiktus – pvz., paveikslus – naudojame medinius rėmus. Tačiau dažniausiai klientai patys supakoja, ir tai normalu. Tik prašome: jei abejojate, skambinkite, pakonsultuosime, kaip geriau.

Kokios klaidos dažniausios pakavime?

Didžiausia klaida – naudoti per silpnas dėžes. Tie pigūs kartoniniai dėžės iš supermarketų – ne transportui skirtos. Jos reikalingos knygoms ar drabužiams, bet ne įrangai ar stiklui. Antra klaida – nepakankamas užpildymas. Jei dėžėje tuščia erdvė, krovinys juda ir daužosi. Reikia užpildyti purškiamu putplasčiu ar putplasčio įklotais. Trečia – neteisingas svorio paskirstymas sunkesniuose kroviniuose. Jei viena paletės pusė yra labai sunki, o kita lengva – ji gali apvirsti. Vienas mūsų vairuotojas pasakojo, kaip krovė paletę, kuri atrodė normaliai – bet viduje paslėptas sunkus variklis viename kampe, ir paletė apsivertė pakrovimo metu. Laimei, niekas nenukentėjo, bet pamoka išmokta.

Ar reikia specialaus pakavimo maistui?

Taip, būtinai. Maistas turi būti supakuotas pagal higienos reikalavimus – sandariai, atskirame maiše ar dėžėje, su etiketėmis. Jei maistas temperatūrinis – jis turi būti tinkamai atvėsintas ar užšaldytas prieš pakrovimą. Negalima krauti šviežių vaisių su užšaldyta mėsa – temperatūros prieštaravimas. Be to, maistui reikia temperatūros kontrolės įrašų – mes turime termografus mašinose, kurie registruoja temperatūrą visą kelionę. Jei temperatūros režimas nesilaiko (pvz., sugedus šaldytuvui), tai užfiksuojama dokumente, ir draudimas gali atsisakyti mokėti. Todėl visada džiaugiamės, kai klientai praneša iš anksto, kad veža maistą – galima pasiruošti.

Kaip ženklinti dėžes?

Kiekviena dėžė turėtų turėti: gavėjo pavadinimą ir adresą, siuntėjo pavadinimą, krovinių skaičių (pvz., 1/5, 2/5 ir t.t.), svorį, ir specialius žymenis jei reikia („Fragilė", „Viršus", „Ne drėkinti"). Tai atrodo akivaizdu, bet dažnai pamirštama. Vienas atvejis: gavome 20 identiškų dėžių be jokių žymų. Kurios kam? Reikėjo skambinti siuntėjui, jis turėjo atsakyti pagal detales – „tos, kurios kampas įlenktas, tai vienam klientui". Dabar prašome visada aiškiai žymėti. Net paprastas numeris su markeriu padeda.

Įranga – transporto priemonės krovinių vežimui

Kokiomis mašinomis vežate krovinius?

Turime įvairių tipų transporto: tentines puspriekabes (standartinės 13,6 m ilgio), šaldytuvus (refrižeratorius), mažesnes mašinas (7,5 tonų) miesto pristatymams, ir vieną platformą nestandartiniams kroviniams. Daugiausiai naudojame tentines – jos universaliausios, tinka daugumai krovinių. Šaldytuvus naudojame maistui ir farmacijai. Mažesnės mašinos naudingos, kai reikia pristatyti į siauras gatves ar uždaras teritorijas, kur didelis vilkikas netelpa. Vieną kartą turėjome pristatyti krovinį į Kopenhagos senamiestį – ten didelė mašina tiesiog nepraeitų, tad iš krovėme ant mažesnės ir nuvežome paskutinį ruožą.

Ar mašinos yra naujos ir saugios?