Kroviniai iš Danijos, Vežame kiekvieną dieną

Vežame krovinius iš Danijos į Lietuvą kiekvieną dieną – tai vienas iš mūsų stabiliausių maršrutų. Danija yra svarbi šalis Lietuvos prekybos partnerių sąraše – importuojame baldus, maisto produktus, elektros įrangą, pramonės prekes. Plius, didžiulė lietuvių bendruomenė Danijoje siunčia siuntas namo – kartais tai baldai, kartais daiktai, kartais dovanos. Mūsų mašinos sukasi tarp Danijos ir Lietuvos be sustojimo, ir mes jau žinome kiekvieną kampą – nuo Kopenhagos iki mažiausio miestelio Jutlandijoje. Šiame straipsnyje atsakome į klausimus, kuriuos dažniausiai girdime apie krovinių gabenimą iš Danijos. Turėkite omenyje, kad visa mūsų patirtis remiasi realiais atvejais – ne teorija, o praktika iš kelių.

Importas – kroviniai iš Danijos į Lietuvą

Ką dažniausiai vežate iš Danijos į Lietuvą?

Visko po truputį – bet dažniausiai: baldus (ir naujus, ir padėvėtus), maisto produktus (sūrius, jūros gėrybes, mėsą), elektros įrangą, statybines medžiagas, chemijos produktus, automobilių dalis. Pastaruoju metu atsirado naujas srautas – Danijos įmonės perka Lietuvoje gamybines paslaugas, ir grąžina pusgaminius arba gatavus produktus atgal. Pavyzdžiui, viena Danijos baldų kompanija siunčia medžio ruošinius į Lietuvą, ten jie apdirbami, ir grąžinami atgal kaip gatavi baldai. Tai įdomus ciklas, ir mes jame dalyvaujame abiem kryptimis. Dar yra nemažas srautas padėvėtų baldų – lietuviai Danijoje perka „second hand" ir siunčia namo. Tai gana pelningas verslas.

Ar vežate maisto produktus iš Danijos?

Taip, ir tai vienas sudėtingesnių krovinių. Maistui reikia temperatūros režimo, veterinarinių sertifikatų, atitikties ES reikalavimams. Populiariausi maisto produktai: sūriai (Danija garsėja sūriais), jūros gėrybės (lašišos, krevetės), mėsos gaminiai, konditerija. Kartais vežame ir gyvūnų pašarą – tai taip pat griežtai kontroliuojama. Vienas klientas reguliariai siunčia Švedišką sūrį iš Danijos į Lietuvos parduotuves – mes jį vežame šaldytuvo mašinoje, su visais dokumentais. Vieną kartą buvo bėda – sūris buvo užsakytas +4°C, bet siuntėjas užmiršo pažymėti, ir mes vežėme -18°C. Rezultatas – sugadintas krovinys. Po to įvedėme papildomą patikrinimą: prieš krovimą visada patikriname temperatūros nurodymus dokumentuose.

Ar vežate padėvėtus daiktus iš Danijos?

Taip, labai dažnai. Danijoje „second hand" kultūra labai išvystyta – žmonės parduoda naudotus baldus, buitinę techniką, drabužius lietuviams, kurie turi verslą arba tiesiog nori sutaupyti. Mes vežame viską – nuo senovinių spintelų iki naudotų šaldytuvų. Iššūkis – padėvėti daiktai dažnai būna prastai supakuoti. O perpardavinėtojai Danijoje kartais tiesiog meta į mašiną be jokios priežiūros. Vieną kartą atvykome pakrauti padėvėtų baldų, viskas buvo sukrauta kaip malkos – be dėžių, be apvyniojimo, tik krūva. Vairuotojas pasiūlė padėti supakuoti, bet pardavėjas atsakė, kad „jo klientui nerūpi". Nuvežėme – pusė sulaužyta. Žinoma, jie skundėsi. Dabar prašome minimalaus pakavimo net padėvėtiems daiktams.

Ar yra draudžiamų prekių importuojant iš Danijos?

Šalių viduje ES nėra muitų, bet yra tam tikri apribojimai. Negalima importuoti narkotikų, ginklų be leidimo, padirbtų prekių, tam tikrų cheminių medžiagų be licencijos. Taip pat – kai kurie maisto produktai turi būti sertifikuoti (pvz., organiniai produktai turi turėti sertifikatą). Dar svarbu – alkoholis ir tabakas turi kiekių ribas asmeniniam naudojimui, nors tai labiau taikoma piliečiams, ne verslui. Iš esmės, jei vežate prekes verslui, reikia tik sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščio. Tačiau kartais pasitaiko, kad klientas bando kažką „prasmukti" – pvz., slėpti akcizines prekes be mokesčių. Mes to nedaro.

Ar padedate su muitinės procedūromis?

