Vežėjai iš Lietuvos į Kopenhagą – vežame kiekvieną dieną

Rinktis vežėją – tai ne tas pats, kas rinktis parduotuvę. Jei parduotuvėje nusipirksite prastą daiktą, grąžinsite. Bet jei vežėjas prastai atliks darbą – siunta gali vėluoti, sugesti arba iš viso pradingti. Vežėjai iš Lietuvos į Kopenhagą dirba skirtingai – vieni veža kartą per savaitę, kiti kasdien, treti tik kai susirenka pakankamai krovinių. Mes vežame kiekvieną dieną, nes taip dirbame jau seniai ir žinome, kad poreikis yra pastovus. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip išsirinkti vežėją, į ką atkreipti dėmesį ir ko saugotis.

Pasirinkimas – vežėjai iš Lietuvos į Kopenhagą

1. Kaip išsirinkti patikimą vežėją iš Lietuvos į Kopenhagą?

Pirmas dalykas – patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją tarptautiniam krovinių vežimui. Tai ne formalumas – be licencijos vežėjas veikia nelegaliai ir jūsų siunta neturi jokios apsaugos. Antras dalykas – paklauskite apie draudimą. Trečias – paskaitykite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie svetainėje – ieškkit nepriklausomuose forumuose. Ketvirtas – paklauskite, kiek laiko vežėjas dirba šiuo maršrutu. Jei atsako „nuo praėjusio mėnesio“ – būkite atsargūs. Mes vežame į Kopenhagą ilgai, bet ne visada galiu pasakyti tiksliai kiek metų – svarbiau, kad žinome kiekvieną posūkį kelyje.

2. Kuo skiriasi dideli vežėjai nuo mažų – kurie geresni?

Nei vieni, nei kiti nėra automatiškai geresni. Dideli vežėjai turi daugiau transporto, daugiau maršrutų, bet kartais mažiau lankstumo – jie dirba pagal savo grafiką, ne pagal jūsų poreikius. Maži vežėjai gali būti lankstesni, bet jei vienintelis sunkvežimis sugenda – viskas sustoja. Mes esame vidutinio dydžio – turime pakankamai transporto, kad vienas gedimas nesustabdytų visko, bet pakankamai maži, kad pažinotume savo klientus asmeniškai. Vienas mano pažįstamas dirba su didele įmone – jis skundžiasi, kad kas mėnesį kalba su kitu vadybininku, nes ten didelė kaita. Pas mus – tas pats žmogus visada.

3. Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Paprastai ne. Pigiausias vežėjas dažnai taupo ant draudimo, ant transporto būklės, ant vairuotojų atlyginimų. Tai reiškia didesnę riziką jūsų siuntai. Bet tai nereiškia, kad brangiausias automatiškai geriausias – kartais permokate už vardą. Optimalus variantas – vidutinė kaina su aiškiomis sąlygomis, draudimu ir atsakomybe. Mes ne esame pigiausi, bet ir ne brangiausi – mes esame sąžiningi. Kaina atitinka paslaugos kokybę, ir mes jos neslepiame. Jei kas nors siūlo kainą, kuri atrodo per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

4. Kokių dokumentų reikia reikalauti iš vežėjo?

CMR važtaraštis – privalomas kiekvienam tarptautiniam vežimui. Be jo siunta tiesiog neturi teisinio pagrindo. Be to, vežėjas turi turėti vežimo licenciją, transporto priemonės draudimą ir krovinio draudimą. Jei vežate pavojingas medžiagas – ADR sertifikatą. Jei maistą – atitinkamus leidimus. Mes visada pateikiame šiuos dokumentus prieš vežimą, bet ne visi vežėjai tai daro automatiškai – kartais tenka prašyti. Vienas klientas pasakojo, kad vežėjas atsisakė parodyti draudimo polisą – tai jau raudona vėliava. Jei vežėjas slepia dokumentus – kažkas negerai.

