Veža į Copenhagen – Vežame kiekvieną dieną

Copenhagen – taip dažnai rašo lietuviai, ieškodami pervežimų į Danijos sostinę. Nors teisingai – Kopenhaga, bet paieškos sistemos rodo, kad „Copenhagen“ ieško daugiau žmonių. Todėl ir aš naudosiu šį pavadinimą. Nesvarbu, kaip rašote – svarbiausia, kad jums reikia nuvykti iš taško A į tašką B. Ir aš čia tam, kad padėčiau suprasti, kaip tai veikia. Be jokių sudėtingų terminų ar gražių frazių. Tiesiog žmogiškas paaiškinimas.

Bendras – veža į Copenhagen

1. Kas yra pervežimas į Copenhagen?

Pervežimas – tai paslauga, kai vežėjas paima jus iš nurodytos vietos Lietuvoje ir nuveža į Copenhagen arba jos apylinkes. Tai ne autobusas ir ne traukinys – tai mažesnis automobilis, paprastai 5-9 vietų, kuriuo keliaujate su kitais keleiviais arba vienas. Privalumas – vežėjas paima iš namų arba iš artimiausios sutartos vietos. Nereikia važiuoti iki stoties ar oro uosto. Patogu, ypač jei turite daug bagažo arba keliaujate su vaikais.

2. Kodėl žmonės renkasi pervežimą, o ne skrydį?

Priežasčių daug. Pirma – kaina. Skrydis gali kainuoti 100-300 eurų, o pervežimas – 80-150. Antra – bagažas. Skrendant ribojamas bagažo svoris, o vežant – mažiau. Trečia – patogumas. Nereikia važiuoti iki oro uosto, laukti eilėse, praeiti patikros. Ketvirta – lankstumas. Pervežimai vyksta kasdien, o skrydžiai – ne visada. Penkta – galimybė vežtis daiktus, kurių negalima skraidinti. Vienas žmogus vežėsi seną močiutės kėdę – skrydžiu tai būtų neįmanoma.

3. Kokie miestai Lietuvoje turi pervežimus į Copenhagen?

Beveik visi didesni miestai. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – iš visų šių miestų galima rasti vežėjų. Mažesni miestai – Mažeikiai, Alytus, Marijampolė – taip pat, bet rečiau. Kartais vežėjas važiuoja per mažesnį miestą ir gali ten paimti keleivį. Bet tai reikia tartis iš anksto. Vienas vežėjas važiuoja per Ukmergę, nors ten niekas nelaukia – tiesiog jam pakeliui.

4. Ar pervežimai vyksta tikrai kiekvieną dieną?

Dauguma vežėjų veža kasdien arba beveik kasdien. Bet ne visi. Kai kurie veža tik tam tikromis dienomis – pavyzdžiui, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. O savaitgaliais – ne. Todėl visada patikrinkite grafiką prieš užsakydami. Ypač jei jums reikia konkrečios dienos. Vienas klientas užsisakė sekmadienį, o vežėjas nevažiavo sekmadieniais. Teko laukti iki pirmadienio.

5. Kiek žmonių paprastai keliauja vienu automobiliu?

Priklauso nuo automobilio dydžio. 5 vietų automobilyje – iki 4 keleivių (viena vieta vairuotojui). 9 vietų mikroautobuse – iki 8 keleivių. Bet kartais būna mažiau – jei nėra daug užsakymų. Vienas mano pažįstamas važiavo vienas dideliame mikroautobuse. Jis sakė, kad jautėsi kaip karalius – tiek vietos. Bet vežėjui tai nuostolis – degalai kainuoja tiek pat, o keleivis vienas.

Kelionė – veža į Copenhagen

6. Kiek trunka kelionė į Copenhagen?

Iš Vilniaus – maždaug 14-18 valandų. Iš Kauno – panašiai. Iš Klaipėdos – 16-20 valandų. Iš Šiaulių – 15-19 valandų. Priklauso nuo maršruto, sustojimų, eismo sąlygų. Vasarą gali būti ilgiau dėl kamščių. Žiemą – dėl prastų kelių. Vienas vežėjas man sakė, kad jo rekordas – 12 valandų iš Vilniaus iki Copenhagen. Bet tai buvo naktį, be sustojimų, be kamščių. Ne pats saugiausias variantas.

7. Koks maršrutas į Copenhagen?

Dažniausias – per Lenkiją, Vokietiją, tada į Daniją. Bet yra ir kitų variantų – per Latviją, Estiją, keltu į Švediją, tada per tiltą į Daniją. Konkretus maršrutas priklauso nuo vežėjo. Vienas važiuoja per Berlyną, kitas – per Hamburgą. Trečias – per Rostoką ir keltu. Kiekvienas turi savo priežasčių – vienas dėl greičio, kitas dėl kainos, trečias dėl įpročio.

