Krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą, vežame kiekvieną dieną

Kai kalba eina apie krovinių pervežimą iš Kopenhagos į Lietuvą, dažniausiai susiduriame su dviem kategorijomis klientų. Vieni – įmonės, kurios importuoja prekes iš Danijos reguliariai ir ieško patikimo partnerio kasdieniams pervežimams. Kiti – fiziniai asmenys, kurie kraustosi arba siunčia kažką asmeniško. Abiem atvejams maršrutas Kopenhaga–Lietuva yra vienas populiariausių, ir mes jį aptarnaujame kiekvieną dieną. Ne dėl to, kad taip gražiai skamba reklamoje, o todėl, kad tiek krovinių susirenka, jog mašinos važiuoja kasdien. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kurių dažniausiai sulaukiame iš klientų.

Kainos – krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja krovinio pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kainos prasideda maždaug nuo 180 eurų už dalinį krovinį – vieną ar du padėklus. Bet tai labai priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai pilnas vilkikas – kalbame apie 1200–1800 eurų, priklausomai nuo sezono ir kuro kainų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vežėme pilną fūrą baldų iš Kopenhagos priemiesčio į Vilnių – kaina buvo 1450 eurų. Bet jei tai būtų buvę žiemą, kai kuro kainos buvo aukštesnės, būtų buvę apie 1600. Sunku nustatyti fiksuotą kainą, nes kiekvienas krovinys skiriasi. Geriausia atsiųsti užklausą su detalia informacija, ir mes paskaičiuosime konkrečiai.

2. Ar grįžtamasis pervežimas pigesnis nei pirmyn?

Kartais taip, bet ne visada. Logika tokia – jei mašina veža krovinį į Kopenhagą, tai grįždama tuščia ji nori užsidirbti, todėl gali pasiūlyti mažesnę kainą. Bet tai priklauso nuo to, ar yra pakankamai krovinių grįžtamajam reisui. Jei yra – kaina konkurencinga. Jei nėra – vežėjas gali prašyti daugiau, nes jis vis tiek turi grįžti, ir jam reikia padengti kaštus. Mes pastebime, kad grįžtamieji reisai iš Kopenhagos dažniausiai būna užimti – Danija yra stipri gamybos ir logistikos šalis, ir prekių srautas į Lietuvą nėra mažas. Todėl kainos paprastai būna panašios į pirmyn kryptį.

3. Kaip sumažinti pervežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – planuoti iš anksto. Jei žinote, kad po savaitės reikės vežti krovinį – užsisakykite dabar, ne paskutinę dieną. Antra – konsoliduokite krovinius. Vietoj to, kad siųstumėte tris mažas siuntas per mėnesį, sukraukite viską į vieną didesnį krovinį. Trečia – lankstumas dėl datos. Jei galite palaukti porą dienų, kad vežėjas užpildytų mašiną – kaina bus mažesnė. Ketvirta – tinkamas pakavimas. Jei krovinys užima mažiau vietos – mokate mažiau. Penkta – ilgalaikė sutartis. Jei vežate reguliariai, vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą, nes jis turi stabilų krovinių srautą.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikėtų žinoti?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei krovinį reikia pakrauti ar iškrauti keltuvu – tai papildomas mokestis. Jei pristatymas yra sunkiai pasiekiamoje vietoje – siauros gatvės, draudžiamos zonos – taip pat. Dar yra laukimo mokestis – jei gavėjas vėluoja priimti krovinį ilgiau nei sutarta (paprastai 1–2 valandos), vežėjas gali skaičiuoti papildomai. Ir dar – jei reikia papildomų dokumentų ar muitinės procedūrų (nors tarp ES šalių jų paprastai nereikia). Mes visada stengiamės informuoti apie galimus papildomus mokesčius iš anksto, bet kartais jie atsiranda situacijoje, kurios niekas nenumatė. Todėl visada geriau klausti prieš, ne po.

