Pigiai vežame iš Kopenhagos kasdien keleivius ir siuntas

Turite reikalų Kopenhagoje ir reikia grįžti namo į Lietuvą? Dirbame šiame maršrute jau ne vienerius metus, ir žinom, kad dažniausiai žmonės ieško dviejų dalykų – kad būtų patogu ir kad nebūtų brangu. Mūsų mikroautobusai kursuoja iš Kopenhagos kasdien, tad nereikia laukti, kol susidarys pilna grupė. Pasiimame iš sutartos vietos arba iš jūsų adreso, priklausomai nuo pasirinkto varianto. Be keleivių, vežame ir siuntas – nuo dokumentų iki didesnių paketų. Užtenka paskambinti ar parašyti, susitarsim dėl detalų. Stengiamės, kad kelionė būtų sklandi, ir kad nereikėtų sukti galvos dėl smulkmenų.

Kainos – pigus pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja kelionė iš Kopenhagos iki Lietuvos?

Kaina priklauso nuo to, kur tiksliai reikia nuvykti Lietuvoje. Jei kalbam apie pagrindinius miestus – Kauną, Vilnių, Klaipėdą – tai vidutiniškai mokėsit apie 60–90 eurų už žmogų. Bet jei reikia nuvežti iki mažesnio miestelio, kaina gali keistis, nes vairuotojas turi daryti papildomą ratą. Kartais žmonės prašo sustoti pakeliui – tai irgi įmanoma, tik reikia tartis iš anksto. Pernai vienas klientas prašė išlipti Šiauliuose, nors įprastai važiuojam per autostradą – sutikom, bet už tai buvo nedidelis priemoka. Aišku, jei užsisakot iš anksto ir keliese važiuojat, kartais galima dėl kainos pasiderėti.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Bendrai paėmus, ne. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei bagažo turit daugiau nei įprasta – didesnis lagaminas, kažkokia dėžė – tai gali kainuoti papildomai. Vieną kartą klientė vežėsi visą buto perkraustymo dėžių rinkinį ir kiek nustebo, kad reikėjo primokėt. Bet mes perspėjom iš anksto – tai nebuvo staigmena. Taip pat, jei norit, kad paimtume iš konkrečiai jūsų namų durų Kopenhagoje, o ne iš bendro surinkimo taško, tai gali būti mažas priemoka. Geriausia viską aptarti prieš užsakant, kad nebūtų nesusipratimų.

3. Kaip galima apmokėti už kelionę?

Priimame kelis variantus. Grynais – tai paprasčiausias būdas, ypač jei mokat tiesiogiai vairuotojui. Taip pat galima pavedimu į sąskaitą – tada reikia atsiųsti pavedimo kopiją, kad žinotumėm jog viskas tvarkoj. Dar vienas variantas – per PayPal ar panašias platformas, nors pastaruoju metu mažiau žmonės tuo naudojasi. Vienas žmogus bandė mokėt kortele tiesiogiai mikroautobuse, bet mes kol kas neturim tokių aparatų – tai buvo kiek nejauki situacija, bet radom išeitį, jis pervedė pinigus per banko programėlę. Svarbiausia, kad apmokėjimas būtų suderintas iš anksto.

4. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą?

Taip, žinoma. Daugelis mūsų keleivių vyksta darbo reikalais ir jiems reikia sąskaitos ataskaitoms. Tiesiog parašykit mums savo įmonės duomenis – pavadinimą, kodą, PVM mokėtojo numerį jei reikia – ir atsiųsim sąskaitą el. paštu. Yra buvę, kad žmogus pamiršo paprašyti prieš kelionę, o po to skambino ir prašė – nieko baisaus, išrašom ir vėliau. Tik geriau nevėluot su tuo, nes kartais vėliau sunku surast visus duomenis, ypač jei keleivių buvo daug ir viskas susimaišė.

5. Ar brangiau vežti siuntą nei žmogų?

Priklauso nuo siuntos dydžio. Mažas paketas – dokumentai, drabužių siuntinys – tai dažniausiai pigiau nei bilietas žmogui. Bet jei siunta didelė, sunki, užima daug vietos – tada kaina gali būt panaši ar net didesnė. Yra buvę, kad žmonės siuntė padangas iš Kopenhagos – tai aiškiai brangiau nei įprasta. Mes visada prašom išmatavimų ir svorio prieš vežant, kad galėtumėm tiksliai pasakyt kainą. Vieną kartą klientas pasakė „maža dėžutė", o atvykus paaiškėjo, kad ten visa mikrobanginė krosnelė – tai jau nebe ta pati kaina.