Visiškai ne – tam mes nespecializuojamės. Muitinės formalumai turi būti sutvarkyti prieš mums atvykstant arba jūsų muitinės tarpininko. Mes galime rekomenduoti partnerį, kuris tą gali padaryti, bet patys netvarkome. Tai labai svarbu: jei prekyboje tarp Lietuvos ir Danijos reikia kokių nors sertifikatų, leidimų ar deklaracijų – jie turi būti paruošti prieš krovinys pas mus. Pavyzdžiui, vienas kartą klientas vežė gyvūnų augintinių maistą, ir muitinėje (techniškai tai veterinarijai tikrina, bet principas tas pats) buvo sulaikytas – trūko veterinarinio sertifikato. Tai užtrukome papildomai 3 dienas. Mūsų metu vairuotojas laukė, o už prastovą – mokėkite.

Pakrovimas – kaip vyksta paėmimas iš Danijos

Kaip organizuojamas pakrovimas Danijoje?

Kai gauname užsakymą, suderiname su siuntėju Danijoje pakrovimo laiką ir vietą. Siuntėjas turi paruošti krovinį, dokumentus, ir būti vietoje nustatytu laiku. Mūsų vairuotojas atvyksta, susitinka su siuntėju, patikrina krovinį ir dokumentus, ir kraunama. Viskas turėtų užtrukti 1-3 valandas, priklausomai nuo krovinio dydžio. Tačiau kartais tenka palaukti – siuntėjas vėluoja, krovinys neparuoštas, arba reikia papildomų manipuliacijų (pvz., keltuvas neveikia). Vieną kartą važiavome į pakrovimą Odensos pakraštyje, ir ten paaiškėjo, kad siuntėjas atostogauja – jo pavaduotojas nežinojo, kur dokumentai. Stovėjome 4 valandas, kol jis visko ieškojo.

Ką daryti, jei siuntėjas Danijoje neatsiliepia?

Pirmas žingsnis – bandyti dar kartą. Gal žmogus susitikime, gal baterija išsikrovusi, gal pamiršo. Skambiname, rašome el. laišką. Antras žingsnis – susisiekti su užsakovu Lietuvoje ir prašyti jo susisiekti su siuntėju. Kartais yra tarpininkas, kuris gali padėti. Trečias žingsnis – jei niekas nepadeda, mes negalime laukti amžinai. Po tam tikro laiko (paprastai 2-3 valandos) mes išvykstame ir pranešame, kad pakrovimas negalėjo būti atliktas dėl siuntėjo kaltės. Tada skaičiuojame prastovą arba tuščią važiavimą. Tai brangu, ir tai ne mūsų kaltė. Todėl visada prašome: prieš užsakydami pas mus, patvirtinkite su siuntėju Danijoje, kad jis žino ir būs paruoštas.

Ar vairuotojas padeda krauti?

Paprastai siuntėjas arba gavėjas turi pasirūpinti pakrovimu/iškrovimu. Vairuotojas gali padėti, bet tai nėra jo pagrindinė pareiga. Vairuotojas yra vairuotojas, ne krovikas. Tačiau, būkime realistai – dažnai vairuotojas padeda, nes kitaip užtruktų amžinai. Ypač kai yra tik vienas sandėlio darbuotojas, arba krovinys per didelis vienam. Mes neimame papildomai už vairuotojo pagalbą, bet prašome nesitikėti, kad vienas vairuotojas iškraus 20 tonų. Jei reikia rimto fizinio darbo – užsakykite krovikus papildomai. Vienas vairuotojas pasakojo, kaip vieną kartą ir krovė, ir vairavo, ir dokumentus tvarkė – grįžo namo su nugaros skausmais. Nuo to laiko mes griežčiau ribojame.

Kaip patikrinti krovinį pakrovimo metu?

Vairuotojas turi vizualiai patikrinti krovinį – ar pakuotė tvarkinga, ar yra pažeidimų, ar svoris atitinka. Jei mato kažką įtartino – praneša. Tačiau mes negalime atidaryti kiekvienos dėžės ir patikrinti turinio – tai siuntėjo atsakomybė. Mes pasitikime dokumentais. Jei važtaraštyje parašyta, kad dėžėse yra baldai – mes vežame. Jei paaiškėja, kad buvo kažkas kita – tai nėra mūsų problema (bet gali būti teisinė problema). Svarbu – nufotografuoti krovinį pakrovimo metu. Tai gali būti svarbu vėliau, jei kils ginčas dėl krovinių kokybės ar kiekio. Mūsų vairuotojai turi išmaniuosius telefonus, ir jie visada fotografuoja – tai mūsų vidinė taisyklė.

Ar galima keisti pakrovimo vietą ar laiką po užsakymo?

