perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu pervežimų srityje jau ne pirmus metus ir galiu pasakyti – maršrutas Danija Airija yra vienas paklausiausių. Daug lietuvių dirba abiejose šalyse ir nuolat keliauja tarp jų. Mikriukai Danija Airija kursuoja tris kartus per savaitę, ir tai tikrai patogus variantas tiems, kas nenori skristi arba vežasi daugiau bagažo. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų apie šį maršrutą. Nuo kainų iki patogumų, nuo dokumentų iki bagažo – viskas, ką reikia žinoti.
Kaina priklauso nuo to, iš kurio Danijos miesto išvykstate ir kur Airijoje vykstate. Paprastai maršrutai eina per Kopenhagą arba Arhusą, tada keltu arba per Jungtinę Karalystę į Dubliną ar Korką. Kaina svyruoja nuo 150 iki 250 eurų. Įtrauktas ir kelto bilietas, jei važiuojama per jūrą. Žiemą pigiau, vasarą brangiau. Aš pats mokėjau 180 eurų už maršrutą Kopenhaga–Dublinas, bet tai buvo lapkritį. Vasarą tas pats maršrutas kainavo 220. Skirtas akivaizdus.
Taip, skiriasi. Iš Kopenhagos pigiau, nes tai pagrindinis mazgas. Iš mažesnių miestų – Arhuso, Odenzės, Koldingo – gali būti brangiau, nes reikia papildomai važiuoti iki pagrindinio maršruto. Kartais vežėjas prideda 10-20 eurų už paėmimą iš mažesnio miesto. Bet tai vis tiek dažnai pigiau nei pačiam važiuoti iki Kopenhagos traukiniu ar autobusu. Reikia skaičiuoti bendrą kainą – kartais pigiau nuvažiuoti iki didesnio miesto pačiam.
Kai kurie vežėjai siūlo lojalumo programas – po penkių kelionių šešta nemokama arba su nuolaida. Bet tai ne visi. Dažniausiai nuolaida būna 10-15 procentų, jei perkate bilietą pirmyn ir atgal iš karto. Aš naudojuosi vieno vežėjo paslaugomis jau dvejus metus – jie man duoda 15 procentų nuolaidą kiekvienai kelionei. Ne daug, bet per metus susidaro nemaža suma. Verta ieškoti pastovaus vežėjo.
Dauguma vežėjų priima banko pavedimą iš anksto arba grynais prieš išvykstant. Kortele mikriuke sumokėti retai pavyks. Kai kurie vežėjai turi internetinę rezervacijos sistemą, kur galima mokėti kortele – bet tai retesnis atvejis. Aš visada pervedu pavedimu – tada turiu patvirtinimą ir žinau, kad vieta rezervuota. Grynais mokėti galima, bet rizikuojate – jei mikriukas pilnas, liksite be vietos.
Taip, ir gana ženkliai. Prieš Kalėdas, Velykas, Jonines kainos pakyla 20-30 procentų. Tai susiję su didele paklausa – visi nori grįžti namo arba nuvažiuoti pas šeimą. Jei galite planuoti kelionę ne prieš pačias šventes, o savaitę anksčiau ar vėliau, sutaupysite. Aš pats bandžiau pirkti bilietą prieš Kalėdas – kaina buvo 280 eurų už tą patį maršrutą, kuris paprastai kainuoja 180. Teko važiuoti savaitę anksčiau.
Taip, oficialūs vežėjai išrašo sąskaitas faktūras. Tai svarbu, jei kelionė susijusi su darbu ir jums reikia atsiskaityti su darbdaviu arba nurašyti kaip verslo išlaidas. Reikia paprašyti iš anksto – ne visi vežėjai automatiškai išrašo. Aš visada prašau, net jei nereikia – geriau turėti popierių nei neturėti. Kartais mokesčių inspekcija klausia, iš kur išlaidos – tada sąskaita faktūra labai praverčia.
Yra keli variantai. Populiariausias – per Jungtinę Karalystę: Danija–Vokietija–Olandija–Belgija–Prancūzija–tuneliu arba keltu į Angliją, tada keltu į Airiją. Kitas variantas – tiesiogiai keltu iš Danijos (Frederikshavno arba Hirtshalso) į Norvegiją, tada per Škotiją į Airiją. Trečias – per Šiaurės jūrą keltu. Maršrutas priklauso nuo vežėjo ir nuo sezono. Kelionė trunka 24-36 valandas, priklausomai nuo maršruto ir keltų grafiko.
