Kaunas Danija kroviniai, Vežame kiekvieną dieną

Kaunas yra strategiškai patogi vieta krovinių vežimui į Daniją – miestas Lietuvos viduryje, su puikiais kelių jungčių visomis kryptimis. Iš Kauno iki Klaipėdos uosto – apie 200 km, iki Vilniaus – 100 km, ir svarbiausia – tiesioginis kelias per Lenkiją link Vakarų Europos. Mūsų kompanija turi partnerių Kaune, su kuriais dirbame kasdien. Nei viena diena nepraeina be kažkokio krovinių judėjimo iš Kauno į Daniją ar atgal. Daugiausiai vežame baldų, metalo gaminių, plastiko, elektros komponentų. Kauno pramonės rajonuose yra daug įmonių, kurios eksportuoja į Skandinaviją, ir mes esame tarpininkas tarp jų ir jų klientų. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos girdime iš Kauno regiono klientų. Kai kurie klausimai kartojasi – tai ženklas, kad žmonėms reikia aiškumo.

Regionas – Kauno privalumai krovinių vežimui

Kodėl Kaunas yra gera vieta krovinių vežimui?

Kaunas turi keletą privalumų. Pirma – geografinė padėtis. Miestas yra Lietuvos centre, todėl logistika paprastesnė tiek iš kitų Lietuvos regionų, tiek į uostą. Antra – Kaunas turi didelį pramonės sektorių – metalo apdirbimas, baldų gamyba, plastikai, maisto pramonė. Tai sukuria pastovų krovinių srautą. Trečia – Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) pritraukia užsienio investicijų, ir daugelis ten esančių įmonių dirba su Skandinavijos rinka. Ketvirta – gera transporto infrastruktūra. Kaunas turi krovinių terminalą, geležinkelio jungtis, ir yra netoli nuo tarptautinio Vilniaus oro uosto. Visa tai padaro Kauną patraukliu punktu tarptautiniam krovinių vežimui.

Kaip greitai galite paimti krovinį iš Kauno?

Paprastai per 24 valandas. Jei turime laisvą mašiną – galime paimti tą pačią dieną. Dažniausiai, jei užsakote iki vidurdienio, kitą rytą mašina jau pas jus. Tačiau tai priklauso nuo to, ar turime mašinų maršrute. Vasarą, kai daug užsakymų, kartais tenka palaukti 2-3 dienas. Reguliarūs klientai turi pranašumą – mes jiems rezervuojame laiką iš anksto. Vienas didelis gamintojas Kaune turi fiksuotą grafiką: kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį paimame krovinį. Jis niekada nerimauja dėl laisvų mašinų – mes jį suplanavome metams į priekį. Tiems, kurie kreipiasi pirmą kartą, prašome atlaidumo – kartais reikia laiko suderinti maršrutą.

Ar vežate iš Kauno LEZ (Laisvosios ekonominės zonos)?

Taip, reguliariai. LEZ yra viena pagrindinių mūsų pakrovimo vietų Kaune – ten daug gamybos įmonių, kurios eksportuoja į užsienį. Važiavimas į LEZ nesiskiria nuo važiavimo į bet kurią kitą vietą – tiesiog reikia turėti galvoje, kad teritorija didelė, ir kartais klientai duoda ne visai tikslius nurodymus, kur tiksliai yra sandėlys. Vieną kartą važiavome ieškoti konkrečios įmonės LEZ ir sukiojome ratą pusvalandį – ženklų nebuvo, GPS nurodė ne ten. Dabar prašome klientų nurodyti ne tik įmonės pavadinimą, bet ir pastato numerį ar nuorodą. Samsung gamykla LEZ yra viena didžiausių – ten logistika gerai sutvarkyta, bet mažesnėms įmonėms kartais pasimeta.

Kokius krovinius dažniausiai vežate iš Kauno į Daniją?

