Vežame į Kopenhagą sekmadieniais ir kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą ieško, kas veža į Kopenhagą, dažnai nežino, nuo ko pradėti. Ypač jei reikia važiuoti sekmadienį – atrodo, kad viskas uždaryta, niekas nedirba. Bet iš tiesų tarptautiniai pervežimai į Danijos sostinę vyksta kasdien, sekmadieniais taip pat. Maršrutai eina per Latviją, Švediją arba keltu, priklausomai nuo to, kaip greičiau. Žmonės dažnai veža siuntas giminaičiams, važiuoja į darbą, kartais tiesiog reikia pasiekti Kopenhagą dėl sveikatos reikalų ar dokumentų. Svarbu rasti patikimą vežėją, kuris iš tiesų važiuoja tą dieną, kada žadėjo, ir kuris atsako į telefoną, kai skambini.

Kasdienis – vežimas į Kopenhagą kasdien

1. Ar tikrai vežate sekmadieniais?

Taip, vežame sekmadieniais. Tai vienas dažniausių klausimų, nes daugelis vežėjų nevažiuoja savaitgaliais. Mes suplanuojame maršrutus taip, kad sekmadienis būtų ne išimtis, o įprasta darbo diena. Ypač sekmadieniais daug žmonių grįžta iš Danijos atgal į Lietuvą – baigiasi pamainos, savaitgalio vizitai pas gimines. Paskutiniu metu pastebėjome, kad sekmadieniais net daugiau keleivių susirenka nei pirmadieniais. Gal dėl to, kad žmonės nori pradėti savaitę jau būdami vietoje. Jeigu reikia, galim sustoti ir pakeliui, bet geriau apie tai informuoti iš anksto, nes vairuotojas planuoja maršrutą.

2. Kada tiksliai išvažiuojate kiekvieną dieną?

Išvykimas paprastai būna anksti ryte, apie 5–6 valandą. Bet kartais priklauso nuo to, kiek keleivių yra ir kur jie renkasi. Vieną kartą buvo, kad vėlavome pusvalandį, nes keleivis nurodė neteisingą adresą ir reikėjo ieškoti. Tokių dalykų pasitaiko. Svarbiausia – atvykti į sutartą vietą laiku ir turėti telefoną įjungtą. Iš Kopenhagos atgal į Lietuvą išvyksta vakare arba naktį, priklausomai nuo maršruto. Tikslų laiką visada suderiname asmeniškai, nes bendrieji grafikai kartais neatitinka realybės.

3. Ką daryti, jei reikia važiuoti ne pagrindinę dieną?

Jeigu reikia važiuoti kažkurią kitą dieną nei įprastas grafikas, tiesiog paskambinkite ir paklauskite. Būna, kad sukomplektuojame papildomą mašiną, jei yra pakankamai keleivių ar siuntų. Kartais žmonės prašo važiuoti trečiadienį, nors pagrindinis maršrutas – antradienį. Jei yra galimybė – sutariame. Nebūtinai tai kainuos brangiau, bet kartais taip, nes papildomas reisas reiškia papildomas išlaidas. Geriausia skambinti bent porą dienų prieš, bet jeigu skubu – bandome padėti ir paskutinę dieną. Vieną kartą žmogus paskambino iš vakaro ir spėjome, bet tai buvo labiau sėkmė nei taisyklė.

4. Kaip sužinoti, ar tikrai važiuosiu tą dieną?

Patvirtiname išvykimą asmeniškai – skambučiu arba žinute. Negarantuojame tol, kol nesusisiekėme. Yra buvę, kad žmogus užsiregistravo internetu, bet negavo patvirtinimo, ir galvojo, kad viskas tvarkoje. Ne visada taip. Reikia sulaukti konkretaus atsakymo. Mums taip pat reikia žinoti, kur jus paimti, kiek bagažo turite, ar yra gyvūnų. Visa tai įtakoja, ar tą dieną važiuosime. Patikrinkite savo el. paštą arba skambinkite tiesiogiai, ypač jei artėja savaitgalis.

