Vežu iš Kopenhagos į Lietuvą, vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pradėjau reguliariai vežti žmones ir siuntas iš Kopenhagos į Lietuvą, supratau, kad paklausa didžiulė. Danijoje dirba tūkstančiai lietuvių, ir jiems reikia ne tik nuvažiuoti, bet ir grįžti – kartais su lagaminais, kartais su visa gyvenimo įranga. „Vežame kiekvieną dieną" – tai ne tuščias pažadas, o realybė. Kasdien bent keli mikroautobusai ar krovininiai automobiliai išrieda iš Kopenhagos link Lietuvos. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – nuo praktinių smulkmenų iki situacijų, kurios kartais nutinka kelyje.

Kainos – vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kainos prasideda maždaug nuo 55 eurų už vieną keleivį be papildomo bagažo. Jei vežatės du lagaminus, gali tekti primokėti 10-15 eurų. Grupėms – keturiems ar penkiems žmonėms – dažnai taikomos nuolaidos, nes vežėjui patogiau užpildyti visą transporto priemonę. Bet čia yra vienas dalykas, kurio daugelis nesitiki: jei norite, kad jus paimtų tiesiai iš Kopenhagos centro ar net iš jūsų adreso, kaina gali šoktelėti. Standartinis variantas – paėmimas iš sutarto taško, dažniausiai stoties ar degalinės. Vienas klientas norėjo būti paimtas iš Christianshavn rajono – vežėjas sutiko, bet pridėjo 20 eurų prie kainos.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir gana žymiai. Prieš Kalėdas ir Velykas – tai pats brangiausias metas. Kainos gali pakilti 30-50 procentų dėl milžiniškos paklausos. Visi nori grįžti namo tuo pačiu metu, ir vežėjai tai žino. Vasaros viduryje – liepą, rugpjūtį – taip pat brangiau, bet ne taip dramatiškai. Pigiausias metas – sausis, vasaris, kovo pradžia. Tada vežėjai netgi daro akcijas, kad užpildytų vietas. Aš pats pastebėjau, kad sausio viduryje galima rasti bilietą už 45 eurus, o gruodžio 23 dieną – už 90. Tas pats maršrutas, tas pats vežėjas. Sezoniškumas – realus dalykas.

3. Ką daryti, jei neturiu pakankamai pinigų bilietui?

Yra keletas variantų. Kai kurie vežėjai leidžia mokėti dalimis – pusę prieš, pusę atvykus. Kitas būdas – susitarti su vežėju, kad sumokėsite gavę atlyginimą. Tai ne visada pavyksta, bet jei esate pastovus klientas, vežėjai dažnai pasitiki. Taip pat yra bendruomenės grupės socialiniuose tinkluose, kur žmonės kartais siūlo pigesnius variantus ar dalijasi kelionės išlaidomis. Vienas vaikinas iš Kopenhagos rašė, kad ieško, kas pavežtų už mažesnę kainą, nes turi problemų su pinigais – atsiliepė kitas keleivis, kuris turėjo automobilį, ir jie nuvažiavo drauge. Kartais sprendimai randasi netikėtai.

4. Ar yra lojalumo programų ar nuolaidų pastoviems klientams?

Dauguma mažų vežėjų neturi oficialių lojalumo programų – tai ne avialinijos. Bet realiai, jei važinėjate reguliariai, visada galima tartis. Aš pats turiu kelis klientus, kurie važiuoja kas mėnesį – jiems taikau 10 procentų nuolaidą, nes žinau, kad jie grįš. Tai ne kažkokia sistema, tiesiog sveikas protas. Didžiosios vežimo įmonės kartais turi kortelių sistemas, bet jos labiau skirtos verslo klientams. Asmeniškai manau, kad geriausia „lojalumo programa" – tai geras santykis su vežėju. Jei jis jus pažįsta ir žino, kad esate patikimas, visada ras būdą jums padėti.

5. Kaip sužinoti, ar kaina yra sąžininga?

Palyginkite bent tris variantus. Jei visi vežėjai siūlo panašią kainą – tarkim, 60-70 eurų – tai tikriausiai rinkos kaina. Jei vienas siūlo 30 eurų, o kiti 70 – kažkas ne taip. Arba jis naujas ir bando pritraukti klientus, arba kažką slepia – papildomi mokesčiai, prastesnės sąlygos, neaiškus grafikas. Taip pat atkreipkite dėmesį, kas įeina į kainą: draudimas, bagažas, paėmimas iš adreso. Kartai pigi kaina tampa brangi, kai pridedi visus papildomus mokesčius. Vienas vežėjas skelbėsi „kelionė už 40 eurų", bet paaiškėjo, kad už kiekvieną lagaminą reikėjo mokėti papildomai – galutinė kaina buvo 70.

