Veža į Lietuvą iš Danijos, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš keletą metų pradėjome organizuoti kasdienius pervežimus maršrutu Danija–Lietuva, daugelis abejojo, ar tokio mažo šalių poreikio užteks. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad poreikis ne tik išaugo, bet ir tapo labai įvairus – nuo baldų gamyklų, kurios kas savaitę siunčia produkciją, iki studentų, grįžtančių su visu savo gyvenimu lagaminuose. Šiame DUK straipsnyje pasidalinsiu atsakymais į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, remdamasis realia patirtimi, o ne teorinėmis žiniomis. Aptarsime praktinius dalykus, kurių paprastai nerasite oficialiuose aprašymuose.

Eiga – kasdienis vežimas iš Danijos

1. Kaip vyksta kasdienis pervežimo procesas?

Kiekvieną rytą, apie 6 valandą, mūsų sunkvežimiai išvyksta iš Kopenhagos ir kitų Danijos miestų. Pirmas sustojimas – Švedija, tada keltu arba tiltu per Oresundą. Po to seka kelionė per Vokietiją ir Lenkiją. Į Lietuvą paprastai įvažiuojama vėlai vakare arba naktį. Pats procesas atrodo paprastas, bet užkulisiuose vyksta daugybė koordinacinių veiksmų – nuo maršruto planavimo iki vairuotojų poilsio grafikų. Kartą dėl netikėto kelio remonto Vokietijoje turėjome visiškai pakeisti marštutą, ir tai sukėlė pusės dienos vėlavimą.

2. Koks dažniausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Populiariausias maršrutas: Kopenhaga – Malmė (per Oresundo tiltą) – Helsingborg – Helsingė – Putgardenas (keltas) – Rostokas – Berlynas – Poznanė – Varšuva – Kaunas – Vilnius. Tačiau tai ne vienintelis kelias. Kartais, priklausomai nuo eismo sąlygų ar krovinių pobūdžio, važiuojame per Fredericiją ir Esbjergą, ypač jei krovinys yra Jutlandijoje. Pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių, ir kartais net patys nustembame, koks maršrutas tą dieną efektyviausias.

3. Ar sunkvežimiai važiuoja tiesiogiai, be persėdimų?

Taip, mūsų sunkvežimiai važiuoja tiesiogiai iš pakrovimo vietos Danijoje iki iškrovimo vietos Lietuvoje. Nėra jokių perkrovimų ar persėdimų, nebent tai būtų specialiai sutarta. Tai labai svarbu, nes kiekvienas perkrovimas didina sugadinimo riziką. Vienas klientas pasakojo, kad anksčiau naudojosi kita įmone, kur krovinys buvo perduodamas tris kartus – ir kaskart atvykdavo su naujais įbrėžimais. Pas mus taip nebūna, nors, tiesą sakant, vieną kartą turėjome priverstinį perkrovimą dėl sunkvežimio gedimo Lenkijos pasienyje.

4. Kiek kartų per dieną išvyksta sunkvežimiai?

Paprastai turime 2-3 išvykimus per dieną iš skirtingų Danijos taškų. Vienas ryte, kitas po pietų, o kartais ir vakarinis reisas. Šeštadieniais – vienas ar du reisai. Tačiau tai nėra fiksuota – jei gauname didelį užsakymą, galime išsiųsti papildomą sunkvežimį. Prieš Kalėdas būna dienų, kai išvyksta net penki sunkvežimiai, nes visi skuba siųsti dovanas. Tai būna labai įtemptas laikotarpis, ir mes kartais net atsisakome užsakymų, nes fiziškai neįmanoma visko aprėpti.

5. Kaip sudarote kasdienius grafikus?

Grafikai sudaromi vakare prieš dieną, remiantis visais gautais užsakymais. Naudojame specialią programinę įrangą, kuri optimizuoja maršrutą. Tačiau programinė įranga ne viską numato – pvz., ji nežino, kad tam tikroje vietoje Danijoje siaura gatvė ir sunkvežimis negali apsisukti. Todėl vairuotojai turi tam tikrą laisvę keisti maršrutą pagal situaciją. Kartą dėl tokio savarankiško sprendimo vairuotojas sutaupė dvi valandas, nors sistema rodė kitą kelią.

