Vežu į Kopenhagą kasdien keleivius ir siuntas

Dirbu pervežimų srityje jau ne pirmus metus, ir galiu pasakyti viena – žmonėms reikia patikimo ryšio tarp Lietuvos ir Danijos. Ne tik tada, kai skrenda lėktuvu kartą per metus, bet kasdien. Kažkas veža siuntą mamai, kažkas važiuoja į darbą, kažkas – aplankyti vaikų. Todėl kasdieniniai reisai į Kopenhagą tapo ne prabanga, o būtinybe. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kurių dažniausiai sulaukiu telefonu – apie keleivius, siuntas, kainas ir viską, kas tarp jų.

Keleiviai – vežimas į Kopenhagą kasdien

1. Kaip užsisakyti vietą mikriuke?

Skambinate arba rašote žinutę. Nurodote, iš kur norite važiuoti, kada, ir kiek žmonių. Mes patikriname, ar yra laisvų vietų, ir atsakome. Jei yra – rezervuojame. Jei ne – siūlome kitą datą. Viskas paprasta. Jokių internetinių sistemų su registracijomis – tiesioginis kontaktas. Kai kurie klientai sako, kad tai pasenęs būdas. Galbūt. Bet veikia. Ir žmogus žino, kad su kitu žmogumi kalba, ne su robotu.

2. Kada reikia atvykti į paėmimo vietą?

10–15 minučių prieš sutartą laiką. Vėliausiai – sutartu laiku. Jei vėluojate – skambinkite iš karto, ne tada, kai jau 20 minučių praėjo. Vairuotojas turi grafiką, kiti keleiviai laukia. Vienas žmogus visada vėluoja – 10, 15 minučių. Mes jau pripratome, bet kiti keleiviai – ne. Būna komentarų. Suprantu abiejų pusių nepasitenkinimą.

3. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. 48 valandos – viskas grąžinama. Parą prieš – pusė sumos. Mažiau nei parą – nieko. Žinau, kad tai skamba griežtai, bet kitaip negalime dirbti. Vietos mikriuke ribotos, ir jei jūs užimate vietą, o paskui nevažiuojate – mes prarandame pajamas. Supraskite tai kaip verslo logiką, ne kaip asmeninį puolimą.

4. Ką daryti, jei pasikeitė planai paskutinę minutę?

Skambinti. Galbūt galėsime perkelti kitai dienai, galbūt rasime kitą keleivį už jus. Bet negarantuojame. Gyvenimas nenuspėjamas – suprantu. Vieną kartą žmogus skambino 3 valandą nakties ir sakė, kad mirė giminaitis, negali važiuoti. Aišku, grąžinome pinigus. Bet kai kas nors skambina ir sako „atsibodo, nebevažiuosiu“ – tai jau kitas reikalas.

5. Ar galima važiuoti vienam, jei esu nepilnametis?

Ne. Iki 16 metų reikia suaugusiojo palydos. Nuo 16 iki 18 – reikia tėvų sutikimo raštu. Tai saugumo reikalavimas, ne mūsų išmislas. Vieną kartą 15-metis berniukas norėjo važiuoti vienas pas tėvą į Kopenhagą. Mama skambino ir prašė – suprantu, kad situacija sudėtinga, bet negalime rizikuoti. Pasienyje gali būti klausimų, o mes neturime teisės vežti vaiko be suaugusiojo.

Siuntos – vežimas į Kopenhagą kasdien

6. Kaip perduoti siuntą?

Susitinkame sutartoje vietoje, perduodate siuntą, mes užregistruojame. Nurodote gavėjo duomenis Kopenhagoje – vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Mokate už siuntą iš anksto. Vairuotojas nuveža ir pristato. Paprasta. Bet svarbu, kad siunta būtų tinkamai supakuota – jei sudūžta pakeliui, mes neatsakome, nebent tai mūsų kaltė.

7. Kiek kainuoja siuntos vežimas?

Priklauso nuo dydžio ir svorio. Maža siunta – vokas ar maža dėžutė – nuo 15 eurų. Didesnė dėžė – 25–40 eurų. Labai didelė – derinama individualiai. Jei siunčiate reguliariai – galima tartis dėl pastovios kainos. Turime vieną moterį, kuri kas savaitę siunčia siuntus savo mamai – jai taikome nuolaidą, nes žinome, kad ji visada ateis.