Metalas ir metalo gaminiai – labai dažnai. Kaune yra daug metalo apdirbimo įmonių, ir jos aktyviai eksportuoja. Paskui baldai – tiek baldų fabrikai, tiek individualūs gamintojai. Trečioje vietoje – plastikai ir pakavimo medžiagos. Dar elektros komponentų, automobilių detalių, medienos gaminių. Pastaruoju metu daugėja maisto produktų – ypač pieno produktų ir mėsos. Vienas pieno perdirbėjas iš Kauno siunčia produktus į Daniją kas savaitę – sūriai, jogurtai, varškė. Tai temperatūriniai kroviniai, reikia šaldytuvo mašinos ir papildomos atsakomybės. Bet kai sutvarkyta sistema – viskas veikia sklandžiai.

Ar Kaune yra jūsų sandėlys?

Mes patys neturime nuolatinio sandėlio Kaune, bet turime partnerį, kurio sandėlį naudojome konsolidacijai. Tai reiškia, kad jei turite keletą mažų siuntų, galime jas suvesti į tą sandėlį, kol surenkame pilną mašiną. Tačiau pastaruoju metu tai retai – dažniau renkame krovinius tiesiai iš klientų, kurie yra skirtingose Kauno vietose. Vienas iš mūsų stipriųjų pusių yra lankstumas – mes nepririšti prie fiksuotos infrastruktūros, todėl galime greitai adaptuotis. Kartais, kai gauname didelį užsakymą, nuomojame laikiną sandėlį, kad viskas būtų sutvarkyta. Tai pigiau nei laikyti sandėlį nuolat, kai jo nereikia.

Laiko ir terminų klausimai

Kiek laiko trunka pristatymas iš Kauno į Kopenhagą?

2-3 dienos. Kartais greičiau, jei mašina važiuoja tiesiai. Iš Kauno iki sienos su Lenkija – apie 4 valandos (Suvalkų ruožas), tada per Lenkiją – 8-10 valandų iki Vokietijos, ir iki Kopenhagos – dar 8-10 valandų. Su vairuotojų poilsio pertraukomis – gaunasi 2 dienos. Jei kelyje yra kitų pakrovimų ar iškrovimų – gal 3. Prisimenu vieną užsakymą, kai turėjome pristatyti iš Kauno į Arhusą per 2 dienas – viskas ėjo sklandžiai, bet viduryje Lenkijos, vidury nakties, mašinai pradūrė padangą. Keitėme rato viduryje autostrados – užtrukome 3 valandas. Bet vis tiek pristatėme laiku, nors vos vos.

Ar galima pristatymas tą pačią dieną?

Tai labai sudėtinga, bet teoriškai įmanoma – su dviejų vairuotojų ekipažu, kuris važiuoja be sustojimų (su būtinomis pertraukomis pagal reglamentą). Iš Kauno iki Kopenhagos – apie 1200 km, tai reiškia 12-14 valandų vairavimo. Su dviejų vairuotojų ekipažu – galima. Bet tai labai brangu, ir retai pasitaiko, kad verta. Vieną kartą turėjome tokią situaciją: gamykla Kaune turėjo pristatyti bandomąjį pavyzdį Danijos partneriui iki kitos dienos ryto, kitaip sutartis žlugtų. Mes suorganizavome express, ir pavyko. Kainavo – bet sutartis buvo išsaugota. Express yra paskutinė išeitis, ne planas A.

Ką daryti, jei krovinys turi būti pristatytas konkrečiu laiku?

Praneškite iš anksto, ir mes stengsimės suderinti. Tikslus pristatymo laikas reikalauja papildomo koordinavimo – reikia žinoti kelių sąlygas, keltų tvarkaraščius, gavėjo darbo laiką. Mes galime numatyti tikslų laiką +/- keliomis valandomis. Bet garantuoti tiksliai, kad mašina bus 14:00 – to nepadarys niekas. Transportas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Jei gavėjas turi griežtus langus – pvz., priima tik 8:00-10:00 – mes stengiamės, bet kartais tiesiog neįmanoma. Vienas klientas Danijoje turi sandėlį, kuris dirba tik nuo 6:00 iki 8:00 ryto – mes specialiai nustatome žadintuvą, kad spėtume.

