Importas į Lietuvą iš Danijos, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis importas į Lietuvą iš Danijos – tai realybė, ne tik skambus pavadinimas. Dirbu šioje srityje ir matau, kaip kas savaitę keliauja dešimtys krovinių iš Kopenhagos, Odenso, Orhuso ir kitų Danijos miestų link Lietuvos. Baldai, mašinų dalys, maisto produktai, pramoninė įranga – sąrašas ilgas. Klientai dažnai nežino, nuo ko pradėti, kai reikia importuoti prekes iš Danijos. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus remdamasis savo patirtimi. Ne teoriniais vadovėliais, o tuo, ką matau kasdien.

Pagrindai – importo procesas iš Danijos

1. Kaip pradėti importuoti prekes iš Danijos?

Pirmas žingsnis – susirasti tiekėją. Tai skamba akivaizdžiai, bet dažnai žmonės pradeda nuo logistikos, kai dar neturi sutarę su pardavėju. Kai turite tiekėją, reikia susitarti dėl kainos, kiekio, pristatymo sąlygų. Tada galvojate apie transportą. Mes dažnai gauname skambučių „kiek kainuos atvežti?“, o kai klausiame, kas ir iš kur – žmogus dar nežino. Tai normalu, bet geriau turėti bent jau preliminarius atsakymus prieš ieškant vežėjo. Kitas dalykas – pasidomėkite, ar jūsų prekėms nereikia specialių leidimų ar sertifikatų.

2. Kokių dokumentų reikia importui iš Danijos?

Kadangi abi šalys ES, muitinės procedūrų paprastai nėra. Pagrindiniai dokumentai: sąskaita faktūra, pakavimo lapas, CMR važtaraštis. Jei prekės yra akcizinės – reikia EAD dokumento. Jei maisto produktai – veterinariniai sertifikatai, sveikatos pažymėjimai. Jei statybinės medžiagos – atitikties deklaracijos. Sąrašas priklauso nuo to, ką konkrečiai importuojate. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – daugelis pradedančių importuotojų nežino, kad net ir ES viduje kai kurios prekės turi specialius reikalavimus. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei vėliau aiškintis su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ar kita institucija.

3. Ar reikia mokėti muito mokesčius importuojant iš Danijos?

Ne, jei prekės yra ES kilmės arba jau laisvai cirkuliuoja ES teritorijoje. Laisvas prekių judėjimas – vienas iš pagrindinių ES principų. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei perkate prekes Danijoje, kurios anksčiau buvo importuotos iš ne ES šalys ir joms taikomi muitai – gali būti, kad mokesčiai jau sumokėti, bet verta pasitikrinti. Dar yra PVM – jis mokamas Lietuvoje pagal mūsų tarifą, ne pagal danų. Tai dažnai painioja. Danijoje PVM 25 proc., pas mus 21 proc. – skirtumas nėra didelis, bet svarbu žinoti.

4. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją importui?

Žiūrėkite patirtį konkrečiame maršrute. Vežėjas, kuris kasdien važinėja tarp Danijos ir Lietuvos, žino niuansus – geriausius kelius, patikimas stovėjimo aikšteles, specifinius reikalavimus Danijos pusėje. Tai skiriasi nuo vežėjo, kuris pirmą kartą važiuos šiuo maršrutu. Dar svarbu – komunikacija. Jei vežėjas neatsako į laiškus ar skambučius prieš pradedant bendradarbiavimą – ką jau kalbėti apie tai, kas bus, kai krovinys bus kelyje. Rekomenduoju pradėti nuo mažesnio užsakymo, patikrinti, kaip vežėjas dirba, ir tik tada didinti apimtis.

5. Kiek laiko trunka importas nuo užsakymo iki gavimo?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, nes priklauso nuo daugybės dalykų. Jei prekės jau paruoštos Danijoje ir vežėjas turi laisvą mašiną – 3-5 dienos nuo užsakymo iki pristatymo Lietuvoje. Bet dažniausiai užtrunka ilgiau, nes reikia laukti, kol tiekėjas paruoš prekes, surinks užsakymą, supakuos. Tada dar transportas – jei dalinis krovinys, gali tekti palaukti, kol bus surinkti kiti kroviniai. Realiu atveju, nuo „užsisakiau" iki „gavau" dažniausiai praeina 7-14 dienų. Kartais ilgiau, jei prekės gaminamos pagal užsakymą.