5. Ar galima važiuoti tik į vieną pusę?

Žinoma, galima. Dauguma mūsų keleivių važiuoja tik į vieną pusę – kas į Kopenhagą, kas atgal. Nėra jokio reikalavimo užsisakyti abipusį pervežimą. Tiesiog nurodykite, kryptimi norite važiuoti, ir viskas. Keletas žmonių net klausė, ar gali važiuoti į Kopenhagą, o grįžti jau su kitu vežėju. Taip, tai jūsų reikalas. Mes tik prašome pranešti, jei užsisakote ir nebevažiuojate – bent prieš dieną, kad galėtume planuoti. Vienas žmogus tiesiog neatėjo ir nesiskambino, tai sugaišome laiko laukdami.

Kainos – keleivių pervežimas į Kopenhagą

6. Kiek kainuoja važiavimas iki Kopenhagos?

Kaina priklauso nuo kelio atstumo, iš kurios Lietuvos vietos važiuojate, ir nuo to, ar vežatės papildomą bagažą. Paprastai tai svyruoja nuo 80 iki 130 eurų už vieną kryptį. Bet čia nėra fiksuoto kainoraščio, kaip oro linijose. Jei važiuojate iš Vilniaus – kita suma, jei iš Kauno ar Klaipėdos – dar kita. Kartais darom nuolaidas studentams arba pensininkams, bet ne visada. Reikia klausti konkrečiai. Kaina visada derinama prieš važiavimą, kad nebūtų jokių nesusipratimų.

7. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Nėra paslėptų mokesčių, bet yra situacijų, kai kaina keičiasi. Pavyzdžiui, jei vežatės labai didelį bagažą – dviratį ar kažką panašaus – gali tekti primokėti. Taip pat, jei prašote sustoti ne pagrindiniame maršrute, o kažkur pakeliui, tai irgi gali kainuoti papildomai. Vieną kartą žmogus prašė nuvežti iki mažo miestelio netoli Kopenhagos, kur net nebuvo mūsų maršrute, ir teko derinti. Paprastai iš anksto pasakome, kiek viskas kainuos, bet jei kažkas pasikeičia – perspėjame. Svarbiausia, kad nebūtų staigmenų gale.

8. Kaip apmokėti už pervežimą?

Galima mokėti grynais prieš važiavimą arba pavedimu. Dauguma renkasi pavedimą, kad būtų viskas aišku. Kai kurie žmonės nori mokėti grynais prieš pat išvykimą – ir tai gerai, tik prašome turėti tikslią sumą, nes vairuotojas ne visada turi grąžą. Buvo atvejis, kai žmogus atėjo su 200 eurų banknotu ir reikėjo ieškoti, kur iškeisti. Nepatogu abiem pusėm. Jei mokate pavedimu – atsiųskite pavedimo kopiją, kad galėtume patvirtinti. Tai pagreitina procesą.

9. Ar kaina skiriasi sekmadienį ir darbo dieną?

Paprastai kaina nesiskiria. Mes nekeliame kainos savaitgaliais, kaip kai kurios kitos paslaugos. Sekmadieniais važiuojame tomis pačiomis kainomis kaip ir kitomis dienomis. Vienintelis atvejis, kai gali būti kitaip – tai šventinės dienos, pavyzdžiui, Kalėdos ar Velykos. Tada gali būti šiek tiek brangiau dėl to, kad mažiau vairuotojų dirba. Bet apie tai visada informuojame iš anksto. Šiaip sekmadienis mums yra visiškai normali darbo diena, nes maršrutai suplanuoti taip.