Kokie dažniausiai vėlavimai nutinka maršrutu Kaunas–Danija?

Didžiausi vėlavimai: kamščiai Vokietijoje (ypač penktadieniais), kelto vėlavimai (Klaipėda–Kyl maršrutas ne visada laikosi tvarkaraščio), muitinės patikrinimai (retai, bet būna), gedimai (retai, bet būna), ir pats dažniausias – gavėjo neatvykimas. Taip, gavėjo neatvykimas yra didžiausia problema. Vairuotojas atvyksta, skambina gavėjui, o tas atsako: „oi, pamiršau, šiandien nevežu". Negi grįžti atgal su kroviniu? Turime laukti, derinti, kartais net kitą dieną važiuoti. Tai kainuoja pinigus, ir dažnai mūsų kaltės nėra. Todėl prašome savo klientus: patvirtinkite gavėją, kad jis žino apie pristatymo laiką.

Mokesčiai ir papildomos išlaidos

Ar kainoje įskaičiuota viskas?

Paprastai taip – kainoje įskaičiuota transportas, keltų biliurai (jei važiuojame keltu), kelių mokesčiai, degalai, vairuotojo darbas. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei krovinys reikalauja papildomų paslaugų – kranas, speciali mašina, gyvo palydėjimo – tai ne visada įskaičiuota. Arba jei yra prastovos – vairuotojas laukia ilgiau nei sutarta – paprastai už prastovas papildomai mokestis. Būna ir taip, kad kelių mokesčiai pasikeičia (padidėja), ir mes negalime to numatyti. Tokiais atvejais nedengiame skirtumo. Tačiau jei kainą suderiname raštu – ji galioja. Iš anksto prašome viską aptarti, kad vėliau nebūtų nemalonių siurprizų.

Kada reikia mokėti?

Dažniausiai – pagal sąskaitą faktūrą, su atidėjimu. Reguliarūs klientai turi 14-30 dienų apmokėjimo terminą. Naujiems klientams prašome avanso – paprastai 30-50 procentų – likutį padengiant po pristatymo. Tai ne todėl, kad nepasitikime, bet tarptautinis gabenimas yra brangus, ir mes negalime finansuoti kiekvieno užsakymo iš savo kišenės. Ypač jei reikia keltų bilietų pirkti iš anksto – jie kainuoja kelis šimtus eurų. Vieną kartą klientas atsisakė mokėti avansą, mes vis tiek išvažiavome, ir jis paskui delsė 3 mėnesius su apmokėjimu – dabar to nebedarome. Griežta avanso politika yra mūsų sveiko proto riba.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Kartais – taip. Dažniausi papildomi mokesčiai: prastovos (vairuotojas laukia ilgiau nei sutarta), pakrovimo/iškrovimo pagalba (jei reikia mūsų pagalbos, o ne tik mašinos), pakeista data (jei keičiate prašymą po užsakymo patvirtinimo), ir speciali įranga (jei pamiršote pasakyti, kad reikia keltuvo). Vienas klientas užsisakė paprastą vežimą, o paskui paaiškėjo, kad reikia suvynioti ir supakuoti krovinius – aišku, tai kainavo papildomai. Visada sakau: kuo daugiau informacijos pateiksite iš anksto, tuo tikslesnė kaina bus, ir tuo mažiau nemalonių siurprizų. Skaidrumas – mūsų prioritetas.

Ar taikote nuolaidas reguliariems klientams?

