Pervežimai iš Kopenhagos, Vežame kiekvieną dieną

Kasryt kroviniams ir keleiviams iš Kopenhagos pajudant link Lietuvos, dažnai pagalvoju – kiek čia reikalų, kuriuos tik dirbdamas šitą darbą supranti. Žmogus skambina ir klausia: „O kaip ten su tomis eilėmis prie sienos? O jei vėluosite? O mano daiktai bus saugūs?“. Taip, pervežimai iš Kopenhagos, ir vežame kiekvieną dieną, bet kiekviena diena atneša kažką naujo. Vienai kompanijai reikia skubiai atsivežti įrangos detales, kitam žmogui – persiųsti dėžę su vaiko drabužiais, o trečio prašo gabenti vežimėlį. Sistema veikia, bet ji gyva, ir kartais tenka improvizuoti. Šiame tekste atsakysiu į pačius įvairiausius klausimus, kurių sulaukiu iš klientų, galvojančių apie krovinių ar asmeninių daiktų gabenimą maršrutu Kopenhaga – Lietuva.

Kainos – pervežimai iš Kopenhagos

1. Kiek paprastai kainuoja pervežimas iš Kopenhagos į Vilnių?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklauso nuo krovinių dydžio, svorio ir skubumo. Maža dėžė, sakykime iki 20 kg, gali kainuoti nuo 50 iki 80 eurų. Pavežame keleivius – kaina prasideda maždaug nuo 80 eurų vienam asmeniui. Bet čia tik orientyras, nes jei reikia paimti krovinius iš konkrečios vietos, o ne nuo sandėlio, pridedamas papildomas mokestis. Kartais su vežėjais derasi dėl kainos, ypač jei siunti kažką reguliariai, bet didelę nuolaidą sunku tikėtis. Geriausia prašyti konkrečios kainos už konkrečią siuntą, nes bendri skaičiai gali klaidinti.

2. Ar kaina priklauso nuo to, kurią savaitės dieną veža?

Ne iš esmės. Kadangi vežame kiekvieną dieną, kainos dažniausiai stabilios. Tačiau jei nori vežti labai skubiai, tarkim, kad ir rytoj, gali tekti mokėti daugiau, nes reikia rasti laisvą vietą automobilyje. Tas pats su savaitgaliais ar šventinėmis dienomis – kaina truputi kyla, nes vairuotojai dirba sunkesnėmis sąlygomis. Bet tai nėra taisyklė, kai kurioms kompanijoms visai nesvarbu. Rekomenduoju visada klausti galutinės kainos prieš patvirtinant užsakymą.

3. Kas nutinka, jei krovinys sveria daugiau, nei nurodžiau?

O, tai dažna situacija. Žmogus sako: „Bus apie 10 kg“, o atvykus paaiškėja, kad 15. Tada vežėjas gali paprašyti papildomo mokesčio, nes kuro sąnaudos skiriasi. Yra buvę, kad klientas nežinojo, kiek tiksliai sveria jo pianinas. Tai ne juokas. Tokiais atvejais visada geriau nurodyti didesnį svorį arba paprašyti, kad vežėjas pats pasveria prieš pakrovimą. Klaidos kainuoja, bet jos susitvarko, jei tik yra noro bendrauti.

4. Ar yra koks nors minimalus mokestis?

Taip, dažniausiai yra. Negi vežėjas važiuos iki Kopenhagos centro paimti vieną mažą paketėlį už 10 eurų. Minimalus mokestis dažniausiai prasideda nuo 30-40 eurų. Tai padengia bazines išlaidas. Kartais, jei siunta labai maža, klientams patariame ją tiesiog išsiųsti paštu ar per kurjerių tarnybą, nes taip bus pigiau. Mūsų paslaugos labiau apsimoka didesniems, sunkesniems ar nestandartiniams kroviniams.

5. Kaip greitai galiu gauti sąskaitą?

Sąskaitą dažniausiai išrašome po to, kai krovinys saugiai pasiekia gavėją. Bet jei reikia sąskaitos iš anksto, pavyzdžiui, įmonėms apskaitymui, galima ją gauti ir prieš vežimą, sumokėjus avansą. Elektroniniu paštu atsiunčiame PDF formatu. Svarbu, kad visi duomenys – įmonės rekvizitai, adresas – būtų teisingi. Kartą dėl neteisingo PVM kodo teko perdaryti sąskaitą tris kartus. Tai erzina abi puses.

