Eksportas į Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Eksportas į Daniją – tai ne tik didelių įmonių reikalas. Kartais skambina žmogus iš mažos dirbtuvės Kaune ir sako: „Turiu klientą Kopenhagoje, reikia išsiųst produkciją." Ir mes vežam. Nesvarbu, ar tai viena paletė, ar visas konteineris. Eksportuojam kasdien – baldus, mašinų detales, maisto produktus, elektroniką. Ką tik norit. Danija yra patogi rinka – ES narė, nereikia muitinės procedūrų (dažniausiai), logistika aiški. Bet yra niuansų, apie kuriuos reikia žinot. Apie tai ir kalbėsim – atsakysim į klausimus, kuriuos dažniausiai girdim iš eksportuotojų.

Dokumentai – eksportas į Daniją

1. Kokių dokumentų reikia eksportuojant prekes į Daniją?

Pagrindiniai – komercinė sąskaita (invoice), pakavimo lapas, CMR važtaraštis. Jei tai pirmas eksportas – dar EORI numeris. Tai muitinės identifikacijos numeris, kurį reikia gauti prieš pradedant eksportuot. Užtenka vieną kartą užsiregistruot ir viskas. Bet be jo – niekas neveš. Taip pat kartais reikia kilmės sertifikato, jei pirkėjas prašo. Arba sveikatos pažymėjimo, jei tai maistas. Sąrašas priklauso nuo prekių tipo. Mes visada klausiam kliento: „Ką vežam?" Ir tada jau galim pasakyt, ko reikia.

2. Kas yra EORI numeris ir kaip jį gauti?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification. Be jo negalima nei eksportuot, nei importuot ES viduje. Lietuvoje jį išduoda Muitinės departamentas. Užpildai prašymą, pridedi įmonės dokumentus ir lauki. Paprastai užtrunka kelias dienas. Kartais savaitę, jei dokumentai netvarkingi. Mes turim klientų, kurie ateina pas mus ir sako: „Reikia išsiųst rytoj." O EORI neturi. Tada tenka aiškint, kad be jo niekas nejudės. Geriau pasiruošt iš anksto, o ne paskutinę dieną skubėt.

3. Ar reikia deklaruoti eksportą muitinėje?

ES viduje – ne. Laisvas prekių judėjimas. Bet jei prekės keliauja iš trečiosios šalies ir dar nėra „laisvoje apyvartoje" – tada reikia. Arba jei tai akcizinės prekės. Paprastas eksportas iš Lietuvos į Daniją – jokių muitinių. Bet dokumentai turi būti tvarkingi. Jei Danijos pusėje kas nors patikrina – turi matyt, kad viskas legalu. Mes susidūrėm su atveju, kai klientas eksportavo baldus be tinkamos sąskaitos – Danijos pusėje kilo klausimų. Krovinys užstriko porai dienų. Nemalonu.

4. Kaip teisingai užpildyti komercinę sąskaitą?

Sąskaitoje turi būti: pardavėjo ir pirkėjo duomenys, prekių aprašymas (ne „stuff" ar „things", o tikslus pavadinimas), kiekis, vieneto kaina, bendra suma, valiuta, Incoterms. Jei prekės turi HS kodą (tarifinį kodą) – nurodykit. Tai padeda muitinei suprast, kas vežama. Dažniausia klaida – pernelyg bendras aprašymas. „Metal parts" nieko nesako. „Steel brackets for furniture assembly, HS 732690" – jau geriau. Kuo tiksliau, tuo mažiau klausimų kelyje.

5. Ar reikia PVM sąskaitos faktūros eksportui?

Eksportuojant į Daniją – PVM netaikomas. 0% PVM. Bet sąskaitoje turi būti aiškiai nurodyta, kad tai eksportas, su nuoroda į pirkėjo PVM kodą. Danijos įmonės turi DK priešdėlį savo PVM kode. Jei jo nėra – gali kilt klausimų. Lietuvos mokesčių inspekcija kartais tikrina eksporto sandorius – ar tikrai prekės iškeliavo, ar tikrai pirkėjas realus. Todėl dokumentai turi būt tvarkingi. Ne dėl mūsų – dėl jūsų pačių.

