Veža į Lietuvą iš Kopenhagos, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus gyvena Danijoje ir reikia grįžti į Lietuvą – arba atvirkščiai – pirmas dalykas, kurio ieškoma, tai patikimas vežėjas. Maršrutas Kopenhaga–Lietuva yra vienas populiariausių tarp lietuvių, dirbančių Skandinavijoje. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl nereikia laukti savaitės ar dviejų, kol susidarys grupė. Tiesiog parašai, susitari dėl laiko, ir viskas. Žinoma, ne viskas visada vyksta kaip laikrodyje – kartais dėl eismo ar muitinės užtrunka ilgiau, bet apie tai atvirai kalbame iš anksto. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtum ramiai planuoti kelionę.

Kainos – vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – ar veži žmogų, ar siuntą, ar baldus. Standartinis keleivio pervežimas mikroautobusu paprastai kainuoja nuo 80 iki 120 eurų. Jei veži didesnį krovinį – tarkim, sofą ar šaldytuvą – kaina gali šoktelti iki 200–350 eurų, priklausomai nuo gabaritų. Siuntos kaina skaičiuojama pagal svorį ir dydį. Pavyzdžiui, 20 kg dėžė iki Lietuvos kainuos apie 25–40 eurų. Aišku, jei reikia skubiai, gali tekti primokėti už prioritetinį pristatymą. Visada geriau klausti konkrečiai – nurodyk, ką veži, ir gausi tikslią kainą be jokių staigmenų.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Taip, nors ne visada labai ženkliai. Savaitgaliais, ypač penktadieniais ir sekmadieniais, paklausa didesnė – daugiau žmonių nori grįžti namo arba važiuoti atgal į Daniją. Todėl kainos gali būti kiek aukštesnės. Darbo dienomis, ypač antradienį ar trečiadienį, dažnai pavyksta rasti geresnę kainą. Bet čia ne taisyklė – priklauso nuo vežėjo. Vienas kolega sakė, kad pirmadienį rado pigiausią variantą, kitas – kad ketvirtadienį. Reikia tiesiog pasitikrinti konkrečią dieną.

3. Kaip vyksta apmokėjimas – grynais ar pavedimu?

Dauguma vežėjų priima abu būdus. Pavedimas patogiau, nes turi įrodymą, kad sumokėjai – ypač jei veži brangesnį daiktą. Grynais galima mokėti prieš išvykstant arba jau atvykus, bet čia jau priklauso nuo susitarimo. Aš asmeniškai rekomenduoju pavedimą, nes kartą buvo nesusipratimas – klientas davė grynais, vežėjas sakė negavęs, ir teko aiškintis. Nuo to karto visada sakau: pavedimas ramiau. Be to, kai kurie vežėjai siūlo mokėjimą per Paysera arba Revolut – tai greita ir patogu.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Gali pabandyti, bet nesitikėk stebuklų. Jei veži daugiau daiktų arba reguliariai naudojiesi paslaugomis – tarkim, kas mėnesį siunti siuntas – tikrai galima tartis dėl nuolaidos. Vienkartiniam vežimui mažiau šansų, bet jei matai, kad kaina akivaizdžiai per didelė, palygink su kitais vežėjais. Konkurencija ant šio maršruto nemaža, tai visada yra erdvės pokalbiui. Tik nereikia prašyti pusės kainos – tai jau ne derybos, o noras, kad kas nors dirbtų už ačiū.

Laikas – kasdienis vežimas iš Kopenhagos

5. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną dieną. Tai mūsų pagrindinis pranašumas – nereikia laukti, kol susirinks grupė. Kiekvieną rytą mikroautobusas išvyksta iš Kopenhagos ir važiuoja per Jylland arba keltu per Baltijos jūrą, priklausomai nuo maršruto. Aišku, jei vieną dieną visai niekas neužsako, gali būti, kad tą dieną nevažiuojame – bet tai labai retai. Paprastai visada yra bent keletas keleivių ar siuntų. Geriausia užsakyti bent dieną prieš, kad galėtume planuoti.