Žinoma, bet kuo anksčiau praneškite. Jei mašina jau pakeliui – keitimai gali būti sunkūs ar neįmanomi. Pavyzdžiui, jei mašina jau Danijoje, ir jūs norite pakeisti pakrovimo miestą iš Kopenhagos į Aarhusą – tai gali būti 3-4 valandų papildomas važiavimas. Mes ne visada galim sureaguoti. Tačiau, jei pranešate bent 24 valandas prieš – dažniausiai pavyksta. Svarbu suprasti, kad pakeitimai gali turėti įtakos kainai. Jei maršrutas ilgėja – papildomi degalai, papildomas laikas. Mes sąžiningai perskaičiuosime. Vienas klientas pakeitė pakrovimo vietą 3 kartus – mes buvome kantrūs, bet sąskaitoje atsirado papildomos eilutės.

Rizikos ir problemos

Kokios rizikos vežant iš Danijos?

Keliai – tiesiog rizika. Transportas yra rizikinga sritis, ir niekas negali garantuoti, kad viskas bus sklandu. Didžiausios rizikos: eismo įvykiai, gedimai, vagystės, gamtos sąlygos, vėlavimai. Dar yra rizika, susijusi su dokumentais – klaidos važtaraštyje, trūkstami sertifikatai, neteisingi duomenys. Ir galiausiai – klientų rizika: gavėjas atsisako, siuntėjas vėluoja, mokėjimai delsia. Mes stengiamės visa tai minimizuoti, bet negalime eliminuoti visiškai. Prisimenu vieną situaciją: mašina važiavo iš Danijos, ir viduryje Vokietijos pranešė vairuotojas – „sustojo variklis, nežinau, kas nutiko". Tai buvo vidury nakties, vidury autostrados. Techninė pagalba atvyko po 8 valandų. Krovinys vėlavo 2 dienas. Tokių dalykų negali prognozuoti.

Ar yra draudimas nuo visų rizikų?

Mes turime transporto draudimą, CMR draudimą, ir krovinio draudimą. Bet draudimas nėra stebuklingas skydas – jis turi išimčių, ribas ir procedūras. Pavyzdžiui, jei krovinys sugadinamas dėl netinkamo pakavimo – draudimas gali atsisakyti mokėti. Jei praleidote pranešimo terminą – draudimas gali atsisakyti. Jei krovinys nebuvo tinkamai deklaruotas – draudimas gali atsisakyti. Todėl draudimas yra tinklas, bet ne saugumo garantas. Svarbiausia – riziką sumažinti prevencija: tinkamas pakavimas, tiksli dokumentacija, komunikacija. Mes savo ruožtu investuojame į mašinų priežiūrą, vairuotojų mokymus, ir procesų optimizavimą.

Ką daryti, jei krovinys pavagiamas?

Iš karto – policija. Tada – mes. Turime dokumentuoti vagystę, pranešti draudimui, ir pradėti procesą. Mes turime stebėjimo kameras mašinose (ne visose, bet pagrindinėse), ir GPS sekimą. Tai padeda ieškant. Bet vagystės krovinių yra gana retos – dažniau pavagiami degalai ar mašinos dalys. Vieną kartą Danijoje pavogė padangas nuo priekabos – stovėjome aikštelėje naktį, o ryte – keturios padangos dingo. Tai ne krovinys, bet vis tiek nemalonu. Policija Danijoje sureagavo greitai, bet padangų nerado. Tokių atvejų draudimas padengia, bet reikia greito reagavimo.

Ar vežate pavojingus krovinius iš Danijos?

Taip, su tinkamomis priemonėmis. Dažnai iš Danijos vežame chemijos produktus – dažus, lakus, valymo priemones. Tai ADR kroviniai, ir reikalaujama specialaus transporto, dokumentų, žymų. Ne visos mūsų mašinos tinka ADR – turime specializuotas. Prieš vežant būtinai praneškite, kad krovinys pavojingas – mes nustatysime, ar galime imti, kokios reikalingos priemonės. Vienas kartas buvo, kad klientas užsisakė paprastą vežimą, o paskui paaiškėjo, kad dėžėse yra degios medžiagos – mes atsisakėme vežti. Negalima taip elgtis – pavojingi kroviniai turi būti deklaruoti iš anksto. Priešingu atveju kyla pavojus vairuotojui, kitiems eismo dalyviams, ir aplinkai.

Kaip elgtis, jei mano krovinys sugadinamas?

Pirmas žingsnis – nufotografuoti viską. Antras – padaryti pastabas važtaraštyje (arba gavimo dokumente). Trečias – pranešti mums kuo greičiau. Mes tada perduodame draudimui. Svarbu – laikytis terminų: CMR konvencija suteikia tam tikrą laiką pretenzijai. Jei pavėluojate – prarandate teisę į kompensaciją. Taip pat svarbu – išsaugoti sugadintą krovinį (ar jo likučius), kol draudimas išnagrinėja pretenziją. Kartais draudimas nori patikrinti sugadintą krovinį fiziškai. Vienas gaudėjas išmetė sugadintą prekę, o paskui prašė kompensacijos – draudime atsisakė, nes nebuvo įrodymų.