Logistika – eksporto pervežimai į Daniją

6. Koks transportas tinkamiausias eksportui į Daniją?

Priklauso nuo krovinio. Standartinėms prekėms – tentinė priekaba. Tai dažniausias pasirinkimas. Jei reikia temperatūros – šaldytas. Jei krovinys labai didelis – platforma. Jei mažas – mikroautobusas. Mes turim visko, bet reikia žinot, ką vežam. Kartais klientas sako: „Man reikia mašinos." Kokios? „Na, tokios, kad tilptų." Tai ne atsakymas. Reikia matmenų, svorio, ypatumų. Tada galim parinkt tinkamą transportą. Be informacijos – tik spėliojam, o tai niekam nenaudinga.

7. Ar galima eksportuoti mažus kiekius?

Galima. Daliniai kroviniai – LTL – tai mūsų kasdienybė. Viena paletė, dvi dėžės, pusė sunkvežimio – viskas telpa. Kaina skaičiuojama pagal užimamą vietą. Jei krovinys mažas – gali tekt palaukt, kol susirinks pakankamai kitų krovinių tam pačiam maršrutui. Bet paprastai į Daniją važiuojam kasdien, tai ilgai laukt nereikia. Maži eksportuotojai kartais bijo, kad jų krovinys per mažas – nebijokit. Mes dirbam ir su viena palete.

8. Kiek laiko užtrunka eksporto pristatymas?

Įprastai 2-3 dienos nuo pakrovimo. Priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Daliniai kroviniai gali užtrukt ilgiau – reikia surinkt, paskirstyt. Express variantas – 24 valandos, bet brangiau. Svarbu suprast, kad laikas skaičiuojamas nuo pakrovimo momento, o ne nuo užsakymo. Jei užsakot pirmadienį, o pakraunam antradienį – pristatymas bus ketvirtadienį ar penktadienį. Logika paprasta, bet kartais žmonės nustemba.

9. Ar galima eksportuoti pavojingas prekes?

Galima, bet su ADR reikalavimais. Kiekviena pavojingų prekių klasė turi savo taisykles. Mes vežam ADR krovinius, bet ne visus. Reikia specialios transporto priemonės, vairuotojo pažymėjimo, dokumentų. Ir svarbu – deklaruot iš anksto. Jei bandysit nuslėpt, kad krovinys pavojingas, ir kas nors nutiks – atsakomybė bus jūsų. Mes ne kartą susidūrėm su situacijomis, kai klientas „pamiršdavo" paminėt, kad veža chemiją. Tai nejuokinga.

10. Kaip organizuojamas pakrovimas eksportui?

Paprastai pasiimam krovinį iš siuntėjo sandėlio. Vairuotojas atvažiuoja sutartu laiku, padeda pakraut (jei reikia), užpildo CMR, ir važiuojam. Jei krovinys sunkus – reikia keltuvo. Mes turim, bet reikia žinot iš anksto. Kartais siuntėjas turi savo krovimo įrangą – tada paprasčiau. Svarbu, kad pakrovimo vieta būtų prieinama sunkvežimiui. Būna, kad adresas geras, bet gatvė tokia siaura, kad sunkvežimis netelpa. Tada tenka ieškot sprendimų – arba mažesnis transportas, arba perkrovimas.

Muitinė – eksporto procedūros

11. Ar Danija taiko importo muitus prekėms iš Lietuvos?

Ne. ES viduje muitų nėra. Laisvas prekių judėjimas – tai vienas iš pagrindinių ES principų. Bet PVM Danijoje yra – 25%. Jį moka pirkėjas Danijoje, kai gauna prekes. Tai ne jūsų rūpestis kaip eksportuotojo. Jūs parduodat be PVM, pirkėjas Danijoje susitvarko su savo mokesčių inspekcija. Bet jei prekės iš trečiosios šalies – tada kitaip. Tada gali būt ir muitai, ir PVM, ir dar velnias žino kas. Čia jau reikia muitinės tarpininko.

12. Kas yra Intrastato deklaracija?

Intrastatas – tai statistinė deklaracija apie prekybą ES viduje. Jei jūsų eksporto apimtys viršija tam tikrą ribą (šiuo metu Lietuvoje – 250 000 eurų per metus), privalot teikt Intrastato deklaracijas. Tai ne muitinės procedūra, o statistikos rinkimas. Bet jei neateiksit – baudos. Mes patys neteikiam šių deklaracijų, bet galim primint, kad reikia. Klientams, kurie pradeda eksportuot daugiau, visada sakom: „Pasitikrinkit Intrastato ribą."