8. Kiek laiko trunka pristatymas?

Paprastai tą pačią dieną arba kitą dieną. Priklauso nuo to, kada perduodate siuntą. Jei ryte – vakare Kopenhagoje. Jei vakare – kitą rytą. Bet jei keltas vėluoja arba kažkas nutinka – gali užtrukti ilgiau. Nėra garantuoto laiko – mes ne DHL su sutartimis ir kompensacijomis. Bet stengiamės.

9. Ar galima siųsti maistą?

Galima, bet su apribojimais. Šviežią maistą – taip, jei jis nesuges per 24 valandas. Šaldytą – ne, nes neturime šaldytuvo mikriuke. Konservus – taip. Saldumynus – taip. Alkoholį – tik nedidelius kiekius asmeniniam naudojimui. Vieną kartą žmogus siuntė 5 butelius degtinės „dovanai“ – muitinėje buvo klausimų. Nuo tada prašome nurodyti, kas yra siuntoje.

10. Kaip sužinoti, ar siunta pasiekė gavėją?

Skambinkite mums arba klauskite gavėjo. Mes neturime automatinio pranešimų siuntimo – vairuotojas paskambina gavėjui, perduoda siuntą, ir viskas. Jei norite patvirtinimo – paprašykite vairuotojo, kad nufotografuotų perdavimo momentą. Kartais tai darome, bet ne visada. Priklauso nuo vairuotojo ir situacijos.

Kainos – keleiviai ir siuntos

11. Kiek kainuoja kelionė vienam asmeniui?

55–85 eurai. Sezoniškumas, diena, užimtumas – viskas turi įtakos. Vasarą ir savaitgaliais brangiau. Žiemos viduryje, antradienį – pigiau. Jei važiuojate pirmą kartą – standartinė kaina. Jei esate pastovus klientas – galima kalbėtis. Bet nežadu nieko – priklauso nuo vadovybės sprendimo.

12. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, iš kur važiuoju?

Paprastai ne, jei tai pagrindiniai miestai – Vilnius, Kaunas, Panevėžys. Jei prašote paėmimo iš mažo miestelio, kuris nėra maršrute – gali būti papildomas mokestis. Logiška – degalai ir laikas kainuoja. Bet jei mes vis tiek važiuojame pro tą vietą – nekainuoja papildomai.

13. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Galima, bet kursas gali būti nepalankus. Geriau mokėti eurais – paprasčiau. Jei turite tik kronas – susitarsime, bet nesitikėkite bankinio kurso. Mes ne valiutos keitykla. Vieną kartą žmogus mokėjo Švedijos kronomis – priėmėm, bet teko skaičiuoti ilgai. Nuo tada prašome eurų.

14. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo benzino kainos?

Ne tiesiogiai. Bet netiesiogiai – taip. Jei benzinas brangsta 30 procentų, anksčiau ar vėliau kainos kils. Mes negalime dirbti nuostolingai. Bet tai nevyksta kas savaitę – kainos peržiūrimos kartą per kelis mėnesius. Ir ne visada kyla – kartais ir krenta. Nors pastaruoju metu tai retai.

Maršrutas – kelias į Kopenhagą

15. Koks maršrutas?

Priklauso nuo to, iš kur važiuojame. Iš Vilniaus – per Rygą, tada keltu arba per tiltą. Iš Klaipėdos – per Švediją keltu. Iš Kauno – per Lenkiją arba per Latviją. Maršrutas parenkamas pagal tai, kur yra keleiviai. Jei dauguma iš Vilniaus – važiuojame per Rygą. Jei iš Kauno – gal per Lenkiją. Viskas priklauso nuo tos dienos situacijos.

16. Kiek laiko trunka kelionė?

18–24 valandos. Priklauso nuo maršruto, keltų, eismo. Trumpiausia – 16 valandų, jei viskas sklandžiai. Ilgiausia – 28 valandos, jei keltas vėluoja ir yra spūstys. Vidutiniškai – 20 valandų. Rekomenduoju planuoti taip, kad turėtumėte laiko rezervo, jei važiuojate į svarbų susitikimą.