Taip, visada. Reguliarūs klientai gauna geresnes kainas, pirmenybę mašinų užsakyme, lankstesnus apmokėjimo terminus. Mes vertiname pastovumą – kai žinome, kad kas savaitę ar kas mėnesį turėsime užsakymą, galime geriau planuoti maršrutus, pigiau pirkti keltų bilietus, optimizuoti degalų sąnaudas. Visa tai atsispindi kainoje. Nuolaidos priklauso nuo apimties – didesniems užsakymams didesnės nuolaidos. Kartais nuolaidos gali siekti 15-20 procentų nuo standartinės kainos. Bet nuolaidos ne taikomos vien todėl, kad prašo – jos kyla iš realių sutaupymų, kurie atsiranda dėl reguliarumo.

Gavėjas ir pristatymas Danijoje

Ar pristatote iki durų Danijoje?

Taip, nuo durų iki durų. Tai pagrindinis mūsų modelis: paimame iš Kauno, pristatome gavėjui Danijoje. Tačiau „durys" gali reikšti skirtingus dalykus. Jei gavėjas turi sandėlį su rampa – mes privažiuojame, iškrauname ant rampos, ir tiek. Jei gavėjas yra privatus asmuo bute – mes negalime į antrą aukštą. Gavėjas turi pasirūpinti, kad kas nors nukeltų. Išimtis – jei turime sutartį su vietine įmone Danijoje, kuri teikia paskutinio kilometro paslaugas. Tokiais atvejais mes galime suorganizuoti pilną pristatymą iki pačių durų, bet tai papildomai. Vienas klientas Danijoje gyvena name be asfalto kelio iki durų – vairuotojas privažiuoja kiek gali, o paskui gavėjas pats paskutinį gabalą neša.

Ar bendraujate su gavėju Danijoje?

Mes stengiamės. Kai užsakymas gaunamas, mes gauname gavėjo kontaktus, ir prieš pristatymą paskambiname ar parašome, kad žinotų apie atvykimo laiką. Tačiau ne visada gavėjai bendradarbiauja – kartais neatsiliepia, kartais sako „atvažiuok rytoj", nors mes jau esame vietoje. Tada skambiname siuntėjui Lietuvoje, prašome, kad jis susisiektų su gavėju. Tai papildomas koordinavimas, bet jis būtinas. Vieną kartą Danijoje gavėjas visiškai neatsiliepė nei mums, nei siuntėjui – mašina stovėjo su kroviniu 2 dienas, kol galiausiai gavėjas parašė, kad išvyko atostogų. Švelniai tariant, tai neprofesionalu. Dabar sutartyse rašome, kad gavėjo kontakto informacija privalo būti patikrinta prieš krovimą.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai nemaloniausia situacija, bet pasitaiko. Priežastys būna įvairios: gavėjas nepatenkintas kokybe, pasikeitė planai, nemoka, arba tiesiog nesusipratimas tarp pardavėjo ir pirkėjo. Mes, kaip vežėjas, negalime spręsti jų tarpusavio ginčų – mūsų užduotis pristatyti krovinį. Jei gavėjas atsisako – mes turime krovinį. Ką su juo darome? Pirmiausia – skambiname siuntėjui, prašome nurodymų. Arba grąžiname atgal (brangu), arba saugome sandėlyje (brangu), arba parduodame (ne, tik juokauju). Paprastai siuntėjas duoda nurodymus – dažniausiai prašo grąžinti. Mes skaičiuojame papildomas išlaidas ir teikiame sąskaitą. Tai sudėtinga situacija, ir ji visuomet kainuoja visiems.

Ar pristatote į Danijos salas?

Žinoma. Danija turi daug salų – Zelandiją (Kur yra Kopenhaga), Funeną, Bornholmą, ir daug mažesnių. Daugumą salų galima pasiekti tiltu (pvz., Funenas su Zelandija sujungtas tiltu). Bornholmui reikia kelto iŠ Zelandijos arba Šiaulijos. Tai įmanoma, bet kainuoja papildomai. Pavyzdžiui, pristatymas į Bornholmą gali kainuoti 200-300 eurų daugiau nei į Kopenhagą, dėl papildomų keltų.