6. Kada tiksliai išvykstate iš Kopenhagos?

Išvykimo laikas priklauso nuo to, kiek žmonių tą dieną vežame ir kokiu maršrutu važiuojame. Paprastai išvykstame ryte, tarp 6 ir 9 valandos. Bet jei yra keleivių, kurie gali susitikti tik vėliau, galime pradėti ir apie 10–11. Viską deriname individualiai – paskambiname ar parašome žinutę su tiksliu laiku ir susitikimo vieta. Vieną kartą buvo, kad klientas pamiršo nurodyti, jog jam reikia išvykti tik po pietų, tai teko viską perdėlioti. Dabar visada patiksliname laiką iš anksto.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Jei važiuojame per Jylland ir toliau per Vokietiją bei Lenkiją – maždaug 14–16 valandų iki Vilniaus. Jei važiuojame per keltą – gali būti greičiau, bet keltas pats savaime užima laiko. Iki Kauno paprastai 12–14 valandų, iki Klaipėdos – apie 10–12. Aišku, čia be didelių spūsčių ar muitinės patikrinimų. Kartą dėl avarijos prie Hamburgo užtrukom papildomas tris valandas – niekas to nenumatė. Bet tokie dalykai nutinka retai.

8. Ar darote pertraukas kelionės metu?

Taip, būtinai. Vairuotojas privalo daryti pertraukas pagal ES reglamentą – kas 4,5 valandos bent 45 minutės poilsio. Be to, žmonėms reikia išlipti, išsitiesti kojas, nueiti į tualetą. Paprastai sustojame 2–3 kartus degalinėse, kur galima nusipirkti kavos ar užkąsti. Ilgesnė pertrauka būna viduryje kelionės – kartais net pusvalandį ar ilgiau, jei visi nori pavalgyti. Tai ne tik būtinybė, bet ir proga prasiblaškyti. Ilgai sėdėti mikroautobuse be judėjimo – nelabai malonu.

Siuntos – vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

9. Ką galima siųsti per jūsų vežimą?

Beveik viską, kas telpa mikroautobuse ir nėra draudžiama vežti. Drabužiai, maistas (su tam tikromis išimtimis), elektronika, dokumentai, baldų dalys, dviračiai – viskas įmanoma. Draudžiama vežti narkotikus, ginklus, sprogmenis – aišku, tai savaime suprantama. Dėl maisto produktų reikia atsargiau – mėsos ir pieno produktų vežimas iš ES šalių paprastai leidžiamas, bet geriau pasitikrinti, ypač jei veži didesnį kiekį. Kartą klientas norėjo siųsti 50 kg šaldytos mėsos – teko aiškinti, kad tai jau komercinis kiekis ir gali kilti klausimų pasienyje.

10. Kaip supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų?

Stipri dėžė, lipni juosta, burbulinė plėvelė jei reikia – tai pagrindas. Jei veži kažką trapaus – tarkim, indus ar elektroniką – apvyniok papildomai. Ant dėžės užrašyk gavėjo vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį. Jei siunta sunki, pažymėk „SUNKU“ arba „ATSARGIAI“. Vieną kartą gavom siuntą, kurioje buvo stiklainiai su uogiene – žmogus nesupakavo tinkamai, ir pusė stiklainių sudužo. Kvapas mikroautobuse po to... na, ilgai prisiminėm. Dabar visada prašome tinkamai supakuoti.

11. Ar galima siųsti maistą iš Lietuvos į Kopenhagą?

Taip, dažniausiai galima. Lietuviams Danijoje labai trūksta lietuviškų produktų – duonos, varškės, šaltibarščių, lašinių. Vežame tokius dalykus reguliariai. Svarbu, kad maistas būtų tinkamai supakuotas ir, jei reikia, atšaldytas. Ilgai trunkanti kelionė – jei produktas greitai genda, reikia šaltkrepšio ar ledo. Dėl mėsos produktų – ES viduje paprastai problemų nėra, bet jei veži didesnį kiekį, gali kilti klausimų. Geriau vežti asmeniniam vartojimui, o ne pardavimui – tada viskas paprasčiau.

12. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas?

Paprastai 1–2 dienos, priklausomai nuo to, kada siunta perduodama. Jei atiduodi ryte prieš išvykimą – kitą dieną arba už dviejų dienų jau Lietuvoje. Bet jei siunta perduodama penktadienį vakare, o savaitgalį nevažiuojame – gali tekti laukti iki pirmadienio. Aišku, mes vežame kiekvieną dieną, tai retai kada ilgiau nei 48 valandas užtrunka. Vieną kartą buvo, kad siunta pasimetė tarp kitų dėžių – rado tik po trijų dienų. Nemalonu, bet nutinka. Dabar turime geresnę sistemą, kad taip nebepasikartotų.