5. Kaip dažnai keičiasi kainos?

Dažniau, nei norėtųsi. Kuro kainos keičiasi kas savaitę, kartais kas kelias dienas. Ir jos sudaro didelę dalį pervežimo kaštų – apie 30–40%. Be to, įtakos turi ir valiutų kursai (jei vežėjas dirba su Švedijos kronomis ar Lenkijos zlotais), ir sezoniškumas, ir bendra rinkos situacija. Mes atnaujiname kainas kas mėnesį, bet jei kuro kainos šoka staigiai – gali tekti koreguoti ir vidury mėnesio. Klientams tai nepatinka, ir mes tai suprantame. Bet alternatyva – fiksuoti kainą ilgam laikui – yra rizikinga vežėjui, nes jis gali prarasti pinigus. Todėl dažniausiai susitariame dėl kainos su galimybe peržiūrėti ją kas ketvirtį.

Dokumentai – krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

6. Kokius dokumentus reikia gauti iš siuntėjo Danijoje?

Pirmiausia – sąskaitą faktūrą. Be jos niekas nejuda. Tada – pakavimo lapą su detaliu krovinių aprašymu. Jei vežate maisto produktus – veterinarinius sertifikatus. Jei pavojingus krovinius – ADR dokumentus. Jei vaistus ar medicinos įrangą – atitinkamus leidimus. Svarbu, kad visi dokumentai būtų originalūs arba patvirtintos kopijos. Kartais siuntėjas Danijoje atsiunčia dokumentus elektroniniu paštu, ir viskas gerai – bet jei reikia originalų, reikia tai derinti iš anksto. Mes rekomenduojame visada prašyti dokumentų bent 24 valandas prieš pakrovimą, kad būtų laiko patikrinti, ar viskas tvarkinga.

7. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant iš Danijos į Lietuvą?

Ne, nes abi šalys yra ES. Tai reiškia laisvą prekių judėjimą be muito mokesčių ir be deklaracijų. Bet tai nereiškia, kad galima vežti bet ką. Yra prekių, kurios turi specialius reikalavimus – alkoholis, tabakas, ginklai, vaistai. Ir net jei nėra muito, PVM klausimai vis dar egzistuoja. Jei įmonė Lietuvoje perka prekes iš Danijos – ji turi sumokėti PVM Lietuvoje (arba atvirkščiai, priklausomai nuo situacijos). Tai buhalterinis klausimas, bet jis susijęs su pervežimu, nes dokumentuose turi būti teisingi PVM numeriai. Klaida čia gali reikšti, kad prekės „stringa" sistemoje, nors fiziškai jau Lietuvoje.

8. Ką daryti, jei siuntėjas Danijoje nesupranta lietuviškų reikalavimų?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Danai ne visada supranta, ko reikia Lietuvos pusėje, ir atvirkščiai. Mes paprastai tarpininkaujame – paaiškiname siuntėjui, kokie dokumentai reikalingi, ir padedame juos paruošti. Kartais užtenka vieno skambučio, kartais reikia keleto el. laiškų. Yra buvę atvejų, kai siuntėjas atsisakė pildyti kažkokį dokumentą, nes „Danijoje to nereikia". Tada tenka aiškinti, kad nors Danijoje nereikia, Lietuvoje reikia, ir be to krovinys negalės būti priimtas. Tai užima laiko, bet geriau išspręsti prieš pakrovimą, nei tada, kai krovinys jau kelyje.

9. Ar reikalingas prekių kilmės sertifikatas?

Paprastai ne, jei prekės yra ES pagamintos. Bet yra išimčių. Jei prekės yra skirtos eksportui iš Lietuvos į trečiąją šalį – tada gali prireikti. Arba jei yra specialūs reikalavimai pagal sutartis – pavyzdžiui, viešieji pirkimai, kur reikalaujama įrodyti prekių kilmę. Taip pat kai kurios prekių kategorijos – tekstilė, maistas – gali reikalauti kilmės dokumentų net ES viduje. Bet tai išimtys, ne taisyklė. Jei nežinote, ar jums reikia – pasitarkite su muitinės tarpininku arba tiesiogiai su mumis. Geriau paklausti ir sužinoti, kad nereikia, negu neklausti ir vėliau turėti problemų.

