Važiuoju iš Kopenhagos kiekvieną dieną

Kai prieš kelerius metus pradėjau važinėti maršrutu Kopenhaga–Lietuva, net negalvojau, kad tai taps mano kasdienybe. Dabar važiuoju beveik kiekvieną dieną – vežu žmones, siuntas, kartais net augintinius. Žinau kiekvieną degalinę, kiekvieną duobę Lenkijos keliuose ir kiekvieną spūstį prie Hamburgo. Šitas straipsnis – tai ne reklama, o tiesiog mano patirtis ir atsakymai į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien. Jei planuojat grįžti iš Kopenhagos namo, galbūt čia rasit naudingos informacijos.

Kainos – grįžimas iš Kopenhagos

Kiek kainuoja kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kainos prasideda nuo 80 eurų už vietą mikroautobuse, bet gali kilti iki 130 eurų, priklausomai nuo sezono ir maršruto. Vasarą viskas brangiau – tai natūralu, nes paklausa didesnė. Žiemą galima rasti ir pigesnių variantų, ypač jei užsisakai iš anksto. Palyginimui – lėktuvo bilietas iš Kopenhagos į Vilnių gali kainuoti tiek pat ar net pigiau, bet tada reikia dar važiuoti iš Vilniaus į kitą miestą. Su mikroautobusu važiuoji tiesiai namo, be persėdimų. Aišku, kelionė ilgesnė, bet kartais patogiau.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Šiek tiek taip. Penktadieniais ir sekmadieniais kainos būna aukščiausios, nes tada daugiausia žmonių nori keliauti. Pirmadieniais–ketvirtadieniais – pigiau. Jei gali rinktis, rekomenduoju važiuoti antradienį ar trečiadienį – tada ne tik pigiau, bet ir mikroautobusas tuštesnis, tai daugiau vietos. Vieną kartą važiavau sekmadienį, tai mikroautobusas buvo pilnas, ir vienas žmogus turėjo sėdėti ant papildomos kėdės – ne pats patogiausias variantas. Planuokit iš anksto.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Ne, kainos nėra deramos. Jos nustatytos ir aiškios. Bet jei keliauja didelė grupė arba esi nuolatinis klientas, galim kalbėtis apie nuolaidą. Turim keletą žmonių, kurie važinėja kas mėnesį – jiems taikom pastovią nuolaidą. Tai ne derybos, o lojalumo programa. Šiaip, jei skambini ir iš karto klausinėji „ar galima pigiau“, tai skamba kaip turgus. Mes nesame turgus – turim aiškią kainodarą, bet esam lankstūs su lojaliais klientais.

Maršrutas – kelias iš Kopenhagos namo

Koks maršrutas pasirenkamas grįžtant iš Kopenhagos?

Paprastai važiuojam per Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą. Tai greičiausias kelias – apie 1200 kilometrų. Kartais, priklausomai nuo eismo ar oro sąlygų, galim rinktis alternatyvų maršrutą per Švediją ir keltą, bet tai retai. Vieną kartą žiemą, kai Lenkijoje buvo baisi pūga, teko važiuoti per Švediją – kelionė užtruko ilgiau, bet bent jau buvo saugu. Svarbiau saugumas nei greitis. Kelių būklę stebim nuolat, ypač žiemą, kai visko gali nutikti.

Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos?

Apie 14–16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Jei važiuojam tiesiai be ilgų pertraukų – greičiau. Jei reikia daugiau sustojimų – ilgiau. Bet nerekomenduoju skubėti – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Mes keičiamės kas 6–8 valandas, tai visada kas nors pailsėjęs vairuoja. Kelionės trukmė taip pat priklauso nuo pasienio – kartais prie Lenkijos sienos reikia laukti valandą ar ilgiau, ypač vasarą, kai visi važiuoja atostogaut.

Ar yra tiesioginis maršrutas be sustojimų?

