Vežame iš Danijos į Lietuvą kaina gera kasdieną

Kasdien gaunu skambučių iš žmonių, kurie dirba Danijoje ir nori grįžti namo arba nusiųsti siuntą artimiesiems. Dažniausias klausimas – kiek kainuoja? Atsakymas priklauso nuo daugelio dalykų, bet stengiamės, kad kaina būtų sąžininga ir prieinama. Nesiūlome pigiausio varianto rinkoje, bet ir nebrangiausio. Mūsų tikslas – kad žmogus žinotų, už ką moka, ir kad paslauga būtų atlikta kokybiškai. Vežame kasdieną, tai reiškia, kad nereikia laukti savaitės, kol susidarys grupė. Užsisakote, ir važiuojame.

Kainodara – gera kaina vežimui iš Danijos

1. Kokia yra vidutinė keleivio vežimo kaina iš Danijos?

Vidutiniškai keleivio vieta kainuoja nuo 80 iki 130 eurų. Kaina priklauso nuo to, iš kurio Danijos miesto vežame ir kur Lietuvoje reikia nuvežti. Pavyzdžiui, iš Kopenhagos iki Kauno kaina bus viena, iš mažesnio miestelio – kita, nes reikia daryti papildomą maršrutą. Kartais žmonės skambina ir klausia, kodėl iš Orhuso brangiau nei iš Kopenhagos – atsakymas paprastas: atstumas. Kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo daugiau laiko ir degalų reikia. Tai elementaru, bet ne visi apie tai pagalvoja.

2. Ar kaina priklauso nuo to, kada užsakau?

Ne, kaina nesikeičia priklausomai nuo užsakymo laiko. Ar užsakysite prieš savaitę, ar prieš dieną – kaina bus ta pati. Vienintelis dalykas, kas gali paveikti kainą, tai jei prašote kažko nestandartinio – pavyzdžiui, paskutinės minutės užsakymo neįprastu laiku. Bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Mes nemėgstame keisti kainų priklausomai nuo paklausos – tai tiesiog nesąžininga. Žmogus turi žinoti, kad kaina yra stabili, ir taškas.

3. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Danijos?

Siuntos kaina prasideda nuo 15 eurų už mažą paketą. Didesnė dėžė, sverianti iki 20 kilogramų, paprastai kainuoja 25-40 eurų. Jei siunta didesnė ar sunkesnė, kaina skaičiuojama individualiai. Vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti – neslėpkite tikrojo siuntos dydžio ar svorio. Būna, kad žmogus sako „mažas paketas“, o atvykus paaiškėja, kad tai dvi didelės dėžės. Tada tenka perdėlioti visą bagažo skyrių, ir tai užima laiko. Geriau iš karto pasakyti tiesą.

4. Ar taikote nuolaidas nuolatiniams klientams?

Taip, turime keletą žmonių, kurie naudojasi mūsų paslaugomis reguliariai – kas mėnesį ar net dažniau. Jiems taikome pastovią kainą, kuri yra šiek tiek mažesnė nei standartinė. Tai ne nuolaida, o labiau lojalumo dalykas. Vienas vyras iš Koldingo jau trejus metus siunčia siuntas savo šeimai – jis gauna geresnę kainą, ir tai yra normalu. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas gali prašyti nuolaidos po pirmo užsakymo. Reikia laiko, kad susikurtų pasitikėjimas.

5. Kaip galima apmokėti už vežimą?

Priimame grynaisiais, banko pavedimu arba per elektronines mokėjimo sistemas. Dauguma žmonių moka pavedimu prieš kelionę – tai paprasčiau ir saugiau. Grynaisiais galima mokėti tiek prieš išvykimą, tiek kelionės metu. Vienintelis dalykas – jei mokate grynaisiais, turėkite tikslią sumą, nes vairuotojas ne visada turi grąžos. Būna, kad žmogus atneša 100 eurų banknotą už 85 eurų paslaugą, ir tada prasideda paieškos, kas turi grąžos. Tai smulkmena, bet erzina.

6. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Paprastai ne. Degalų kaina keičiasi, bet mes nekeičiame kainų kiekvieną mėnesį dėl to. Yra buvę, kad žiemą, kai keliai slidūs ir kelionė trunka ilgiau, pagalvojome apie kainų kėlimą, bet nusprendėme to nedaryti. Žmonės ir taip moka pakankamai, ir mūsų tikslas yra ne išspausti kiekvieną centą, o teikti patikimą paslaugą. Jei kada nors kaina keisis, tai bus dėl rimtų priežasčių, o ne dėl sezoninių svyravimų.