Dokumentai – pervežimai iš Kopenhagos

6. Kokių dokumentų reikia vežant krovinius iš Danijos?

Patiems svarbiausiui – važtaraštis arba krovinio perdavimo aktas. Jame turi būti nurodyta, kas siunčia, kas gauna, ką siunčia, kiek ir kokia vertė. Jei veži komercinį krovinį, reikia sąskaitos faktūros (commercial invoice). Asmeniniams daiktams kartais reikia nurodyti, kad tai nėra prekės. Kai veža dviratį ar seną sofą, sunku pateikti sąskaitą, bet reikia kažkaip aprašyti. Blogiausia, kai klientai nenurodo jokios vertės – tada kilus problemoms su draudimu, niekas nekompensuos.

7. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Kadangi vežame tarp ES šalių – Danijos ir Lietuvos – muitinės deklaracijos paprastai nereikia. Prekės laisvai juda. Tačiau yra išimčių. Jei veži labai vertingus daiktus, pavyzdžiui, meno kūrinius ar brangią įrangą, gali reikėti pateikti papildomus dokumentus. Taip pat, jei krovinys keliauja tranzitu per ne ES šalį, viskas komplikuoja. Bet klasikiniam maršrutui Kopenhaga – Kaunas ar Vilnius – jokių muitų nėra. Tai didelis privalumas.

8. Ką daryti, jei neturiu siuntėjo adreso Danijoje?

Tai nėra bėda, jei pats atveži krovinius į mūsų surinkimo punktą Kopenhagoje. Daugelis taip daro – atsiveža daiktus iš savo namų ar biuro į nurodytą vietą, ir mes jau perimame. Adresas reikalingas tik tuo atveju, jei prašai, kad vežėjas atvažiuotų tiesiai pas tave paimti. Tada reikia tikslaus adreso, su pašto kodu, ir pageidautina kontakto telefono. Jei adreso nežinai, bet žinai, kad tai prie Norreport stoties, tai irgi gerai, bet vežėjas gali ilgiau ieškoti.

9. Ar reikia asmens tapatybės dokumento vežant asmeninius daiktus?

Paties dokumento kopijos nereikia pateikti vežėjui. Bet jei klausia, kam priklauso krovinys, visada gerai turėti kažkokį patvirtinimą – gali būti ir senas kvitas, nuotrauka, elektroninis laiškas su užsakymu. Kartais žmonės veža daiktus, kuriuos gavo dovanų, ir neturi jokių dokumentų. Tada tiesiog nurodo savo vardą ir kontaktus. Svarbiausia, kad vežėjas žinotų, su kuo susisiekti, jei kas nutinka. Asmens dokumento prašo tik išskirtiniais atvejais, kai kyla abejonių dėl krovinio kilmės.

10. Kaip teisingai užpildyti važtaraštį?

Nėra vieno „teisingo“ būdo, bet reikia keleto esminių dalykų. Visų pirma – siuntėjo ir gavėjo duomenys (vardas, pavardė ar įmonė, adresas, telefonas). Antra – krovinio aprašymas: ką veža, kiek vienetų, apytikslis svoris. Trečia – vertė ir pristatymo adresas. Dažnai klientai pamiršta nurodyti gavėjo telefoną. O tada skambinu aš, kad sužinoti, kur tiksliai palikti siuntą. Būna, kad žmogus dirba, ir niekas neatidaro durų. Tada siunta grįžta į sandėlį, ir vėl lauki.

Sąlygos – pervežimai iš Kopenhagos

11. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos iki Lietuvos?

Grynai važiuojant, be sustojimų, maždaug 12-14 valandų. Bet realybėje – daugiau. Reikia padaryti pertrauką vairuotojui, kartais užsikemša keliai, ypač aplink Hamburgą. Ir dar – krovinių paėmimas bei iškrovimas užima laiko. Todėl, jei kažkas žada „vežti per vieną dieną“, tai labai optimistiškas planas. Dažniausiai reikia 1,5-2 dienų. Skubūs kroviniai gali būti pristatyti per 24 valandas, bet tai kainuoja. Geriau planuoti su laiko rezervu.

12. Ar vežate krovinius savaitgaliais?

Taip, vežame kiekvieną dieną, ir savaitgaliais taip pat. Tačiau savaitgaliais maršrutai gali būti mažiau tiesioginiai, nes mažiau krovinių. Gali tekti padaryti kelių papildomų sustojimų. Be to, kai kurie sandėliai ar gavėjai savaitgaliais nedirba, tad reikia derinti. Bet jei reikia skubiai, visada randame sprendimą. Tiesa, kai vežame žmogaus šeimos brangenybes – supakuotus paveikslus – savaitgalį važiuoti net geriau, nes mažiau eismo.