Kroviniai – vežimas kasdien iš Danijos

6. Kokius krovinius vežate kasdien?

Vežame beveik viską: nuo dokumentų ir mažų siuntinių iki pilnų sunkvežimių pramonės įrangos. Dažniausiai tai baldai, buitinė technika, automobilių dalys, maisto produktai (su specialiais leidimais) ir asmeniniai daiktai. Nevežame tik tų dalykų, kuriuos draudžia įstatymai arba kurie kelia per didelę riziką. Vienas keisčiausių krovinių buvo didžiulis akvariumas su gyvomis žuvimis – teko pasirūpinti specialia įranga, kad vanduo nesušiltų kelionės metu.

7. Ar yra svorio ar dydžio apribojimų?

Taip, standartinis sunkvežimis gali vežti iki 24 tonų ir 13,6 metro ilgio krovinį. Jei krovinys didesnis, reikia specialaus leidimo ir lydinčio transporto. Tačiau mažiau žinomas dalykas yra aukščio apribojimai – ypač važiuojant per kai kuriuos senus tiltus Vokietijoje. Kartą vežėme labai aukštą mašiną ir vos tilpome po vienu tiltu – vairuotojas sakė, kad pravažiavo su centimetro atsarga. Tai buvo labai įtempta akimirka.

8. Kaip pakraunate ir iškraunate krovinius?

Turime hidraulines liftus ir elektrinius krautuvus. Tačiau ne visose vietose yra pakankamai vietos jais naudotis. Ypač senose Kopenhagos gatvėse arba Vilniaus senamiestyje. Tada tenka krauti rankomis, o tai užtrunka ilgiau ir kainuoja papildomai. Vieną kartą teko iškrauti visą sunkvežimį baldų priešais daugiabutį, kur nebuvo jokios pakrovimo aikštelės – kaimynai buvo nepatenkinti, bet mes neturėjome kitos išeities.

9. Ar priimate pavojingus krovinius kasdieniams reisams?

Kasdieniams reisams ne, nebent tai būtų iš anksto suderinta ir būtų specialūs leidimai. Pavojingi krovinių vežimai reikalauja specialaus pasiruošimo, maršruto suderinimo ir papildomos įrangos. Mes turime atskirus reisus tokiems kroviniams. Tačiau kartais klientai bando „prasmugginti“ nedidelius kiekius pavojingų medžiagų tarp paprastų krovinių – tai labai pavojinga ir neteisėta. Vieną kartą muitinė aptiko nedeklaruotų chemikalų – visą krovinį sulaikė, ir mes patyrėme didelių nuostolių.

10. Kaip elgiatės su greitai gendančiais produktais kasdieniniuose reisuose?

Tokiems produktams naudojame šaldytuvinius konteinerius, kurie palaiko pastovią temperatūrą. Tačiau reikia suprasti, kad net ir šaldytuve produktai turi galiojimo laiką. Mes neatsakome už sugedimą, jei produktai buvo jau prastos būklės pakrovimo metu. Vienas ūkininkas vežė šviežią sūrį, kuris jau pakrovimo metu buvo pradėjęs gesti – mes to nežinojome, o vėliau jis kaltino mus. Dabar visada patikriname produktų būklę prieš pakraunant.

Grafikai – kasdieninis pervežimas

11. Kada tiksliai išvyksta sunkvežimiai iš Danijos?

Pirmas reisas paprastai išvyksta 6:00-7:00 ryto iš Kopenhagos. Antras – 12:00-13:00, o trečias (jei yra) – 17:00-18:00. Tačiau tai orientaciniai laikai. Tikslus laikas priklauso nuo to, kiek krovinių tą dieną yra, ir nuo pakrovimo vietų. Kartais vėluojama, nes klientas laiku neparengia krovinio. Vieną kartą laukėme dviejų valandų, kol klientas surinko savo daiktus – tai sukėlė grandininę reakciją ir visi vėlesni pristatymai vėlavo.

12. Ar galima pasirinkti išvykimo laiką?

Galima, bet tai kainuoja papildomai ir priklauso nuo užimtumo. Jei norite, kad sunkvežimis atvyktų tik jūsų kroviniui tam tikru laiku, tai jau yra specialus užsakymas. Kasdieniniai reisai yra suplanuoti iš anksto, ir keisti grafiką dėl vieno krovinio būtų neekonomiška. Tačiau nuolatiniams klientams kartais einame į kompromisus. Pavyzdžiui, viena baldų įmonė visada nori išsiųsti krovinį penktadienio popietę – mes tai deriname, nors tai nėra įprastas išvykimo laikas.