Kaip minėjau – tris kartus per savaitę. Paprastai tai būna pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Išvykimo laikas – anksti ryte, apie 5-6 valandą, kad spėtų pasiekti keltą. Bet grafikas gali keistis priklausomai nuo sezono ir nuo keltų tvarkaraščio. Aš visada patikslinu išvykimo laiką likus dienai iki kelionės – kartais keičiasi dėl keltų ar eismo sąlygų.
Pagrindiniai taškai – Dublinas, Korkas, Galvėjus, Limerikas. Tai miestai, kur gyvena daug lietuvių. Jei reikia nuvykti į mažesnį miestą, kartais vežėjas sutinka nuvežti už papildomą mokestį. Dublinas – populiariausias, ten mikriukas visada sustoja. Korkas – antras pagal populiarumą. Galvėjus ir Limerikas – rečiau, bet taip pat pasiekiami. Svarbu pranešti vežėjui, kur tiksliai vykstate, kad galėtų suplanuoti maršrutą.
Paprastai ne – mikriukas važiuoja tiesiai iki tikslo. Bet būna, kad reikia persėsti į kitą mikriuką arba pakeisti transporto priemonę prieš keltą. Tai priklauso nuo vežėjo organizavimo. Aš važiavau su vežėju, kuris turėjo du mikriukus – vienas vežė iš Danijos iki Olandijos, kitas – nuo Olandijos iki Airijos. Persėdimas truko 30 minučių – neblogai. Bet reikia būti pasiruošusiam tokiai galimybei.
24-36 valandos, priklausomai nuo maršruto ir keltų. Jei viskas sklandžiai – keltai laiku, eismas normalus – galima tikėtis 24-28 valandų. Bet jei kas nors stringa – keltas vėluoja, spūstis prie tunelio, pasienio patikra – gali užtrukti ilgiau. Aš pats važiavau 32 valandas, nes keltas vėlavo 4 valandas. Nemalonu, bet ką padarysi. Svarbu turėti maisto ir vandens atsargų.
Dauguma maršrutų – taip. Tai reiškia, kad reikia turėti pasą arba ID kortelę, priklausomai nuo jūsų pilietybės. Po Brexit situacija pasikeitė – Lietuvos piliečiams vis dar galima keliauti su ID kortele tranzitu per JK, bet rekomenduoju turėti pasą. Ypač jei keliaujate ne Lietuvos pilietybės. Aš visada vežuosi abu dokumentus – ir ID, ir pasą. Saugiau.
Ilgoje kelionėje patogumai svarbesni nei trumpoje. Naujesni mikriukai turi Wi-Fi, USB įkroviklius, kondicionierių, patogesnes sėdynes. Bet nesitikėkite verslo klasės – tai mikriukas. Sėdynės atsilenkia, bet ne visiškai. Yra vietos kojoms, bet ne per daug. Aš visada imu savo pagalvėlę ir antklodę – mikriuke gali būti šalta, ypač naktį. Dar – ausų kištukus, nes ne visada galima kontroliuoti garsą.
Kai kuriuose ilgų maršrutų mikriukuose tualetas yra, bet ne visuose. Dažniausiai – nėra. Bet ilgoje kelionėje vairuotojas sustoja kas 3-4 valandas, tai galima nueiti į tualetą degalinėje arba kelto terminale. Jei turite sveikatos problemų, praneškite iš anksto – vairuotojas gali sustoti dažniau. Aš važiavau su žmogumi, kuris turėjo problemų – vairuotojas labai supratingai žiūrėjo ir sustodavo, kai tik reikėjo.
Taip, ir dauguma žmonių taip daro. Bet miegoti mikriuke nėra pats patogiausias dalykas. Sėdynės atsilenkia, bet ne visiškai horizontaliai. Kaklo pagalvėlė būtina – kitaip ryte kaklą skaudės. Aš imu ir ausų kištukus, ir akių kaukę – kitaip šviesa ir garsas neleis užmigti. Po 10-12 valandų kelionės bet koks miegas yra geras miegas. Svarbiausia – nepamiršti diržo.
Kai kuriuose yra, bet ilgoje kelionėje Wi-Fi kokybė labai skiriasi. Vokietijoje ir Olandijoje veikia gerai, Lenkijoje – prasčiau, jūroje – išvis neveikia. Geriau turėti savo mobilų internetą arba atsisiųsti turinį iš anksto. Aš visada atsisiunčiu 2-3 filmus, podcast'ų ir muzikos – tada neturiu priklausyti nuo mikriuko Wi-Fi. Patikimiau.
