Veža iš Klaipėdos į Daniją, Vežame kiekvieną dieną

Klaipėda – uostamiestis, iš kurio Danija pasiekiama keliais būdais. Galima plaukti keltu, galima važiuoti sausuma per Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją. Mes vežame kiekvieną dieną – tiek keltu, tiek mikroautobusais. Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų, ir ne visada aišku, kuris geriau. Ypač jei važiuojate pirmą kartą arba turite specifinių poreikių – didelį bagažą, vaikus, gyvūnus. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, kurie nori nuvykti iš Klaipėdos į Daniją. Paprastai, be nereikalingo sudėtingumo.

Keltas – veža iš Klaipėdos į Daniją kiekvieną dieną

1. Ar iš Klaipėdos plaukia keltas tiesiai į Daniją?

Tiesioginio kelto iš Klaipėdos į Daniją nėra. Bet yra keltas iš Klaipėdos į Karlshamną Švedijoje, o iš ten – tiltas arba keltas į Daniją. Tai populiariausias maršrutas. Keltas plaukia apie 13–14 valandų, paprastai išplaukia vakare ir atvyksta ryte. Iš Karlshamno iki Kopenhagos – apie 2–3 valandos automobiliu. Arba galima plaukti kitu keltu iš Švedijos į Daniją. Tai skamba sudėtingai, bet iš tiesų gana paprasta – ypač jei turite automobilį. Be automobilio – sudėtingiau, nes iš Karlshamno reikia kažkaip nuvažiuoti toliau.

2. Kiek kainuoja kelto bilietas?

Priklauso nuo sezono, kajutės tipo ir transporto priemonės. Pėsčiųjų bilietas – nuo 30 iki 60 eurų. Su automobiliu – nuo 80 iki 150 eurų. Kajutė – papildomai nuo 40 iki 120 eurų, priklausomai nuo dydžio. Galima plaukti ir be kajutės – sėdimoje vietoje, pigiau, bet mažiau patogu. Aš pats plaukiau be kajutės – sėdėjau krėsle visą naktį. Miegojau blogai, bet sutaupiau 50 eurų. Jei plaukiate su šeima – kajutė būtina. Ypač su mažais vaikais. Be to, vasarą kainos kyla, o vietų mažėja. Rezervuokite bent mėnesį iš anksto.

3. Ką galima veikti kelte?

Yra restoranai, barai, parduotuvės, vaikų žaidimų aikštelė, kartais net sauna ar baseinas. Priklauso nuo kelto. DFDS ir TT-Line – dideli keltai su daug pramogų. Mažesni keltai – mažiau. Bet apskritai – 13–14 valandų praleisti kelte nėra nuobodu. Ypač jei plaukiate pirmą kartą. Mano patarimas – pasivaikščiokite po denį, pažiūrėkite į jūrą, pavalgykite restorane. Ir eikite miegoti anksčiau – ryte reikės energijos. Be to, parduotuvėje kelte dažnai būna pigesnių alkoholinių gėrimų ir saldumynų – be muito. Bet su saiku – kitą dieną vairuoti reikės.

4. Ar kelte yra Wi-Fi?

Taip, bet dažnai mokamas. Nemokamas Wi-Fi būna tik bendrose erdvėse ir dažnai lėtas. Mokamas – greitesnis, bet kainuoja apie 5–10 eurų už kelionę. Jei jums reikia interneto darbui, verta mokėti. Jei ne – išgyvensite be jo. Aš pats išjungiau telefoną ir mėgavausi tyla. Tai skamba kaip klišė, bet kartais tai geriausias dalykas. Ypač jei dirbate prie kompiuterio visą dieną. Jūra, vėjas, žvaigždės – tai nemokama terapija. Bet suprantu, kad ne visi gali sau leisti „atsijungti". Ypač jei turite mažų vaikų, kurie nori žiūrėti animacinius filmus.

5. Ar galima miegoti kelte be kajutės?

Taip, yra sėdimos vietos – patogūs krėsliai, panašūs į lėktuvo verslo klasės. Bet tai ne lova. Miegas bus prastas, ypač jei aplinkui knarkia arba vaikšto žmonės. Aš rekomenduoju turėti miego kaukę, ausų kištukus ir kaklo pagalvėlę. Tai padeda. Bet jei galite sau leisti kajutę – imkite. Skirtumas milžiniškas. Kajutėje yra lova, tualetas, dušas – viskas, ko reikia normaliam poilsiui. Po 13 valandų kelto ir dar 3 valandų automobiliu – jūs būsite dėkingi sau, kad išsimiegojote. Tai ne prabanga – tai investicija į saugumą. Pavargęs vairuotojas kelyje yra pavojingas.

