Daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą

Grįžtate iš Danijos ir reikia parsivežti sukauptus daiktus? O gal perkėlėte ten gyventi šeimos narį ir dabar reikia atsiųsti kažką atgal? Daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą yra viena dažniausių paslaugų, kurių prašo mūsų klientai. Ir tai suprantama – ten dirba tūkstančiai lietuvių, ir anksčiau ar vėliau kyla klausimas, kaip parsigabenti baldus, buitinę techniką ar tiesiog dėžes su asmeniniais daiktais. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti – nuo kainų iki pakavimo, nuo terminų iki draudimo. Remiuosi realia patirtimi, ne teorija.

Kainos – daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą kaina

1. Kiek kainuoja parsigabenti daiktus iš Danijos?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Pirmas – kiek daiktų. Maža siunta, kelios dėžės – 100-180 eurų. Pusė furgono – 450-750 eurų. Pilnas furgonas – 900-1400 eurų. Antras – iš kur Danijoje. Kopenhaga arčiau Lietuvos, pigiau. Aalborgas ar Esbergas – toliau, brangiau. Trečias – kada. Prieš Kalėdas ar vasarą, kai visi grįžta, kainos kyla. Ketvirtas – papildomos paslaugos. Krovos darbai, pakavimas, išardymas – viskas kainuoja. Penktas – draudimas. Jeigu norite pilno draudimo, tai papildomi 0,3-0,5 procento nuo vertės. Reali kaina standartiniam persikraustymui su baldais ir dėžėmis – 800-1200 eurų. Bet kiekvienas atvejis individualus.

2. Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų vežėjų?

Todėl, kad kiekvienas skaičiuoja kitaip. Vieni turi nuolatinius maršrutus ir gali pasiūlyti mažesnę kainą, nes jų furgonas vis tiek važiuoja. Kiti specializuojasi tik vienkartiniuose pervežimuose ir turi įkainoti visą kelionę. Dar vienas dalykas – kokybė. Pigus vežėjas gali nesiūlyti draudimo, naudoti seną transportą arba neturėti patirties su baldų pervežimu. Brangesnis gali turėti modernų furgoną, draudimą ir patyrusį vairuotoją. Trečias aspektas – paslėpti mokesčiai. Vieni rodo galutinę kainą, kiti – tik pagrindinę, o paskui prideda krovą, draudimą, pristatymą. Todėl visada prašykite detalizuoto pasiūlymo ir lyginkite ne tik galutinę sumą, bet ir kas į ją įeina.

3. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada verta. Jeigu vežėjas siūlo protingą kainą ir aiškias sąlygas – geriau nesiderėti per daug. Per maža kaina gali reikšti, kad kažkur bus taupoma – draudime, pakavime, transporto kokybėje. Bet jeigu kaina akivaizdžiai per didelė – drąsiai klauskite, iš ko ji susideda. Galbūt galima atsisakyti kai kurių paslaugų ir sumažinti kainą. Pavyzdžiui, jeigu patys supakuosite ir pakrausite, vežėjas gali sumažinti kainą 100-200 eurų. Kitas būdas – rinktis lankstesnę datą. Jeigu vežėjas gali įterpti jūsų krovinį į jau suplanuotą maršrutą, kaina bus mažesnė. Svarbiausia – neieškoti pigiausio varianto bet kokia kaina. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už patikimą paslaugą.

4. Kada geriausia užsakyti pervežimą iš Danijos?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus variantas – 2-3 savaitės prieš norimą datą. Tada vežėjas gali planuoti maršrutą, surasti geriausią variantą ir pasiūlyti geresnę kainą. Jeigu užsakote paskutinę minutę – likus 2-3 dienoms – kaina bus didesnė, o pasirinkimas mažesnis. Ypač tai aktualu vasarą ir prieš rugsėjį, kai daug žmonių kraustosi. Kitas dalykas – savaitės diena. Pirmadienis-penktadienis – populiariausios dienos, ir kainos gali būti didesnės. Savaitgalis – kai kurie vežėjai dirba, bet prašo priedo. Geriausia diena – antradienis arba trečiadienis. Mažiau paklausos, daugiau lankstumo. Ir dar – jeigu galite rinktis mėnesį, rugsėjis-spalis arba vasaris-kovas yra ramiausi.