Daugumoje naujesnių mikriukų – taip. Bet ilgoje kelionėje viena rozetė neužtenka, jei mikriuke 8-10 žmonių. Aš visada imu savo ilgintuvą su keliais lizdais – tada galiu krauti telefoną, planšetę ir power banką vienu metu. Skamba gal per daug, bet ilgoje kelionėje tai būtina. Vieną kartą pamiršau – telefonas išsikrovė, o aš neturėjau, kaip paskambinti šeimai. Nuo tada visada imu.
Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 30 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet ilgoje kelionėje žmonės dažnai vežasi daugiau – ypač jei grįžta namo ilgesniam laikui. Kartais vežėjas leidžia daugiau, jei mikriuke yra vietos. Bet reikia pranešti iš anksto – jei visi atsineš po tris lagaminus, mikriuke nebetilps. Aš visada klausiu prieš kelionę, kiek galiu vežtis.
Su dviračiu sudėtinga – mikriuke nėra specialios vietos. Kartais vežėjas sutinka, jei dviratis sulankstomas, bet už tai prašo papildomo mokesčio (20-40 eurų). Didesnius daiktus – baldus, buitinę techniką – mikriuku vežti neverta. Tam yra krovininiai mikroautobusai. Aš mačiau, kaip žmogus bandė vežtis sofą – aišku, netilpo. Reikia suprasti, kad mikriukas skirtas keleiviams ir jų asmeniniam bagažui.
Jei bagažas per sunkus, yra keli variantai. Pirma – sumažinti. Antra – susitarti su vežėju dėl papildomo mokesčio už svorį. Trečia – siųsti sunkius daiktus per kurjerių tarnybą. Aš pats siunčiau dėžę su knygomis per DPD – kainavo 35 eurus, mikriuke būčiau mokėjęs papildomai 50. Kartais atskiras siuntimas pigiau. Reikia skaičiuoti.
Paprastai taip, bet ilgoje kelionėje daugiau sustojimų – daugiau rizikos. Ypač per sustojimus didelėse degalinėse, kur daug žmonių. Aš visada imu vertingus daiktus su savimi į saloną. Lagaminą palieku bagažinėje, bet nieko vertingo jame nelaikau. Vieną kartą dingo lagaminas – pasirodo, kitas keleivys netyčia pasiėmė. Po valandos grąžino, bet nervų kainavo. Dabar visada žymiu savo bagažą ryškia juostele.
Taip, bet ilga kelionė su vaiku – rimtas iššūkis. Mažiems vaikams reikia turėti savo kėdutę. Vaikai iki 2 metų dažnai važiuoja nemokamai arba už pusę kainos. Svarbu pranešti iš anksto. Imkite užkandžių, žaislų, planšetę su filmais. Aš mačiau, kaip mama važiavo su dviem vaikais – ji buvo pasiruošusi puikiai: maišas su užkandžiais, planšetė, spalvinimo knygelės. Vaikai ištvėrė kelionę be didelių problemų.
Specialių sąlygų nėra, bet vairuotojai paprastai būna supratingi. Ilgoje kelionėje su kūdikiu reikės dažniau sustoti – vairuotojas turėtų tai suprasti. Galima prašyti vietos prie lango arba toliau nuo durų. Aš važiavau su tėvu, kuris turėjo kūdikį – vairuotojas net padėjo nešti krepšį ir leido sėdėti priekyje, kad būtų daugiau vietos. Žmogiškas požiūris labai svarbu.
Vaikų bilietų kainos skiriasi. Vaikai iki 2 metų – nemokamai arba 10-15 procentų suaugusio bilieto. Vaikai nuo 2 iki 12 metų – 50-70 procentų. Paaugliai nuo 12 metų – pilna kaina. Bet ilgoje kelionėje kainos gali skirtis nuo trumpų maršrutų. Reikia klausti konkrečiai. Aš mačiau, kad vienas vežėjas prašė 60 procentų už 8 metų vaiką, kitas – tik 40. Skirtas didelis.
Reikia paso – Airija nėra Šengeno zonoje, tai reiškia, kad ID kortelės nepakanka. Jei važiuojate per Jungtinę Karalystę, taip pat reikia paso. Be paso – Europos sveikatos draudimo kortelė. Jei dirbate – darbo sutartis arba darbdavio kontaktai. Aš visada vežuosi paso kopiją atskirai – jei pasas dingtų, bent turėčiau kopiją. Dar – vairuotojo pažymėjimą, jei planuojate vairuoti Airijoje.