Grafikas – vežame iš Kopenhagos į Lietuvą kiekvieną dieną

6. Kada išvyksta pirmas reisas iš Kopenhagos?

Paprastai pirmieji reisai išvyksta anksti ryte – tarp 5 ir 7 valandos. Tai patogu tiems, kurie nori atvykti į Lietuvą tą pačią dieną, dar prieš vidurnaktį. Bet yra ir vėlyvų reisų – išvykstantys 18-20 valandą ir atvykstantys kitą rytą. Kiekvienas vežėjas turi savo grafiką, ir jis gali skirtis priklausomai nuo dienos. Savaitgaliais grafikas retesnis – vietoj trijų reisų gali būti vienas ar du. Aš pats dažniausiai išvykstu 6 ryto, nes tada keliai tuštesni ir galima spėti be streso. Bet tai mano pasirinkimas – kiti mėgsta naktinius reisus, nes gali miegoti kelyje.

7. Kaip dažnai vežate kiekvieną dieną?

Kasdien – tai reiškia kasdien. Nėra taip, kad pirmadienį vežame, o antradienį ne. Bet „kiekvieną dieną" nereiškia „kiekvieną valandą". Dažniausiai būna 1-3 reisai per dieną, priklausomai nuo paklausos. Prieš šventes gali būti ir penki, o sausio viduryje – tik vienas. Svarbu suprasti, kad grafikas gali keistis, ypač jei mažai keleivių. Vienas vežėjas pasakojo, kad kartą atšaukė reisą, nes buvo užsiregistravęs tik vienas keleivis – jis tiesiog paskambino tam žmogui ir pasiūlė kitą dieną. Tai nutinka, bet retai. Patikimi vežėjai stengiasi išlaikyti grafiką net ir tada, kai keleivių mažai.

8. Ar galima užsisakyti reisą paskutinę minutę?

Galima, bet rizikuojate, kad vietų nebus. Ypač penktadieniais ar prieš šventes – tada vietos išperkamos kelias dienas prieš. Jei žinote, kad jums reikės važiuoti, užsisakykite bent 2-3 dienas iš anksto. Bet jei atsirado netikėtas poreikis – skambinkite. Kartais atsiranda laisvų vietų dėl atšaukimų. Vienas žmogus skambino sekmadienio rytą ir prašė važiuoti tą pačią dieną – pasisekė, nes kažkas atšaukė rezervaciją. Bet tai loterija. Geriau planuoti iš anksto, nei nervintis paskutinę minutę. Ir dar – kai kurie vežėjai turi internetinę rezervaciją, kur matote laisvas vietas realiu laiku. Tai labai patogu.

9. Kiek laiko trunka kelionė atgal į Lietuvą?

Maždaug tiek pat, kaip ir į Kopenhagą – 14-18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Grįžtant kartais būna ilgiau, nes Oresundo tiltas ar Vokietijos greitkeliai gali būti užimti, ypač sekmadienio vakarais. Taip pat priklauso nuo to, kur Lietuvoje jus išlaipina. Jei tai Vilnius – pridėkite dar valandą nuo Kauno. Jei Klaipėda – dar dvi. Vienas klientas skundėsi, kad kelionė užtruko 22 valandas, nes buvo avarija Vokietijoje ir reikėjo laukti. Deja, tokių dalykų neįmanoma numatyti. Bet paprastai vežėjai stengiasi laikytis grafiko, nes jų reputacija priklauso nuo punktualumo.

10. Ar yra naktiniai reisai?

Taip, ir jie gana populiarūs. Naktiniai reisai paprastai išvyksta apie 18-20 valandą ir atvyksta kitą rytą. Privalumas – nereikia praleisti dienos kelyje, galima miegoti. Trūkumas – ne visi gali miegoti sėdint, o ir sustojimai naktį gali trikdyti. Bet daugeliui žmonių tai patogiausias variantas, ypač jei kitą dieną reikia dirbti. Aš pats mėgstu naktinius reisus, kai vežu tik siuntas – tada galiu važiuoti be sustojimų ir atvykti anksti ryte. Bet su keleiviais kitaip – jiems reikia poilsio pertraukų, net jei jie miega. Saugumo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas darytų pertraukas kas 4,5 valandos.