13. Kur saugote krovinius, kol jie laukia išvežiojimo?

Turime nedidelius sandėlius tiek Kopenhagoje, tiek Lietuvoje. Ten kroviniai laukia savo eilės. Saugūs, sausi, bet ne prašmatnūs. Kartais, kai kažkas atveža labai anksti ryte, o išvežti galima tik po pietų, krovinys pabūna sandėlyje kelias valandas. Yra buvę, kad klientas norėjo, jog jo baldai stovėtų sandėlyje savaitę – tada reikia sutarti dėl papildomo mokesčio. Tokios paslaugos mes specialiai nesiūlome, bet jei prašo, galime padėti.

14. Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Ne visada realiuoju laiku, kaip kad siųsdamas per DHL ar UPS. Pas mus paprastesnė sistema. Vairuotojas skambina ar rašo žinutę, kai paima krovinius, kada kerta sieną, kada planuoja atvykti. Didelėms kompanijoms su daug siuntų galime pasiūlyti sekimą per internetą, bet tai papildomas dalykas. Dažniausiai tiesiog palaikome ryšį. Svarbiausia – kad žinotumėte, su kuo susisiekti, jei norite sužinoti naujienas. Aš asmeniškai atsakinėju į skambučius iki 22 valandos.

15. Ką daryti, jei krovinys atvyksta sugadintas?

Pirmas dalykas – iš karto pranešti vežėjui, dar prieš pasirašant priėmimo dokumentus. Padaryti nuotraukas, užfiksuoti pažeidimus. Tada rašome aktą. Jei krovinys buvo tinkamai supakuotas (o dažnai nebuvo), tada kaltė gali kristi ant vežėjo. Bet jei klientas davė jautrų daiktą be jokios apsaugos, tai sudėtinga. Draudimas veikia, bet tik tada, kai yra dokumentų ir aiškių įrodymų. Todėl visada sakau: pakuokite gerai, ypač stiklą, elektroniką ir baldų kampus.

Daiktai – pervežimai iš Kopenhagos

16. Kokių daiktų negalima vežti iš Danijos?

Draudžiama vežti sprogmenis, degias medžiagas, narkotikus, ginklus be leidimo. Tai aišku. Bet yra ir kitų dalykų – pavyzdžiui, tam tikri cheminiai preparatai, gyvūnai be veterinarinių dokumentų, augalai su tam tikrais sertifikatais. Kartą žmogus norėjo vežti senovinį šalmą, o muitinėje kilo klausimas, ar tai ne kultūros paveldo objektas. Reikėjo leidimo. Taip pat alkoholis ir tabakas – jų galima vežti tik ribotus kiekius asmeniniam naudojimui. Visa kita – laisvai.

17. Ar vežate baldus iš Kopenhagos?

Taip, vežame ir baldus. Bet tai reikalauja daugiau pasiruošimo. Sofa, lova ar spinta turi būti išardyta (jei įmanoma), supakuota, kad nesubraižytų kitų krovinių. Kartais žmonės prašo padėti išardyti – tada reikia papildomų rankų ir laiko, ir kaina kyla. Yra buvę, kad vežėme visą buto iš Kopenhagos turinį – žmogus grįžo gyventi į Lietuvą. Tada reikia vilkiko su liftu. Mažiems baldams – kėdėms, staleliams – užtenka paprasto krovininio mikroautobuso.

18. Kaip tinkamai supakuoti elektroniką?

Elektronika – jautri temperatūrai ir smūgiams. Geriausia – originali pakuotė. Jei jos nėra, tada storos putplasčio plokštės, burbulinė plėvelė, o tada į dėžę. Svarbu, kad viduje niekas nejudėtų. Kraštuose palikite pagalvėles iš susukto popieriaus. Ir aiškiai pažymėkite „Fragile“ ar „Jautru“. Kartą vežėme didelį televizorių be tinkamos pakuotės – jis atvyko su įskilusiu ekranu. Tokių atvejų stengiamės išvengti, bet atsakomybė dažnai pasidalina. Tad geriau pakuoti patys, atsakingai.

19. Ar galima vežti maisto produktus?

Asmeniniam naudojimui – taip, ribotais kiekiais. Niekas neklaus, jei vežate kelis šokoladus, sūrį ar dešrą. Bet jei vežate dėžę su 20 kg sūrio – tai jau prekės, ir gali kilti klausimų dėl veterinarinių reikalavimų. Šviežias maistas greitai genda, tad reikia šaltkrepšio. Dažniausiai žmonės veža marinuotus, džiovintus ar supakuotus produktus. Su alkoholiu – kaip minėjau, leidžiama tik tam tikri kiekiai. Visa kita gali būti konfiskuota arba reikės mokėti muito mokesčius.