Maršrutas – kelias iš Kopenhagos į Lietuvą

13. Kokiu maršrutu važiuojate?

Yra keli variantai. Dažniausias – per Jylland (Jutlandiją), tada per Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Kitas variantas – keltu iš Kopenhagos arba iš Gedser į Rostoką, o tada toliau per Vokietiją. Trečias variantas – per Švediją, tiltu per Oresundą, tada per Švediją ir keltu į Latviją ar Lietuvą. Kurį maršrutą renkamės, priklauso nuo eismo, oro ir to, kur reikia paimti ar išleisti keleivius. Kartais važiuojame vienu maršrutu, kartais kitu – visada ieškome optimaliausio.

14. Ar važiuojate per Švediją?

Kartais taip, ypač jei reikia paimti keleivių Malmėje ar kituose Švedijos miestuose. Oresundo tiltas patogus – greitas susisiejimas tarp Danijos ir Švedijos. Bet tiltas mokamas, tai įskaičiuojama į kainą. Jei niekas neprašo Švedijos, paprastai važiuojame per Jylland – tiesiau ir pigiau. Bet kiekvienas maršrutas turi savo pliusų. Švedijos keliai geresnės kokybės, bet ilgesnis atstumas iki keltų terminalo. Reikia vertinti situaciją.

15. Kokie pagrindiniai miestai Lietuvoje, į kuriuos vežate?

Vilnius, Kaunas, Klaipėda – tai pagrindiniai. Taip pat vežame į Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę. Jei reikia pristatyti į mažesnį miestą ar kaimą – galima tartis, bet gali tekti primokėti už papildomą atstumą. Dažniausiai žmonės prašo nuvežti iki didžiųjų miestų, o tada patys susitvarko toliau. Bet jei reikia iki durų – stengiamės padėti. Vieną kartą vežėm senutę iki jos sodybos už Alytaus – užtrukom papildomą valandą, bet ji buvo labai laiminga.

Patogumas – kelionė mikroautobusu

16. Koks mikroautobusas – kiek vietų?

Dirbame su 8–9 vietų mikroautobusais – Mercedes Sprinter arba Fiat Ducato. Vietos pakanka, bet nereikia tikėtis, kad sėdėsi kaip verslo klasėje lėktuve. Sėdynės patogios, yra kondicionierius, Wi-Fi (kai veikia – kartais signalas dingsta viduryje Vokietijos). Bagazine erdvė didelė – telpa ir lagaminai, ir siuntos. Jei veži labai didelius daiktus – tarkim, dviratį ar sofą – reikia iš anksto pranešti, kad galėtume suplanuoti vietą.

17. Ar galima vežtis augintinį?

Galima, bet reikia iš anksto pranešti. Šuo ar katė turi turėti pasą, mikroschemą ir reikalingus skiepus. Augintinis paprastai vežamas specialiame narve arba ant specialaus užtiesalo, kad nesugadintų sėdynių. Būna, kad kiti keleiviai alergiški gyvūnams – tada reikia derinti. Vieną kartą vežėm labradorą, kuris visą kelią lojo – kiti keleiviai nelabai džiaugėsi. Dabar visada klausiame, ar kiti keleiviai neturi prieštaravimų.

18. Ar mikroautobuse yra Wi-Fi?

Taip, yra. Bet nesitikėk, kad veiks visą laiką be priekaištų. Vokietijoje ir Lenkijoje signalas kartais dingsta – ypač važiuojant per mažiau apgyvendintas teritorijas. Danijoje ir Lietuvoje paprastai veikia geriau. Jei tau labai reikia interneto – tarkim, dirbi nuotoliniu būdu – geriau turėti ir savo mobilųjį kaip atsarginį variantą. Mes stengiamės, kad Wi-Fi veiktų, bet technika kartais paveda. Tai ne pasiteisinimas, o realybė.