5. Ar vežėjas privalo turėti krovinio draudimą?

Pagal įstatymą – ne visada privalo, bet pagal sveiką protą – taip. CMR konvencija numato vežėjo atsakomybę ribotą sumą – apie 8,33 specialiųjų skolinimosi vienetų už kilogramą. Tai nedaug – jei siunčiate brangią prekę, kompensacija bus juokinga. Papildomas krovinio draudimas padengia skirtumą. Mes visada draudžiame, bet yra vežėjų, kurie to nedaro – jie tiesiog rizikuoja. Jūsų siunta gali būti ta rizika. Todėl visada klauskite apie draudimą – ne „ar turite“, bet „kiek dengia ir kokiomis sąlygomis“.

Kasdieniai reisai – vežame kiekvieną dieną

6. Kaip organizuojami kasdieniai reisai iš Lietuvos į Kopenhagą?

Kasdieniai reisai reiškia, kad kiekvieną rytą išvyksta bent vienas automobilis į Kopenhagą. Mes turime fiksuotą grafiką – Vilnius 6 val., Kaunas 8 val., Klaipėda pagal tvarkaraštį. Transportas važiuoja naktį per Lenkiją, ryte pasiekia Vokietiją, vakare – Daniją. Tai ne spontaniški reisai – tai suplanuotas logistinis procesas. Kiekvienas automobilis turi maršrutą, vairuotoją, krovinio sąrašą. Jei atsiranda papildoma siunta – ji įtraukiama į artimiausią reisą. Sistema veikia kaip traukinys – turi būti vietoje tam tikru laiku, kitaip palieka.

7. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“ – ar tikrai kiekvieną?

Tikrai kiekvieną darbo dieną. Savaitgaliais – pagal poreikį, bet dažniausiai taip pat vežame. Švenčių dienomis – ne, nebent užsakytas specialus reisas. Bet čia yra niuansas – „vežame kiekvieną dieną“ nereiškia, kad kiekvieną dieną vežame iš visų miestų. Iš Vilniaus – tikrai kasdien. Iš Mažeikių – tik antradienį. Iš Alytaus – pagal poreikį. Todėl, kai klientas sako „man reikia kasdien“, mes klausiame – iš kur konkrečiai. Nes atsakymas priklauso nuo to.

8. Ar kasdieniai reisai reiškia greitesnį pristatymą?

Ne visada. Kasdieniniai reisai reiškia, kad siunta gali išvykti bet kurią dieną – tai patogu, bet ne būtinai greičiau. Kelionės laikas išlieka tas pats – 2-4 dienos, priklausomai nuo maršruto. Skirtumas tas, kad nereikia laukti savaitės, kol susikaups pakankamai siuntų kitam reisui. Pavyzdžiui, jei jums reikia išsiųsti siuntą trečiadienį – pas kitą vežėją, kuris veža tik antradienį, tektų laukti šešias dienas. Pas mus – išvyksta trečiadienį. Tai ne greičiau kelyje, bet greičiau nuo užsakymo iki išvykimo.

9. Kiek siuntų telpa viename kasdieniniame reise?

Priklauso nuo transporto. Standartinis mūsų sunkvežimis talpina 10-12 euro palečių arba apie 20 kubinių metrų birių krovinių. Mikroautobusas – 6-8 paletės arba 12-15 kubų. Jei siunčiate vieną mažą dėžę – ji keliauja kartu su kitomis. Jei reikia viso sunkvežimio – tai irgi galima, bet kaina kitokia. Vidutiniškai viename reise vežame 15-20 skirtingų siuntų – nuo mažų paketų iki pilnų paletių. Konsolidavimas leidžia sumažinti kainą kiekvienai siuntai, bet reiškia, kad transportas turi keletą sustojimų.

10. Kaip vežėjas sprendžia, kokia eilės tvarka iškrauti siuntas?

Paprastai siuntos kraunamos atgaline tvarka – paskutinė pristatymo vieta kraunama pirmiausia, pirma – paskutinė. Tai logistinis standartas. Bet praktikoje ne visada pavyksta tobulai laikytis, ypač jei siuntos skirtingo dydžio ir formos. Kartais didelė paletė turi eiti apačion, net jei jos pristatymo vieta yra pirmiausia – tiesiog fiziškai kitaip netelpa. Mes stengiamės optimizuoti, bet ne visada gaunasi idealiai. Vienas vairuotojas pasakojo, kad teko iškrauti pusę mašinos, kad pasiektų vieną mažą dėžę, kuri buvo giliai viduje – užtruko valandą. Dabar kruopščiau planuojame krovimą.