Kainos – importo iš Danijos kaštai

6. Kiek kainuoja atsivežti prekes iš Danijos?

Transporto kaštai – tik viena dalis. Reikia skaičiuoti: prekių kainą, transportą, draudimą, PVM, galimus muito mokesčius (jei taikomi), sandėliavimą (jei reikia). Transporto kaina priklauso nuo to, ką vežate. Pilnas sunkvežimis iš Kopenhagos į Vilnių – apie 1200-1800 eurų. Dalinis krovinys – pigiau, bet priklauso nuo užimamos vietos. Mikroautobusas skubiam mažam kroviniui – brangiau už kilogramą, bet greičiau. Svarbu nepamiršti, kad transporto kaina – ne vienintelis kaštas. Kartais brangiau kainuoja sandėliavimas ar papildomi dokumentai nei pats vežimas.

7. Kaip sumažinti importo kaštus?

Keletas būdų. Pirmas – importuoti didesniais kiekiais rečiau, nei mažais kiekiais dažnai. Vienas didelis krovinys visada pigiau už penkis mažus. Antras – derėtis su tiekėju dėl geresnių sąlygų, ypač jei reguliariai perkate. Trečias – rinktis optimalų transporto variantą. Jei neskubu, dalinis krovinys pigiau. Ketvirtas – tinkamai supakuoti, kad neužimtų daugiau vietos nei reikia. Penktas – planuoti iš anksto, kad nereiktų mokėti už skubumą. Ir dar – pasidomėkite, ar nėra valstybės paramos importui, ypač jei importuojate įrangą verslui.

8. Ar yra paslėptų importo mokesčių?

Paslėptų – ne, bet yra tokių, apie kuriuos pradedantys importuotojai ne visada pagalvoja. Pavyzdžiui, terminalo mokesčiai, jei krovinys atvažiuoja keltu. Arba sandėliavimo mokesčiai, jei negalite iš karto paimti krovinio. Arba mokesčiai už papildomus dokumentus, jei kažko trūksta. Dar yra valiutos konvertavimo mokesčiai, jei mokate ne eurais – nors Danija turi savo kronas, dauguma verslo sandorių vyksta eurais. Svarbiausia – viską išsiaiškinti iš anksto ir turėti aiškų sąrašą, kas įeina į kainą ir kas ne.

9. Kaip skaičiuojamas PVM importuojant iš Danijos?

PVM mokamas Lietuvoje pagal mūsų tarifą – 21 proc. Skaičiuojama nuo prekių vertės plius transporto kaštai. Jei esate PVM mokėtojas, galite šį PVM atskaityti, bet pirma reikia sumokėti. Tai reiškia, kad reikia turėti apyvartinių lėšų – valstybė pinigų neatiduoda iš karto. Mažoms įmonėms tai kartais būna iššūkis. Yra galimybė atidėti PVM mokėjimą, bet tam reikia specialių leidimų. Rekomenduoju pasikonsultuoti su buhalteriu ar mokesčių specialistu, ypač jei importuojate pirmą kartą arba didelėmis sumomis.

10. Ar importo kaina priklauso nuo metų laiko?

Taip, ir gana stipriai. Prieš didžiąsias šventes visi skuba, vežėjų trūksta, kainos auga. Vasarą, kai dalis vairuotojų atostogauja, situacija panaši. Rudenį, prieš Kalėdas – pats pikas. Pavasarį ramesnis laikotarpis, kainos stabilesnės. Bet šiemet pastebėjau, kad tradiciniai sezoniniai svyravimai mažiau nuspėjami – vieną kovo savaitę kainos šoko dėl netikėtai didelio krovinių srauto. Todėl planuoti iš anksto visada geriau nei tikėtis, kad bus pigiau vėliau. Kartais atvirkščiai – kuo ilgiau lauki, tuo brangiau.

