Krovinių pervežimai iš Danijos – vežame kiekvieną dieną

Krovinių pervežimai iš Danijos į Lietuvą yra ne mažiau paklausūs nei vežimas priešinga kryptimi. Danija – stipri pramoninė valstybė su išvystyta maisto pramone, farmacijos sektoriumi, technologijų įmonėmis ir, žinoma, garsiąja žemės ūkio produkcija. Lietuvos įmonės importuoja iš Danijos viską – nuo pieno produktų ir mėsos iki pramoninių komponentų ir medicinos įrangos. Aš pats pastebėjau, kad pastaraisiais metais ypač išaugo elektronikos ir automobilių dalių srautas. Šiandien atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie pervežimus iš Danijos – kadangi tai specifinė kryptis, yra keletas niuansų, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Kainos – krovinių pervežimai iš Danijos

1. Kiek kainuoja krovinių pervežimas iš Danijos į Lietuvą?

Kainos struktūra panaši kaip ir vežant į Daniją, bet yra keletas skirtumų. Pilno vilkiko pervežimas iš Kopenhagos ar Aarhuso į Vilnių paprastai kainuoja 1300-1900 eurų – šiek tiek daugiau nei priešinga kryptimi, nes grįžtamasis maršrutas ne visada pilnai užpildytas. Daliniai kroviniai skaičiuojami pagal tą patį principą – užimama erdvė plius svoris. Mažos siuntos iš Danijos gali kainuoti nuo 120 eurų, priklausomai nuo svorio ir skubumo. Dar reikia atsižvelgti į tai, kad Danijoje darbo jėga brangesnė – tai atsispindi pakrovimo ir kitų paslaugų kainose. (Kartais klientai nustemba, kad pakrovimas Kopenhagoje kainuoja dvigubai nei Vilniuje – taip jau yra.)

2. Kodėl kartais grįžtamasis reisas brangesnis?

Logistikoje egzistuoja tokia sąvoka kaip „balansas" – vežėjas nori, kad vilkikas būtų užimtas į abi puses. Jei daugiau krovinių vežama iš Lietuvos į Daniją nei atgal, grįžtamasis reisas gali būti brangesnis, nes vežėjas turi kompensuoti prastovą. Kita vertus, kartais būna atvirkščiai – sezoninio importo metu grįžtamasis reisas gali būti pigesnis, nes vežėjai konkuruoja dėl krovinių. Šiuo metu situacija gana subalansuota, bet visada verta palyginti kelių vežėjų pasiūlymus. Ir dar – jei galite lanksčiai keisti datą, galite sutaupyti, nes vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą užpildydamas tuščią vietą.

3. Ar taikomi papildomi mokesčiai iš Danijos pusės?

Danijoje yra kelių mokesčių sistema – vadinamasis „BroBizz" arba „PayByPlate" elektroninė rinkliava sunkvežimiams. Tai nėra labai didelė suma, bet ji įtraukiama į transporto kainą. Be to, jei krovinys kraunamas ne standartinėmis valandomis (pvz., anksti ryte ar vėlai vakare), Danijos sandėliai gali taikyti papildomus mokesčius. Dar yra toks dalykas kaip „waiting time" – jei kroviniui paruošti prireikia ilgiau nei sutarta, vežėjas skaičiuoja laukimo valandas. (Danai yra punktualūs, ir jie to paties tikisi iš kitų – jei sutarėte 9 valandą ryto, geriau būkite pasiruošę.)

4. Kaip sutaupyti vežant krovinius iš Danijos?

Yra keletas būdų. Pirma – planuoti iš anksto ir užsakyti bent savaitę prieš. Antra – konsoliduoti krovinius – jei turite kelias mažas siuntas iš skirtingų tiekėjų, galite jas sujungti į vieną didesnį krovinį ir taip sumažinti vieneto kainą. Trečia – lanksčios datos – jei nesate pririšti prie konkrečios dienos, vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą. Ketvirta – pastovūs santykiai su vežėju – jei vežate reguliariai, galite derėtis dėl nuolaidų. Penkta – rinktis dalinį krovinį vietoj pilno, jei turite mažiau prekių. Maži dalykai, bet sudėjus – skirtumas gali būti reikšmingas.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, ir netgi reikia. Ypač jei vežate reguliariai arba didelius kiekius. Bet derėtis reikia protingai – ne „padarykite pigiau", o „mes vežame X kartų per mėnesį, kokią kainą galite pasiūlyti?". Vežėjai vertina pastovius klientus ir dažnai sutinka su nuolaidomis. Tačiau nereikia spausti per daug – jei kaina per maža, vežėjas gali sutaupyti ant kitų dalykų (pavyzdžiui, draudimo arba vairuotojų poilsio), kas galiausiai gali kainuoti brangiau. Sveika kaina yra tokia, kuri tenkina abi puses. (Išmokau tai per daugelį metų – pigiausias pasiūlymas ne visada būna geriausias.)