Pakavimas – daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą pakavimas

5. Kaip supakuoti daiktus vežimui iš Danijos?

Tas pats principas, kaip vežant į Daniją, tik dabar jūsų daiktai keliauja atgal. Svarbiausia – tvirtos dėžės, burbulinė plėvelė ir lipni juosta. Drabužius dėkite į plastikinius maišus arba kelioninius krepšius. Indus kiekvieną atskirai suvyniokite. Elektroniką – jeigu turite originalias dėžes, naudokite jas. Baldus išardykite, ką galima. Viską pažymėkite – kas viduje, kuria puse statyti. Jeigu daiktų daug, sudarykite sąrašą. Tai padės ne tik jums, bet ir vežėjui – jis žinos, ką veža, ir galės teisingai išdėlioti. Ir dar vienas patarimas – nepamirškite, kad daiktai keliaus kelias dienas. Jeigu yra kažkas, ko jums reikia iš karto atvykus – dėkite atskirai, kad nereiktų ieškoti tarp visų dėžių.

6. Ką daryti su baldais, kurie buvo pirkti Danijoje?

Jie jūsų, tai galite vežti. Svarbu – jeigu baldai brangūs, pasirūpinkite tinkamu pakavimu. IKEA baldai paprastai gerai išsirenka ir susipakuoja. Brangesni baldai – su minkštomis dalimis, stiklu arba veidrodžiais – reikalauja daugiau dėmesio. Minkštas dalis suvyniokite į pakavimo plėvelę arba antklodes. Stiklą ir veidrodžius – į burbulinę plėvelę ir atskirą dėžę. Jeigu baldai labai dideli arba sunkūs – paprašykite vežėjo pagalbos. Jie turi patirties ir žino, kaip išnešti sofą pro siauras duris be pažeidimų. Ir dar – jeigu baldai buvo surinkti Danijoje, bet jums reikia juos išardyti – pasamdykite meistrą arba paprašykite vežėjo. Neardykite patys, jeigu nežinote, kaip – galite sugadinti.

7. Ar galima vežti buitinę techniką iš Danijos?

Taip, galima. Šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės, orkaitės – viskas tinka. Bet yra keletas dalykų. Pirmas – technika turi būti išvalyta ir išdžiovinta. Šaldytuvą reikia atjungti bent 24 valandas prieš vežimą, kad išbėgtų kondensatas. Skalbimo mašiną – išleisti vandenį ir užfiksuoti būgną transportavimo varžtais (jie paprastai būna komplekte). Antras – pakuotė. Jeigu turite originalias dėžes – puiku. Jeigu ne – suvyniokite į burbulinę plėvelę ir apsaugokite kampus. Trečias – svoris. Buitinė technika sunki, ir vežėjas turi tai žinoti, kad parinktų tinkamą transportą. Ketvirtas – elektra. Danijoje ir Lietuvoje naudojama ta pati įtampa (230V), bet kištukai gali skirtis. Galbūt reikės adapterio arba keitiklio.

8. Kaip supakuoti trapius daiktus?

Trapūs daiktai – tai indai, stiklinės, veidrodžiai, paveikslai, elektronika. Kiekvienas daiktas atskirai suvyniojamas į burbulinę plėvelę arba minkštą popierių. Tarp daiktų – putplastis arba susmulkintas kartonas, kad nesiliestų vienas su kitu. Dėžė turi būti tvirta, geriausia dvigubų sienelių. Dugną išklokite putplasčiu arba sulankstytu kartonu. Sunkesni daiktai apačioje, lengvesni viršuje. Dėžę užklijuokite lipnia juosta ir pažymėkite „Fragile" arba „Trapu" iš visų pusių. Jeigu vežate paveikslus ar veidrodžius – naudokite specialias dėžes su putplasčio kampais. Elektronikai – jeigu nėra originalios dėžės, suvyniokite į minkštą medžiagą ir dėkite į dėžę su pakankamu užpildu. Svarbiausia – kad daiktas negalėtų judėti dėžėje.

