Veža iš Vilniaus į Kopenhagą – Vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis maršrutas iš Vilniaus į Kopenhagą jau ne pirmus metus yra vienas populiariausių tarp mūsų klientų. Žmonės važiuoja į Daniją dirbti, studijuoti, aplankyti giminių arba tiesiog reikia nusiųsti siuntą draugui, kuris ten įsikūręs. Mes vežame kiekvieną dieną – tai nėra kažkoks reklaminis šūkis, o realus grafikas, kurio laikomės jau ilgą laiką. Vairuotojai keičiasi, bet maršrutas Vilnius–Kopenhaga vyksta be pertraukų. Jei pirmą kartą galvoji apie tokią kelionę ar siuntos gabenimą, turbūt turi daug klausimų. Būtent todėl surinkome dažniausius jų ir atsakėme taip, kaip atsakytume per pokalbį telefonu.

Kainos – vežimas iš Vilniaus į Kopenhagą

1. Kiek kainuoja kelionė keleiviui iš Vilniaus į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo to, kada užsakai ir koks sezonas. Paprastai bilietas keleiviui svyruoja nuo 65 iki 95 eurų. Vasarą ar prieš šventes gali būti brangiau – tai natūralu, nes paklausa didesnė. Jei užsisakai bent savaitę prieš išvykimą, dažniausiai pavyksta gauti geresnę kainą. Vaikams iki 12 metų taikoma nuolaida, bet ji ne visada vienoda – reikia teirautis konkrečiai. Kaina visada įtraukia bagažą iki 30 kg, papildomas krepšys rankinis – taip pat. Jei vežiesi kažką didesnio, pavyzdžiui dviratį, reikia derinti atskirai ir gali būti priemoka. Tiksliausią kainą visada sužinosi paskambinęs ar parašęs – internete kartais būna ne visai atnaujinta informacija.

2. Ar yra nuolaidų reguliariems klientams?

Taip, yra. Jei važinėji dažnai – bent kartą per mėnesį – mes tai pastebime ir pasiūlome geresnę kainą. Nėra kažkokios oficialios lojalumo programos su kortelėmis ir taškais, bet tiesiog susitariame. Tarkim, vienas klientas važiuoja iš Vilniaus pas mamą į Kopenhagą kas tris savaites – jam taikome pastovią 70 eurų kainą net tada, kai kitiems būtų brangiau. Jei veži daug siuntų, taip pat galima tartis dėl nuolaidų. Bet reikia suprasti, kad kuras brangsta, keliai mokami – mes negalime visada duoti tą pačią kainą. Sąžiningumas abiejose pusėse.

3. Kiek kainuoja siuntos gabenimas iš Vilniaus į Kopenhagą?

Siuntos kaina priklauso nuo svorio ir dydžio. Mažas paketas iki 5 kg – apie 15-20 eurų. Dėžė iki 30 kg – jau apie 35-45 eurai. Jei siunti kažką nestandartinio, pavyzdžiui rėmą paveikslui ar didelį lagaminą, kaina skaičiuojama individualiai. Kartais žmonės bando nuslėpti tikrąjį svorį, bet tai neveikia – vairuotojas sveria ir mato. Geriau iš karto pasakyti teisingai, tada ir kaina aiški, ir nesusipratimų nebūna. Pernai vienas klientas parašė, kad siunčia „nedidelę dėžutę“, o atvažiavus paaiškėjo, kad ten visa dėžė knygų – svėrė virš 40 kg. Tokiais atvejais kaina perskaičiuojama vietoje.

4. Ar galima mokėti pavedimu ar tik grynais?

Galima abiem būdais. Pavedimas dažniausiai patogesnis – ypač jei užsakai iš anksto. Grynais galima sumokėti prieš išvykimą arba tiesiogiai vairuotojui. Bet pastaruoju atveju prašome perspėti iš anksto, kad žinotume. Vieną kartą klientas atėjo be pinigų ir be pavedimo patvirtinimo – sakė „susitarsim vietoje“. Na, nesusitarėm, nes negalime vežti be apmokėjimo. Tai buvo nemalonus pokalbis, bet taisyklės yra taisyklės. Jei pavedimas, siųskite patvirtinimą – mes patikriname ir viskas.

5. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Kartais taip. Penktadieniais ir sekmadieniais dažniausiai brangiau, nes daugiau žmonių nori važiuoti. Savaitės viduryje – antradienį, trečiadienį – paprastai pigiau. Bet tai nėra griežta taisyklė, labiau tendencija. Jei gali rinktis datą, rekomenduoju ne piko dienas. Be to, savaitės viduryje mažiau spūsčių prie sienos – kartais net 40 minučių sutaupai vien dėl to. Šventinėmis dienomis kainos kyla, tai faktas. Kalėdos, Velykos, Joninės – visada brangiau. Planuok iš anksto.

Maršrutas – Vilnius Kopenhaga kasdien

6. Koks tikslus maršrutas iš Vilniaus į Kopenhagą?

Važiuojame per Latviją, Estiją, tada keltu iš Talino į Helsinkį nereikia – važiuojame per Rygą, tada į Švediją per keltą iš Ventspilio arba tiesiog per Lenkiją ir Daniją. Tikslus maršrutas priklauso nuo to, kuriuo keliu tuo metu geriau – dėl remontų, oro sąlygų ar eismo. Pagrindinis variantas: Vilnius–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hamburgas–Kopenhaga. Tai ilgiausias, bet patikimiausias kelias. Yra ir trumpesni variantai per keltus, bet jie priklauso nuo grafiko. Mes visada renkamės tą kelią, kuris tuo metu greičiausias.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Kopenhagą?

Vidutiniškai 16-18 valandų. Tai priklauso nuo eismo, sienos kirtimo laiko ir sustojimų. Vieną kartą važiavome beveik 22 valandas dėl to, kad Lenkijoje buvo avarija ir visiškai užblokavo autostradą. Tokių atvejų negalime numatyti – mes patys taip pat norime greičiau atvykti. Paprastai iš Vilniaus išvykstame anksti ryte, apie 5-6 valandą, ir Kopenhagą pasiekiame vėlai vakare. Jei važiuojame per keltą, kelionė gali būti trumpesnė, bet reikia laukti kelto grafiko. Reali trukmė – para su viskuo.

8. Ar yra tarpiniai sustojimai?

Taip, darome 3-4 sustojimus. Paprastai pirmas sustojimas – Marijampolėje arba prie sienos, antras – Varšuvos regione, trečias – Vokietijoje, prieš Hamburgą. Sustojimai trunka 15-30 minučių – galima išeiti, atsigerti kavos, nueiti į tualetą. Vairuotojai keičiasi, kad nebūtų pavojinga ilgai vairuoti. Vienas klientas skundėsi, kad per daug sustojimų – bet tai saugumo reikalas, mes negalime važiuoti 10 valandų be pertraukos. Be to, žmonės pavargsta sėdėti. Sustojimai yra būtini, net jei kažkam norisi kuo greičiau.

9. Ar vežate tiesiai iki adreso Kopenhagoje?

Paprastai vežame iki centrinės stoties arba iki sutarto taško. Jei reikia pristatyti tiesiai iki durų – galima, bet tai kainuoja papildomai, nes Kopenhagoje eismas sudėtingas, parkavimas brangus, o gatvės siauros senamiestyje. Jei gyveni kažkur toliau nuo centro – pavyzdžiui, Frederiksberge ar Amagere – gali tartis dėl pristatymo. Bet reikia suprasti, kad mes negalime važinėti po visą miestą su kiekvienu keleiviu atskirai. Stengiamės visus išlaipinti patogiose vietose, kad nereikėtų toli eiti.

10. Kaip dažnai tiksliai važiuojate į Kopenhagą?

Kasdien. Tai ne metafora. Kiekvieną dieną iš Vilniaus išvažiuoja bent vienas mūsų mikroautobusas į Kopenhagą. Savaitgaliais – kartais du, jei yra daug užsakymų. Šventinėmis dienomis grafikas gali keistis, bet mes visada pranešame iš anksto. Vienintelė diena, kai nevažiuojame, yra sausio 1-oji – tada visi ilsisi. Bet net ir tą dieną, jei būtų labai skubus atvejis, galėtume kažką suorganizuoti. Kasdieninis grafikas yra mūsų stiprybė – žmonės žino, kad gali pasikliauti.