Bagažas – vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

11. Kiek lagaminų galima vežti?

Standartinis variantas – vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis bagažas. Bet gyvenimas retai būna standartinis. Daugelis žmonių, grįžtančių iš Danijos, vežasi daugiau – juk ten dirbo metus ar du, ir susikaupė daiktų. Paprastai antras lagaminas kainuoja papildomai – 10-20 eurų. Trečias – dar daugiau. Bet jei vežate tikrai daug, geriau užsisakyti atskirą siuntą ar net visą mikroautobusą. Viena moteris grįžo iš Kopenhagos su keturiais lagaminais, dviem dėžėmis ir šunimi – teko derinti atskirai. Šuo užėmė vieną vietą, lagaminai – kitas. Vežėjas pasijuokė, bet sutiko, nes ji buvo pastovi klientė.

12. Ar galima vežti dviratį iš Kopenhagos?

Kopenhaga – dviračių miestas, tad nenuostabu, kad žmonės nori parsivežti dviračius. Galima, bet reikia derinti iš anksto. Dviratis užima daug vietos, ir ne kiekvienas mikroautobusas gali jį priimti. Paprastai prašoma 30-50 eurų už dviračio pervežimą. Taip pat reikia jį tinkamai paruošti – nuimti ratą, kad tilptų, arba supakuoti į dėžę. Vienas vaikinas atvažiavo su dviračiu, kuris buvo pririštas prie stogo bagažinės – vežėjas pasakė, kad taip negalima, ir teko ieškoti kitos išeities. Galiausiai dviratis tilpo viduje, bet tik po to, kai buvo nuimti abu ratai. Planuokite iš anksto.

13. Kaip vežti trapius daiktus?

Trapūs daiktai – tai atsakomybė, kurią reikia pasidalyti su vežėju. Pirmiausia – tinkamas pakavimas. Burbulinė plėvelė, putplastis, tvirta dėžė. Antra – pažymėkite dėžę užrašu „trapu" arba „fragile". Trečia – praneškite vežėjui, kad viduje yra trapūs daiktai. Jei jis žino, elgsis atsargiau. Bet – ir tai svarbu – vežėjas negali garantuoti, kad niekas nesuduš. Kelyje būna duobių, staigių stabdymų, kitų netikėtumų. Vienas klientas vežė porceliano servizą iš Kopenhagos – supakavo puikiai, bet vis tiek viena lėkštė skilo. Vežėjas atlygino pusę vertės, nes sutartyje buvo punktas apie trapius daiktus. Skaitykite sutartį.

14. Ar galima vežti maistą?

ES viduje maisto produktų vežimas leidžiamas asmeniniam naudojimui. Bet yra niuansų. Mėsos ir pieno produktų kiekiai neturi viršyti „protingo asmeninio naudojimo" ribos – tai reiškia, kad 10 kilogramų dešros jau gali atrodyti įtartinai. Alkoholis – iki tam tikrų limitų. Švieži vaisiai ir daržovės – be problemų. Bet jei vežate kažką neįprasto – tarkim, 5 kilogramus rūkytos žuvies – geriau pasitikrinti taisykles. Vienas žmogus vežė dėžę su lietuviškais sūriais ir dešromis draugams – viskas gerai, bet muitinės pareigūnai patikrino, ar tai tikrai asmeniniam naudojimui. Su maistu visada geriau saikingai.

15. Kaip elgtis, jei bagažas dingo?

Tai retas, bet nemalonus atvejis. Pirmiausia – nedelsiant pranešti vežėjui. Jei bagažas registruotas, turėtų būti dokumentas su numeriu – jį reikia pateikti. Vežėjas pradeda paiešką – kartais bagažas tiesiog nukeliavo kitu reisu arba buvo iškrautas ne toje vietoje. Jei bagažas dingsta visam laikui, turite teisę reikalauti kompensacijos. Bet kompensacijos suma priklauso nuo sutarties – dažniausiai tai fiksuota suma, ne vertės atlyginimas. Todėl brangius daiktus geriau vežtis su savimi, o ne registruotame bagaže. Vienas keleivis prarado lagaminą, kuriame buvo nešiojamas kompiuteris – kompensacija buvo 200 eurų, o kompiuteris kainavo 1200. Skaudu, bet tokios taisyklės.