Draudimas – daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą draudimas

9. Ar verta drausti daiktus vežant iš Danijos?

Mano nuomone – taip, ypač jeigu vežate vertingus daiktus. Standartinis CMR draudimas padengia tik ribotą sumą – apie 8 eurus už kilogramą. Jeigu vežate 100 kilogramų daiktų, maksimali kompensacija bus 800 eurų. Bet jeigu tarp tų daiktų yra nešiojamas kompiuteris, fotoaparatas arba brangūs baldai – 800 eurų akivaizdžiai per mažai. Papildomas draudimas kainuoja nedaug – 3-8 eurų už 1000 eurų vertės. Tai maža kaina už ramybę. Ypač jeigu vežate visą persikraustymą – baldus, techniką, asmeninius daiktus – bendra vertė gali siekti 10 000-20 000 eurų. Be draudimo rizikuojate prarasti didelę sumą. Ir dar – draudimas padengia ne tik sugadinimą, bet ir vagystę, gaisrą, avariją.

10. Ką daryti, jeigu vežėjas sugadino daiktus?

Pirmiausia – užfiksuoti žalą. Prieš pasirašydami priėmimo dokumentą, apžiūrėkite viską. Fotografuokite, filmuokite, aprašykite. Antras žingsnis – pastabos priėmimo dokumente. Jeigu pasirašote be pastabų, vėliau įrodyti žalą bus labai sunku. Trečias – rašytinis pranešimas vežėjui. Matomos žalos atveju – per 7 dienas, nematomos – per 21 dieną. Ketvirtas – pretenzija su dokumentais: nuotraukomis, sąskaitomis, draudimo polisu. Penktas – laukti atsakymo. Vežėjas turi 30 dienų. Jeigu sutinka – išmoka kompensaciją. Jeigu ne – galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Man yra buvę atvejų, kai klientas pastebėjo įbrėžimą ant baldų tik po savaitės. Tada jau buvo per vėlu pateikti pretenziją. Todėl – patikrinkite iš karto.

11. Kaip apskaičiuoti draudimo sumą?

Paprastai – sudėkite visų daiktų vertę. Baldai – kiek kainavo nauji, atėmus nusidėvėjimą. Elektronika – dabartinė rinkos vertė. Drabužiai – kiek kainuotų pakeisti. Knygos, indai, smulkūs daiktai – apytikslė suma. Svarbu – nepervertinti, bet ir nenuvertinti. Jeigu deklaruosite per mažą sumą, draudimas išmokės tik tiek. Jeigu per didelę – draudimo bendrovė gali prašyti įrodymų. Geriausia – padaryti nuotraukas visų vertingų daiktų prieš pakavimą ir išsaugoti sąskaitas, jeigu turite. Bendrą sumą suapvalinkite į viršų – kad būtų saugumo rezervas. Pavyzdžiui, jeigu suskaičiavote 8500 eurų, deklaruokite 9000 arba 10 000. Draudimo kaina nuo to labai nepadidės, o apsauga bus geresnė.

12. Ką daryti, jeigu neturiu sąskaitų daiktams?

Tai dažna situacija. Dauguma žmonių neturi sąskaitų už visus daiktus, ypač už senesnius. Tokiu atveju – darykite nuotraukas. Nuotraukos su data gali įrodyti, kad daiktas egzistavo ir kokia buvo jo būklė. Taip pat galite nurodyti apytikslę rinkos vertę – panašių daiktų kainas internete. Draudimo bendrovės paprastai supranta, kad ne visada yra sąskaitos, ir priima kitus įrodymus. Svarbu – būti sąžiningam. Jeigu deklaruosite, kad sena sofa verta 2000 eurų, o iš tikrųjų ji verta 200 – tai jau sukčiavimas, ir draudimas gali atsisakyti mokėti. Geriau nurodyti realią vertę ir mokėti mažesnę draudimo įmoką, nei rizikuoti prarasti visą draudimą.