Sausuma – veža iš Klaipėdos į Daniją kiekvieną dieną

6. Kiek trunka kelionė sausuma iš Klaipėdos į Kopenhagą?

Maždaug 14–18 valandų, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Maršrutas eina per Klaipėdą, Kauną, Marijampolę, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hamburgą ir toliau į Kopenhagą. Tai ilgas kelias, bet gerai išvystytas – greitkeliai, degalinės, poilsio aikštelės. Mikroautobusu – greičiau, bet mažiau patogiai. Autobusu – lėčiau, bet daugiau vietos. Jei vairuojate patys – galite sustoti, kur norite, bet tada jūs atsakingi už viską. Aš pats važiavau mikroautobusu – 16 valandų. Ilgai, bet išgyvenama. Svarbiausia – turėti ką veikti. Knyga, filmai, muzika, miegas – bet kas, kas padeda praleisti laiką.

7. Ar yra tiesioginiai reisai iš Klaipėdos?

Taip, yra vežėjų, kurie važiuoja tiesiai iš Klaipėdos į Daniją – be persėdimų. Mikroautobusai išvyksta iš Klaipėdos centro arba autobusų stoties ir veža tiesiai į Kopenhagą ar kitus miestus. Tai patogiau nei važiuoti iki Kauno ar Vilniaus ir ten persėsti. Bet ne visi vežėjai siūlo šį maršrutą – reikia ieškoti. Aš rekomenduoju paskambinti keliems vežėjams ir palyginti. Kainos gali skirtis 10–20 eurų, o tai nemažai. Be to, klauskite apie išvykimo laiką – kai kurie išvyksta labai anksti, kiti – vėlai vakare. Pasirinkite, kas tinka jūsų grafikui.

8. Kokia kelių būklė maršrute?

Lietuvoje – gera. Lenkijoje – vidutinė, yra ruožų, kur keliai prasti, bet dauguma greitkelių atnaujinti. Vokietijoje – puiku, bet dažnai remontai ir apylankos. Danijoje – labai gera. Bendrai – kelionė sausuma yra patogi, bet ilga. Didžiausias iššūkis – Lenkijos keliai, kur kartais reikia važiuoti lėtai dėl duobių arba eismo. Aš pats važiavau per Lenkiją, kai kelias buvo uždarytas dėl remonto – teko važiuoti kaimo keliukais 40 km/h greičiu. Užtruko papildomą valandą. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Dažniausiai kelionė vyksta sklandžiai.

9. Ar verta važiuoti savo automobiliu?

Priklauso nuo situacijos. Jei važiuojate vienas – brangiau nei mikroautobusu (degalai, kelių mokesčiai, parkavimas). Jei su šeima ar draugais – gali būti pigiau. Ir patogiau – sustojate, kur norite, vežatės tiek bagažo, kiek telpa. Bet yra ir trūkumų – pavargstate vairuoti, reikia žinoti kelią, mokėti už parkavimą Danijoje (brangu). Aš rekomenduoju paskaičiuoti bendrą kainą prieš nuspręsdami. Degalai – apie 150–200 eurų į abi puses. Kelių mokesčiai – apie 30–50 eurų. Parkavimas Kopenhagoje – 20–40 eurų per dieną. Suma gali viršyti mikroautobuso bilietą. Bet komfortas – kitas lygis.

10. Ką daryti, jei sugedo automobilis pakeliui?

Pirma – įjunkite avarinį signalą ir pastatykite automobilį saugioje vietoje. Antra – užsidėkite liemenę ir pastatykite avarinį trikampį. Trečia – paskambinkite pagalbos kelyje tarnybai. Jei turite draudimą su pagalba kelyje – skambinkite jiems. Jei ne – ieškokite vietinės tarnybos. Vokietijoje – ADAC, Lenkijoje – PZM. Ketvirta – jei negalite pataisyti vietoje, reikės nutempti iki serviso. Tai gali užtrukti ir kainuoti. Todėl – prieš ilgą kelionę patikrinkite automobilį. Padangos, stabžiai, skysčiai, diržai. Tai ne patarimas – tai būtinybė. Ypač jei automobilis senesnis.