Pasiruošimas – vežu iš Kopenhagos į Lietuvą

16. Ką pasiimti į kelionę?

Pirmiausia – dokumentus. Be asmens tapatybės kortelės ar paso niekur. Tada – vandens ir užkandžių, nors vežėjai paprastai stoja degalinėse. Telefoną su įkrovikliu – tai gyvybiškai svarbu, ypač jei reikia susisiekti su vežėju ar gavėju. Patogius drabužius – kelionė ilga, ir sėdėti aptemptuose džinsuose 15 valandų yra kankynė. Pagalvėlė po kaklu ir antklodė, jei važiuojate naktį. Ir dar – geras nusiteikimas. Skamba banaliai, bet kelionėje visko nutinka: vėlavimai, kamščiai, nemalonūs bendrakeleiviai. Vienas mano keleivis visada pasiima knygą – sako, kad tai geriausias būdas praleisti laiką kelyje. Kiti klausosi podcastų ar muzikos.

17. Kaip susisiekti su vežėju prieš kelionę?

Telefonu – tai paprasčiausias ir patikimiausias būdas. Dauguma vežėjų turi savo numerius viešai skelbiamus – feisbuke, interneto svetainėse ar skelbimų portaluose. Kai kurie naudoja WhatsApp ar Viber – tai patogiau, nes galima siųsti nuotraukas ar adresus. Bet svarbu – neskambinkite paskutinę minutę. Jei skambinate dieną prieš, vežėjas gali neturėti laisvų vietų. Ir dar – visada gaukite patvirtinimą. Ne „taip, važiuosim", o konkretų laiką, vietą ir kainą. Vienas žmogus susitarė telefonu, bet neatvyko į sutartą vietą, nes supainiojo laikus. Dabar visada siunčiu SMS su detalėmis, kad būtų rašytinis patvirtinimas.

18. Ką daryti, jei vėluoju į reisą?

Paskambinkite iš karto. Negalima tiesiog neatvykti ir tikėtis, kad jūsų palauks. Vežėjai turi grafiką, ir kiti keleiviai laukia. Jei pranešate, kad vėluosite 10-15 minučių, dažniausiai palauks. Bet jei vėluojate pusvalandį ar ilgiau – gali tekti ieškoti kito reiso. Vienas keleivis vėlavo 40 minučių, nes užstrigo metro – vežėjas išvažiavo be jo, bet pasiūlė kitą reisą tą pačią dieną. Nemalonu, bet suprantama. Geriausia atvykti bent 15 minučių anksčiau – taip turėsite laiko susitvarkyti bagažą ir rasti patogią vietą. O jei atvykstate per anksti – visada galima išgerti kavos netoliese.

19. Ar galima atšaukti rezervaciją?

Galima, bet sąlygos priklauso nuo vežėjo. Dauguma leidžia atšaukti nemokamai likus bent 24 valandoms iki išvykimo. Jei atšaukiate vėliau – gali tekti mokėti dalį sumos arba visą. Ypač prieš šventes – tada vežėjai griežtesni, nes jūsų vieta galėjo būti parduota kitam. Vienas žmogus atšaukė rezervaciją likus 2 valandoms iki išvykimo – vežėjas paprašė sumokėti pusę kainos, nes jau nebespėjo parduoti vietos kitam. Tai logiška. Geriausia atšaukti kuo anksčiau, kad vežėjas spėtų reaguoti. Ir visada praneškite – tiesiog neatvykti yra blogiausia, ką galite padaryti.

Problemos – vežu iš Kopenhagos į Lietuvą

20. Ką daryti, jei vežėjas neatvyko?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Pirmiausia – paskambinkite. Gal vežėjas vėluoja dėl kamščių ar kitos priežasties. Jei neatsiliepia – parašykite žinutę. Jei ir po valandos nėra jokios žinios – pradėkite ieškoti alternatyvos. Yra grupės feisbuke, kur žmonės ieško paskutinės minutės vežėjų. Taip pat galite kreiptis į kitas vežimo įmones – kartais turi laisvų vietų. Bet tai stresas, ypač jei skubate. Vienas mano klientas laukė Kopenhagos oro uoste tris valandas, kol suprato, kad vežėjas neatvyks – galiausiai rado kitą variantą, bet prarado pusę dienos. Tokiais atvejais svarbu turėti vežėjo duomenis ir nebijoti reikalauti kompensacijos.