Siuntos – gabenimas iš Vilniaus į Kopenhagą

11. Kokio dydžio siuntas galima siųsti?

Galima siųsti praktiškai viską, kas telpa į mikroautobusą. Maži vokai, dėžės, lagaminai, net baldų dalys – jei telpa ir neviršija svorio limito. Vieną kartą vežėme pianino dalis – ne pats patogiausias krovinys, bet susitvarkėme. Svarbiausia, kad siuntinys būtų tinkamai supakuotas. Jei siunti kažką trapaus – stiklą, elektroniką – būtinai pranešk, kad galėtume atsargiau elgtis. Didžiausias siuntos svoris, kurį priimame standartiškai, yra 50 kg. Virš to – reikia tartis atskirai. Matmenys neturėtų viršyti 150 cm ilgio bet kurioje kryptyje.

12. Kaip turi būti supakuota siunta?

Stabiliai. Tai pats svarbiausias dalykas. Dėžė turi būti užklijuota, ne plyšusi. Jei siunti kažką sunkaus – naudok tvirtą kartoną, ne ploną. Vienas klientas atsiuntė knygas paprastoje popierinėje dėžėje – ji suplyšo pakrovimo metu ir knygos išbyrėjo. Nieko blogo neatsitiko, bet buvo nemalonu. Jei siunti drabužius – gali ir maiše, bet geriau dėžėje. Trapūs daiktai – burbulinė plėvelė arba laikraščiai aplink. Adresas turi būti aiškiai parašytas – ne pieštuku, ne mažomis raidėmis. Jei siuntėjas ar gavėjas neatsiliepia telefonu, siunta gali vėluoti.

13. Per kiek laiko siunta pasiekia Kopenhagą?

Paprastai 1-2 dienos. Jei atiduodi siuntą ryte prieš išvykimą – kitą vakarą jau Kopenhagoje. Bet jei atiduodi vėlai vakare, ji gali išvykti tik kitą dieną. Savaitgaliais siuntos taip pat juda, bet gavėjas ją gaus pirmadienį, nebent pats susitars su vairuotoju dėl susitikimo. Kartais būna, kad siunta užtrunka ilgiau – dėl muitinės patikros arba jei gavėjas neatsiliepia. Būna ir taip, kad žmogus nurodo neteisingą adresą, tada ieškome, skambiname, užtrunka. Rekomenduoju visada duoti tikslų adresą ir telefono numerį.

14. Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Švieži maisto produktai – mėsa, pieno gaminiai – genda, ypač vasarą. Mes neturime šaldytuvo mikroautobuse, todėl negarantuojame, kad produktai išliks švieži. Konservai, sausi produktai, saldainiai – jokių problemų. Vieną kartą močiutė siuntė anūkui į Kopenhagą rūkytą lašišą – vežėme, bet pranešėme, kad jei kelionė užtruks, gali būti nebe tokia šviežia. Anūkas gavo ir sakė, kad viskas gerai. Alkoholį siųsti galima, bet ribotais kiekiais – Danija turi savo taisykles dėl importo.

15. Kaip sekti siuntos buvimo vietą?

Tiesą pasakius, neturime sudėtingos sekimo sistemos kaip DHL ar UPS. Bet mes visada žinome, kur yra siunta – vairuotojas praneša, kai paima, kai išvyksta, kai atvyksta. Gali bet kada paskambinti ir paklausti – mes atsakysime. Dirbame mažesniu mastu, bet dėl to ir lankstesni. Jei tau reikia tikslaus laiko, kada siunta bus Kopenhagoje, vairuotojas paskambins gavėjui ir susitars dėl susitikimo. Tai paprasčiau nei sekti kažkokį numerį internete. Kartais paprastesni būdai veikia geriau.

Patogumai – kelionė mikroautobusu

16. Kokie mikroautobusai važiuoja šiuo maršrutu?

Važiuojame su Mercedes Sprinter ir Volkswagen Crafter – tai patikimi mikroautobusai, pritaikyti ilgoms kelionėms. Sėdynės patogios, yra kondicionierius, Wi-Fi veikia daugumoje maršruto (išskyrus atkarpas Lenkijoje, kur kartais dingsta). Kiekvienas keleivis turi savo sėdynę – nėra taip, kad kažkas sėdi ant sulankstomos kėdės. Mikroautobusai reguliariai tikrinami techniškai – mes nevažiuojame su bet kuo. Vienas mūsų autobusas turi net USB įkroviklius prie kiekvienos sėdynės. Kitas – senesnis, bet vis dar tvarkingas. Svarbiausia, kad važiuoja patikimai.