10. Kaip teisingai užpildyti CMR važtaraštį?

CMR turi būti užpildytas aiškiai ir be klaidų. Pirmas laukelis – siuntėjo duomenys (kas siunčia). Antras – gavėjo duodenys (kas gauna). Trečias – pristatymo vieta. Tada – prekių aprašymas, kiekis, svoris, tūris. Svarbu nurodyti pakavimo tipą – dėžės, padėklai, ritės ir t.t. Dar reikia nurodyti, kas moka už pervežimą – siuntėjas, gavėjas ar trečioji šalis. Ir pabaigoje – datos, parašai, antspaudai. Vienas dažniausių klaidų – neteisingas adresas. Yra buvę, kad vairuotojas važiavo į neteisingą vietą, nes CMR buvo parašyta kita gatvė. Skamba juokingai, bet kai tai nutinka penktadienio vakarą – niekam nejuokinga.

Laikas – krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

11. Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Paprastai 2–3 dienos, lygiai taip pat kaip ir į kitą pusę. Maršrutas tas pats – tik kryptis atvirkščia. Jei krovinys pakraunamas pirmadienį Kopenhagoje – trečiadienį arba ketvirtadienį jis jau Lietuvoje. Bet tai priklauso nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti. Vilnius, Kaunas – greičiau. Mažesni miestai – gali užtrukti papildomą dieną, nes reikia perkrauti arba naudoti mažesnį transportą. Dar vienas faktorius – keltas. Jei važiuojama per Švediją (Helsborgas–Helsingborgas arba Frederikshavnas–Geteborgas), kelto laukimas gali pridėti kelias valandas. Ypač jei eilės – vasarą jos būna ilgos.

12. Ar galima paspartinti pervežimą?

Galima, bet tai kainuoja. Ekspresas reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai, be tarpinių sustojimų, ir vairuotojai keičiasi arba važiuoja be poilsio (kas, tiesa, nėra legalu pagal ES reglamentus, bet kartais daroma su dviem vairuotojais). Toks pervežimas gali sutrumpinti laiką iki 24–30 valandų. Bet kaina bus 50–100% didesnė. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Jei gamykla stovi, nes trūksta detalių – verta. Jei tai paprasta siunta, kurios niekas neskuba – neverta. Mes visada klausiame kliento, ar tikrai reikia ekspreso, ar tiesiog jis nežino, kad įprastas pervežimas užtruks tik porą dienų.

13. Kaip planuoti pervežimą, kad išvengti vėlavimų?

Pirmas dalykas – neužsakyti paskutinę dieną. Jei žinote, kad krovinys turi būti Lietuvoje penktadienį, užsakykite antradienį, ne ketvirtadienį. Antras – patvirtinkite su siuntėju Danijoje, kad krovinys bus paruoštas pakrovimui. Dažniausia vėlavimo priežastis – siuntėjas nespėja supakuoti arba nėra vietoje, kai vairuotojas atvyksta. Trečias – pasirūpinkite dokumentais iš anksto. Jei vairuotojas turi laukti, kol kažkas atsiųs trūkstamą dokumentą – tai vėlavimas. Ketvirtas – būkite pasiekiami. Jei vežėjas skambina dėl kažko, o jūs neatsiliepiate – laikas eina. Penktas – turėkite planą B. Jei kažkas nutinka, žinokite, ką darysite.