Terminai – krovinių pervežimai iš Danijos

6. Kiek trunka krovinių pristatymas iš Danijos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir priešinga kryptimi – 2-4 darbo dienos pilnam vilkikui, 3-5 dienos daliniam kroviniui. Maršrutas iš Kopenhagos į Vilnių – apie 1200 km, ką galima įveikti per 2 dienas, jei vairuotojas važiuoja pagal tachografo reikalavimus. Bet reikia pridėti pakrovimo laiką (kartais pusė dienos, jei kelių tiekėjų krovinius reikia surinkti) ir iškrovimą Lietuvoje. Jei krovinys vežamas keltu per Švediją, terminas pailgėja dar 1-2 dienomis. Skubūs pervežimai – galima ir per 24-48 valandas, bet kaina žymiai aukštesnė. Reali praktika rodo, kad geriausia planuoti 4-5 dienas – taip turėsite rezervą nenumatytiems atvejams.

7. Kas dažniausiai sukelia vėlavimus vežant iš Danijos?

Dažniausios priežastys – pakrovimo vėlavimas Danijoje (tiekėjas nespėjo paruošti krovinio), eismo sąlygos (ypač žiemą Vokietijos šiaurėje), ir kartais muitinės patikrinimai (nors ES viduje jų beveik nebūna, bet pasitaiko). Dar viena dažna priežastis – dokumentų klaidos. Jei Danijos tiekėjas neteisingai užpildė sąskaitą arba CMR, gali tekti laukti, kol viskas bus ištaisyta. (Turėjome atvejį, kai Danijos įmonė nurodė neteisingą svorį – 500 kg vietoj 50 kg – ir vairuotojas atsisakė krauti, nes pagal dokumentus krovinys per sunkus jo leistinai apkrovai.) Mažos klaidos, bet gali kainuoti dieną ar dvi.

8. Ar galima gauti garantuotą pristatymo datą?

Kai kurie vežėjai siūlo „express" paslaugą su garantuota pristatymo data – bet už tai reikia mokėti papildomai. Standartinis vežimas tokios garantijos neturi – yra numatoma data, bet ji gali keistis dėl įvairių priežasčių. Jei jums reikia tikslaus termino (pavyzdžiui, prekės turi būti parduotuvėje tam tikrą dieną), geriau užsakyti express ir aiškiai tai nurodyti užsakyme. Kitas variantas – užsakyti iš anksto su atsargos laiku – taip net ir esant nedideliems vėlavimams, spėsite. Logistikoje garantijos retai būna 100 procentų – bet galima sumažinti riziką.

9. Kada geriausia užsakyti pervežimą iš Danijos?

Jei galite rinktis – pirmadienis arba antradienis yra geriausios dienos užsakyti pervežimą. Taip vežėjas turi pakankamai laiko suplanuoti maršrutą ir surinkti krovinius. Penktadienio popietės užsakymai dažnai būna problematiški – vežėjai jau būna suplanavę savaitgalį, ir gali tekti laukti iki pirmadienio. Be to, sezoniniai svyravimai svarbūs – prieš Kalėdas arba prieš vasaros atostogas užsakyti reikia gerokai iš anksto. (Vieną gruodį klientas paskambino 20 dieną ir norėjo, kad 23 dieną krovinys būtų Lietuvoje – teko nusivilti, nes visi vežėjai buvo išparduoti kaip šilti pyragaičiai.)

10. Ar savaitgaliais galima pakrauti Danijoje?

Dauguma Danijos sandėlių ir gamyklų dirba pirmadienį–penktadienį. Savaitgalinio pakrovimo galimybė egzistuoja, bet ji ribota ir brangesnė. Kai kurie dideli logistikos centrai dirba šeštadieniais ryte, bet sekmadienis – beveik visada laisva diena. Jei reikia savaitgalinio pakrovimo, reikia tartis iš anksto ir būti pasiruošiam sumokėti 25-50 procentų daugiau. Be to, ne visi vežėjai nori dirbti savaitgaliais – tai priklauso nuo įmonės politikos ir vairuotojų darbo grafiko. Geriausias patarimas – planuoti pakrovimą darbo dienomis.

Dokumentai – krovinių pervežimai iš Danijos

11. Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinį iš Danijos?