Dažnumas – vežimas kasdien iš Danijos

7. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną dieną, kai yra užsakymų. Tai nereiškia, kad mikroautobusas važiuoja tuščias kasdien – važiuojame tada, kai yra žmonių ar siuntų. Bet praktiškai kiekvieną dieną kažkas važiuoja, nes poreikis yra nuolatinis. Ypač savaitgaliais – penktadienį ir šeštadienį – daugiausia užsakymų, nes žmonės nori grįžti namo savaitgaliui. Sekmadienį mažiau, bet ir tada būna. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad galėtume viską suplanuoti.

8. Kuri savaitės diena yra populiariausia?

Šeštadienis, be jokios abejonės. Tada daugiausia keleivių, nes žmonės baigia darbo savaitę ir nori grįžti namo. Penktadienio vakaras taip pat populiarus, ypač tarp tų, kurie dirba iki penktadienio popietės. Trečiadienis yra mūsų tradicinė diena, bet ji labiau populiari tarp siuntų – žmonės siunčia daiktus savaitės viduryje, kad jie pasiektų gavėją iki savaitgalio. Sekmadienį dažniausiai vežame atgal – iš Lietuvos į Daniją.

9. Kada reikia užsisakyti, kad patektumėte į kitos dienos reisą?

Idealiu atveju – dieną prieš. Bet suprantame, kad gyvenimas nenuspėjamas, ir kartais reikia važiuoti čia ir dabar. Jei skambinate ryte ir prašote vietos vakarui – pabandysime padėti, bet negarantuojame. Ypač savaitgaliais, kai vietos greitai užsipildo. Vieną kartą žmogus paskambino 6 valandą ryto ir prašė vietos tą pačią dieną – pavyko, bet tik todėl, kad kažkas atšaukė užsakymą. Tai buvo sėkmė, o ne taisyklė.

10. Ar galima užsisakyti reguliarų vežimą kiekvieną savaitę?

Galima, ir tokių klientų turime. Dažniausiai tai žmonės, kurie dirba Danijoje rotacijos principu – dvi savaittes dirba, vieną savaitę namie. Jiems rezervuojame vietą kiekvienam reisui, ir jie žino, kad visada turės vietą. Tai patogu abiem pusėms – žmogui nereikia kiekvieną kartą skambinti, o mums nereikia ieškoti keleivių. Sąlygos paprastos – jei negalite važiuoti, praneškite bent dieną prieš, kad galėtume tą vietą kam nors kitam pasiūlyti.

Maršrutai – vežimas iš Danijos į Lietuvą

11. Kokiais keliais važiuojate iš Danijos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Kopenhagos – per Gedaną tiltą arba keltu iki Rostoko, tada per Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir toliau į Lietuvą. Maršrutas priklauso nuo to, kur reikia nuvežti keleivius. Jei dauguma važiuoja į Kauną, galime rinktis kelią per Suvalkus. Jei į Vilnių – per Augustavą. Vairuotojai jau žino geriausius maršrutus, bet kartais tenka keisti dėl eismo ar kelių remonto darbų. Ypač vasarą Lenkijoje daug remontų.

12. Ar važiuojate per Vokietiją?

Taip, Vokietija yra mūsų tranzitinė šalis. Paprastai praleidžiame Vokietijoje 4-6 valandas, priklausomai nuo maršruto. Vokietijos keliai geri, bet greitkeliuose kartais būna kamščių, ypač aplink Berlyną ir Hamburgą. Vieną kartą užstrigome prie Hamburgo dvejoms valandoms dėl avarijos – nieko negalėjome padaryti, tik laukti. Tokių dalykų negalime numatyti, bet stengiamės informuoti keleivius, jei vėluojame.

13. Kiek laiko trunka kelionė iki Vilniaus?

Iš Kopenhagos iki Vilniaus – apie 18-20 valandų su visais sustojimais. Tai ilga kelionė, ir mes to neslepiame. Žmonės kartais nustemba, kai pasakome, kiek laiko užtruks – jie tikisi, kad bus greičiau. Bet atstumas yra atstumas, ir jo nepakeisi. Stengiamės, kad kelionė būtų kuo patogesnė – reguliarūs sustojimai, normali temperatūra mikroautobuse, galimybė miegoti. Bet tai vis tiek yra 18-20 valandų sėdint.