13. Kiek laiko trunka kelionė iš Danijos į Lietuvą kasdieniniu reisu?

24-36 valandos, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Iš Kopenhagos į Vilnių – apie 28 valandas, jei viskas sklandžiai. Tačiau reikia įskaičiuoti ir vairuotojų poilsio laiką – pagal įstatymus jie privalo ilsėtis kas 4,5 valandos. Tai reiškia, kad kelionė nevyksta be sustojimų. Kartais klientai stebisi, kodėl kelionė užtruko 36 valandas, nors atstumas toks pat – paprasčiausiai buvo daugiau privalomų poilsio pertraukų dėl eismo sąlygų.

14. Ar galima sekti sunkvežimį realiu laiku?

Taip, kiekvienas klientas gauna nuorodą į sekimo sistemą. Tačiau sistema atsinaujina kas 30-60 minučių, ne kas sekundę. Be to, kartais dėl prasto ryšio Vokietijos ar Lenkijos kaimuose duomenys vėluoja. Vienas klientas skambino panikuodamas, kad sunkvežimis „dingo“ iš žemėlapio – pasirodo, tiesiog buvo prastas ryšys tame regione. Tai sukelia nereikalingą stresą, bet mes suprantame nerimą.

15. Ką daryti, jei vėluojama?

Informuoti kuo anksčiau. Mes stengiamės pranešti apie bet kokį vėlavimą, kuris viršija 2 valandas. Tačiau kartais patys nežinome, kiek užtruksime – pvz., dėl netikėto eismo įvykio. Tada informuojame, kai tik turime naujos informacijos. Blogiausia, kai klientas nekelia ragelio – tada negalime pranešti apie pasikeitimus, ir jis laukia nesulaukia. Bendravimas yra abipusis procesas.

Sąlygos – vežimas kasdien į Lietuvą

16. Kokios yra bendrosios pervežimo sąlygos?

Pagal standartinę sutartį, mes atsakome už krovinio saugumą nuo pakrovimo iki iškrovimo. Tačiau yra išimčių – pvz., jei krovinys buvo netinkamai supakuotas arba jei klientas pateikė neteisingą informaciją apie turinį. Taip pat yra atsakomybės ribojimai pagal CMR konvenciją. Vienas klientas nustebo sužinojęs, kad draudimas padengia tik dalį vertės, nors mes tai aiškiai nurodėme sutartyje. Skaityti sutartį prieš pasirašant yra labai svarbu.

17. Ar yra minimalus užsakymo kiekis?

Ne, vežame net vieną nedidelę dėžę. Tačiau mažiems kroviniams taikome minimalų įkainį, nes logistikos kaštai yra panašūs, nepriklausomai nuo dydžio. Kartais žmonės nori vežti vieną knygą – tada mes rekomenduojame paprastą pašto tarnybą, nes mūsų paslauga būtų per brangi. Tai keista, kai mes atsisakome užsakymo, bet sąžininga.

18. Kaip elgiatės su prašymais pakeisti pristatymo vietą?

Jei prašymas gaunamas bent 12 valandų iki numatyto pristatymo, paprastai galime pakeisti. Tačiau jei prašymas ateina, kai sunkvežimis jau beveik pasiekė tikslą, tai gali būti neįmanoma arba labai brangu. Vienas klientas paskambino, kai sunkvežimis jau stovėjo prie nurodyto adreso, ir paprašė vežti į kitą miestą – tai būtų reiškę papildomas 4 valandas kelionės ir degalų sąnaudas. Mes sutikome, bet už papildomą mokestį, dėl kurio klientas labai supyko.

19. Kokia yra atsakomybė už vėlavimą?

Pagal sutartį, jei vėluojame daugiau nei 24 valandas be pateisinamos priežasties, taikome 10 procentų nuolaidą. Tačiau „pateisinama priežastis“ yra plati sąvoka – tai gali būti oro sąlygos, eismo įvykiai, muitinės patikrinimai. Mes visada stengiamės būti lankstūs ir ieškome kompromiso. Vieną kartą vėlavome 18 valandų dėl baisios audros Vokietijoje – klientas suprato, bet vis tiek prašė kompensacijos. Galiausiai susitarėme dėl simbolinės nuolaidos kitam užsakymui.