Terminai – daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą terminai

13. Kiek trunka daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą?

Standartinis maršrutas – 2-4 dienos. Iš Kopenhagos arčiau, iš Aalbogo toliau. Pirmą dieną pakrovimas ir išvykimas. Antrą – per Vokietiją arba Lenkiją. Trečią – per Lenkiją iki Lietuvos. Ketvirtą – pristatymas. Bet tai priklauso nuo daug ko. Express variantas – 1-2 dienos, bet brangiau. Dalinis krovinys – gali užtrukti 5-7 dienas, nes vežėjas turi surinkti daugiau siuntų. Jeigu vežate žiemą, kai keliai slidūs – gali būti vėlavimų. Jeigu vežate prieš šventes – taip pat. Visada klauskite vežėjo realaus termino, o ne optimistinio. Ir dar – pristatymo laikas paprastai nurodomas dienomis, ne valandomis. Tikėtis, kad daiktai atvyks 14:00 tiksliai – nerealu.

14. Ar galima pasirinkti pristatymo datą?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Jeigu užsakote pilną furgoną – tada daugiau lankstumo. Galite pasirinkti pakrovimo ir pristatymo datas. Jeigu vežate dalinį krovinį – tada priklausote nuo vežėjo maršruto. Jis gali pasakyti: „Vešime antradienį-ketvirtadienį", bet negarantuos konkrečios valandos. Geriausia – sutarti dienų intervalą. Pavyzdžiui, „pristatymas trečiadienį-penktadienį". Taip vežėjas turi lankstumo, o jūs žinote, ko tikėtis. Jeigu jums reikia pristatymo konkrečią dieną – tai kainuos papildomai. Express paslauga garantuoja greitesnį pristatymą, bet kaina 50-100 procentų didesnė.

15. Ką daryti, jeigu negaliu priimti daiktų sutartą dieną?

Tokiu atveju – kuo greičiau informuokite vežėją. Jeigu pranešate bent 2-3 dienas prieš – paprastai galima perkelti datą be papildomo mokesčio. Jeigu pranešate paskutinę dieną – vežėjas gali prašyti kompensacijos už tuščią važiavimą. Ir tai suprantama – jis rezervavo laiką, degalus, vairuotoją. Jeigu daiktai jau pakeliui ir jūs negalite priimti – vežėjas gali laikinai saugoti juos savo sandėlyje. Tai paprastai kainuoja 10-20 eurų už dieną. Svarbu – nedingti. Jeigu pranešate ir ieškote sprendimo, vežėjas paprastai eina į priekį. Jeigu tylite ir neatsakote į skambučius – tada jau kita istorija. Komunikacija – raktas į sklandų pervežimą.

16. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma vežėjų siūlo GPS sekimą. Tai reiškia, kad galite pamatyti, kur yra furgonas su jūsų daiktais, bet kuriuo metu. Kai kurie vežėjai siunčia nuorodą, kiti turi programėlę. Jeigu vežėjas nesiūlo sekimo – paklauskite, kodėl. Šiais laikais tai standartas. Be GPS, galite skambinti vairuotojui tiesiogiai. Bet geriau, kai yra technologinis sprendimas. Ypač jeigu vežate vertingus daiktus arba laukiate jų konkrečią dieną. Sekimas taip padeda, jeigu kažkas nutinka – matote problemą realiu laiku. Ir dar – GPS duomenys gali būti naudingi, jeigu kyla ginčas dėl terminų. Galite įrodyti, kad krovinys buvo vietoje arba ne.

Specifika – daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą ypatumai

17. Ką galima vežti iš Danijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra ES, asmeninius daiktus galima vežti be apribojimų. Drabužiai, baldai, buitinė technika, knygos, sporto įranga – viskas tvarkoje. Ribojama: alkoholis – tik asmeniniam naudojimui, tam tikrais kiekiais (ne daugiau nei 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus). Tabakas – 800 cigarečių arba 1 kilogramas tabako. Ginklai – tik su leidimu. Vaistai – tik asmeniniam naudojimui su receptu. Maistas – galima, bet švieži mėsos ir pieno produktai turi atitikti veterinarinius reikalavimus. Augalai – reikia fitosanitarinio sertifikato. Pinigai virš 10 000 eurų – reikia deklaruoti. Jeigu vežate prekes pardavimui – tada jau kitas reikalas, reikia PVM deklaracijos ir kitų dokumentų.