Tas pats pagrindinis rinkinys – CMR važtaraštis, sąskaita faktūra (invoice) ir pakuočių lapas (packing list). Bet vežant iš Danijos, svarbu atkreipti dėmesį, kad sąskaitoje būtų nurodyta prekių kilmės šalis – tai reikalinga muitinės tikslais. Jei tai maisto produktai, gali reikėti sveikatos pažymėjimų arba veterinarinių sertifikatų. Farmacijos prekėms – specialių leidimų. Elektronikai – CE ženklinimo dokumentų. Kiekviena prekių kategorija turi savo reikalavimus, ir Danijos tiekėjai paprastai yra labai tvarkingi su dokumentais – bet visada patikrinkite prieš vežant, nes klaidos keliauja kartu su kroviniu.

12. Ar reikia EORI numerio vežant iš Danijos?

Jei vežate prekes tarp ES šalių, EORI numerio paprastai nereikia – jis reikalingas tik importuojant ar eksportuojant iš ES. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, jei Danijos tiekėjas siunčia prekes iš trečiųjų šalių (pvz., Kinijos) per Daniją į Lietuvą, gali būti reikalingas T1 dokumentas ir EORI. Taip pat kai kurie Lietuvos importuotojai prašo EORI dėl savo vidaus apskaitos – tai jų reikalas. Jei nežinote, ar jums reikia EORI – pasitarkite su muitinės tarpininku arba logistikos įmone. Geriau išsiaiškinti iš anksto nei vėliau aiškintis.

13. Kaip tvarkomi akciziniai mokesčiai vežant iš Danijos?

Akcinės prekės (alkoholis, tabakas, degalai) turi specialų režimą – jų transportavimui reikalingas elektroninis administracinis dokumentas (e-AD) EMCS sistemoje. Tai reiškia, kad ne bet kas gali vežti akcizines prekes – reikia būti registruotam akcizų mokėtoju arba turėti leidimą. Be to, akcizai turi būti sumokėti paskirties šalyje – Lietuvoje. Tai sudėtinga sritis, ir aš jos neliesiu per daug – jei vežate akcizines prekes, būtinai pasitarkite su specialistu. (Vieną kartą bandėme vežti alų be tinkamų dokumentų – baigėsi tuo, kad krovinys buvo sulaikytas, o klientas gavo baudą.)

14. Kaip teisingai užpildyti CMR vežant iš Danijos?

CMR pildymo principai tie patys, bet yra keletas specifinių dalykų. 1 langelyje (siuntėjas) – Danijos tiekėjo duomenys. 2 langelyje (gavėjas) – Lietuvos gavėjo duomenys. 4 langelyje (pakrovimo vieta ir data) – Danijos adresas ir faktinė pakrovimo data. 5 langelyje (pridėti dokumentai) – sąskaitos numeris, pakuočių lapas. 6-8 langeliuose – prekių aprašymas, kiekiai, svoriai. 21 langelyje (vieta ir data) – kur ir kada CMR buvo užpildytas. Svarbu, kad visi duomenys atitiktų sąskaitą faktūrą – priešingu atveju gali kilti klausimų. Ir dar – CMR turi būti pasirašytas tiek siuntėjo, tiek vežėjo.

15. Ką daryti, jei Danijos tiekėjas atsisako pildyti CMR?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Pagal CMR konvenciją, važtaraštį pildo siuntėjas (arba vežėjas siuntėjo prašymu). Jei Danijos tiekėjas atsisako, galite paprašyti, kad tai padarytų vežėjas – bet tada reikia perduoti visus reikiamus duomenis. Kartais tiekėjai atsisako, nes nežino, kaip pildyti – tada galite pasiūlyti pagalbą arba atsiųsti pavyzdį. Jei visiškai atsisako – tai raudona vėliava, nes be CMR legaliai vežti negalima. (Būna, kad mažos Danijos įmonės pirmą kartą siunčia krovinį į užsienį ir tiesiog nežino procedūrų – tada kantrybė ir paaiškinimai padeda.)

Pakavimas – krovinių pervežimai iš Danijos

16. Ar Danijos tiekėjai tinkamai pakuotų krovinius?

Danai paprastai yra labai tvarkingi su pakavimu – jie mėgsta tvarką ir preciziškumą. Bet tai nereiškia, kad viskas visada tobula. Yra tekę gauti krovinių, kurie buvo supakuoti gerai, bet netinkamai pažymėti – be trapių prekių ženklų arba be krypties rodyklių. Dar viena problema – kartais Danijos tiekėjai naudoja per didelius pakavimus, kas reiškia, kad mokate už tuščią erdvę. Rekomenduoju iš anksto aptarti pakavimo reikalavimus su tiekėju – ypač jei vežate trapias arba brangias prekes. Ir visada paprašykite nuotraukų prieš išsiunčiant – taip galite įvertinti, ar pakavimas tinkamas.