Siuntos – veža iš Klaipėdos į Daniją kiekvieną dieną

11. Ar galima siųsti siuntas iš Klaipėdos į Daniją?

Taip, vežėjai, kurie veža keleivius, dažnai veža ir siuntas. Tai pigiau nei kurjerių tarnybos, bet lėčiau. Siunta paprastai pasiekia Daniją per 1–2 dienas. Jei reikia greičiau – rinkitės kurjerį. Bet jei neskubu – paprastas vežėjas puikiai tinka. Kaina – nuo 15 eurų už mažą siuntą iki 40 eurų už didelę. Svarbu – tinkamai supakuoti ir aiškiai nurodyti gavėjo duomenis. Be to, jei siunčiate kažką vertingo – elektroniką, papuošalus – apdrauskite. Arba siųskite per kurjerį su sekimu. Paprastas vežėjas yra pigiau, bet mažiau garantijų.

12. Kaip perduoti siuntą vežėjui Klaipėdoje?

Yra keli būdai. Galite atvežti siuntą į išvykimo vietą – stotį ar aikštelę – ir perduoti vairuotojui. Arba galite susitarti, kad vežėjas paimtų siuntą iš jūsų namų ar biuro – už papildomą mokestį. Tai vadinama „paėmimo paslauga". Patogu, bet brangiau. Trečias būdas – perduoti per tarpininką – parduotuvę ar agentūrą, kuri bendradarbiauja su vežėju. Aš pats naudojau pirmą būdą – atvežiau siuntą į stotį, vairuotojas paėmė, davė kvitą. Paprasta. Tik nepamirškite kvito – be jo negalėsite įrodyti, kad perdavėte siuntą.

13. Ką daryti, jei siunta nebuvo pristatyta?

Pirma – susisiekite su vežėju. Galbūt siunta vėluoja arba gavėjas nebuvo namie. Antra – jei vežėjas negali paaiškinti, kur siunta – reikalaukite kompensacijos. Trečia – jei turite siuntos kvitą ar patvirtinimą – turite pagrindą pretenzijai. Be dokumentų – sunkiau. Ketvirta – palikite atsiliepimą internete, kad kiti žinotų. Ir penkta – kitą kartą rinkitės vežėją su sekimo sistema. Tai kainuoja daugiau, bet ramybė verta tų kelių eurų. Aš pats praradau siuntą kartą – vežėjas sakė, kad pristatė, gavėjas sakė, kad negavo. Galiausiai paaiškėjo, kad paliko pas kaimyną. Bet streso užteko savaitei.

14. Ar galima siųsti dokumentus skubiai?

Taip, bet „skubiai" reiškia skirtingus dalykus skirtingiems vežėjams. Vieni gali pristatyti per 24 valandas, kitiems reikia 48 valandų. Jei dokumentai labai skubūs – geriau rinktis kurjerį su garantuotu pristatymo laiku. Bet tai kainuoja daugiau – 50–80 eurų. Paprastas vežėjas – 20–30 eurų, bet be garantijos. Aš rekomenduoju vidurį – vežėją, kuris siūlo „express" paslaugą už papildomą mokestį. Tai greičiau nei įprasta, bet pigiau nei kurjeris. Tik klauskite, ką „express" reiškia konkrečiai. Vienam vežėjui tai 24 valandos, kitam – 36. Skirtumas gali būti svarbus.

Patogumai – veža iš Klaipėdos į Daniją kiekvieną dieną

15. Ar mikroautobusuose yra pakankamai vietos kojoms?

Priklauso nuo mikroautobuso. Naujesni modeliai – daugiau vietos, senesni – mažiau. Bet apskritai – mikroautobusas nėra erdvus transportas. Jei esate aukštas (virš 185 cm), gali būti nepatogu. Ypač ilgoje kelionėje. Aš rekomenduoju sėdėti pirmoje eilėje arba prie lango – ten daugiau vietos. Ir darykite pertraukas – atsistokite, pramankštinkite kojas per sustojimus. Ilgas sėdėjimas vienoje pozoje kenkia sveikatai. Tai ne gydytojo patarimas – tai paprastas sveikas protas. Be to, jei turite problemų su nugara ar kojomis, praneškite vežėjui. Galbūt gali pasiūlyti geresnę vietą.