18. Ar reikia mokėti muitą grįžtant iš Danijos?

Ne, jeigu vežate asmeninius daiktus. Lietuva ir Danija yra ES, ir tarp ES šalių nėra muito. Bet jeigu vežate naujas prekes dideliais kiekiais, muitinė gali įtarti, kad tai komercinė siunta. Tada gali paprašyti įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai. Pavyzdžiui, jeigu vežate 10 tų pačių batų porų – tai atrodo įtartinai. Bet jeigu vežate 10 dėžių su drabužiais, baldais ir indais – tai normalu. Svarbu – turėti sąrašą, kas yra dėžėse. Jeigu muitinė sustabdys patikrinimui, sąrašas pagreitins procesą. Asmeniniai daiktai – tai viskas, kas skirta asmeniniam naudojimui, ne pardavimui. Jeigu turite abejonių – pasikonsultuokite su muitinės tarpininku.

19. Kaip pasirinkti maršrutą iš Danijos į Lietuvą?

Paprastai vežėjas parenka maršrutą pagal savo patirtį. Populiarūs variantai: Kopenhaga-Hamburgas-Berlynas-Varšuva-Kaunas. Tai greičiausias ir patogiausias kelias. Kitas variantas – per Šiaurės Vokietiją ir Lenkiją, per Poznanę. Trečias – per Švediją ir keltu į Lietuvą (per Klaipėdą). Tai ilgesnis, bet kartais pigesnis variantas, ypač jeigu vežate didelį kiekį. Svarbu – pasitikėti vežėjo pasirinkimu. Jis žino kelių būklę, eismo sąlygas, keltų tvarkaraščius. Jeigu turite pageidavimų – pavyzdžiui, norite, kad važiuotų per tam tikrą miestą – pasakykite iš anksto. Bet nesitikėkite, kad vežėjas keis maršrutą be papildomo mokesčio.

20. Ką daryti su daiktais, kurie netelpa į vieną furgoną?

Yra keletas variantų. Pirmas – du furgonai arba du reisai. Tai brangiau, bet paprasčiau. Antras – didesnis transportas. Vietoj standartinio furgono (20 kubinių metrų) galima užsakyti didesnį (30-40 kubinių metrų). Trečias – dalinti daiktus. Galbūt dalį galite palikti Danijoje arba atiduoti. Ketvirtas – konteineris. Jeigu daiktų labai daug – pilnas persikraustymas – galima užsakyti 20 pėdų konteinerį. Jis telpa apie 30 kubinių metrų. Penktas – parduoti arba atiduoti. Prieš vežant, pagalvokite, ar tikrai viskas reikalinga. Kartais pigiau nusipirkti Lietuvoje naują, nei vežti seną iš Danijos. Ypač tai liečia pigius IKEA baldus – transportas gali kainuoti daugiau nei pats baldas.

Patarimai – daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą patarimai

21. Kaip pasiruošti persikraustymui iš Danijos?

Pirmas žingsnis – inventorizacija. Pereikite per visus daiktus ir nuspręskite, ką vežti, ką parduoti, ką išmesti. Antras – pradėkite ruošti iš anksto. Bent 3-4 savaites prieš. Trečias – surinkite pakavimo medžiagas. Dėžės, burbulinė plėvelė, lipni juosta, žymeklis. Ketvirtas – supakuokite kambarį po kambario. Kiekvieną dėžę pažymėkite. Penktas – sudarykite sąrašą. Šeštas – užsakykite vežėją. Bent 2 savaites prieš norimą datą. Septintas – atjunkite ir paruoškite buitinę techniką. Aštuntas – išvalykite butą. Devintas – atsisveikinkite su kaimynais. Skamba daug, bet jeigu darote palaipsniui, viskas įveikiama. Svarbiausia – ne viską palikti paskutinei dienai.