10. Ar galima derėtis dėl kainos?

Na, kainos nėra akmenyje užrašytos. Jei važiuoja grupė žmonių – keturi ar penki iš to paties miesto – tada galima kalbėti apie nuolaidą. Bet vienas žmogus, vienas užsakymas – kaina tokia, kokia pasakoma. Nebent yra kažkokia ypatinga situacija. Vieną kartą močiutė važiavo pas anūką ir iš tiesų negalėjo tiek sumokėti, tai sutarėme mažesnę sumą. Bet tai buvo išimtis, o ne taisyklė. Jeigu turite ribotą biudžetą – tiesiog pasakykit, pažiūrėsim, ką galim padaryt.

Maršrutai – kelias iš Lietuvos į Kopenhagą

11. Koks maršrutas yra greičiausias?

Greičiausias maršrutas priklauso nuo to, iš kur važiuojate. Iš Vilniaus per Latviją ir Švediją – apie 12–14 valandų. Iš Klaipėdos kartais greičiau per keltą, bet tai priklauso nuo to, kaip pataikai su kelto grafiku. Yra ir kitas variantas – per Lenkiją, bet tada kelias ilgesnis, nors kartais patogesnis, jei reikia kažkur pakeliui sustoti. Vieną kartą važiavome per Lenkiją, nes keleivis turėjo paimti kažką Varšuvoje, ir tai užtruko ilgiau, bet jam buvo patogiau. Kiekvienas maršrutas turi savo pliusų ir minusų.

12. Ar važiuojate per Švediją?

Taip, dažniausiai važiuojame per Švediją, nes tai tiesioginis kelias iki Kopenhagos. Pervažiuojame keltu iš Ventspilio arba Rygos į Stokholmą arba Nynäshamną, ir tada važiuojame per Švediją iki Öresundo tilto. Šis tiltas sujungia Švediją su Danija ir yra labai patogus. Pervažiavimas per tiltą trunka apie 15 minučių, bet kelto laukimas gali užtrukti ir kelias valandas. Todėl ne visada lengva tiksliai numatyti, kada atvyksime. Bet stengiamės būti punktualūs.

13. Ką vežate pakeliui?

Pakeliui galima sustoti pagrindiniuose Lietuvos miestuose – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose. Jei važiuojate iš mažesnio miesto, deriname, kur patogiausia paimti. Kartais žmogus prašo sustoti degalinėje ar kažkur prie greitkelio. Stengiamės lankstytis, bet negalime važinėti po visus kaimus – kelias turi savo ribas. Vienas keleivis prašė paimti iš visai mažo miestelio, kur net kelio normalaus nebuvo, ir teko ilgai rasti, kur jis stovi. Nuotykis buvo, bet pavyko. Svarbiausia – iš anksto pasakyti, kur norite būti paimtas.

14. Ar yra stojimų pakeliui?

Taip, darome stojimus degalinėse maždaug kas 3–4 valandas. Reikia ir vairuotojui pailsėti, ir keleiviams išsitiesti. Stojimai trunka apie 15–20 minučių, bet jei kažkas prašo ilgiau – tarkimės. Kartais būna, kad visi pavargę ir nori ilgesnės pertraukos, tada sustojame kur nors, kur galima pavalgyti. Vieną kartą visi labai norėjome kavos, bet artimiausia degalinė buvo uždaryta dėl remonto – tai teko važiuoti toliau. Tokių dalykų nenumatysi, bet stengiamės, kad kelionė būtų kuo patogesnė.

Patogumai – keleivių pervežimas komfortas

15. Kokia mašina važiuojate?

Važiuojame mikroautobusais, paprastai 8–9 vietų. Mašinos tvarkingos, su kondicionieriumi, bet ne naujos – tai ne limuzinų servisas. Svarbu, kad būtų patogu ir saugu. Vieną kartą mašina sugedo pakeliui, bet turėjome atsarginę ir greitai pakeitėme – keleiviai net nespėjo suprasti, kas įvyko. Turime kelias mašinas rotacijoje, kad nebūtų tokių situacijų. Bet technika yra technika – niekada negali garantuoti 100 proc. Svarbiausia, kad turime planą B, jei kažkas nutinka.