17. Ar sustojate pakeliui?

Taip, kas 3–4 valandas. Degalinės, tualetas, kava, prasitempti kojas. Ilgiausias tarpas be sustojimo – 5 valandos, bet tai retai. Sustojimai trunka 15–30 minučių. Jei kažkam reikia ilgiau – praneškite vairuotojui iš anksto. Bet negalime laukti valandą, nes vienas žmogus nori pietauti restorane.

18. Ką veikti kelionės metu?

Miegoti, skaityti, klausytis muzikos, žiūrėti filmus telefone, kalbėtis su kitais keleiviais. Vienas žmogus visada mezga kelionės metu – įdomiai atrodo, bet ramu. Kitas žaidžia kompiuterinius žaidimus. Trečias tiesiog sėdi ir žiūri pro langą. Kiekvienam savo. Svarbiausia – turėti ausines, jei klausotės kažko garsiai.

Patogumai – kas yra mikriuke

19. Ar yra Wi-Fi?

Kartais. Priklauso nuo mikroautobuso ir to, kur esame. Lietuvoje – veikia. Latvijoje – dažniausiai. Švedijoje – gerai. Kelyje tarp – gali būti pertraukimų. Nerekomenduoju pasikliauti Wi-Fi svarbiems reikalams. Turėkite savo internetą arba atsisiųskite, ko reikia, prieš kelionę. Vieną kartą Wi-Fi neveikė visą kelionę – kažkas nutiko su SIM kortele. Visi skundėsi, bet nieko nepadarysi.

20. Ar yra įkrovikliai?

Yra USB jungtys, bet ne prie kiekvienos sėdynės. Rekomenduoju turėti savo power banką – saugiau ir patikimiau. Ypač jei sėdite gale – ten USB gali nebūti. Vienas klientas visada atsineša ilgintuvą su keliomis jungtimis – protingas sprendimas, nors ir atrodo keistai.

21. Kokia temperatūra mikriuke?

Kondicionierius vasarą, šildymas žiemą. Bet ne visada tobula – vienam per karšta, kitam per šalta. Rekomenduoju turėti lengvą striukę ar megztinį, net vasarą. Ypač naktį – temperatūra krenta. Vieną kartą vasarą kondicionierius sugedo – 35 laipsniai mikriuke. Prakaitas liejosi upeliais. Nemalonu, bet išgyvenome.

Saugumas – saugos diržai ir taisyklės

22. Ar privaloma segtis saugos diržą?

Taip. Visada. Net jei sėdite gale. Net jei „tik minutėlei“. Saugos diržas – tai ne pasirinkimas, tai įstatymas. Vairuotojas turi teisę nevažiuoti, jei kas nors atsisako segtis. Ir mes ja naudojamės. Vieną kartą vyriškis atsisakė – sakė, kad „jis suaugęs žmogus“. Išlipo. Jo pasirinkimas.

23. Ką daryti, jei įvyksta avarija?

Pirmiausia – ramybė. Vairuotojas žino, ką daryti – jis turi patirties. Skambina pagalbos tarnyboms, jei reikia. Jūs sėdite vietoje ir laukiate nurodymų. Jei sužeistas – praneškite. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį. Draudimas padengs nuostolius. Svarbiausia – ne panikuoti. Avarijų buvo, bet labai retai – ir visi išgyveno.

24. Ar vairuotojai turi patirties?

Taip. Visi mūsų vairuotojai turi ilgametę patirtį tarptautiniuose pervežimuose. Jie žino maršrutus, žino, kaip elgtis sudėtingose situacijose. Bet tai nereiškia, kad jie nemirtingi – jie pavargsta, jiems reikia poilsio. Todėl kartais keičiame vairuotojus pakeliui – vienas vairuoja iki Rygos, kitas – toliau. Saugumas svarbiau nei greitis.

Išvada

Kasdieninis vežimas į Kopenhagą – tai ne tik transportas, tai žmonių tarpusavio pasitikėjimas. Mes vežame ne krovinius, o žmones su jų istorijomis, rūpesčiais ir viltimis. Stengiamės, kad kiekviena kelionė būtų saugi ir patogi. Ne visada pavyksta idealiai, bet visada stengiamės. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes čia.