21. Kaip elgtis, jei vežėjas prašo daugiau pinigų nei sutarta?

Nemokėkite papildomai be aiškaus paaiškinimo. Jei sutarėte dėl 60 eurų, o vežėjas prašo 80 – paklauskite, kodėl. Gal yra priežastis – papildomas bagažas, pakeistas maršrutas, kiti netikėti mokesčiai. Bet jei priežastis nėra aiški arba atrodo išgalvota – turite teisę atsisakyti. Geriausi vežėjai niekada nekeičia kainos paskutinę minutę. Bet pasitaiko ir tokių, kurie bando pasinaudoti situacija – ypač jei keleivis skuba arba neturi kitų variantų. Vienas žmogus pasakojo, kad vežėjas sustojo pusiaukelėje ir pareikalavo papildomai 20 eurų už „degalus" – tai buvo akivaizdus sukčiavimas. Tokiais atvejais geriau sumokėti, nusifotografuoti vežėjo duomenis ir vėliau skųstis.

22. Ką daryti, jei kelionėje nutiko avarija?

Pirmiausia – patikrinti, ar visi sveiki. Jei kas nors sužeistas – skambinti 112. Tada – policijai, net jei avarija nedidelė. Europoje privaloma turėti eismo įvykio deklaraciją – vežėjas turėtų ją turėti. Užpildykite ją vietoje, nufotografuokite žalą. Jei avarija rimta, vežėjas privalo pasirūpinti alternatyviu transportu – arba pats veža toliau su kita mašina, arba iškviečia kitą vežėją. Bet realybėje tai ne visada vyksta sklandžiai. Vienas mano keleivis pateko į avariją Vokietijoje – niekas nenukentėjo, bet mikroautobusas sugedo. Vežėjas iškvietė kitą mašiną, bet teko laukti keturias valandas. Nemalonu, bet svarbiausia – saugumas.

23. Kaip elgtis su nemaloniu bendrakeleiviu?

Ilgoje kelionėje visko pasitaiko. Vienas garsiai kalba telefonu, kitas kvepia nekaip, trečias knarkia. Tai gyvenimas. Bet jei bendrakeleivis elgiasi agresyviai arba trukdo kitiems – reikia kreiptis į vairuotoją. Jis atsakingas už tvarką transporto priemonėje. Vienas atvejis, kurį prisimenu: girtas keleivis ėmė rėkti ant kitų – vairuotojas sustojo degalinėje ir paprašė jo išlipti. Tai kraštutinė priemonė, bet kartais būtina. Paprastai užtenka mandagiai paprašyti, kad žmogus elgtųsi ramiau. Ir dar – jei žinote, kad nemėgstate triukšmo, pasiimkite ausines. Tai paprasčiausias būdas atsiriboti.

24. Ar galima vežti vaikus be tėvų?

Tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir vežėjo taisyklių. Vaikai iki 12 metų paprastai negali keliauti vieni – reikia lydinčio asmens. Vyresni paaugliai gali, bet vežėjas gali prašyti tėvų sutikimo raštu. Taip pat svarbu, ar vaikas turi dokumentus – asmens tapatybės kortelę ar pasą. Be dokumentų niekas neveš. Vienas tėvas norėjo išsiųsti 14-metį sūnų vieną iš Kopenhagos – vežėjas sutiko, bet paprašė notaro patvirtinto sutikimo. Tai užtruko kelias dienas. Geriau viską tvarkyti iš anksto, o ne bandyti viską suorganizuoti paskutinę dieną.

25. Kaip palikti atsiliepimą apie vežėją?

Internete – feisbuke, google atsiliepimuose, specializuotuose forumuose. Atsiliepimai padeda kitiems žmonėms pasirinkti. Bet rašykite sąžiningai – jei buvo gerai, pasakykite, jei blogai – taip pat. Vienas vežėjas man pasakojo, kad jį apšmeižė konkurentas – paliko neigiamą atsiliepimą, kuris neatitiko tikrovės. Todėl svarbu rašyti konkrečiai: kas nutiko, kada, kokiomis aplinkybėmis. Ne „blogas vežėjas", o „vėlavo 3 valandas, neatsakė į skambučius". Tai naudingiau ir sąžiningiau. Ir dar – jei vežėjas išsprendė problemą, paminėkite ir tai. Žmonės daro klaidas, bet svarbu, kaip jas sprendžia.

Grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą – tai kasdienybė tūkstančiams žmonių. Pasirinkite patikimą vežėją, pasiruoškite kelionei ir būkite lankstūs – kelyje visko nutinka. Svarbiausia – komunikacija ir sveikas protas. Jei turite klausimų, skambinkite vežėjui tiesiogiai – jis žino atsakymus geriau nei bet kuris straipsnis. Saugios kelionės.