17. Kaip vežti temperatūrai jautrias prekes iš Danijos?

Danija yra didelė maisto produktų eksportuotoja – pieno produktai, mėsa, žuvis – ir šioms prekėms būtinas temperatūrinis režimas. Tam naudojami refrižeratoriai arba izoterminės priekabos. Svarbu nurodyti reikiamą temperatūrą užsakyme – pavyzdžiui, +2°C – +4°C šviežioms prekėms arba -18°C šaldytoms. Temperatūra turi būti kontroliuojama viso vežimo metu, ir vežėjas turi pateikti temperatūros įrašą (temperature log) pristatymo metu. Be to, pakrovimas turi būti greitas – kad krovinys nespėtų sušilti. (Vieną kartą refrižeratorius sugedo pakeliui – laimei, tai nutiko tik paskutinę valandą prieš pristatymą, ir krovinys išgelbėtas. Bet tai parodo, kodėl svarbu rinktis patikimą vežėją.)

18. Ar galima vežti gyvūnus ar gyvūninius produktus iš Danijos?

Gyvūnų vežimas – tai visiškai kita sritis su savo taisyklėmis. Gyvūniniai produktai (mėsa, pienas, žuvis) gali būti vežami, bet turi atitikti veterinarinius reikalavimus – sveikatos pažymėjimai, temperatūrinis režimas, tinkamas pakavimas. Gyvų gyvūnų vežimas – labai specializuotas dalykas, reikalaujantis leidimų, specialaus transporto ir griežtų laikymo sąlygų. Jei vežate gyvūninius produktus iš Danijos, būtinai pasitarkite su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba – jie gali pasakyti, kokie reikalavimai taikomi. Negaliu čia pateikti visų detalių, nes tai per plati tema – bet svarbiausia – nesiimti to be specialistų pagalbos.

Transportas – krovinių pervežimai iš Danijos

19. Koks transportas optimalus vežant iš Danijos?

Priklauso nuo krovinio tipo. Standartinėms prekėms – tentiniai vilkikai (tautlineris). Maisto produktams – refrižeratorius arba izoterminė priekaba. Stambiagabaričiams kroviniams – atvira platforma. Mažoms, skubioms siuntoms – furgonas arba autobusas. Dar yra intermodalinis transportas – keltas + vilkikas – kuris gali būti ekonomiškesnis ilgesnėms distancijoms. Pavyzdžiui, iš Šiaurės Danijos galima plaukti keltu į Švediją, tada važiuoti per Švediją ir keltu iš Karlshamno į Klaipėdą. Tai ilgiau, bet kartais pigiau. Pasirinkimas priklauso nuo prioriteto – greitis ar kaina.

20. Ar galima vežti krovinį iš Danijos be vilkiko – mažesniu transportu?

Taip, yra toks variantas – vadinamieji „sprinteriai" arba didesni furgonai (3,5-7,5 tonos). Jie tinkami mažesniems kroviniams, kuriems nereikia pilno vilkiko. Privalumas – greitesnis pristatymas (furgonas gali važiuoti greičiau ir be tachografo apribojimų iki tam tikro svorio). Trūkumas – brangesnis už toną/km, bet bendra kaina mažesnė, jei krovinys nedidelis. Furgonai populiari siuntoms iki 10-15 kubinių metrų. (Vienas klientas reguliariai siunčia medicinos įrangą iš Aarhuso – naudoja furgoną, nes greičiau, o įranga jautri ir negali ilgai keliauti.)

21. Ką daryti, jei krovinys per didelis standartiniam transportui?

Negabaritiniams kroviniams reikia specialaus transporto – low loaderio arba atviros platformos su tinkamu aukščiu. Be to, reikia gauti leidimą vežti negabaritinį krovinį – tiek Danijoje, tiek kiekvienoje tranzito šalyje. Maršrutas turi būti suderintas su kelių tarnybomis – kartais reikia lydinčio automobilio arba net laikino eismo uždarymo. Kaina? Žymiai didesnė – gali būti 3-5 kartus brangiau nei standartinis vežimas. Bet jei reikia – reikia. Svarbu pradėti planuoti kuo anksčiau, nes leidimų gavimas gali užtrukti savaitę ar dvi.

Išvada

Krovinių pervežimai iš Danijos – įprastas procesas, bet reikalaujantis dėmesio detalėms. Svarbiausia – patikimas vežėjas, aiškūs dokumentai, tinkamas pakavimas ir realistiški lūkesčiai dėl terminų. Kainos priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl verta investuoti laiko į planavimą ir pasiūlymų palyginimą. Jei vežate reguliariai, užmegzkite ilgalaikius santykius su vežėju – tai atsiperka tiek kaina, tiek pasitikėjimu. Sėkmės jūsų importo reikaluose.