Dokumentai – ko reikia kelionei

19. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Asmens tapatybės kortelė arba pasas – tai pagrindas. Kadangi Danija ir Lietuva yra Šengeno zonoje, vizos nereikia. Bet dokumentą su nuotrauka turėti būtina – kartais pasienyje ar keltuose prašo parodyti. Jei veži augintinį – gyvūno pasas. Jei veži automobilį – registracijos dokumentai. Jei veži prekes komerciniais tikslais – sąskaitos faktūros. Paprastam keleiviui ar siuntai užtenka asmens dokumento. Vieną kartą klientas pamiršo pasą namuose – teko grįžti, ir kelionė nusikėlė kitai dienai.

20. Ar reikia paso ar užtenka asmens tapatybės kortelės?

Užtenka asmens tapatybės kortelės – tiek Lietuvos, tiek bet kurios kitos ES šalies. Šengeno zonoje laisvas judėjimas, tai pasienyje paprastai net nestabdo. Bet jei važiuojame per keltą – kartais prašo parodyti dokumentą. Ir jei nutinka kokia nors ypatinga situacija – tarkim, patikra dėl saugumo – geriau turėti dokumentą su savimi. Pasas reikalingas tik jei keliauji už Šengeno ribų, o čia – ne tas atvejis.

Užsakymas – kaip susitarti dėl vežimo

21. Kaip užsakyti vežimą iš Kopenhagos?

Paprasčiausia – parašyti žinutę arba paskambinti. Nurodai, iš kur ir kur nori važiuoti, kada, kiek žmonių ar kokių daiktų veži. Mes atsakome su kaina ir laiku. Jei tinka – sutariame. Jei reikia kažką pakeisti – visada galima. Geriausia užsakyti bent dieną prieš, bet jei skubu – bandome padėti ir tą pačią dieną. Vieną kartą žmogus parašė 5 ryto, kad nori išvykti 7 – spėjome, bet vos vos. Planuoti iš anksto visada geriau.

22. Ar galima atšaukti užsakymą?

Taip, galima. Jei atšauki bent dieną prieš – jokių problemų. Jei atšauki paskutinę minutę – priklauso nuo situacijos. Jei mes jau išvykome arba rezervavome vietą specialiai tau – gali tekti sumokėti dalį kainos. Bet stengiamės būti supratingi – gyvenime visko nutinka. Vienas klientas atšaukė, nes susirgo – aišku, kad neėmėm jokio mokesčio. Kitas atšaukė, nes tiesiog persigalvojo – tai jau kitas reikalas. Svarbu pranešti kuo anksčiau.

23. Ar vežate iš konkrečios vietos Kopenhagoje?

Paprastai paimame iš sutartos vietos – tai gali būti tavo namai, darbovietė, stotis ar bet kuri kita vieta Kopenhagoje ar jos priemiesčiuose. Svarbu, kad būtų patogu privažiuoti mikroautobusu. Jei gyveni siauroje gatvėje, kur sunku pastatyti – susitariame dėl artimiausios patogios vietos. Kopenhagos centras kartais būna sudėtingas dėl parkavimo, bet randame sprendimą. Svarbiausia – iš anksto nurodyti tikslų adresą.

Problemos – kas nutinka kelyje

24. Ką daryti, jei vėluojate?

Pranešame iš anksto. Jei žinome, kad vėluosime – skambiname ar rašome žinutę. Priežastys gali būti įvairios – spūstys, avarija kelyje, techniniai sunkumai, ilgesnis nei tikėtasis sustojimas. Stengiamės, kad taip nenutiktų, bet kelyje visko pasitaiko. Vieną kartą dėl sniego audros Vokietijoje užtrukom papildomas keturias valandas – niekas to nenumatė. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinai, kad kažkas vėluoja ir nepraneša – tai jau problema.

25. Ką daryti, jei siunta pasimeta?

Pirmiausia – pranešti mums. Ieškome, skambiname, tikriname. Dažniausiai siunta ne pasimeta, o atsiduria ne ten, kur turėjo – tarkim, kitame mikroautobuse arba sandėlyje. Randame ir pristatome. Jei siunta tikrai dingsta – atlyginame nuostolius, bet tai labai retas atvejis. Turime draudimą, bet stengiamės, kad jo neprireiktų. Dabar turime sekimo sistemą – kiekviena siunta turi numerį, kurį galima sekti. Tai labai padeda išvengti nesusipratimų.