17. Ar yra vietos bagažui?

Taip, bagažo skyrius pakankamai didelis. Kiekvienas keleivis gali vežtis vieną didelį lagaminą iki 30 kg ir vieną rankinį krepšį. Jei vežiesi daugiau – reikia pranešti iš anksto, kad žinotume, ar tilps. Būna, kad žmonės atvažiuoja su trimis lagaminais ir dar dviem maišais – tada reikia derinti, nes mikroautobuse yra ir kitų keleivių bagažas. Vieną kartą teko palikti vieną dėžę Vilniuje, nes tiesiog netilpo – klientas suprato, bet buvo pikta. Geriau iš anksto pasakyti, kiek vežiesi. Vietos užtenka 90 proc. atvejų, bet ne visada.

18. Ar galima vežtis augintinį?

Galima, bet reikia pranešti iš anksto. Ne visi keleiviai mėgsta gyvūnus – vienas gali būti alergiškas, kitas išsigąsti. Todėl visada klausiame, ar kitiems keleiviams tinka. Paprastai maži augintiniai – katės, maži šunys – keliauja narve arba dėžėje ir problemų nekyla. Didelis šuo – jau sudėtingiau, bet jei maršrutas ne pilnas, galima sutarti. Reikia turėti augintinio pasą ir skiepų dokumentus – be jų per sieną nepraleis. Danija turi griežtas taisykles dėl gyvūnų importo, todėl pasiruošk dokumentus iš anksto.

19. Kiek žmonių telpa mikroautobuse?

Priklauso nuo mikroautobuso. Standartinis – 8 keleiviai, didesnis – iki 16. Mes stengiamės neperpildyti – jei užsakymų daugiau, išsiunčiame papildomą transportą. Nemėgstame, kai žmonės sėdi susigrūdę – tai nepatogu ir nesaugu. Bet būna dienų, prieš Kalėdas pavyzdžiui, kai visi nori važiuoti ir tenka daryti išimtis. Tada informuojame keleivius iš anksto, kad bus pilna. Jei žmogui nepatinka – gali rinktis kitą dieną. Svarbiausia – saugumas ir bent minimalus komfortas.

20. Ar galima rūkyti kelionės metu?

Ne. Mikroautobuse rūkyti draudžiama – tai ne mūsų taisyklė, o įstatymas. Sustojimų metu galima išeiti parūkyti – mes sustojame pakankamai dažnai. Bet vienas keleivis prieš porą metų bandė slapta parūkyti tualete – vairuotojas užuodė ir sustabdė autobusą. Buvo labai nemalonus pokalbis. Mes negalime rizikuoti kitų keleivių sveikata ir saugumu. Jei rūkai – prašome kantriai laukti sustojimų. Jie būna kas 3-4 valandas, tai tikrai ištversi.

Dokumentai – reikalavimai kelionei

21. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei į Kopenhagą?

Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės – paso nereikia, nes Danija yra Šengeno zonoje. Bet jei turi pasą – dar geriau, ypač jei planuoji keliauti toliau. Jei nesi Lietuvos pilietis – reikia pasitikrinti, ar turi teisę laisvai keliauti Šengeno erdvėje. Užtenka turėti dokumentą, kuris galioja – pasibaigęs pasas ar ID kortelė ne tinka. Vieną kartą keleivė atvyko su pasibaigusia tapatybės kortele – mes to nepastebėjome, bet pasienyje pastebėjo. Ji negalėjo tęsti kelionės. Labai nemalonu. Patikrink dokumentus prieš išvykimą.

22. Ar reikia vizos ar kitų leidimų?

Ne, Lietuvos piliečiams Danijoje vizos nereikia. Galima būti iki 90 dienų be jokių papildomų leidimų. Jei planuoji dirbti ar studijuoti – tai jau kitas reikalas, reikia registruotis Danijos institucijose. Bet turistiniam ar asmeniniam vizitui – jokių papildomų dokumentų. ES piliečiams ta pati tvarka. Jei nesi ES pilietis – pasitikrink savo šalies reikalavimus. Mes negalime konsultuoti dėl vizų – tai ne mūsų sritis. Bet galiu pasakyti tiek: dauguma mūsų keleivių keliauja be jokių problemų su vienu dokumentu.