Atsakomybė – kas nutinka, jei kas nors negerai

11. Kas atsakingas, jei siunta vėluoja – vežėjas ar siuntėjas?

Vėlavimo atveju pirmiausia žiūrime, kodėl vėluoja. Jei dėl vežėjo kaltės – pavyzdžiui, transporto gedimas, vairuotojo klaida, prastas planavimas – atsakomybė tenka vežėjui. Jei dėl force majeure – oro sąlygos, kelių uždarymai, muitinės patikrinimai – tai jau ne mūsų kaltė, bet mes vis tiek stengiamės rasti sprendimą. Jei dėl siuntėjo kaltės – pavyzdžiui, vėlavo pristatyti siuntą į sandėlį – tada siuntėjas atsakingas. Vienas atvejis – siuntėjas atvežė siuntą dviem valandomis vėliau, nei žadėjo, ir reisas išvyko be jos. Kitas reisas – tik kitą dieną. Kaltino mus, bet mes nekalta.

12. Kokią kompensaciją galima gauti, jei siunta sugadinta?

Kompensacija priklauso nuo draudimo sąlygų. Bazinis draudimas dengia iki 100 eurų už kilogramą sugadinto krovinio. Jei siunta svėrė 10 kg ir buvo visiškai sugadinta – kompensacija iki 1000 eurų. Jei turėjote papildomą draudimą – kompensacija didesnė, iki deklaruotos vertės. Bet kompensacija mokama tik nustačius kaltę – jei siunta buvo netinkamai supakuota, kompensacija gali būti sumažinta arba atmesta. Mes visada stengiamės rasti sąžiningą sprendimą – kartais net ir be draudimo kompensuojame dalį nuostolių, jei jaučiame, kad kažką galėjome padaryti geriau.

13. Ką daryti, jei vežėjas neatsako į skambučius?

Tai blogas ženklas. Patikimas vežėjas visada atsiliepia – arba paskambina atgal per protingą laiką. Jei vežėjas dingsta – pirmiausia bandykite kitą kontaktą, jei turite. Antra – siųskite el. lašą su prašymu atsakyti. Trečia – jei niekas neatsako per 24 valandas, kreipkitės į Lietuvos nacionalinę vežėjų asociaciją arba Valstybinę kelių transporto inspekciją. Mes visada atsakome – net jei naujiena bloga. Geriau pasakyti „siunta vėluos dvi dienas“, nei tylėti. Tyla sukelia daugiau nerimo nei bet kokia žinia.

14. Ar galima nutraukti sutartį su vežėju, jei jis nuolat vėluoja?

Žinoma galima. Sutartyje paprastai yra nutraukimo sąlygos – dažniausiai 30 dienų įspėjimas. Jei vežėjas sistemingai vėluoja, pažeidžia sutarties sąlygas arba prastai bendrauja – turite teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko. Mes patys esame nutraukę sutartį su vienu subrangovu, kuris tris kartus iš eilės pristatė siuntas su vėlavimu – tai nepriimtina. Jūsų verslas priklauso nuo patikimo partnerio, ir jei vežėjas to negarantuoja – laikas ieškoti kito. Tai ne asmeniška – tai verslas.

15. Kaip įrodyti, kad siunta buvo pažeista vežimo metu, o ne prieš tai?

Sunkiausias klausimas. Pagrindinis įrodymas – važtaraščio pastabos. Jei gavėjas pasirašo važtaraštį be pastabų, vėliau įrodyti pažeidimą labai sunku. Todėl visada patikrinkite siuntą prieš pasirašydant. Jei matote pažeidimą – užrašykite tai važtaraštyje ir nufotografuokite. Mes taip pat fotografuojame siuntas prieš pakrovimą – tai mūsų apsauga. Vienas ginčas truko tris mėnesius, nes gavėjas pasirašė be pastabų, o po dviejų dienų pranešė, kad prekės pažeistos. Be įrodymų sunku ką nors padaryti – todėl dokumentuokite viską.