16. Ar galima pasirinkti sėdynę?

Kartais taip, kartais ne. Kai kurie vežėjai leidžia pasirinkti rezervacijos metu – norite sėdėti priekyje, gale, prie lango ar praėjimo. Kiti – ne, sėdate, kur yra laisva. Jei sėdynės vieta jums svarbi – klauskite prieš rezervuojant. Ypač jei sergate judesio liga – geriau sėdėti priekyje ir žiūrėti į kelią. Gale – daugiau kratymo. Aš pats sėdžiu priekyje, nes kitaip pykina. Tai ne gėda – tai fiziologija. Ir dar – jei važiuojate su draugu, praneškite, kad norite sėdėti kartu. Paprastai tai įmanoma, bet ne visada. Ypač jei mikroautobusas pilnas.

17. Ką daryti, jei mikroautobuse per karšta ar per šalta?

Pasakykite vairuotojui. Jis gali reguliuoti temperatūrą, bet ne visada žino, kad kažkam nepatogu. Ypač jei sėdite gale – ten temperatūra gali skirtis nuo priekio. Be to, turėkite papildomą drabužių sluoksnį – megztinį ar striukę. Net vasarą. Naktį atvėsta, o jei kondicionierius veikia per stipriai – galima peršalti. Aš pats važiavau vasarą, kai mikroautobuse buvo taip šalta, kad drebėjau visą kelionę. Vairuotojas sakė, kad „taip turi būti". Galbūt. Bet aš pasiėmiau pledą kitą kartą. Ir buvo geriau.

18. Ar yra tualetas mikroautobuse?

Paprastai ne. Mikroautobusuose tualetų nėra – tai ne autobusas. Todėl sustojimai kas 3–4 valandas yra būtini. Jei jums reikia dažniau – praneškite vairuotojui. Dauguma supranta ir gali sustoti anksčiau. Bet ne visada gali – ypač jei greitkelyje nėra tinkamos vietos. Todėl – negerkite per daug skysčių prieš kelionę. Skamba juokingai, bet rimtai. Ir venkite kavos – ji skatina. Aš pats išmokau tai sunkiu būdu – viena kelionė su pilnu šlapimo pūsle ir jokio sustojimo artimiausias 2 valandas. Niekam to nelinkiu.

Saugumas – veža iš Klaipėdos į Daniją kiekvieną dieną

19. Ar saugu važiuoti mikroautobusu ilgą atstumą?

Apskritai – taip. Bet ilga kelionė turi savo rizikų. Vairuotojo nuovargis, techniniai gedimai, kitų vairuotojų klaidos kelyje. Patikimi vežėjai turi du vairuotojus ilgoms kelionėms – tai sumažina nuovargio riziką. Bet ne visi. Jei matote, kad vairuotojas vienas ir atrodo pavargęs – turite teisę reikalauti papildomos pertraukos. Arba net atsisakyti važiuoti. Tai kraštutinė priemonė, bet kartais būtina. Aš pats mačiau, kaip vairuotojas vos laikė akis atmerktas po 10 valandų kelionės. Keleiviai pradėjo nerimauti. Galiausiai sustojo papildomai, vairuotojas pramiegojo 2 valandas. Geriau taip nei rizikuoti.

20. Ką daryti, jei pasienyje sustabdė patikrinimui?

Būkite ramūs, parodykite dokumentus, atsakykite į klausimus. Šengeno zonoje patikrinimai reti, bet pasitaiko. Ypač pastaraisiais metais, kai saugumo situacija Europoje pasikeitė. Jei vežate siuntą, gali paprašyti parodyti, kas viduje. Jei atsisakysite – gali nepraleisti. Todėl – neturėkite nieko draudžiamo. Narkotikai, ginklai, kontrabanda – akivaizdu. Bet ir mažiau akivaizdūs dalykai – per didelis alkoholio kiekis, nelegalūs medikamentai – gali sukelti problemų. Žinokite taisykles ir jų laikykitės. Tai ne patarimas – tai reikalavimas.