Ne, ir nebūtų saugu taip daryti. Vairuotojas turi ilsėtis, o keleiviai – išsitiesti kojas. Mes stojam kas 3–4 valandas, tai yra privaloma. Bet jei klausiate, ar yra persėdimai – ne, važiuojam tiesiai vienu mikroautobusu. Nereikia lipti ir persėsti į kitą transportą. Sustojimai būna degalinėse, kur galima nusipirkti kavos, užkandžių, nueiti į tualetą. Tai ne prabanga, o būtinybė. Ilgai sėdėti vienoje vietoje kenkia sveikatai – kraujas nestoja kojose, skauda nugarą.

Išvykimo laikas – kada važiuojam

Kada išvykstama iš Kopenhagos?

Iš Kopenhagos išvykstame kiekvieną dieną, paprastai apie 8–9 valandą ryto. Tikslus laikas priklauso nuo to, kiek keleivių tą dieną. Jei mažai – galim išvykti ir vėliau. Jei daug – anksčiau. Visada pranešam tikslų laiką išvakarėse. Išvykimo vieta – paprastai prie centrinės stoties (København H) arba pagal susitarimą kitur. Svarbu atvykti laiku – mes negalim laukti vieno žmogaus, kai kiti sėdi ir nervinasi. 15 minučių – tiek laukiam, daugiau ne.

Ar galima išvykti vėliau, jei reikia?

Ne, mes turim grafiką, kurio laikomės. Jei negali atvykti laiku – reikia rinktis kitą dieną. Išimtys daromos tik kraštutiniais atvejais – pavyzdžiui, jei žmogus ligoninėje arba nutiko kažkas rimto. Bet „užmigau“ ar „užstrigau darbe“ nėra rimta priežastis. Vieną kartą žmogus prašė palaukti, nes „dar baigia kavą“ – tai aišku, kad nelaukėm. Skamba griežtai, bet turim gerbti kitų keleivių laiką. Jie taip pat turi planų.

Ar yra vakarinių išvykimų?

Kartais būna, bet tai ne standartinis variantas. Jei susidaro grupė žmonių, kurie nori išvykti vakare – pavyzdžiui, 18 ar 19 valandą – galim organizuoti papildomą reisą. Bet tam reikia bent 6–7 žmonių. Vienas žmogus negali prašyti specialaus reiso tik dėl savęs. Vakariniai išvykimai patogūs tiems, kurie dirba iki vėlumos ir negali išeiti iš darbo anksčiau. Bet jie brangesni, nes vairuotojams mokam už viršvalandžius.

Patogumai – kas mikroautobuse

Ką galima veikti 15 valandų kelionėje?

Dauguma žmonių miega, žiūri filmus telefone arba skaito. Mes turim Wi-Fi, bet jis ne visada veikia tobulai – ypač Lenkijos vidury, kur ryšys prastas. Galima klausytis muzikos, kalbėtis su kitais keleiviais (arba nekalbėti, jei nenori). Vienas žmogus visada vežasi nešiojamą kompiuterį ir dirba visą kelionę – jam tai produktyvus laikas. Kitas miega nuo pat pradžios iki galo. Trečias visą laiką žiūri pro langą. Kiekvienas savaip leidžia laiką. Svarbu tik netrukdyti kitiems.

Ar mikroautobuse yra maitinimas?

Ne, maisto neteikiame. Bet sustojimų metu galima nusipirkti degalinėse – ten būna sumuštinių, kavos, užkandžių. Rekomenduoju atsivežti savo maisto – taip pigiau ir sveikiau. Vieną kartą močiutė atsivežė visą krepšį su sumuštiniais ir vaišino visus keleivius – tai buvo labai miela. Bet jei atsiveži kažką, kas labai kvepia – pavyzdžiui, žuvį – tai gali erzinti kitus. Būkite mandagūs ir pagalvokite apie kitus.

Ar galima rūkyti kelionės metu?

Ne, mikroautobuse rūkyti draudžiama. Tai ne tik taisyklė, bet ir įstatymas. Rūkyti galima tik sustojimų metu, lauke. Vieną kartą keleivis bandė slapta parūkyti tualete degalinėje – tai degalinės darbuotojai iškvietė policiją, ir mes turėjom laukti, kol viskas išsispręs. Dėl vieno žmogaus kentėjo visi. Po to to žmogaus daugiau nepriėmėm. Rūkymas yra kiekvieno asmeninis reikalas, bet yra vietos ir laiko tam.