16. Ar galima įsinešti maistą ir gėrimus?

Galima, tik prašome nesinešti labai stipriai kvepiančio maisto – tai vis dėlto uždara erdvė. Gėrimai – taip, bet pageidautina užsukto butelio, kad neišsilietų. Vieną kartą keleivis atsidarė konservų dėžutę ir visas autobusas kvepėjo silkėmis valandų valandas. Niekas nebuvo patenkintas. Nuo tada prašome būti atsargiems su tokiu maistu. Užkandžiai, sumuštiniai, vaisiai – viskas gerai. Kavos galima nusipirkti stojimo metu. Svarbiausia, kad visiems būtų patogu.

17. Ar galima naudotis telefonu kelionės metu?

Taip, galima. Turime ir Wi-Fi daugumoje mašinų, bet ne visada jis veikia idealiai, ypač kur nors Švedijos viduryje, kur nėra gerų bokštų. Jei jums reikia dirbti – geriau turėti savo mobilų internetą kaip atsarginį variantą. Kalbėti telefonu – prašome, tik nereikia rėkti visą kelią. Būna, kad žmogus kalba valandą ir visi kiti klausosi jo pokalbio. Ne pats maloniausias dalykas. Bet čia jau kultūros reikalas, o ne mūsų taisyklė.

18. Ar vežate vaikus ir kūdikius?

Taip, vežame vaikus. Jei vaikas mažas – reikia turėti savo kėdutę, mes jų nesuteikiame. Tai svarbu. Vieną kartą atėjo šeima su mažu vaiku be kėdutės ir neleidome važiuoti – saugumas pirmiau visko. Jie supyko, bet taisyklės yra taisyklės. Kūdikiams reikia turėti viską, ko gali prireikti kelyje – sauskelnių, maisto, pledų. Mes negalime sustoti kiekvieną kartą, kai kūdikis pravirksta. Tai ne viešasis transportas, bet ir ne privatus taksi. Reikia šiek tiek supratimo iš abiejų pusių.

Siuntos – pervežimas siuntų į Kopenhagą

19. Ar vežate siuntas be keleivių?

Taip, vežame siuntas atskirai. Dažnai žmonės siunčia siuntas giminaičiams ar draugams Danijoje – drabužius, maistą, dokumentus. Siuntos turi būti supakuotos tvarkingai, su aiškiai nurodytu gavėjo vardu, adresu ir telefono numeriu. Jei siunčiate kažką trapesnio – supakuokite geriau. Vieną kartą siuntė stiklainį su marinuotais agurkais, ir jis sudužo – viskas išbėgo, kitos siuntos sušlapo. Nemalonu visiems. Taigi, pakuokite atsargiai, geriau su burbuline plėvele ar laikraščiais.

20. Kiek kainuoja siuntos pervežimas?

Priklauso nuo siuntos dydžio ir svorio. Maža siunta – dokumentai, nedidelė dėžutė – gali kainuoti nuo 15 eurų. Didelė siunta – sunki dėžė su maistu ar drabužiais – gali būti ir 40–50 eurų. Viskas derinama individualiai. Negalime pasakyti kainos nežinodami, ką vežame. Jei siunčiate vertingus daiktus – pasakykit iš anksto, galbūt reikia papildomų atsargumo priemonių. Kainą visada pasakome prieš priimdami siuntą, kad vėliau nebūtų ginčų.

21. Ar vežate maisto produktus?

Vežame, bet ne visus. Šaldyti produktai – sudėtinga, nes mašinoje nėra šaldytuvo. Galima vežti trumpai, bet jei kelionė ilga – produktai gali sugesti. Konservai, saldumynai, duona, rūkytos dešros – viskas gerai. Šviežia mėsa ar pienas – rizikinga, ypač vasarą. Vieną kartą žmogus vežė šviežią sūrį ir jis suprako, kol pasiekė Kopenhagą. Gaila, bet taip nutinka. Geriau rinktis produktus, kurie išsilaiko ilgiau, arba naudoti specialius šaltkrepšius.