Produktai – dažniausiai importuojamos prekės

11. Kokias prekes dažniausiai importuojame iš Danijos?

Baldai – vienas populiariausių kategorijų. Danų dizainas garsus visame pasaulyje, ir lietuviai mielai perka. Mašinų dalys ir pramoninė įranga – Danija turi stiprų pramoninį sektorių. Maisto produktai – pienas, sūriai, žuvis, mėsa. Vaistai ir medicinos įranga. Cheminės medžiagos. Tekstilė ir drabužiai. Elektronika. Vėjo jėgainių komponentai – Danija lyderė atsinaujinančios energetikos srityje. Sąrašas ilgas. Kiekviena kategorija turi savų specifikų – maistas reikalauja temperatūrinio režimo, cheminės medžiagos – ADR leidimų, baldai – atsargaus tvarkymo.

12. Kaip importuoti maisto produktus iš Danijos?

Maisto importas turi papildomų reikalavimų. Pirmiausia – produktai turi atitikti ES maisto saugos standartus. Danija ES narė, tad su tuo problemų paprastai nebūna. Bet reikia veterinarinių sertifikatų, sveikatos pažymėjimų. Jei vežate mėsą ar pieno produktus – reikia specialaus transporto (refrižeratoriaus) su temperatūros kontrolės sistema. Lietuvoje produktus tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kartais atsitinka, kad dokumentai netinkamai užpildyti ir krovinys užstringa – tai nervina, bet procedūros yra procedūros. Geriau viską padaryti teisingai iš pirmo karto.

13. Ar galima importuoti naudotą įrangą iš Danijos?

Taip, ir tai gana populiaru. Danijoje daug įmonių atnaujina savo įrangą, o sena, bet dar gera, parduoda. Lietuvos įmonės mielai perka – kaina gerokai mažesnė nei naujos. Bet yra niuansų. Naudota įranga gali turėti nusidėvėjimo požymių, kuriuos reikia įvertinti. Dar svarbu – ar įranga atitinka Lietuvoje galiojančius standartus. Kartais skiriasi elektros įtampa, kištukai, saugumo reikalavimai. Prieš importuojant rekomenduoju pasitikrinti, ar nereikės papildomų adaptacijų ar sertifikatų. Geriau sužinoti iš anksto, nei gauti įrangą, kurios negalima naudoti.

14. Kaip importuoti baldus iš Danijos?

Baldai – viena populiariausių importo kategorijų. Danų baldai garsėja kokybe ir dizainu. Transporto prasme baldai nėra sudėtingi – paprastai supakuoti ant padėklų, kartoninėse dėžėse. Problema gali būti tūris – baldai užima daug vietos, bet sveria palyginti nedaug. Tai reiškia, kad sunkvežimis gali būti pilnas tūrio prasme, bet ne svorio. Tokiais atvejais kaina skaičiuojama pagal tūrį, ne pagal svorį. Dar vienas dalykas – baldai jautrūs drėgmei ir smūgiams, todėl svarbu, kad transportas būtentų ir sausas. Vasarą mažiau problemų, bet žiemą drėgmė gali būti rimtas priešas.

15. Kokių prekių importas iš Danijos yra ribojamas?

ES viduje laisvas prekių judėjimas, bet yra išimčių. Alkoholis, tabakas, degalai – akcizinės prekės, kurioms taikomi papildomi reikalavimai ir mokesčiai. Ginklai ir šaudmenys – licencijos, leidimai. Vaistai – receptiniai vaistai negali būti laisvai importuojami. Augalai ir sėklos – fitosanitariniai reikalavimai. Gyvūnai – veterinariniai reikalavimai. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos – aišku, draudžiama. Šiaip dauguma prekių importuojamos be apribojimų, bet prieš pradedant verta pasitikrinti, ar jūsų prekės nepatenka į specialią kategoriją.

Logistika – importo organizavimas

16. Kaip organizuoti krovinio paėmimą iš Danijos?

Keli variantai. Pirmas – jūsų vežėjas važiuoja pasiimti krovinio iš tiekėjo sandėlio. Antras – tiekėjas pristato krovinį į sutartą vietą (pavyzdžiui, logistikos centrą), iš kur vežėjas paima. Trečias – naudojatės tarpininko paslaugomis, kuris viską organizuoja. Pirmas variantas paprasčiausias – vienas vežėjas, viena atsakomybė. Bet kartais tiekėjas nori pats pristatyti – tada reikia derinti laikus. Svarbu, kad visi žinotų, kas, kada ir kur. Komunikacija – raktas į sėkmingą importą.