Maršrutas – kasdienis važiavimas iš Danijos į Lietuvą

6. Kada tiksliai išvažiuojate iš Kopenhagos?

Įprastai išvažiuojam anksti ryte, apie 6–7 valandą, priklausomai nuo to, kiek keleivių reikia surinkti iš skirtingų vietų. Bet yra ir vėlesnių reisų – po pietų ar net vakare. Viskas priklauso nuo to, kiek žmonių užsisako tą dieną. Būna, kad vienas žmogus nori išvažiuot labai anksti, o kitas gali tik po pietų – tada bandom suderint, bet ne visada pavyksta idealiai. Vieną kartą teko laukt papildomą valandą, nes keleivis užtruko pasienyje su dokumentais – tokie dalykai kartais nutinka. Geriausia būt bent pusvalandį anksčiau sutartoje vietoje.

7. Per kurias šalis važiuojate?

Maršrutas įprastas – Danija, tada keltu arba per tiltą į Švediją, vėliau pro Lenkiją, ir galiausiai Lietuva. Keliaujam per Oresundo tiltą – tai greičiau, bet už tai reikia mokėti. Yra ir variantas su keltu iš Danijos tiesiai į Lenkiją, bet tai lėčiau ir ne visada patogu. Priklauso nuo situacijos – jei eismas intensyvus, kartais vairuotojas nusprendžia važiuot kitu keliu. Vieną kartą dėl avarijos teko daryti didelį lankstą per mažesnius miestelius – kelionė pailgėjo pora valandų, bet nieko nepadarysi, saugumas svarbiau.

8. Kiek laiko trunka kelionė?

Maždaug 18–22 valandos, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia nuvykti. Iki Vilniaus – ilgiau, iki Klaipėdos – gal kiek trumpiau, bet nežymiai. Tai nėra greitasis traukinys, čia mikroautobusu važiuojam, reikia sustot degalinėse, pavalgyt, prasitiest kojas. Yra buvę, kad žmogus tikėjosi atvykt per 14 valandų – tai nerealu, net be jokio sustojimo. Geriausia nusiteikt ilgesnei kelionei, pasiimt ką veikt – knygą, filmą telefone, arba tiesiog miegot. Dauguma keleivių miega didžiąją dalį kelio, ypač naktiniuose reisuose.

9. Ar darote sustojimus pakeliui?

Taip, būtinai. Kas 3–4 valandas sustojam degalinėse – tualetas, kava, prasitiest nugarą. Per ilgą kelionę sėdėt be pertraukos tiesiog neįmanoma, žmonės pavargsta. Be to, kartais reikia sustot pavalgyt – yra kelios įprastos vietos Lenkijoj, kur dažniausiai stabtelim. Vienas keleivis kartą pasakė, kad mes per dažnai sustojam – jis skubėjo. Bet ką padarysi, kiti keleiviai nori pailsėt. Stengiamės rast balansą, bet negali visiems įtikt vienodai. Jei labai reikia skubėt, gal geriau rinktis lėktuvą.

10. Ar galima rinktis išvažiavimo vietą Kopenhagoje?

Daugiausiai išvažiuojam iš centrinių taškų – stoties rajono, pagrindinių gatvių, kur patogu privažiuot. Bet jei turit specifinį adresą, galim paimt ir iš ten, tik reikia tartis iš anksto. Ypač jei tai toliau nuo centro – tada gali būt mažas priemoka arba reikia palaukt, kol pravažiuosim tą pusę. Vieną kartą klientė gyveno visai prie Malmo tilto pusės – jai patogiau buvo, kai pasiėmėm pakeliui, nes kitaip reikėjo pačiai važiuot iki centro. Tokius dalykus visada galim suderint.

Beje, jei gyvenat Christianshavn ar Amager rajone, tai paprastai suderinam be problemų – ten pakeliui praktiškai. Bet jei reikia važiuot į kažkurį priemiestį, kur retai važiuojam, tai gali užtrukt. Ne visada pavyksta suderinti visų norus – tai tiesa, kurią reikia pripažint.

Siuntos – vežame siuntinius iš Kopenhagos

11. Kokio dydžio siuntas priimate?

Nuo mažų vokų su dokumentais iki didelių dėžių, tik svarbu, kad tilptų į mikroautobusą. Standartinis bagažo skyrius nėra begalinis – jei vežam ir keleivius, ir siuntas, reikia viską sudėt protingai. Paprašom išmatuot ir nusiųst nuotrauką, kad galėtum įvertint. Yra buvę, kad žmogus atsiuntė nuotrauką, o gyvai dėžė pasirodė gerokai didesnė – teko prašyt, kad persidėliotų daiktus ir išsiųstų dviem kartais. Ne pats maloniausias pokalbis, bet geriau taip, nei visai negalėt uždaryt bagažinių durų.