13. Kaip tvarkomi eksporto dokumentai grąžinimo atveju?

Jei prekės grąžinamos – reikia importo deklaracijos. Net jei tai tos pačios prekės, kurios buvo eksportuotos. Muitinė nori žinot, kad jos grįžo. Tai vadinama „reimportu". Procedūra nesudėtinga, bet reikia dokumentų – originalios eksporto deklaracijos, grąžinimo priežasties aprašymo. Mes susidūrėm su atveju, kai klientas eksportavo prekes, pirkėjas Danijoje atsisakė, ir prekės grįžo. Be tinkamų dokumentų – muitinėje užstrigo savaitei. Nemalonu, bet išmokom pamoką.

14. Ar reikia veterinarinio sertifikato maisto produktų eksportui?

Taip, jei tai gyvūninės kilmės produktai – mėsa, pienas, kiaušiniai, žuvis. Sertifikatą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be jo – joks vežėjas neims krovinio. Ir Danijos pusėje gali būt patikrinimai. Augalinės kilmės produktams – fitosanitarinis sertifikatas. Tai atskira procedūra, reikia kreiptis į Augalų apsaugos tarnybą. Maisto eksportas apskritai yra viena sudėtingiausių sričių – daug reikalavimų, daug dokumentų, daug patikrinimų. Bet jei viskas tvarkingai – problemų nebūna.

15. Kaip elgtis, jei muitinė sulaiko krovinį?

Pirma – išsiaiškint priežastį. Dažniausiai – dokumentų trūkumas arba neatitikimas. Tada – pateikt trūkstamus dokumentus. Kartais užtenka vieno skambučio, kartais reikia laukt kelias dienas. Svarbu – ne panikuot. Muitinės pareigūnai dirba savo darbą. Jei viskas legalu – paleis. Jei kažkas negerai – reikia taisyt. Mes padedam klientams su muitinės klausimais, bet negalim daryt stebuklų. Jei dokumentai netvarkingi – jokie pažadai nepadės.

Kainos – eksporto pervežimai į Daniją

16. Kiek kainuoja eksporto pervežimas į Daniją?

Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, maršruto, skubumo. Viena paletė iš Kauno į Ohusą – apie 200-350 eurų. Pilnas sunkvežimis – 1200-1800 eurų. Bet tai labai apytiksliai. Geriausia siųst užklausą su tiksliais duomenimis. Mes paskaičiuojam per kelias valandas. Ir dar – kaina priklauso nuo to, ar tai vienkartinis pervežimas, ar reguliarus. Reguliariems klientams visada geresnės sąlygos. Nes žinom, ko tikėtis, ir galim planuot.

17. Ar kaina skiriasi skirtingoms Danijos vietovėms?

Taip. Kopenhaga – arčiau, pigiau. Šiaurės Jutlandija – toliau, brangiau. Salos – dar brangiau, nes reikia papildomo kėlimo. Bet skirtumas nėra dramatiškas – kalbam apie dešimtis eurų, ne šimtus. Svarbiau yra krovinio dydis ir tipas. Ir dar – ar reikia papildomų paslaugų: krovimo, sandėliavimo, muitinės tarpininkavimo. Visa tai prideda prie kainos. Bet bazinis pervežimas – gana standartinis.

18. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Gali būti. Pavyzdžiui, laukimo mokestis – jei pakrovimas užtrunka ilgiau nei sutarta. Arba papildomas krovimo mokestis, jei reikia specialios įrangos. Dar – keltų bilietai, kelių mokesčiai Danijoje. Mes stengiamės viską įskaičiuot į kainą iš anksto, bet kartais atsiranda nenumatytų dalykų. Pavyzdžiui, Danijoje yra sunkvežimių mokesčiai tam tikruose keliuose – tai gali pridėt 20-50 eurų. Nedaug, bet reikia žinot.