Siuntos – vežimas atgal

Ar galima siųsti siuntą iš Kopenhagos į Lietuvą?

Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. Žmonės siunčia viską – drabužius, maistą, dokumentus, dovanas. Siuntos iš Kopenhagos į Lietuvą kainuoja panašiai kaip ir atvirkščiai – nuo 15 eurų už mažą siuntą iki 50 eurų už didelę. Svarbu tinkamai supakuoti ir pridėti gavėjo kontaktus. Vieną kartą kažkas siuntė dėžę su šokoladu vasarą – šokoladas ištirpo, ir viskas aplinkui buvo lipnu. Dabar prašom, kad maistas būtų supakuotas termo dėžėse, ypač vasarą.

Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą?

Paprastai per vieną dieną – jei išvykstame ryte iš Kopenhagos, vakare siunta jau Lietuvoje. Bet pristatymas gavėjui gali užtrukti dar vieną dieną, priklausomai nuo to, kur jis gyvena. Jei Vilniuje – greičiau. Jei mažame miestelyje – gali tekti palaukti. Mes stengiamės pristatyti kuo greičiau, bet negalim pažadėti, kad siunta bus pas gavėją tą pačią dieną. Ypač jei gavėjas dirba ir negali priimti siuntos darbo metu.

Ar galima siųsti trapius daiktus?

Galima, bet reikia labai gerai supakuoti. Mes neprisiimam atsakomybės už sudužusius daiktus, jei pakuotė buvo nepakankama. Rekomenduoju burbulinę plėvelę, putplastį, tvirtą dėžę. Vieną kartą žmogus siuntė porceliano vazą suvyniotą tik į laikraštį – aišku, ji sudužo. Jis kaltino mus, bet ką mes galim padaryti, jei pakuotė tokia prasta? Dabar, jei matau, kad pakuotė nepakankama, perspėju klientą ir siūlau papildomai supakuoti. Jei jis atsisako – tai jo atsakomybė.

Dokumentai – ko reikia grįžtant

Ar reikia kitų dokumentų grįžtant iš Danijos?

Ne, tie patys dokumentai, kaip ir važiuojant – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Jei gyvenai Danijoje legaliai, jokių problemų. Bet jei tavo viza ar leidimas gyventi pasibaigė – gali kilti problemų pasienyje. Vieną kartą žmogus bandė grįžti su pasibaigusia viza, ir jį sulaikė pasienyje. Mes negalim nieko padaryti tokiais atvejais – tai jau ne mūsų reikalas, o migracijos tarnybų. Visada patikrinkit dokumentų galiojimą prieš kelionę.

Ar reikia deklaruoti daiktus vežant iš Danijos?

Priklauso nuo to, ką veži. Asmeniniai daiktai – ne. Bet jei veži didelį kiekį prekių – pavyzdžiui, 10 butelių alkoholio ar 20 pakelių cigarečių – gali tekti deklaruoti ir mokėti muito mokesčius. ES viduje kiekių apribojimai mažesni nei iš ne ES šalių, bet vis tiek yra. Geriau pasitikrinti Lietuvos muitinės puslapyje, kokie kiekiai leidžiami. Mes nekontroliuojam, ką veži, bet jei muitinė patikrina ir randa nelegalių dalykų – tai tavo problema, ne mūsų.

Grupės ir šeimos – kelionė kartu

Ar galima užsisakyti vietą visai šeimai?

Žinoma, ir tai netgi pigiau nei užsisakinėti po vieną. Šeimoms su vaikais taikom nuolaidą – paprastai 10 procentų, jei keliauja bent 3 žmonės. Vaikams iki 2 metų – nemokamai, bet jie sėdi tėvams ant kelių. Jei nori atskiros vietos kūdikiui – reikia mokėti pusę kainos. Vieną kartą šeima su trimis mažais vaikais važiavo – tai buvo... įdomu. Vaikai rėkė, mama nervinosi, tėtis bandė juos nuraminti. Bet mes ištvėrėm, ir jie saugiai pasiekė namus.

Ar galima vežtis vežimėlį kūdikiui?