14. Ar galite nuvežti į kitą Lietuvos miestą, ne tik į didžiuosius?

Galime, bet priklauso nuo to, kur tas miestas. Jei tai pakeliui – jokių problemų. Jei reikia daryti didelį lankstą, gali tekti derinti. Paprastai vežame iki didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių – o iš ten žmonės patys susitvarko. Bet jei reikia nuvežti į mažesnį miestą, visada galima tartis. Svarbu, kad tai būtų logiška ir kad kiti keleiviai nenukentėtų dėl papildomo laiko.

15. Ar sustojate Lenkijoje pavalgyti?

Stengiamės sustoti bent vienoje vietoje, kur galima normaliai pavalgyti – ne tik degalinėje. Dažniausiai tai būna kažkur viduryje Lenkijos, kur yra geras restoranas ar kavinė. Bet negalime žadėti, kad visada sustosime būtent ten – priklauso nuo laiko ir nuo to, ar keleiviai nori. Vieną kartą visi keleiviai norėjo miegoti, o ne valgyti, tai pravažiavome be sustojimo. Kitą kartą visi buvo alkani, tai sustojome ilgiau. Lankstumas yra raktas.

Siuntos – vežimas kasdien iš Danijos

16. Ką galima siųsti iš Danijos į Lietuvą?

Beveik viską, kas nėra draudžiama įstatymais. Drabužiai, elektronika, maisto produktai (tinkamai supakuoti), buities daiktai, dokumentai – viskas normalu. Draudžiama siųsti ginklus, narkotikus, pavojingas medžiagas – tai turėtų būti akivaizdu, bet kartais reikia priminti. Taip pat nesiunčiame gyvūnų kaip siuntų – gyvūnai turi keliauti su savininku arba specialiu transportu. Vieną kartą žmogus bandė siųsti gyvą vištą dėžėje – nereikia nė sakyti, kad atsisakėme.

17. Kaip greitai siunta pasiekia gavėją Lietuvoje?

Paprastai per 1-2 dienas. Jei siunta išvyksta pirmadienį, antradienį arba trečiadienį ji jau turėtų būti pas gavėją. Priklauso nuo to, kur gavėjas gyvena – jei Vilniuje ar Kaune, tai greičiau. Jei kažkur Žemaitijoje, gali tekti palaukti papildomą dieną, kol pristatysime. Mes nesiūlome „express" paslaugos, nes mūsų pagrindinis verslas yra keleivių vežimas, o siuntos yra papildoma paslauga. Bet stengiamės, kad viskas vyktų kuo greičiau.

18. Ar galima siųsti siuntą be išankstinio apmokėjimo?

Galima, bet tada gavėjas turi sumokėti gavęs siuntą. Tai vadinama „mokėjimas gavus", ir tai nėra problema. Bet reikia suprasti, kad jei gavėjas atsisako mokėti, siunta grįžta pas siuntėją, ir tada tenka aiškintis. Tokių atvejų buvo pora – kartą žmogus iš Danijos siuntė siuntą broliui, o brolis nežinojo, kad turi mokėti. Buvo nesusipratimas, bet galiausiai viską išsprendėme. Geriausia iš karto aiškiai susitarti, kas moka.

19. Ar galima sekti siuntos kelią?

Taip, kiekvienai siuntai duodame numerį, pagal kurį galite paklausti, kur ji yra. Tai nėra automatizuota sekimo sistema kaip DHL ar Omniva – tiesiog paskambinate arba parašote, ir mes pasakome. Paprasta, bet veikia. Kartais žmonės nori kažko sudėtingesnio, bet mūsų verslas yra per mažas sudėtingoms IT sistemoms. Svarbiausia, kad siunta pasiektų gavėją saugiai, o ne tai, kad galėtumėte stebėti jos kelią realiu laiku.

20. Ką daryti, jei siunta pažeista kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Pirmas dalykas – praneškite mums iš karto. Antras dalykas – nufotografuokite pažeidimą. Mes bandysime išsiaiškinti, kas nutiko, ir jei tai mūsų kaltė – kompensuosime. Bet reikia suprasti, kad jei siunta buvo netinkamai supakuota, mes negalime prisiimti visos atsakomybės. Vieną kartą gavome skundą, kad sudužo stiklainis – paaiškėjo, kad jis buvo supakuotas tik į popierinį rankšluostį. Ką mes galėjome padaryti?