12. Kaip greitai siunta pasiekia Lietuvą?

Tas pats kaip ir keleiviai – 18–22 valandos, priklausomai nuo maršruto. Jei siuntą atiduodat ryte, kitą dieną popiet jau turėtų būt Lietuvoje. Bet čia priklauso nuo to, ar siunta važiuoja su tuo reisu, kuriam atiduota. Būna, kad žmogus atneša siuntą vakare, o pirmas laisvas reisas rytoj ryte – tada reikia palaukt. Dar yra niuansas su gavėju – jei jis gyvena ne pagrindiniame mieste, reikia papildomo laiko, kol nuvešim iki jo durų. Reali situacija: vienas klientas tikėjosi, kad siunta bus Vilniuje kitą rytą, bet ji iškeliavo tik po pietų – gavėjo jis neinformavo, tai kilo nesusipratimas.

13. Ką daryti, jei siunta pradingsta ar sugadinama?

Tiesą pasakius, taip beveik nenutinka, bet jei nutinka, sprendžiam problemą. Pirmas žingsnis – susisiekt su mumis kuo greičiau, papasakot kas atsitiko. Jei siunta akivaizdžiai sugadinta transportavimo metu, stengiamės kompensuoti. Bet yra svarbu, kad siuntėjas tinkamai supakuotų daiktus – jei sudedat stiklinius daiktus be apsaugos, nelabai kaltinsim mes. Buvo atvejis, kai siuntėmės porceliano servizą ir viena lėkštė skilo – pasirodo, ji buvo suvyniota tik į laikraštį. Nuo to laiko visada prašom gerai pakuočių, net jei žmogus mano, kad „bus gerai".

14. Ar vežate maisto produktus?

Iš principo vežam, bet yra ribojimų. Švieži produktai – mėsa, pienas – tai rizikinga, ypač karštą vasarą. Jei mikroautobuse nėra šaldytuvo (o dažniausiai nėra), tokie dalykai gali sugest. Sausus produktus – duoną, saldainius, konservus – vežam be problemų. Tiesa, yra dar ir muitinės reikalai – jei vežat didelius kiekius, gali kilt klausimų. Vienas žmogus vežėsi pilną dėžę lašinių iš Danijos – niekas jo nestabdė, bet teoriškai gali. Geriau pasidomėt kas leidžiama, ypač jei vežat kažką neįprasto.

15. Kaip supakuoti siuntą, kad būtų saugu?

Stora kartoninė dėžė – geriausias pasirinkimas. Jei siunčiat kažką trapesnio, apklijuokit burbulinę plėvelę arba įdėkit į vidų papildomą užpildą. Lipni juosta – būtina, kad dėžė neatsidarytų. Jei vežat kažką sunkaus, įsitikinkit, kad dėžė atlaikys – vieną kartą svėrėm dėžę, kuri svėrė virš 40 kg, ir ji paprasčiausiai praplyšo pakeliui. Nemalonu ir mums, ir siuntėjui. Dar svarbu – užrašyt gavėjo duomenis aiškiai, kad vairuotojas žinotų kam skambint. Mažų mažiausiai – vardas, telefono numeris, adresas.

Keleiviai – patogus transportavimas į Lietuvą

16. Kiek žmonių telpa mikroautobuse?

Priklauso nuo mikroautobuso, bet paprastai 8–12 keleivių. Stengiamės neperkraut – kam sėdėt susispaudus per visą naktį? Yra buvę, kad vienas reisas buvo beveik pilnas ir keleiviai skundėsi ankštumu. Po to nusprendėm riboti skaičių – geriau mažiau žmonių, bet visiems patogiau. Žinoma, tai reiškia, kad kaina gali būt kiek didesnė, bet komfortas svarbu. Be to, mikroautobusuose yra kondicionierius, kartais net WIFI – nors šitas pastaruoju metu ne visada veikia kaip reikiant.

17. Ar galima vežtis augintinį?

Galima, bet reikia tartis iš anksto. Ne visi keleiviai mėgsta šunis ar kates šalia, tad turim įsitikint, kad niekas nebus prieš. Paprastai augintinis keliauja specialioje dėžėje bagažo skyriuje arba ant šalia esančios sėdynės, jei nėra kitų keleivių. Yra buvę, kad moteris atėjo su dideliu auksaspalviu retriveriu be perspėjimo – teko derinti su kitais keleiviais vietoje. Laimė, visi buvo geranoriški, bet tai ne visada pasiseka. Dėl to prašom pranešt iš anksto. Dar reikia augintinio paso ir skiepų dokumentų – be jų pasienyje gali būt problemos.