Taip, vežimėlis vežamas bagažo skyriuje. Jis nemokamai, nes tai vaiko daiktas. Bet reikia pranešti iš anksto, kad žinotumėm, jog reikia vietos. Sulankstomi vežimėliai – jokių problemų. Dideli, nesulankstomi – gali būti sunkiau, bet visada galima rasti sprendimą. Vieną kartą mama atėjo su milžinišku vežimėliu, kuris netilpo į bagažo skyrių – teko jį išrinkti ir sudėti atskirai. Užtruko papildomai 10 minučių, bet viskas tilpo.

Saugumas – kas svarbiausia

Ar vairuotojai yra patyrę?

Taip, visi mūsų vairuotojai turi ilgametę patirtį tarptautiniuose maršrutuose. Minimali patirtis – 5 metai. Jie žino kelių taisykles visose šalyse, per kurias važiuojam, ir moka elgtis ekstremaliose situacijose. Vienas mūsų vairuotojas yra buvęs sunkvežimio vairuotojas – jis žino kiekvieną Europos kelią. Kitas – buvęs policininkas, tai saugumas jam antroje vietoje po Dievo. Mes neimam bet ko – kiekvienas vairuotojas praeina griežtą atranką.

Kaip dažnai mikroautobusai yra tikrinami?

Prieš kiekvieną kelionę atliekamas greitas patikrinimas – stabdžiai, padangos, šviesos. Kartą per mėnesį – pilnas techninis aptarnavimas. Kartą per metus – privalomoji techninė apžiūra. Mes netaupom ant saugumo – jei kas nors atrodo įtartinai, mikroautobusas nevažiuoja, kol nesutaisomas. Vieną kartą prieš išvykimą pastebėjom, kad viena padanga pradeda dilti – atšaukėm reisą ir davėm kitą mikroautobusą. Keleiviai supyko, bet saugumas svarbiau nei patogumas.

Ar mikroautobusai turi GPS sekimą?

Taip, visi mikroautobusai turi GPS, ir mes matome, kur jie yra bet kuriuo metu. Tai naudinga ne tik saugumui, bet ir planavimui – jei matau, kad mikroautobusas vėluoja dėl spūsčių, galiu pranešti keleiviams. Taip pat GPS padeda, jei kas nors nutinka – pavyzdžiui, mikroautobusas sustoja vidury kelio. Mes iš karto matome, kur jis yra, ir galim siųsti pagalbą. Keleiviai taip pat gali prašyti, kad pasidalintume GPS nuoroda – tada jie patys gali matyti, kur yra.

Orų įtaka – žiema ir vasara

Ar kelionės atšaukiamos dėl blogo oro?

Retai, bet pasitaiko. Jei yra pūga ar ledas ant kelių, ir situacija pavojinga – mes atšaukiam kelionę. Saugumas svarbiau. Bet tai nutinka labai retai – gal kartą ar du per žiemą. Paprastai net ir blogu oru važiuojam, tik lėčiau. Vieną kartą žiemą Lenkijoje buvo tokia pūga, kad nematėm kelio – sustojom degalinėje ir laukėm 4 valandas, kol prasivalė. Keleiviai suprato, nes patys matė, koks baisus oras. Geriau laukti, nei rizikuoti.

Ar vasarą būna problemų dėl karščio?

Kartais. Mikroautobusuose yra kondicionierius, bet jei lauke 35 laipsniai, viduje vis tiek karšta. Ypač jei mikroautobusas pilnas žmonių. Stengiamės, kad kondicionierius veiktų, bet kartais jis nespėja vėsinti. Rekomenduoju vasarą atsinešti vandens buteliuką ir lengvus drabužius. Vieną kartą vasarą sugedo kondicionierius vidury Vokietijos – tai buvo košmaras. Sustojom, pataisėm, bet užtruko valandą. Keleiviai prakaitavo, bet suprato, kad tai ne mūsų kaltė – tiesiog gedimas.

Išvada

Grįžimas iš Kopenhagos namo nebūtinai turi būti stresas. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto: patikrinti dokumentus, užsisakyti vietą laiku, atsinešti maisto ir vandens. Mes važiuojame kasdien, žinome šį maršrutą kaip savo penkis pirštus, ir stengiamės, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau vienu klausimu per daug, nei vienu per mažai. Iki greito.