22. Kaip atsiimti siuntą Kopenhagoje?

Gavėjas turi atvykti į sutartą vietą arba mes pristatome į namus, jei adresas yra mūsų maršrute. Dažniausiai siuntos atiduodamos tiesiogiai – asmeniškai, su pasirašymu. Jei gavėjas negali atvykti – deriname kitą variantą, bet tai užtrunka. Svarbu, kad gavėjo telefonas būtų įjungtas ir jis atsakytų. Būna, kad siunta atvyksta, o žmogus neatsiliepia – tada tenka ieškoti kitos dienos. Tai nėra idealu, bet kartais taip nutinka. Svarbiausia – komunikacija tarp siuntėjo, gavėjo ir mūsų.

Dokumentai – kelionės į Kopenhagą reikalavimai

23. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Reikia galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės. Lietuva ir Danija yra Šengeno zonoje, todėl vizos nereikia. Bet dokumentas turi būti galiojantis – ne pasibaigęs. Vieną kartą žmogus atėjo su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę, ir mes negalėjome jo vežti. Labai nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Jei vežate vaiką, kuris keliauja be tėvų – gali reikėti notaro patvirtinto leidimo. Apie tai reikia pasidomėti iš anksto, kad nebūtų problemų pasienyje ar keltuose.

24. Ar reikia draudimo kelionei?

Oficialiai privalomo sveikatos draudimo kelionei po Šengeną nereikia, bet mes visada rekomenduojame turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Tai nemokama ir galima užsisakyti per SODROS tinklalapį. Jei kas nors nutinka kelyje – sveikata ar kita problema – geriau turėti tą kortelę. Asmeninis kelionės draudimas – jau jūsų pasirinkimas. Mes savo keleivius draudžiame pagal transporto įstatymą, bet tai nepadengia visko. Geriau būti pasiruošusiam, nei paskui gailėtis.

25. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų?

Šengeno zonoje pasienio kontrolės paprastai nebūna, bet kartais vyksta patikrinimai – atsitiktiniai arba dėl kažkokių priežasčių. Jei taip nutinka, bendradarbiaukite su pareigūnais, atsakykite į klausimus ramiai. Mes padedame, kiek galime, bet negalime kištis į pareigūnų darbą. Vieną kartą sustabdė patikrinimui dėl to, kad vienas keleivis atrodė įtartinai – pasirodė, kad tiesiog pavargęs buvo. Po 10 minučių viskas baigėsi. Tiesiog turėkite dokumentus tvarkingus ir nesijaudinkite per daug.

Saugumas – saugi kelionė į Kopenhagą

26. Kaip užtikrinate keleivių saugumą?

Mūsų vairuotojai turi patirties tarptautiniuose maršrutuose – ne vienus metus važinėja po Europą. Mašinos reguliariai tikrinamos, turi privalomą techninę apžiūrą ir draudimą. Laikomės vairavimo ir poilsio režimo – tai ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir sveiko proto dalykas. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Todėl stojimai būna ne tik dėl keleivių patogumo, bet ir dėl to, kad vairuotojas pailsėtų. Saugumas yra svarbiau nei greitis. Geriau atvykti pusvalandžiu vėliau, bet sveiki.

Išvada

Kelionė į Kopenhagą sekmadieniais ar bet kurią kitą dieną nėra kažkas neįprasto ar sudėtingo. Svarbiausia – susisiekti laiku, pasitvirtinti išvykimą, turėti tvarkingus dokumentus ir supakuoti bagažą atsargiai. Mes vežame kasdien, stengiamės būti lankstūs, bet reikia ir jūsų pagalbos – laiku atvykti, atsakyti į skambučius, pranešti, jei kas nors keičiasi. Kelionė ilga, bet su gera kompanija ir patogiu autobusu laikas praeina greičiau. Skambinkite, klauskite, derinkime.