17. Ką daryti, jei tiekėjas vėluoja paruošti krovinį?

Tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Tiekėjas sako „bus paruošta pirmadienį“, o pirmadienį paaiškėja, kad reikia dar dviejų dienų. Tokiais atvejais vežėjas turi persiplanuoti – kartais galima nukelti pakrovimą, kartais ne, nes mašina jau suplanuota kitam kroviniui. Geriausia – turėti laiko rezervą. Jei žinote, kad krovinys turi būti Lietuvoje iki tam tikros datos, planuokite pakrovimą bent keliomis dienomis anksčiau. Vieną kartą klientas skambino panikoje – tiekėjas Danijoje vėlavo tris dienas, o gamykla Kaune jau laukė detalių. Išsisprendėme, bet nervų kainavo.

18. Kaip pasirinkti optimalų transporto variantą?

Priklauso nuo krovinio. Jei turite pilną sunkvežimį prekių – paprasčiausias variantas. Jei mažiau – galite rinktis dalinį krovinį arba mikroautobusą. Dalinis pigiau, bet lėčiau. Mikroautobusas brangiau už kilogramą, bet greičiau ir lanksčiau. Dar yra kelių rūšių transportas – tentinis, uždaras, refrižeratorius, platforma. Pasirinkimas priklauso nuo to, ką vežate. Baldams užtenka tentinio, maistui reikia refrižeratoriaus, nestandartiniams kroviniams – platformos. Svarbu pasirinkti tinkamą, nes netinkamas transportas gali sugadinti krovinį arba kainuoti daugiau nei reikia.

19. Ar galima importuoti krovinius dalimis?

Taip, ir tai dažnai geras sprendimas, ypač jei neturite kur sandėliuoti didelio kiekio prekių. Vietoj to, kad atsivežti viską iš karto, galite importuoti dalimis pagal poreikį. Tai vadinama „just in time" logistika. Bet yra minusas – kiekvienas mažesnis krovinys kainuoja daugiau už kilogramą nei didelis. Todėl reikia rasti balansą tarp sandėliavimo kaštų ir transporto kaštų. Kartais pigiau atsivežti viską iš karto ir mokėti už sandėlį, nei vežti penkis mažus krovinius. Kiekvienas atvejis individualus.

20. Kaip sekti importuojamo krovinio būseną?

Dauguma vežėjų siūlo GPS sekimą – matote, kur mašina yra realiu laiku. Tai standartas, kurio reikėtų reikalauti. Be to, galite tiesiogiai bendrauti su dispečeriu ar vairuotoju. Svarbu turėti kontaktinį asmenį, kuris atsako į skambučius. Mes naudojame sistemą, kurioje klientas mato ne tik mašinos poziciją, bet ir planuojamą atvykimo laiką. Tai ramina, ypač kai krovinys svarbus. Bet ne visi vežėjai turi tokias sistemas, todėl pasiteiraukite prieš užsakant. Senamadiškas skambutis visada veikia, bet žemėlapyje matyti patogiau.

Problemos – dažniausios importo nesėkmės

21. Ką daryti, jei importuotas krovinys neatitinka užsakymo?

Nemaloni situacija, bet pasitaiko. Pirmiausia – nefiksuokite priėmimo. Ant CMR pažymėkite, kad krovinys neatitinka, nurodykite ką konkrečiai. Fotografuokite. Tada susisiekite su tiekėju ir vežėju. Jei problema dėl transporto (krovinys sugadintas vežant) – sprendžiame su draudimu. Jei problema dėl tiekėjo (neteisinga prekė, trūksta kiekio) – reikia aiškintis su juo. Svarbu viską fiksuoti raštu ir laiku. Vieną kartą klientas priėmė krovinį, pastebėjo, kad trūksta dėžės, bet nieko nepažymėjo CMR. Po to įrodyti, kad trūko, buvo beveik neįmanoma.