Ne, Lietuvos piliečiams vizos nereikia – Airija yra ES narė. Bet jei turite kitos šalies pilietybę, gali reikėti. Taip pat svarbu žinoti, kad Airija nėra Šengeno zonoje – tai reiškia, kad pasienio patikra griežtesnė. Aš važiavau su žmogumi, kuris turėjo ne ES paso – jam reikėjo vizos. Jis nežinojo ir vos nebuvo neįleistas. Visada patikrinkite reikalavimus prieš kelionę.
Trys kartus per savaitę – paprastai pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Išvykimo laikas – anksti ryte, apie 5-6 valandą iš pagrindinių miestų. Iš mažesnių miestų – anksčiau, kad spėtų surinkti visus keleivius. Tikslų laiką reikia patikslinti su vežėju – jis gali keistis priklausomai nuo sezono ir keltų grafiko. Aš visada skambinu dieną prieš kelionę.
Paprastai ne – savaitgaliais mikriukai nekursuoja. Trys dienos per savaitę – darbo dienomis. Bet kartais, prieš šventes arba vasarą, vežėjai prideda papildomų reisų. Reikia sekti vežėjo skelbimus Facebook arba jų svetainėje. Aš mačiau, kad vienas vežėjas pridėjo šeštadienio reisą prieš Kalėdas – visos vietos išparduotos per valandą.
Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę prieš, o jei važiuojate piko metu – dvi ar tris savaites. Ilgoje kelionėje vietų mažiau – mikriuke telpa 8-10 žmonių, tai greitai užsipildo. Aš visada rezervuoju iškart, kai žinau datą. Ypač jei noriu konkrečios vietos – prie lango arba priekyje. Vėluojant rezervuoti, galite gauti blogesnę vietą.
Vėlavimai ilgoje kelionėje dažnesni – daugiau kintamųjų. Keltas gali vėluoti, spūstys kelyje, gedimai. Jei mikriukas vėluoja, paskambinkite vežėjui. Kartais vėluoja 30 minučių, kartais – kelias valandas. Aš laukiau 5 valandas, nes keltas vėlavo. Nemalonu, bet ką padarysi. Svarbu turėti vairuotojo telefono numerį ir būti kantriam. Ilgoje kelionėje vėlavimai – ne tragedija, o norma.
Jei praleidote – iškart skambinkite vežėjui. Kartais gali paimti kitame mieste, bet ne visada. Ilgoje kelionėje kitas mikriukas bus tik po kelių dienų – trys kartai per savaitę, tai ilgai laukti. Aš pats praleidau mikriuką Kopenhagoje – teko laukti dvi dienas iki kito reiso. Nemalonu, bet pasitaiko. Dabar visada atvažiuoju valanda anksčiau ir laukiu kavinėje.
Sugedimai ilgoje kelionėje dažnesni – mikriukas dirba daugiau. Geras vežėjas turi atsarginį planą. Aš pats patyriau gedimą Vokietijoje – laukėme 4 valandas, kol atvažiavo kitas mikriukas. Vežėjas pasiūlė kompensaciją – nemokamą kavą degalinėje ir 30 eurų nuolaidą kitai kelionei. Ne daug, bet bent kažkas. Svarbiausia – neprarasti kantrybės.
Ilgoje kelionėje daugiau sustojimų – daugiau rizikos. Pirmiausia – pranešti vairuotojui ir vežėjui. Jei bagažas dingo per sustojimą, kreipkitės į policiją. Dažniau pasitaiko, kad bagažas sumaišomas. Todėl aš visada žymiu savo bagažą. Jei bagažas dingsta, vežėjas prisiima atsakomybę, bet kompensacija priklauso nuo sutarties sąlygų. Skaitykite, ką pasirašote.
Apskritai – taip. Bet ilgoje kelionėje vairuotojas pavargsta labiau. Geras vežėjas turi du vairuotojus, kurie keičiasi. Bet ne visi – kartais vienas vairuotojas važiuoja visą maršrutą. Tai rizikinga. Aš važiavau su vienu vairuotoju, kuris vos nemiegojo po 15 valandų – baisu buvo. Paprašiau, kad sustotų pailsėti. Jūs turite teisę reikalauti saugios kelionės.
Taip, visi legalūs vežėjai privalo turėti draudimą. Bet ilgiems maršrutams draudimo sąlygos gali skirtis – ypač jei važiuojama per kelias šalis. Prieš važiuojant paprašykite parodyti draudimo polisą. Aš visada renkuosi vežėjus, kurie skaidriai pateikia visą informaciją. Jei vežėjas atsisako parodyti draudimą – ieškokite kito.