18. Ką daryti, jei vėluoja mikroautobusas?

Skambint mums. Taip paprastai. Vėlavimai nutinka – kamščiai, orai, techniniai nesklandumai. Stengiamės informuot iš anksto, bet ne visada spėjam pranešt kiekvienam individualiai. Kartais vairuotojas paskambina tiesiogiai keleiviams, ypač jei vėluos ilgiau nei pusvalandį. Prisimenu vieną situaciją – žiema, sniegas Lenkijoj, vairuotojas įstrigo kelių valandų kamštyje. Keleiviai nervinosi, bet ką padarysi, gamtos sąlygų nesuvaldysi. Svarbu, kad visi saugiai pasiektų tikslą, net jei vėliau nei planuota.

19. Ar mikroautobuse yra vietos kojoms?

Dažniausiai taip, bet tai nėra verslo klasės lėktuvas. Mikroautobusai skirti ilgoms kelionėms, todėl stengiamės rinktis modelius su patogesnėmis sėdynėmis. Tačiau jei sėdynių daug – o jos daug, nes norim vežt daugiau keleivių – tai vietos kojoms lieka mažiau. Ypač jei sėdit paskutinėje eilėje – ten dažniausiai ankščiausia. Ilgam žmogui tai gali būt tikras košmaras. Vienas vyrukas, beveik dviejų metrų ūgio, po kelionės pasakė, kad jam skaudėjo kelius savaitę. Nu bet mes juk negalim pakeist mikroautobuso dėl vieno keleivio – tai būtų keista.

20. Ar galima klausytis muzikos ar žiūrėti filmus?

Su ausinėmis – taip, be ausinių – prašom ne. Bendroje erdvėje kiekvienas turi savo skonį, ir ne visi nori klausytis kas klausot jūs. Mikroautobusuose kartais groja radijas vairuotojo nuožiūra, bet tai būna foninė muzika, niekas įkyraus. Jei turit planšetę ar nešiojamą kompiuterį, galit žiūrėt ką norit – tik ausinės būtinos. Yra buvę, kad vienas keleivis be ausinių žiūrėjo serialą – pusė autobuso nemiegojo dėl garso. Nėra malonu aiškint tokius dalykus, bet tenka.

Dokumentai – pasiruošimas kelionei iš Danijos

21. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Jeigu esat ES pilietis – užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Ne ES piliečiams gali prireikt vizos ar leidimo gyventi, priklausomai nuo situacijos. Svarbu, kad dokumentai galiotų – pasibaigęs pasas gali sukelt rimtų problemų pasienyje. Vienas keleivis buvo pamiršęs, kad jo pasas baigia galiot po savaitės – Lenkijos pasieniečiai ilgai aiškinosi, bet galiausiai praleido. Tai ne visada pasiseka, tad geriau patikrint prieš išvažiuojant. Be to, jei vežatės augintinį – jo dokumentai atskirai, jau minėjau.

22. Ar reikia pasiruošti muitinės patikrai?

Šiaip ne, jei važiuojat be draudžiamų daiktų. ES viduje nėra muitinės kaip tokios, bet yra pasienio kontrolė, ypač išvažiuojant iš Danijos. Gali paprašyt parodyt dokumentus, paklaust kur važiuojat ir pan. Jei vežatės didelius pinigų kiekius – virš 10 tūkstančių eurų – reikia tai deklaruot. Vieną kartą pasieniečiai sustabdė mūsų mikroautobusą, nes kažkas vežėsi labai daug cigarečių – nelegalių, paaiškėjo. Tai sukėlė nemažai galvos skausmo visiems, ne tik tam žmogui. Nuo to laiko prašom keleivių nevežt nieko, kas galėtų kelt įtarimą.

23. Ar tinka lietuviškas vairuotojo pažymėjimas?

Tai ne apie vairotojo pažymėjimą, o apie kelionę keleiviu – tad jis nereikalingas. Bet jei klausiat dėl šiaip, taip, ES vairuotojo pažymėjimai galioja visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Daniją. Čia nėra jokių papildomų reikalavimų, nebent norit ten dirbti kaip vairuotojas – tada jau kitos taisyklės. Tiesiog atsakau, nes kartais žmonės klausia – jie galvoja, kad važiuojant per kelias šalis reikia kažko specialaus. Ne, nereikia.