14. Ar savaitgaliais galima pakrauti Kopenhagoje?

Priklauso nuo siuntėjo. Kai kurios įmonės dirba šeštadieniais, ypač dideli sandėliai ir logistikos centrai. Bet dauguma smulkesnių įmonių – ne. Sekmadienį beveik niekas nedirba. Todėl, jei planuojate pakrovimą savaitgalį – patvirtinkite tai su siuntėju iš anksto. Yra buvę, kad vairuotojas atvažiavo šeštadienį, o sandėlis užrakintas. Tada jis skambina mums, mes skambiname siuntėjui, siuntėjas sako „ai, pamiršau pasakyti, kad mes nedirbame šeštadieniais". Ir vairuotojas stovi Kopenhagoje be darbo, o laikas eina. Todėl visada patvirtinkite ne tik datą, bet ir valandą, ir ar tikrai bus kas nors vietoje.

15. Kaip sekti krovinį grįžtamuoju reisu?

Taip pat, kaip ir bet kurį kitą krovinį. Jei vežėjas turi sekimo sistemą – gaunate nuorodą arba kodą, ir matote, kur yra jūsų krovinys. Bet, kaip jau minėjau anksčiau, ne visada tai veikia realiu laiku. Ypač grįžtamaisiais reisais – kartais vairuotojai mažiau dėmesio skiria atnaujinimams, nes jie jau „grįžta namo" ir galvoja, kad mažiau svarbu. Mes stengiamės to išvengti, bet pasitaiko. Jei jums labai svarbu žinoti tikslią vietą – prašykite tiesioginio kontakto su vairuotoju. Arba skambinkite mums – mes visada žinome, kur yra mūsų mašinos.

Pakavimas – krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

16. Kas atsako už pakavimą – siuntėjas ar vežėjas?

Pagal taisykles – siuntėjas. Vežėjas atsako už transportavimą, bet ne už pakavimą. Jei krovinys buvo netinkamai supakuotas ir dėl to sugadintas – vežėjas gali atsisakyti atsakomybės. Todėl svarbu, kad siuntėjas Danijoje supakuotų krovinį tinkamai. Bet čia atsiranda problema – kartais siuntėjas nežino, kaip tinkamai supakuoti tarptautiniam pervežimui. Jis galvoja, kad užtenka įmesti į dėžę ir užklijuoti. Neužtenka. Ypač jei krovinys turi pravažiuoti tūkstančius kilometrų, per skirtingus kelius, su skirtingais vairuotojais. Mes visada rekomenduojame klientui paprašyti siuntėjo, kad jis supakuotų krovinį taip, lyg jis kristų iš metro aukščio. Skamba kraštutinai, bet tai geras testas.

17. Kokios medžiagos geriausiai tinka pakavimui?

Priklauso nuo krovinio. Standartinėms dėžėms – gofruotas kartonas, pakavimo plėvelė, kampų apsaugos. Stiklui ar keramikai – burbulinė plėvelė, putplastis, specialūs įdėklai. Baldams – pakavimo plėvelė, kartonas kampams, kartais mediniai rėmai. Elektronikai – antistatiniai maišeliai, putplastis, specialios dėžės. Metalui – paprastai užtenka plėvelės, bet jei yra aštrių briaunų – reikia jas uždengti, kad nesuplėšytų kitų krovinių. Svarbiausia taisyklė – krovinys turi išbūti stabilus visą kelionę. Jei jis juda dėžėje arba ant padėklo – kažkas nutiks. Gal ne šiandien, gal ne rytoj, bet anksčiau ar vėliau.

18. Ar galima naudoti senus padėklus?

Galima, bet rekomenduojame patikrinti jų būklę. Sulūžęs padėklas – tai rizika, kad krovinys nukris pakrovimo metu. Ir ne tik jūsų krovinys – jei padėklas lūžta, jis gali sugadinti ir kitus krovinius šalia. Be to, Danijoje yra griežtesni reikalavimai dėl medienos – IPPC standartas, kuris reikalauja, kad mediniai padėklai būtų termiškai apdoroti. Jei padėklas neturi atitinkamo ženklo – jis gali būti atmestas. Mes rekomenduojame naudoti EUR padėklus – jie yra standartiniai, tinkami visur, ir juos galima keisti. Taip, jie brangesni nei paprasti, bet jie patikimesni.