Keleiviai – vežimas kasdien iš Danijos

21. Ar mikroautobuse yra pakankamai vietos kojoms?

Tai priklauso nuo to, kur sėdite. Pirmosios eilės sėdynės turi daugiau vietos, paskutinės eilės – mažiau. Stengiamės, kad visi jaustųsi patogiai, bet mikroautobusas nėra limuzinas. Ilgoje kelionėje svarbu kartais prasitampyti kojas – tam ir yra sustojimai. Jei esate labai aukštas, praneškite iš anksto, pabandysime duoti priekinę sėdynę. Vieną kartą važiavo beveik dviejų metrų ūgio vyras – jam davėme vietą šalia vairuotojo, ir viskas buvo gerai.

22. Ar galima pasirinkti sėdynę mikroautobuse?

Paprastai ne – sėdame ten, kur yra laisva vieta. Bet jei turite pageidavimų – pavyzdžiui, norite sėdėti prie lango arba priekyje – pasistengsime į tai atsižvelgti. Negalime garantuoti, bet stengiamės. Vienintelė taisyklė – jei sergate arba jums bloga nuo važiavimo, sėskite priekyje. Tai padeda. Būna, kad žmogus sėdi gale ir visą kelionę pykina – tada jau per vėlu ką nors keisti.

23. Ar vežate vaikus be suaugusiųjų?

Vežame, bet tik vyresnius nei 16 metų, ir tik su tėvų sutikimu. Tėvai turi pasirašyti sutikimą ir nurodyti, kas pasitiks vaiką Lietuvoje. Tai saugumo klausimas, ir mes čia nedarome išimčių. Vieną kartą mama norėjo siųsti 12-metį vieną – atsisakėme, nes tai tiesiog per jaunas vaikas tokiai ilgai kelionei. Mama supyko, bet mes negalime rizikuoti. Vaiko saugumas yra svarbiau nei bet koks užsakymas.

24. Ką daryti, jei pavėlavau į mikroautobusą?

Skambinkite iš karto. Jei mikroautobusas dar nėra toli, pabandysime grįžti arba palaukti. Bet reikia suprasti, kad yra ir kiti keleiviai, kurie laiku atėjo, ir mes negalime jų versti laukti neribotai. Paprastai duodame 10-15 minučių tolerancijos, bet jei žmogus vėluoja pusvalandį, jau turime važiuoti. Būna, kad žmogus užmiega ir pramiega išvykimą – tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Tada tenka derinti kitą dieną.

Patikimumas – vežimas iš Danijos kasdien

25. Kaip žinoti, kad jūsų paslauga yra patikima?

Geriausias būdas – paklausti žmonių, kurie jau važiavo. Turime klientų, kurie naudojasi mūsų paslaugomis jau kelerius metus, ir jie gali patvirtinti, kad esame patikimi. Taip pat galite paskaityti atsiliepimus internete – ne visi jie puikūs, bet dauguma teigiami. Mes nesame tobuli – kartais vėluojame, kartais būna nesusipratimų – bet visada stengiamės išspręsti problemas. Svarbiausia, kad žmogus žinotų, jog mes neapgausime ir nepradingsime su pinigais.

26. Ką daryti, jei turite skundą ar pastabą?

Skambinkite arba rašykite. Mes neignoruojame skundų – kiekvienas skundas yra proga pagerinti paslaugą. Kartais skundas būna pagrįstas – pavyzdžiui, vairuotojas buvo nemandagus arba mikroautobusas nebuvo švarus. Tada atsiprašome ir stengiamės, kad tai nepasikartotų. Kartais skundas būna nepagrįstas – pavyzdžiui, žmogus skundžiasi, kad kelionė truko per ilgai, nors mes iš anksto pasakėme, kiek laiko užtruks. Tokiais atvejais mandagiai paaiškiname situaciją.

Išvada

Vežame iš Danijos į Lietuvą kasdieną, ir stengiamės, kad kaina būtų sąžininga. Nesiūlome stebuklų – siūlome patikimą paslaugą už protingą kainą. Jei ieškote pigiausio varianto, galbūt rasite kitur. Jei ieškote patikimo vežėjo, kuris atvažiuos laiku ir pristatys saugiai – mes esame čia. Skambinkite, klauskite, užsisakykite. Kelionė ilga, bet mes pasirūpinsime, kad ji būtų kuo patogesnė.