21. Ar vežėjas atsako už keleivių saugumą?

Taip, pagal įstatymą vežėjas atsako už keleivių saugumą kelionės metu. Tai reiškia, kad transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, vairuotojas – pailsėjęs, o kelionė – vykdoma pagal taisykles. Jei kas nors nutinka dėl vežėjo kaltės – avarija, sužalojimas – vežėjas atsako. Bet jei keleivis pats kaltas – pvz., neprisisegė saugos diržo – atsakomybė dalinama. Todėl – visada segėkite diržą. Net jei mikroautobuse niekas kitas nesega. Tai ne mada – tai saugumas. Avarijos atveju skirtumas tarp gyvenimo ir mirties. Tai skamba dramatiškai, bet taip yra.

Rezervacija – veža iš Klaipėdos į Daniją kiekvieną dieną

22. Kaip rezervuoti vietą iš Klaipėdos?

Skambinkite vežėjui arba užsakykite internetu. Nurodykite datą, maršrutą, keleivių skaičių. Jei vežatės bagažą – nurodykite dydį. Gaunate patvirtinimą – SMS ar el. laišką. Ir viskas. Bet jei važiuojate pirmą kartą, gali būti neaišku, kur tiksliai išvyksta transportas. Klaipėdoje – dažniausiai nuo centrinės autobusų stoties arba nuo keltų terminalo. Tikslų adresą gaunate su patvirtinimu. Bet visada patikrinkite – kartais vieta keičiasi. Aš pats atvykau į seną vietą ir sužinojau, kad išvykimas perkeltas kitur. Laimei, buvo laiko. Bet ne visada pasiseka.

23. Kada geriausia rezervuoti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač vasarą ir per šventes. Bent savaitę iš anksto – optimaliai. Dvi savaites – dar geriau. Paskutinę minutę vietų gali nebūti, arba kaina bus didesnė. Bet jei jūsų planai nestabilūs – rinkitės vežėją su lanksčia rezervacijos politika. Vieni leidžia atšaukti nemokamai likus 48 valandoms, kiti – 24 valandoms. Skaitykite sąlygas. Ir dar – jei važiuojate savaitgalį, rezervuokite anksčiau nei įprastai. Penktadienio ir sekmadienio reisai užsipildo greičiausiai. Tai ne paslaptis – tai paprasta logika.

24. Ar galima rezervuoti telefonu ar tik internetu?

Abu būdai galimi. Dauguma vežėjų priima rezervacijas telefonu – tai netgi patogiau, jei turite specifinių klausimų. Internetu – greičiau, bet mažiau asmeniškai. Aš rekomenduoju pirmą kartą skambinti – galite užduoti visus klausimus ir gauti aiškų atsakymą. O vėliau, kai jau žinote, kaip viskas veikia – rezervuokite internetu. Tai mano asmeninė nuostata, ne taisyklė. Bet man atrodo, kad pokalbis telefonu suteikia daugiau pasitikėjimo. Ypač jei vežėjas naujas ir nežinote, ko tikėtis. Balsas pasako daugiau nei svetainė.

25. Ką daryti, jei negavau patvirtinimo?

Pirma – patikrinkite šlamšto aplanką el. pašte. Kartais patvirtinimai ten atsiduria. Antra – paskambinkite vežėjui ir paklauskite, ar rezervacija gauta. Trečia – jei negalite susisiekti, siųskite el. laišką su rezervacijos duomenimis ir prašykite patvirtinimo. Ketvirta – jei niekas neatsako – ieškokite kito vežėjo. Tai kraštutinė priemonė, bet kartais vienintelė. Be patvirtinimo jūsų rezervacija yra tik žodinis susitarimas, kuris nieko nereiškia. Aš pats taip praradau vietą – užsisakiau telefonu, negavau patvirtinimo, o atvykęs sužinojau, kad vietų nėra. Nuo tada visada prašau patvirtinimo raštu.

Išvada

Kelionė iš Klaipėdos į Daniją yra patogi ir prieinama – tiek keltu, tiek sausuma. Kiekvienas būdas turi savo privalumų, ir pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, rezervuoti iš anksto ir turėti reikiamus dokumentus. Jei kyla klausimų – klauskite. Geriau vienas skambutis nei dešimt nesusipratimų. Sėkmingos kelionės iš Klaipėdos.