19. Kaip elgtis su jautriais kroviniais?

Jautrūs kroviniai – tai elektronika, stiklas, vaistai, maistas, meno kūriniai. Kiekvienas turi savo specifiką. Elektronika bijo drėgmės ir smūgių – reikia antistatinių pakuočių ir putų. Stiklas bijo vibracijos – reikia specialių rėmų, kurie neleidžia judėti. Vaistai dažnai reikalauja temperatūrinio režimo – nuo 2 iki 8 laipsnių. Maistas – taip pat temperatūra, bet dar ir galiojimo laikas. Meno kūriniai – specialios dėžės, draudimas, kartais net palyda. Svarbiausia – informuoti vežėją, kad krovinys yra jautrus. Jei jis nežino – jis elgsis su juo kaip su bet kokiu kitu kroviniu, ir tai gali baigtis blogai.

20. Ką daryti, jei krovinys netelpa į standartinį transportą?

Tada reikia specialaus transporto. Arba mažesnio (jei krovinys labai mažas ir reikia pristatyti į sunkiai pasiekiamą vietą), arba didesnio (jei krovinys labai didelis). Negabaritiniams kroviniams reikia specialių leidimų, maršruto planavimo, kartais palydos. Tai brangiau ir užtrunka ilgiau. Bet tai įmanoma. Mes turime partnerių, kurie specializuojasi negabaritiniuose pervežimuose, ir galime suorganizuoti. Svarbiausia – žinoti tikslius matmenis ir svorį iš anksto. Jei pasakote „maždaug 6 metrai", o realiai yra 6,5 – tai gali reikšti, kad reikia visiškai kitokio leidimo. Tikslumas čia labai svarbu.

Atsakomybė – krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

21. Kas nutinka, jei krovinys dingsta?

Tai labai retas atvejis, bet jis nutinka. Krovinys gali dingti dėl vagystės, dėl to, kad buvo pakrautas į neteisingą mašiną, arba dėl dokumentų klaidos. Jei taip nutinka – pirmas žingsnis yra susisiekti su vežėju ir pradėti paiešką. Dauguma atvejų krovinys randamas – jis tiesiog buvo nukreiptas į neteisingą vietą. Bet jei krovinys tikrai dingsta – vežėjas atsako pagal CMR konvenciją. Tai reiškia, kad jis turi kompensuoti vertę, bet tik iki tam tikros ribos (8,33 SDR/kg). Jei krovinys vertingesnis – reikia papildomo draudimo. Mes turime tik vieną atvejį per visą savo istoriją, kai krovinys dingo visiškai – ir tai buvo dėl vagystės iš stovėjimo aikštelės.

22. Kaip pateikti pretenziją dėl sugadinto krovinio?

Raštu. Pirmas žingsnis – pranešti vežėjui per 7 dienas nuo pristatymo (jei pažeidimai matomi) arba per 21 dieną (jei paslėpti). Antras – pateikti dokumentus: nuotraukas, CMR kopiją, sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta krovinio vertė. Trečias – aprašyti, kas tiksliai sugadinta ir kokia žala. Ketvirtas – palaukti atsakymo. Vežėjas turi 30 dienų atsakyti. Jei sutinka – kompensuoja. Jei ne – galite kreiptis į draudimą arba teismą. Bet dažniausiai rimti vežėjai problemų nekelia – jie turi draudimą ir nori išlaikyti gerą vardą. Konfliktai kyla tada, kai dokumentai netvarkingi arba kai abi pusės skirtingai vertina situaciją.