22. Kokių klaidų vengti?

Dažniausia klaida – per mažai laiko pasiruošimui. Žmonės pradeda pakuoti prieš dvi dienas ir tada stebisi, kad nebespėja. Antra klaida – prastas pakavimas. Pigios dėžės susmunka, maišai plyšta, daiktai susimaišo. Trečia – neaiškus sutarimas su vežėju. „Kažką atvešim" nėra sutarimas. Ketvirta – dokumentų trūkumas. Net vežant asmeninius daiktus, turėkite sąrašą. Penkta – neinformuoti gavėjo Lietuvoje. Jeigu niekas nežino, kad daiktai atvyksta, gali būti problemų. Šešta – per vėlu užsakyti. Septinta – netaupyti ant pakavimo. Aštunta – neapdrausti vertingų daiktų. Devinta – nepatikrinti daiktų iš karto atvykus. Dešimta – nekomunikuoti su vežėju.

23. Ar galima vežti maistą iš Danijos?

Galima, bet su apribojimais. Asmeniniam naudojimui – be problemų. Galite vežti duoną, sūrį, šokoladą, konservuotus produktus. Bet šviežia mėsa, žuvis ir pieno produktai turi atitikti veterinarinius reikalavimus. Tai reiškia, kad jie turi būti iš patvirtintos įmonės ir turėti veterinarinį sertifikatą. Asmeniniam naudojimui paprastai to nereikalaujama, bet jeigu vežate didelį kiekį – gali būti klausimų. Alkoholį ir tabaką – tik nustatytais kiekiais. Augalus – su fitosanitariniu sertifikatu. Jeigu vežate maistą komerciniais tikslais – tada jau visai kitos taisyklės. Svarbu – jeigu nežinote, ar galima vežti konkretų produktą – klauskite vežėjo arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

24. Ką daryti su daiktais, kurie nebetelpa naujame bute?

Tai dažna problema. Grįžtate iš Danijos su pilnu furgonu daiktų, o naujas butas mažesnis. Yra keletas variantų. Pirmas – sandėliavimas. Dauguma miestų turi savitarnos sandėliavimo paslaugas. Mėnesio kaina priklauso nuo dydžio – nuo 30 iki 150 eurų. Antras – parduoti. Skelbiu.lt, Facebook Marketplace – ten galite parduoti nereikalingus daiktus. Trečias – atiduoti. Labdaros organizacijoms, draugams, šeimai. Ketvirtas – išmesti. Bet ne bet kaip – baldai ir dideli daiktai turi būti išvežami į specialias aikšteles. Penktas – laikyti pas tėvus ar draugus. Jeigu yra galimybė – kodėl ne. Svarbu – nesikrauti visko į naują butą ir gyventi tarp dėžių. Geriau atsirinkti, kas tikrai reikalinga, o kitką laikyti atskirai.

25. Kaip elgtis, jeigu vežėjas neatvyksta sutartu laiku?

Pirmiausia – paskambinkite. Galbūt vėluoja dėl eismo, keltų ar kitų priežasčių. Jeigu vežėjas atsako ir paaiškina situaciją – palaukite. Vėlavimas 1-2 valandas – normalu. Jeigu vežėjas neatsako arba sako, kad neatvyks – tada jau rimčiau. Turite sutartį arba užsakymo patvirtinimą? Jeigu taip – vežėjas privalo vykdyti įsipareigojimus. Jeigu ne – sunkiau. Tokiu atveju ieškokite kito vežėjo ir reikalaukite kompensacijos iš pirmojo. Jeigu turite draudimą – praneškite draudimo bendrovei. Svarbiausia – dokumentuoti viską. Datos, laikai, korespondencija. Ir dar – jeigu vežėjas neatvyksta dėl force majeure (avarija, liga) – tada supraskite. Bet jeigu tiesiog pamiršo arba prarado užsakymą – tada jau kita istorija.

Išvada

Daiktų vežimas iš Danijos į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja šiek tiek pasiruošimo, bet nėra sudėtingas. Svarbiausia – tinkamas pakavimas, aiškus sutarimas su vežėju, draudimas vertingiems daiktams ir komunikacija. Kainos priklauso nuo kiekio, maršruto ir sezono, bet planuojant iš anksto galima rasti gerą variantą. Nesvarbu, ar grįžtate visam laikui, ar tik siunčiate kažką atgal – principas tas pats: aiškumas, pasitikėjimas ir šiek tiek kantrybės.