Specifika – vežimas į Kopenhagą

16. Kuo skiriasi vežimas į Kopenhagą nuo vežimo į kitus Danijos miestus?

Kopenhaga yra didžiausias Danijos miestas ir pagrindinis logistikos centras. Tai reiškia, kad ten yra daugiau sandėlių, daugiau gavėjų, daugiau infrastruktūros. Vežimas į Kopenhagą paprastai pigiau nei į mažesnius miestus – Aarhusą, Odense, Alborgą – nes maršrutas tiesioginis ir dažnas. Bet Kopenhaga turi savo specifiką – spūstys, mokamos zonos, sudėtingas parkavimas. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Kopenhagos centre praleido dvi valandas ieškodamas vietos, kur iškrauti – miestas tankus ir ne visada draugiškas dideliems automobiliams.

17. Ar vežėjai iš Lietuvos turi partnerius Kopenhagoje?

Patikimi vežėjai turi. Mes turime partnerį Kopenhagoje – vietinę logistikos įmonę, kuri padeda su paskutinės mylios pristatymu, sandėliavimu, jei reikia. Tai svarbu, nes jei kažkas nutinka Kopenhagoje – pavyzdžiui, gavėjo nėra, arba adresas neteisingas – reikia vietinio žmogaus, kuris išspręs problemą. Be partnerio – esate priklausomi tik nuo savo vairuotojo, o jis negali laukti amžinai. Partneriai Kopenhagoje leidžia mums dirbti lanksčiau ir patikimiau.

18. Kokie reikalavimai taikomi vežėjams Danijoje?

Danija turi griežtus reikalavimus transporto įmonėms. Reikia Danijos transporto leidimo, jei vežate krovinius Danijos viduje. Reikia laikytis Danijos darbo laiko reikalavimų – vairuotojai negali dirbti ilgiau nei leidžiama. Reikia mokėti kelių mokesčius – „Eurovignette“ arba vietinius mokesčius. Be to, Danija turi specifinių reikalavimų dėl transporto priemonių svorio ir matmenų – ypač Kopenhagos centre. Mes visus šiuos reikalavimus žinome ir laikomės, bet ne visi vežėjai iš Lietuvos tai daro. Kartais pigūs vežėjai taupo ant leidimų – tai rizikinga.

19. Ar vežėjas gali atsisakyti vežti tam tikras prekes?

Taip, vežėjas turi teisę atsisakyti, jei prekės neatitinka saugumo reikalavimų, yra per sunkios, per didelės arba draudžiamos. Mes atsisakome vežti prekes be tinkamų dokumentų, pavojingas medžiagas be ADR pažymėjimo, arba prekes, kurios gali sugadinti kitas siuntas. Vienas atvejis – klientas norėjo vežti stipriai kvepiančius chemikalus kartu su maisto produktais – atsisakėme, nes kvapas galėjo persiduoti. Klientas supyko, bet mes negalime rizikuoti kitų klientų siuntomis. Atsisakymas – ne kaprizas, o atsakomybė.

20. Kaip dažnai vežėjai keičiasi Lietuvoje – ar rinka stabili?

Rinka gana stabili, bet vežėjų kaita yra. Mažos įmonės kartais užsidaro, didelės – auga arba susijungia. Per pastaruosius metus Lietuvoje vežėjų skaičius išaugo – daugiau žmonių mato galimybę tarptautiniuose pervežimuose. Bet ne visi nauji vežėjai yra patikimi – kartais tai žmonės su vienu sunkvežimiu ir be patirties. Mes dirbame jau ilgą laiką, bet nesakysiu tiksliai kiek – svarbiau, kad turime pastovius klientus, kurie pasitiki. Rinkoje svarbiau ne amžius, o reputacija.

Kokybė – kaip atskirti gerą vežėją nuo blogo

21. Kokie požymiai rodo, kad vežėjas yra patikimas?

Patikimas vežėjas atsako greitai – ne po trijų dienų, o per kelias valandas. Jis pateikia aiškias sąlygas – kainą, terminus, draudimą – be paslėptų punktų. Jis turi sekimo sistemą ir ja naudojasi. Jis pripažįsta klaidas, kai jas padaro – o ne kaltina visus aplinkui. Jis turi patirties konkrečiame maršrute – ne „vežame visur“, o „žinome šitą kelią“. Mes atitinkame šiuos kriterijus, bet tai ne mano vertinimas – tai mūsų klientų atsiliepimai. Geriausias patikimumo rodiklis – klientai, kurie grįžta.