20. Ar galima atšaukti užsakymą?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms, grąžiname visą avansą. Jei likus mažiau nei 24 valandoms, avansas negrąžinamas. Tai griežta, bet būtina taisyklė, nes mes jau būname rezervavę vietą sunkvežimyje. Vienas klientas atšaukė užsakymą likus valandai iki išvykimo – mes patyrėme nuostolių, nes ta vieta liko tuščia. Dabar laikomės taisyklių labai griežtai.

Kitkas – kasdienės paslaugos

21. Ar teikiate pakavimo paslaugas?

Taip, bet tik dideliems kroviniams ir su išankstiniu užsakymu. Paprastai rekomenduojame patiems gerai supakuoti, ypač trapius daiktus. Mes galime pateikti pakavimo medžiagas už papildomą mokestį. Vienas klientas paprašė supakuoti visą savo buto turinį per valandą – tai buvo neįmanoma, bet mes pasamdėme papildomų žmonių ir padarėme. Už labai didelį papildomą mokestį, žinoma.

22. Kaip elgiatės su skundais?

Skundus nagrinėjame per 5 darbo dienas. Jei skundas pagrįstas, siūlome kompensaciją arba nuolaidą kitam užsakymui. Tačiau kartais skundai būna akivaizdžiai nepagrįsti – pvz., klientas skundėsi, kad krovinys atvyko suplyšusioje dėžėje, nors nuotraukose matyti, kad dėžė buvo tokia jau pakrovimo metu. Mes visada prašome nuotraukų iš pakrovimo ir iškrovimo – tai padeda išvengti nesusipratimų.

23. Ar dirbate per valstybines šventes?

Paprastai ne, bet prieš didžiąsias šventes (Kalėdas, Velykas) turime specialius grafikus. Per pačias šventes sunkvežimiai stovi, nebent tai būtų labai svarbus krovinys su specialiu užsakymu. Vieną Kalėdų dieną vežėme gyvūnų pašarą į prieglaudą – tai buvo labai humaniškas prašymas, kuriam negalėjome atsakyti. Bet tai buvo išimtis, o ne taisyklė.

24. Kaip renkatės vairuotojus kasdieniams reisams?

Vairuotojai privalo turėti ne mažiau 3 metų patirtį tarptautiniuose pervežimuose, gerai mokėti bent anglų kalbą ir pažinti maršrutą. Taip pat atliekame psichologinį vertinimą – kasdieniniai reisai reikalauja kantrybės ir gebėjimo dirbti monotonišką darbą. Kartą turėjome vairuotoją, kuris puikiai vairavo, bet visada konfliktavo su klientais – teko jį perkelti į kitą maršrutą. Žmogiškasis faktorius yra labai svarbus.

25. Ar teikiate sąskaitas faktūras?

Taip, išrašome sąskaitas faktūras lietuvių arba anglų kalba, priklausomai nuo pageidavimo. Sąskaita išrašoma per 3 dienas po krovinio pristatymo. Tačiau kartais klientai prašo sąskaitos iš karto – tai ne visada įmanoma, nes reikia patvirtinimo, kad krovinys buvo pristatytas. Vienas buhalteris skambino kasdien dėl sąskaitos – suprantame jo skubėjimą, bet procesas turi savo tvarką.

26. Kaip galima susisiekti su jumis kasdien?

Telefonu, el. paštu arba per mūsų internetinę sistemą. Telefonas veikia 8:00-20:00, bet avariniais atvejais galima skambinti ir naktį – yra budintis dispečeris. Tačiau prašome neskambinti naktį dėl smulkmenų. Vienas klientas skambino 3 valandą naktį klausti, ar jo krovinys jau išvyko – tai buvo labai nemalonu. Suprantame nerimą, bet reikia turėti ribas.

Apibendrinant, kasdieniniai pervežimai iš Danijos į Lietuvą yra sudėtingas procesas, kuris atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Per daugelį metų išmokome, kad sėkmė priklauso nuo detalių – nuo tinkamo pakavimo iki laiku pateiktos informacijos. Nėra tobulų pervežimų, bet yra patikimi partneriai, kurie moka spręsti problemas. Jei turite klausimų, kurie čia nebuvo atsakyti, visada galite kreiptis tiesiogiai – mes ne robotai, o žmonės, kurie supranta jūsų poreikius.