19. Kaip sutaupyti eksporto pervežimo išlaidas?

Planuot iš anksto. Kuo anksčiau užsakot, tuo geriau. Dalintis transportą su kitais – LTL variantas. Rinktis lanksčius terminus – jei neskubu, kaina mažesnė. Reguliarūs pervežimai – geresnės kainos. Ir dar – tinkamas pakavimas. Jei krovinys užima mažiau vietos – mažiau mokat. Paprasta matematika. Kartais klientai veža orą – didelėse dėžėse mažai turinio. Tada moka už tuščią vietą. Optimizuokit pakavimą – sutaupysit.

20. Ar galima gauti sąskaitą atidėtu mokėjimu?

Reguliariems klientams – taip. Vienkartiniai užsakymai – paprastai avansas arba mokėjimas iš anksto. Bet viskas derinama. Mes suprantam, kad versle kartais pinigai užstringa – pirkėjas neapmoka laiku, apyvartinio kapitalo trūksta. Todėl esam lankstūs. Svarbu – kalbėtis. Jei žmogus atvirai sako: „Man reikia atidėjimo, nes klientas apmokės po 30 dienų" – mes suprantam. Bet jei tyli ir neapmoka – tada jau kita kalba.

Problemos – eksporto iššūkiai

21. Ką daryti, jei pirkėjas Danijoje atsisako priimti krovinį?

Tai nutinka. Retai, bet nutinka. Pirmiausia – bandyt susisiekt su pirkėju. Gal nesusipratimas, gal vėluoja apmokėjimas, gal sandėlys užimtas. Jei nepavyksta – grąžint krovinį siuntėjui. Bet tai kainuoja – dvigubas pervežimas. Ir dar – kas moka? Čia jau tarp siuntėjo ir pirkėjo reikalai. Mes vežam, o kas moka – jūsų reikalas. Skamba kietokai, bet taip ir yra. Svarbu turėt aiškias sutarties sąlygas prieš eksportuojant.

22. Kaip elgtis, jei krovinys pažeistas eksporto metu?

Užfiksuot, pranešt, pateikt pretenziją. Nuotraukos, CMR pastabos, draudimo procedūros. Mes turim draudimą, bet reikia įrodymų. Jei pažeidimas matomas – iškart pastabą CMR'e. Jei paslėptas – per 7 dienas pranešt raštu. Tada draudimo bendrovė vertina ir sprendžia. Procesas gali užtrukt. Bet jei viskas dokumentuota – išmoka gaunama. Svarbiausia – netylėt. Jei pastebėjot pažeidimą ir tylėjot savaitę – tada jau sunkiau.

23. Ar galima keisti krovinio gavėją tranzito metu?

Galima, bet reikia pranešt vežėjui kuo greičiau. Keičiam CMR, informuojam vairuotoją. Jei krovinys jau Danijoje – gali būt sudėtingiau, bet ne neįmanoma. Svarbu, kad naujas gavėjas būtų pasiruošęs priimt krovinį. Kartais keitimas reiškia ir maršruto keitimą – tai gali užtrukt papildomą dieną. Bet mes su tuo susitvarkom. Tik praneškit laiku, o ne tada, kai sunkvežimis jau prie gavėjo durų.

24. Ką daryti, jei eksporto dokumentuose padaryta klaida?

Taisyti kuo greičiau. Jei krovinys dar neiškėlės – pakeist dokumentus. Jei jau pakeliui – pranešt vežėjui, kad bus pataisymai. Jei jau Danijoje – gali būt sudėtingiau, bet viskas išsprendžiama. Dažniausia klaida – neteisingas kiekis arba kaina. Tai gali sukelt klausimų muitinėje (jei patikrina). Mes turim klientą, kuris nuolat painioja vienetus – rašo „vnt.", o turėtų būt „kg". Maža klaida, bet gali sukelt vėlavimą. Dėmesys detalėms – svarbu.

Išvada

Eksportas į Daniją – tai kasdienė mūsų duona. Vežam kiekvieną dieną, žinom procedūras, sprendžiam problemas. Svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai tvarkingi, krovinys tinkamai supakuotas, terminai aiškūs. Tada viskas eina sklandžiai. O jei kas nors ne taip – mes esam čia. Skambinkit, rašykit, klauskite. Kiekvienas eksportuotojas pradeda nuo pirmo krovinio – ir mes padedam tą pirmą kartą padaryt kuo paprastesnį. Sėkmės versle.