22. Ar svarbu, kiek metų vežėjas dirba?

Svarbu, bet ne pats svarbiausias dalykas. Vežėjas su 20 metų patirtimi gali būti prastesnis už vežėją su 5 metų patirtimi, jei pastarasis nuolat investuoja į transportą, moko vairuotojus, diegia technologijas. Bet patirtis vis tiek reiškia kažką – ji reiškia, kad vežėjas išgyveno krizes, sprendė problemas, sukaupto žinių. Mes turime patirties, bet nenoriu jos pūsti – svarbiau, ką darome šiandien, ne ką darėme prieš dešimt metų. Rinka keičiasi, ir vežėjas turi keistis kartu.

23. Kaip sužinoti, ar vežėjas turi gerą reputaciją?

Geriausias būdas – paklausti kitų, kurie jau naudojosi paslaugomis. Verslo pasaulyje reputacija plinta per rekomendacijas – jei vienas verslininkas rekomenduoja vežėją, tai verta daugiau nei bet kokia reklama. Taip pat galima patikrinti atsiliepimus internete – bet atsargiai, nes kartais jie būna užsakyti. Mes daugiausia dirbame su rekomendacijomis – nauji klientai dažnai ateina per pažįstamus. Tai geriausias reputacijos įrodymas – kai žmonės rekomenduoja ne todėl, kad prašome, o todėl, kad nori.

24. Ką daryti, jei vežėjas žada viena, o daro kita?

Pirmiausia – kalbėtis. Kartais nesusipratimai kyla dėl to, kad kažkas ne taip suprato. Jei vežėjas žadėjo pristatyti per 3 dienas, o praėjo 5 – paklauskite, kodėl. Jei paaiškinimas protingas – galima suprasti. Jei ne – reikalaukite kompensacijos pagal sutarties sąlygas. Jei vežėjas nuolat nevykdo pažadų – laikas keisti. Mes patys turime taisyklę – nieko nežadėti, ko negalime įvykdyti. Geriau pasakyti „gali užtrukti 4-5 dienas“ ir pristatyti per 3, nei atvirkščiai.

25. Ar verta pasirašyti ilgalaikę sutartį su vežėju?

Verta, jei turite pastovius siuntimus. Ilgalaikė sutartis garantuoja kainą, garantuoja vietą reise, garantuoja pirmenybę. Bet – svarbu perskaityti visas sąlygas, ypač nutraukimo punktus. Mes siūlome metines sutartis su galimybe nutraukti mėnesio įspėjimu – tai sąžininga abiem pusėms. Vienas klientas pasirašė trejų metų sutartį su kitu vežėju ir po pusmečio suprato, kad paslauga prasta – bet negalėjo išeiti be baudos. Todėl ilgalaikė sutartis – taip, bet su protingomis sąlygomis.

26. Ką daryti pirmą kartą siunčiant siuntą – nuo ko pradėti?

Pradėkite nuo aiškumo. Žinokite, ką siunčiate – svorį, matmenis, vertę. Žinokite, iš kur ir į kur. Žinokite, kada reikia. Tada susisiekite su keliais vežėjais, palyginkite pasiūlymus – ne tik kainą, bet ir sąlygas. Neišrinkite pigiausio automatiškai. Paklauskite apie draudimą, apie sekimą, apie tai, kas nutiks, jei kas nors negerai. Ir – svarbiausia – nebijokite klausti. Mes visada mielai atsakome į klausimus, net jei tai pirmas jūsų siuntimas. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po.

Vežėjai iš Lietuvos į Kopenhagą – tai ne tik transportas, tai partnerystė. Rinkitės atsakingai, klauskite daug, ir jūsų siuntos visada pasieks tikslą. Mes vežame kiekvieną dieną – bet svarbiau ne dažnumas, o patikimumas.