23. Ar vežėjas atsako už vėlavimą?

Priklauso nuo priežasties. Jei vėluojama dėl vežėjo kaltės – gedimas, vairuotojo klaida, neteisingas maršrutas – taip, vežėjas atsako. Bet kompensacija už vėlavimą yra ribota – paprastai ne daugiau nei pervežimo kaina. Ir tai tik tuo atveju, jei galite įrodyti, kad dėl vėlavimo patyrėte realią žalą. Jei tiesiog gavote krovinį diena vėliau, bet niekas nenukentėjo – kompensacijos tikėtis sunku. Jei dėl vėlavimo sustojo gamykla ir praradote 10 tūkstančių eurų – situacija kita. Bet tada reikia įrodymų. Todėl visada dokumentuokite viską – datas, laikus, komunikaciją.

24. Kokia draudimo suma rekomenduojama?

Priklauso nuo krovinio vertės. Standartinis CMR draudimas dengia apie 10 eurų už kilogramą. Jei jūsų krovinys sveria 1000 kg ir vertas 5000 eurų – užtenka. Bet jei jis sveria 1000 kg ir vertas 50 000 eurų – neužtenka. Papildomas draudimas kainuoja 0,3–0,5% nuo vertės, ir mes visada rekomenduojame jį, ypač brangiems kroviniams. Yra buvę atvejų, kai klientas sako „man nereikia draudimo, nieko nenutiks", o paskui nutinka. Ir tada jis kaltina vežėją, o vežėjas sako „aš turiu draudimą iki 10 tūkstančių, o jūsų krovinys vertas 30". Geriau mokėti keliasdešimt eurų už draudimą, nei prarasti tūkstančius.

Specifika – krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

25. Ką daryti, jei krovinys turi būti pristatytas į kelias vietas Lietuvoje?

Tai vadinama daugiaadresiu pristatymu, ir tai įmanoma. Bet tai kainuoja papildomai, nes kiekvienas papildomas sustojimas reiškia papildomą laiką ir degalus. Mes paprastai skaičiuojame fiksuotą mokestį už kiekvieną papildomą adresą – nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo atstumo tarp adresų. Svarbu iš anksto nurodyti visus adresus ir pageidaujamą pristatymo tvarką. Kartais logiškiau pristatyti viena tvarka, kartais kita – priklauso nuo geografijos. Pavyzdžiui, jei vienas adresas Vilniuje, kitas Kaune, trečias Klaipėdoje – logiška važiuoti Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ne atvirkščiai.

26. Ar galima vežti pavojingus krovinius šiuo maršrutu?

Galima, bet reikia specialaus pasiruošimo. Pavojingi kroviniai (ADR klasės) reikalauja specialaus transporto, specialių dokumentų, specialiai apmokyto vairuotojo. Ne kiekvienas vežėjas gali vežti ADR krovinius – reikia atitinkamų licencijų. Be to, yra maršruto apribojimai – kai kurie keliai draudžiami pavojingiems kroviniams, ypač per miestus. Kopenhaga turi savo apribojimus, ir tai gali reikšti, kad reikia aplinkinio kelio. Visa tai didina kainą ir laiką. Jei vežate nedidelį kiekį pavojingų medžiagų – galbūt galima pagal išimtis (riboti kiekiai), bet tai reikia tikrinti atskirai. Mes patys nevežame ADR, bet turime partnerių, kurie tai daro.

Krovinių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą yra kasdienis procesas, kuris, atrodytų, turėtų būti paprastas. Ir iš tiesų – daugeliu atvejų jis toks ir yra. Bet kai pradedi gilintis, supranti, kad yra daug detalių, kurios gali sugadinti visą procesą. Dokumentai, pakavimas, laiko planavimas, komunikacija – viskas turi veikti kartu. Mes dirbame šiame maršrute kasdien, ir kiekviena diena atneša kažką naujo. Kartais tai malonūs netikėtumai, kartais ne. Bet svarbiausia – kad krovinys pasiektų Lietuvą laiku ir saugiai. Jei turite klausimų – klauskite. Mes čia tam, kad padėtume.