Pirmiausia – išlikti ramiam. Skambinti 112. Tada pranešti policijai ir vežėjui. Užfiksuoti įvykį – nufotografuoti, surinkti liudininkų kontaktus. Jei esate sužeistas, kreipkitės į ligoninę. Po avarijos vežėjas turi pasirūpinti, kad pasiektumėte tikslą. Ilgoje kelionėje tai sudėtingiau – gali tekti laukti ilgiau. Svarbu turėti draudimą ir vežėjo kontaktus.
Taip, tris kartus per savaitę – paprastai antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Grįžimo maršrutas tas pats, tik atvirkščiai. Reikia rezervuoti iš anksto – grįžimo vietos taip pat greitai užsipildo. Aš visada rezervuoju abu bilietus iš karto – ir pirmyn, ir atgal. Taip ramiau ir dažnai pigiau.
Priklauso nuo jūsų situacijos. Populiariausios grįžimo dienos – antradienis ir ketvirtadienis. Jei galite rinktis, grįžkite ne piko metu. Tada ir vietų daugiau, ir kaina gali būti mažesnė. Bet realiai – grįžtate tada, kai galite. Darbas ne visada leidžia rinktis.
Grįžtant žmonės dažnai vežasi daugiau – dovanų, airiško viskio, sūrio. Vežėjai tai supranta ir paprastai leidžia šiek tiek daugiau bagažo. Bet ribos yra. Jei vežatės labai daug, gali tekti mokėti papildomai. Aš grįždamas visada vežu airiško sūrio ir šokolado – skamba juokingai, bet ilgai gyvenant svetur, tokie dalykai labai svarbūs.
Skrydis iš Kopenhagos į Dubliną trunka 2 valandas – akivaizdžiai greičiau. Bet reikia pridėti laiką iki oro uosto, registraciją, laukimą. Bendrai – apie 5-6 valandas. Mikriukas – 24-36 valandas. Bet mikriukas dažnai pigesnis, ypač jei vežatės daug bagažo. Lėktuve už papildomą bagažą mokėsite brangiai. Be to, mikriukas nuveža tiesiai į reikiamą vietą.
Savarankiškas keltas – daugiau laisvės, bet daugiau rūpesčių. Reikia rezervuoti keltą, vairuoti pačiam, mokėti už degalus. Mikriuku – sėdi ir važiuoji. Kaina panaši, bet mikriuku mažiau streso. Aš važiavau ir savarankiškai, ir mikriuku – mikriuku patogiau, ypač jei vienas.
Galima, bet sudėtinga. Reikia keisti traukinius kelis kartus – Danija–Vokietija–Prancūzija–tuneliu į Angliją–keltu į Airiją. Kaina panaši arba brangiau nei mikriuku, o patogumų ne daugiau. Be to, su bagažu sudėtinga – traukinyje nėra tiek vietos. Mikriukas paprastesnis variantas.
Ilgoje kelionėje pasiruošimas svarbesnis. Imkite: kaklo pagalvėlę, antklodę, ausų kištukus, akių kaukę, užkandžių (daug!), vandens, power banką, įkroviklį, higienos reikmenis, šiltą megztinį, atsarginius drabužius. Dar – knygą, filmus telefone, muziką. Ir svarbiausia – kantrybę. Tai labai ilga kelionė. Bet su tinkamu pasiruošimu viskas bus gerai.
Ilgiems maršrutams patikimumas dar svarbiau. Paklauskite pažįstamų, paskaitykite atsiliepimus. Patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją, draudimą, ar turi du vairuotojus ilgiems maršrutams. Paskambinkite – jei atsako mandagiai, geras ženklas. Aš keičiau vežėjus, kol radau patikimą. Dabar važiuoju tik su juo.
Facebook, telefonu, el. paštu. Ilgai kelionei svarbu turėti vairuotojo telefono numerį – jei kas nors nutiktų kelyje. Aš visada prašau vairuotojo numerio prieš kelionę. Kartais vežėjas duoda, kartais ne. Bet verta paprašyti. Ilgoje kelionėje komunikacija labai svarbi.
Mikriukai Danija Airija – patogus variantas tiems, kas dažnai keliauja tarp šių šalių. Trys reisai per savaitę suteikia pakankamai lankstumo. Nors kelionė ilga, tai dažnai pigiau ir patogiau nei skristi, ypač jei vežatės daug bagažo. Svarbu išsirinkti patikimą vežėją, rezervuoti iš anksto ir tinkamai pasiruošti. Tikiuosi, šie atsakymai padės jums planuoti kelionę. Sėkmės kelyje.