Patogumas – kas laukia kelionės metu

24. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Visuose mūsų mikroautobusuose yra – be jo ilgoje kelionėje vasarą būtų tiesiog neįmanoma. Žiemą veikia šildymas, tai žiūrim, kad visiems būtų komfortiška. Bet yra vienas dalykas – kai kurie keleiviai mėgsta šilčiau, kiti vėsiau. Vieną kartą viena moteris skundėsi, kad per šalta, o kitas sako, kad per karšta – teko ieškot aukso vidurio. Ne visada pavyksta visus patenkint. O dar būna, kad kondicionierius pradeda kažką keistai ūžt – tai dar vienas dalykas, kuris gali erzint, bet kol veikia, nesiskundžiam.

25. Ar galima miegoti mikroautobuse?

Dauguma keleivių taip ir daro, ypač naktiniuose reisuose. Sėdynės nėra visiškai atlenkiamos, bet pakankamai patogu, kad užmerkt akis. Rekomenduojam pasiimt kaklo pagalvėlę – smulkmena, bet labai padeda. Ir antklodę, nes naktį gali būt vėsu, net su šildymu. Vienas žmogus atsivežė visą savo pagalvę iš namų – atrodė keistai, bet pavydėjom jam ryte, kai jis atsikelė pailsėjęs, o mes – sukandę dantis. Kiekvienas turi savo būdus, kaip išgyvent ilgą kelionę.

26. Ką vežtis į kelionę?

Vandens buteliuką – būtinai. Užkandžių – jei nemėgstat degalinių maisto. Ausines – jau minėjau, svarbu. Telefoną su įkrovikliu – mikroautobusuose būna USB lizdai, bet ne visada veikia visi. Patogius drabužius – ne prie kostiumo sėskit ilgai kelionei. Ir, aišku, dokumentus, be jų nė iš vietos. Ką papildomai? Gal skarelę ar džemperį, nes temperatūra gali keistis, ir ne visada galima sureguliuot. Vienas keleivis atsinešė visą maisto krepšį su sumuštiniais, vaisiais, net termosą arbatai – pasirodė protingiau nei mes visi, kurie tikėjomės nusipirkt degalinėj.

Pasiruošimas – prieš išvykimą iš Kopenhagos

27. Kaip užsisakyti vietą mikroautobuse?

Skambučiu arba žinute – paprasčiausia. Galit parašyt el. paštu, bet tai lėčiau, atsakom per dieną-dvi. Telefonu viskas greičiau – pasakot kur ir kada norit važiuot, mes patikrinam ar yra vietų, ir viskas. Jei labai skubu, galit parašyt per WhatsApp ar Messenger – ten irgi atsakom, nors ne taip operatyviai kaip telefonu. Yra žmonių, kurie užsisako prieš savaitę, ir yra tokių, kurie skambina tą pačią dieną – abiem atvejais stengiamės padėt, bet kuo anksčiau, tuo geriau, ypač savaitgaliais ar prieš šventes.

28. Ar reikia mokėti avansą?

Paprastai prašom nedidelio avanso – 20–30 eurų – kad žinotumėm jog vieta rezervuota. Likusią dalį galit sumokėt prieš išvykimą arba tiesiogiai vairuotojui. Yra atvejų, kai žmogus užsisako, o paskui neatvyksta – tada mums tuščia vieta, o pinigų nėra. Todėl prašom avanso. Bet jei rimtai žadat važiuot, o avansas kažkodėl neįmanomas – galim tartis. Svarbiausia komunikacija – jei nebegalit važiuot, praneškit iš anksto, tada grąžinam avansą be problemų. Vienas žmogus pamiršo pranešt, neatvyko, paskui reikalavo pinigus atgal – tai jau ne mūsų problema.

29. Ką daryti, jei reikia atšaukt kelionę?

Pranešt kuo anksčiau. Jei liko kelios dienos – grąžinam viską. Jei liko kelios valandos arba jau išvažiavot – tada sudėtingiau, bet visada galim tartis. Būna, kad žmogus susirgo paskutinę minutę – suprantam, gyvenime visko būna. Svarbu tik neignoruot ir ne dingti – tai erzina labiau nei atšaukimas. Vienas žmogus tiesiog neatėjo į sutartą vietą ir neatsakė į skambučius – mes laukėm pusvalandį, kiti keleiviai nervinosi. Vėliau paaiškėjo, kad jis rado pigesnį variantą ir pamiršo mums pranešt. Nemalonu, bet pasitaiko.