20. Ką daryti su dideliais kroviniais – sveriančiais daugiau nei 100 kg?

Tai jau rimti reikalai. Reikia specialios įrangos – hidraulinio lifto, vežimėlių, stiprių diržų. Ir reikia patyrusių žmonių, kad nesusižeistų. Kaina, žinoma, auga. Dažnai siūlome atskirą transportą, o ne bendrą krovinį. Pavyzdžiui, jei reikia išvežti pramoninę šaldymo kamerą iš Kopenhagos parduotuvės, tai užsakome atskirą mašiną. Laikas – ilgesnis, kaina – didesnė, bet saugiau. Tokius užsakymus reikia planuoti bent savaitę į priekį.

Laikas – pervežimai iš Kopenhagos

21. Kada tiksliai vežėjas paims mano krovinius Kopenhagoje?

Ne visada galime pasakyti tikslų laiką. Dažniausiai paimame krovinius iš ryto, bet kaip suplanuotas maršrutas. Jei yra daug klientų skirtinguose miestuose, vežėjas pradeda nuo toliausiai esančio. Todėl gali tekti palaukti. Gerai, jei galima palikti krovinius pas kaimyną ar darbe. Kartais prašome kliento ateiti konkrečiu laiku, bet jis vėluoja, ir tada vėluoja visas maršrutas. Dėl to prašome būti lankstiems. Tikslų laiką galime pasakyti tik prieš pat atvykimą, kai vairuotojas jau arti.

22. Ar galima pasirinkti pristatymo laiką Lietuvoje?

Galima, bet su sąlygomis. Jei norite, kad krovinys būtų pristatytas po pietų, reikia tai suderinti iš anksto. Gali tekti pirmiau iškrauti kitus krovinius, o jūsų palikti pabaigai. Ypač sudėtinga, jei gavėjas gyvena užmiestyje arba sunkiai randamoje vietoje. Geriausia – susitarti su gavėju, kad jis būtų pasiekiamas visą dieną. Kartais vežėjas skambina pusvalandį prieš atvykimą, bet ne visada. Todėl planuoti reikėtų visą dieną. Vienas klientas prašė pristatyti tiksliai 17:30, nes grįžta iš darbo. Tai įmanoma, bet labai priklauso nuo eismo.

23. Ką daryti, jei vėluoju atvykti paimti krovinių?

Praneškite kuo greičiau! Mes planuojame maršrutą, ir jūsų vėlavimas reiškia, kad kažkas kitas turės laukti. Dažniausiai bandome paimti krovinius iš jūsų vėliau, bet jei tai neįmanoma, galime prašyti, kad jūs atvežtumėte krovinius į kitą susitikimo tašką. Yra buvę, kad klientas užtruko darbe, o mes jau laukėme prie jo namų. Tai brangus laikas. Todėl visada prašome būti pasiruošusiems, ypač jei turite sunkių ar daug krovinių. Greitai sukrauti nėra taip paprasta.

24. Kiek laiko krovinys gali stovėti jūsų sandėlyje?

Kelias dienas – be problemų. Savaitę – galima, bet reikia sutarti. Daugiau nei savaitę – jau mokama papildomai. Sandėlys nėra didelis, ir mes negalime laikyti vieno žmogaus daiktų mėnesį. Yra buvę, kad klientas išvyko atostogų ir pamiršo, kad jo krovinys laukia. Tada skambinome, rašėme, kol pagaliau atsirado. Todėl geriausia, kai krovinys atvyksta ir iš karto paimamas. Bet gyvenime visko būna, ir mes tai suprantame. Tik praneškite, jei reikės ilgiau laikyti.

25. Ar vežate krovinius naktį?

Vairuotojai turi laikytis poilsio režimų, todėl naktį ilgai nevažiuoja. Bet gali važiuoti vakare, ypač jei reikia kuo greičiau pristatyti. Dažniausiai marštras iš Kopenhagos startuoja ryte arba ankstyvą popietę, kad per naktį įveiktų didžiąją dalį kelio. Nakties metu vairuotojas ilsisi. Todėl pažadai „pristatysime rytoj ryte“ retai vykdomi – nebent krovinys paimamas labai anksti ryte iš Kopenhagos. Realiau – rytoj po pietų arba vakare. Planuokite su atsarga.