23. Ką daryti, jei pamečiau dokumentus kelionės metu?

Pirmiausia – neprarasti galvos. Taip nutinka dažniau, nei galvoji. Jei pamečiai dokumentą Lietuvoje prieš išvykimą – reikia kreiptis į Migracijos tarnybą dėl laikino dokumento. Jei Danijoje – į Lietuvos ambasadą Kopenhagoje. Adresas: Toldbodgade 36, 1253 Kopenhaga. Jie išduoda laikiną kelionės dokumentą grįžimui. Vienas mūsų keleivis prarado pasą traukinyje Kopenhagoje – ambasada padėjo per dvi dienas. Nemalonu, bet išsprendžiama. Svarbiausia – turėti dokumento kopiją telefone ar el. pašte. Tai pagreitina procesą.

24. Ar reikia draudimo kelionei?

Privalomo sveikatos draudimo keliaujant į Daniją nereikia – Europos sveikatos draudimo kortelė galioja. Bet rekomenduoju turėti papildomą kelionių draudimą – jis pigus, o kartais labai reikalingas. Jei nutinka nelaimingas atsitikimas, bagažas dingsta arba reikia skubios medicininės pagalbos – draudimas padengia išlaidas. Europos kortelė dengia tik būtinąją pagalbą, o ne viską. Kainuoja kelionių draudimas 10-30 eurų savaitei – tai juokinga suma palyginus su tuo, kas gali nutikti. Aš pats visada draudžiuosi, nors niekada neprireikė. Bet vieną kartą beveik prireikė – kita istorija.

Problemos – kas gali nutikti

25. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Skambink mums. Mes visada žinome, kur yra mūsų transportas. Vėlavimai nutinka – dėl eismo, oro, techninių problemų. Paprastai pranešame iš anksto, jei žinome, kad vėluosime. Bet būna, kad patys nežinome – pavyzdžiui, staiga uždarė kelią dėl avarijos. Vieną kartą vėlavome 4 valandas dėl to, kad Lenkijoje snigo ir viskas sustojo. Keleiviai suprato, bet buvo pikta – mes tai priimame. Svarbiausia – komunikuoti. Jei nežinai, kas vyksta – skambink, klausk. Mes neignoruojame skambučių. Kartais atsakymas paprastas: „stovime kamštyje, bus vėlavimas 2 valandos“. Geriau žinoti nei spėlioti.

26. Ką daryti, jei siunta dingo arba sugadinta?

Tai retai nutinka, bet pasitaiko. Pirmas žingsnis – pranešti mums kuo greičiau. Mes išsiaiškiname, kas atsitiko – kartais siunta tiesiog pasimetė tarp kitų ir atsiranda per dieną. Jei sugadinta – vertiname žalą ir kompensuojame. Bet reikia suprasti, kad mes negalime kompensuoti to, ko neįmanoma įvertinti. Jei siunti kažką be vertės deklaracijos – kompensacija bus simbolinė. Todėl visada rekomenduoju deklaruoti vertę, jei siunti brangius daiktus. Vieną kartą klientas siuntė nešiojamą kompiuterį be jokios pakuotės – tik maiše. Jis sudužo. Mes kompensavome dalį, bet tai buvo pamoka abiem pusėms.

Išvada

Kasdieninis vežimas iš Vilniaus į Kopenhagą – tai ne tik paslauga, bet ir įsipareigojimas. Mes žinome, kad žmonės pasikliauja mumis – jie planuoja savo keliones, susitikimus, darbus aplink mūsų grafiką. Todėl stengiamės būti patikimi net tada, kai aplinkybės sudėtingos. Jei turi klausimų, kurių čia neatsakėme – skambink ar rašyk. Kiekvienas atvejis individualus, ir mes visada randame sprendimą. Kelionė į Kopenhagą neturi būti stresas – mes pasirūpiname, kad ji būtų kiek įmanoma sklandesnė.