8. Ar reikia kirsti sienas?

Taip, bet tai paprasta. Lietuva, Lenkija, Vokietija, Danija – visos šios šalys yra Šengeno zonoje, todėl sienos kirtimas greitas. Kartais net nereikia sustoti – tiesiog pravažiuoji. Bet kartais būna patikrinimai, ypač jei yra kažkokių įvykių Europoje. Todėl visada turėkite dokumentus – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vienas žmogus pamiršo pasą ir buvo sustabdytas Vokietijoje. Nemalonu.

9. Ar kelionėje yra sustojimų?

Taip, ir tai normalu. Ilgoje kelionėje žmogus turi pailsėti. Paprastai sustojama 2-3 kartus – degalinėse arba kavinėse. Galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Kai kurie vežėjai daro ilgesnį sustojimą – valandą ar daugiau – kad keleiviai galėtų pavalgyti. Tai priklauso nuo maršruto ir nuo to, kada išvykstama.

10. Kada geriausia išvykti?

Priklauso nuo jūsų. Jei nemėgstate naktinių kelionių – rinkitės dieninį reisą. Jei norite sutaupyti laiko – naktinį. Dieniniai reisai paprastai prasideda 5-7 valandą ryto. Naktiniai – 20-22 valandą. Asmeniškai aš mėgstu dieninius – gali matyti kraštovaizdį, o ne tamsą už lango. Bet suprantu, kad kai kurie žmonės nori miegoti kelionėje ir atsibusti jau Copenhagen.

Patogumai – veža į Copenhagen

11. Kokiu automobiliu vežama į Copenhagen?

Dažniausiai mikroautobusais – Mercedes Sprinter, Volkswagen Crafter, Ford Transit. Tai erdvūs automobiliai su patogiomis sėdynėmis. Bet yra ir mažesnių – Volkswagen Transporter, Mercedes Vito. Svarbiausia, kad automobilis būtų tvarkingas, švarus, su veikiančiu kondicionieriumi. Vienas klientas skundėsi, kad vasarą automobilyje buvo 40 laipsnių – kondicionierius neveikė. Tai nepriimtina.

12. Ar yra vietos kojoms?

Mikroautobusuose – taip, paprastai yra pakankamai vietos. Mažesniuose automobiliuose – mažiau. Jei esate aukštas arba turite ilgas kojas – tai gali būti problema. Tokiu atveju rinkitės mikroautobusą arba prašykite vietos prie lango, kur dažniausiai daugiau vietos. Vienas mano pažįstamas, kuris yra 2 metrų ūgio, visada prašo papildomos vietos. Kartais vežėjai sutinka, kartais ne.

13. Ar galima miegoti kelionėje?

Galima, bet ne visada patogu. Sėdynės mikroautobusuose atsilošia, bet ne iki galo. Jei norite tikrai patogiai miegoti – pasiimkite pagalvę ir pledą. Ir ausų kištukus – kitas keleivis gali knarkti. Viena moteris visada pasiima miego kaukę. Sako, kad taip geriau miega. Protinga. (Nors aš asmeniškai nemėgstu miegoti kelionėje – bijau pravažiuoti savo stotelę.)

14. Ar vežėjas turi vaikišką kėdutę?

Kai kurie turi, kiti ne. Jei keliaujate su mažu vaiku – būtinai pasiteiraukite iš anksto. Jei vežėjas neturi kėdutės – galite atsivežti savo. Bet tai papildomas bagažas. Ir įsitikinkite, kad kėdutė atitinka ES standartus. Vienas tėvas atsivežė amerikietišką kėdutę, kuri neatitiko Europos reikalavimų. Vežėjas atsisakė ją naudoti. Teko ieškoti kitos.

15. Ar galima vežtis dviratį?

Paprastai ne, nebent vežėjas turi specialų laikiklį arba priekabą. Dviratis užima daug vietos ir gali sugadinti kitų keleivių bagažą. Jei jums reikia vežti dviratį – ieškokite vežėjo, kuris specializuojasi tokiuose pervežimuose. Arba siųskite dviratį kroviniu. Vienas vaikinas bandė vežtis dviratį mikroautobuse. Jis išardė ratus, bet vis tiek neužteko vietos. Galiausiai paliko dviratį namie.

Saugumas – veža į Copenhagen

16. Ar saugu keliauti su nepažįstamu vežėju?

Apskritai taip, bet reikia būti atsargiems. Patikrinkite vežėją – ar turi licenciją, draudimą, atsiliepimus. Praneškite kam nors – draugui, šeimos nariui – kur važiuojate. Nusiųskite automobilio numerį. Ir pasitikėkite savo nuojauta – jei kažkas atrodo ne taip, nevažiuokite. Viena mergina pajuto, kad kažkas negerai – vairuotojas keistai elgėsi. Ji paprašė sustoti ir išlipo. Geriau saugiai nei atsiprašinėti.

17. Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi keistai?

Pirmiausia – įvertinkite situaciją. Gal jis tiesiog pavargęs arba blogos nuotaikos. Bet jei jis agresyvus, neadekvatus arba daro pavojingus manevrus – tai rimta. Tokiu atveju prašykite sustoti. Jei atsisako – skambinkite policijai. Ir niekada nekonfliktuokite su vairuotoju – tai gali pabloginti situaciją. Vienas keleivis pradėjo ginčytis su vairuotoju dėl maršruto. Vairuotojas supyko ir pradėjo važiuoti pavojingai. Galiausiai visi išlipo ir pėsti nuėjo iki degalinės.

18. Ar vežėjas turi GPS?

Dauguma modernių vežėjų turi. GPS leidžia sekti automobilio buvimo vietą ir numatyti atvykimo laiką. Kai kurie vežėjai dalinasi GPS nuoroda su keleiviais – tai labai patogu. Bet ne visi. Jei jums tai svarbu – klauskite iš anksto. Vienas tėvas visada prašo GPS nuorodos, kai jo dukra keliauja. Sako, kad taip ramiau. Suprantama.

19. Ką daryti, jei atsitinka avarija?

Pirmiausia – išsiaiškinti, ar visi sveiki. Jei reikia pagalbos – skambinti 112. Paskui – užfiksuoti įvykį, nufotografuoti, gauti duomenis. Ir pranešti vežėjui bei draudimo bendrovei. Svarbu – nieko nepasirašinėti, ko nesuprantate. Ypač jei dokumentas ne lietuvių kalba. Vienas lietuvis pasirašė vokišką dokumentą ir pripažino kaltę, nors nebuvo kaltas. Nemalonu.

20. Ar vežėjas turi pirmosios pagalbos rinkinį?

Privalo turėti. Pagal ES reikalavimus, kiekvienas keleivių vežimo automobilis turi turėti pirmosios pagalbos rinkinį, gesintuvą ir avarinį trikampį. Bet ne visi vežėjai laikosi šių reikalavimų. Todėl verta pasiteirauti. Vienas vežėjas neturėjo gesintuvo. Kai policija sustabdė patikrinimui, jis gavo baudą. Ir teisingai.

Užsakymas – veža į Copenhagen

21. Kaip užsisakyti pervežimą į Copenhagen?

Skambinate arba rašote vežėjui. Nurodote, iš kur norite važiuoti, kur norite atvykti, kada ir kiek žmonių. Vežėjas pasako kainą ir laiką. Jei tinka – sutariate. Kai kurie vežėjai turi internetines svetaines arba Facebook puslapius. Bet dažniausiai viskas vyksta telefonu. Senamadiška? Galbūt. Bet veikia.

22. Kada reikia užsisakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač prieš šventes ar vasarą. Savaitė iš anksto – idealu. Dvi dienos – dar galima. Bet jei skambinate tą pačią dieną – tai jau loterija. Vienas klientas skambino Kalėdų išvakarėse ir stebėjosi, kad nėra vietų. Na, ką padarysi – visi nori grįžti namo.

23. Kiek kainuoja pervežimas į Copenhagen?

Nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo miesto, sezono ir vežėjo. Iš Vilniaus pigiau, iš Klaipėdos brangiau. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Todėl visada verta palyginti kelis variantus.

24. Ar galima mokėti pavedimu?

Dauguma vežėjų priima pavedimus. Tai net geriau nei grynieji – turite įrodymą, kad sumokėjote. Kai kurie vežėjai prašo avansą pavedimu, o likusią sumą – grynais prieš išvykstant. Bet yra ir tokių, kurie priima tik grynuosius. Jei mokate pavedimu – išsaugokite kvitą. Vienas klientas sumokėjo grynais, vežėjas sakė, kad negavo. Nebuvo jokio įrodymo. Pamoka.

25. Ką daryti, jei vežėjas neatvyksta?

Skambinkite. Jei neatsiliepia – rašykite. Jei vis tiek nieko – ieškokite alternatyvos. Kitas vežėjas, traukinys, skrydis. Ir reikalaukite grąžinti pinigus. Jei mokėjote pavedimu – turite įrodymą. Jei grynais – tai jau sunkiau. Todėl visada geriau mokėti pavedimu. Vienas žmogus laukė vežėjo tris valandas. Galiausiai pats išsikvietė taksi iki Rygos ir iš ten skrido. Brangiau, bet bent jau nuvažiavo.

Išvada

Pervežimai į Copenhagen – tai patogi ir populiari paslauga. Šimtai žmonių ja naudojasi kiekvieną savaitę. Svarbiausia – išsirinkti patikimą vežėją, aiškiai susitarti dėl sąlygų ir būti pasiruošiam ilgai kelionei. Klauskite, tikrinkite, planuokite. Ir gero kelio į Copenhagen.