22. Kaip elgtis, jei krovinys sugadinamas importo metu?

Pirmiausia – užfiksuoti žalą. Nuotraukos, aprašymas CMR, pranešimas vežėjui. Jei žala rimta – galima kviesti nepriklausomą ekspertą. Tada draudimo procedūros. CMR draudimas turėtų padengti nuostolius, bet reikia dokumentų. Svarbu – pranešti kuo greičiau, ne po savaitės. Kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu. Turėjome atvejį, kai krovinys atvyko tvarkingai, o po trijų dienų klientas pranešė, kad kažkas sulaužyta. Beveik neįmanoma nustatyti, ar tai nutiko transportavimo metu, ar vėliau.

23. Ką daryti, jei tiekėjas Danijoje nesąžiningas?

Deja, pasitaiko. Pervedate avansą, o prekių negaunate. Arba gaunate ne tai, kas buvo sutarta. Tokiais atvejais – teisinės priemonės. Jei sandoris tarp ES šalių, galima kreiptis į Europos vartotojų centrą arba vietos teismą. Bet tai ilgas ir brangus procesas. Geriau prevencija – patikrinti tiekėją prieš pirmą užsakymą. Paieškoti atsiliepimų, patikrinti registrą, paprašyti rekomendacijų. Ir niekada nemokėti 100 proc. avansu, jei nepasitikite. Standartinė praktika – 30-50 proc. avansas, likusi suma – gavus prekes.

24. Kaip išvengti vėlavimų importuojant?

Pagrindinis patarimas – planuoti su laiko rezervu. Jei žinote, kad prekių reikia iki tam tikros datos, pradėkite importo procesą bent 2-3 savaitėmis anksčiau. Antras patarimas – aiškiai komunikuoti su tiekėju. Patvirtinkite terminus raštu, prašykite pranešti, jei kas nors keičiasi. Trečias – pasirinkite patikimą vežėją, kuris laikosi terminų. Ketvirtas – turėkite visus dokumentus paruošę iš anksto. Penktas – būkite pasiekiami, jei kažkas klausia. Skamba paprastai, bet šie penki dalykai išsprendžia daugumą vėlavimų.

Patarimai – naudingi patarimai importuotojams

25. Kaip pradėti importuoti, jei neturiu patirties?

Pradėkite nuo mažo. Pirmas užsakymas – nedidelis kiekis, kad suprastumėte procesą. Pasirinkite patikimą tiekėją – geriau didesnę įmonę su patirtimi eksportuoti, nei mažą firmą, kuriai tai pirmas tarptautinis sandoris. Pasirinkite vežėją, kuris padės su logistika – ne tik atveš, bet ir patars. Ir nesigėdykite klausti. Geriau paklausti „kvailo" klausimo, nei padaryti brangią klaidą. Pirmas importas visada stresinis, bet antras jau lengvesnis, trečias – rutina. Svarbiausia pradėti.

26. Kokių klaidų vengti importuojant pirmą kartą?

Dažniausia klaida – neskirti pakankamai laiko pasiruošimui. Viskas atrodo paprasta – užsisakai, atveža, bet tarp tų dviejų veiksmų yra daugybė detalių. Antra klaida – neaiškios sutarties sąlygos. „Susitarėme žodžiu" – blogiausia, kas gali būti. Trečia – neatsižvelgti į PVM ir kitus mokesčius. Ketvirta – netinkamas transporto pasirinkimas. Penkta – dokumentų klaidos. Šešta – nepatikrintas tiekėjas. Visos šios klaidos kainuoja laiko ir pinigų. Geriau mokytis iš svetimų klaidų, nei daryti savo.

Išvados – importas į Lietuvą iš Danijos

Importas iš Danijos – kasdieninis procesas, kuris tinkamai organizuotas vyksta sklandžiai. Svarbiausia – pasiruošimas, aiški komunikacija ir patikimi partneriai. Danija – patikima šalis verslui, su aiškiomis taisyklėmis ir sąžiningais verslo santykiais. Transporto jungtis tarp Danijos ir Lietuvos puikiai išvystyta, krovinių srautas stabilus. Jei planuojate pradėti importuoti – nebijokite, bet ir neskubėkite. Skirkite laiko pasiruošimui, išsiaiškinkite niuansus, ir viskas bus gerai. Patirtis ateina su praktika.