Mikrai iš Kopenhagos į Lietuvą

Kai žmogus sėdi Kopenhagos centre, geria kavą ir galvoja apie grįžimą namo, pirmas klausimas dažnai būna ne „ar verta”, o „kaip greičiau”. Ypač jei tai ne atostogos, o darbo reikalai, arba jei reikia grįžti pas ligonį šeimos narį. Mikroautobusų paslauga iš Danijos sostinės į Lietuvą – tai gal ir ne greičiausias, bet dažnai patogiausias variantas. Vienas vaikinas, dirbantis Kopenhagoje statybose, pasakojo, kad jis mikroautobusu važiuoja kas dvi savaites – ne todėl, kad nori, o todėl, kad lėktuvo bilietai sekmadienio vakarą būna kosminėmis kainomis. O kita moteris, kuri Lietuvoje turi seną mamą, naudojasi mikroautobusu, nes gali vežtis didelį krepšį su vaistais ir maistu – ko lėktuve neleistų. Žinoma, mikroautobusas turi ir trūkumų – kelionė ilga, kartais sunku miegoti, o bendrakeleiviai gali būti triukšmingi. Tačiau daugeliui tai – vienintelis prieinamas būdas grįžti namo reguliariai. Ir nors internete gali rasti dešimtis skelbimų su užrašu „pigūs mikrai iš Kopenhagos”, ne visi jie verti pasitikėjimo. Šiame tekste – klausimai, kurie iškyla realiems žmonėms, ir atsakymai, kurie remiasi ne teorija, o praktika.

Grafikas – mikroautobusai iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kada dažniausiai išvyksta mikroautobusai iš Kopenhagos?

Paprastai vakare, apie 18–20 valandą, kad kelionė sutaptų su naktimi – taip keleiviai gali miegoti ir atsibusti jau Lietuvoje. Tačiau yra ir rytinių variantų, bet jie rečiau, nes dauguma nori dieną praleisti darbe ar reikaluose, o ne kelyje. Vienas vairuotojas pasakojo, kad jo mikroautobusas visada pilnas penktadienio vakarą – tada grįžta savaitgalį namo darbininkai iš statybų. O sekmadienio vakare jis veža atgal į Kopenhagą studentus ir tuos, kurie praleido savaitgalį su šeima. Taigi, grafikas dažnai derinamas prie tikrų žmonių poreikių, o ne tiesiog prie teorinio grafiko.

2. Ar mikroautobusai važiuoja kiekvieną dieną, net per šventes?

Taip, bet per didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Naujuosius metus – gali būti tik vienas ar du reisai per dieną. Ir jie būna labai paklausūs, todėl bilietus reikia pirkti iš anksto. Per mažesnes šventas – pvz., Jonines ar Užgavėnes – grafikas dažniausiai nesikeičia. Tačiau buvo atvejis, kai per Velykas mikroautobusas išvyko anksčiau, nes vairuotojas paskubėjo – ir du keleiviai jo nespėjo. Jie turėjo laukti kitos dienos. Todėl, jei keliaujate per šventes, patvirtinkite išvykimo laiką bent prieš kelias valandas.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Vilnių?

Maždaug 12–15 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Jei važiuojame per Švediją ir keltą, gali būti ilgiau – iki 16 valandų. Tačiau dauguma vežėjų renkasi trumpesnį kelią per Lenkiją, net jei jis labiau apkrautas. Vienas keleivis skundėsi, kad kelionė užtruko 17 valandų dėl eismo įvykio netoli Berlyno – ir nors tai ne dažnas atvejis, taip nutinka. Todėl, jei turite svarbų susitikimą kitą rytą, geriau rinktės kitą transporto priemonę. Mikroautobusas patogu, bet ne visada patikimas laiko atžvilgiu.

4. Ar galima užsisakyti mikroautobusą konkrečiu laiku, ne pagal grafiką?

Taip, bet tai jau privačios paslaugos, kainuojančios gerokai daugiau. Jei norite, kad mikroautobusas važiuotų tik jums arba jūsų grupei, galite tartis su vežėju – tačiau tai gali kainuoti dvigubai ar net trigubai brangiau nei įprastas bilietas. Verslo įmonės kartais užsisako tokius pervežimus savo darbuotojams, kai reikia greitai nuvykti į kitą šalį. Tačiau privatiems asmenims tai retai apsimoka. Vienas vyras bandė užsisakyti privaų mikroautobusą, kad galėtų vežtis savo šunį – galiausiai rado pigiau nuomotis automobilį.

5. Kaip sužinoti, ar mikroautobusas vėluoja?

Geriausia – turėti vairuotojo numerį ir paskambinti. Arba sekti internetinį puslapį, kuriame pateikiama informacija apie realų laiką. Tačiau ne visi vežėjai turi tokią sistemą – kai kurie dirba senoviškai, su skambučiais. Vienas keleivis pasakojo, kad jis laukė mikroautobuso valandą, nes nežinojo, kad jis vėluoja dėl eismo Lenkijoje – ir nors vairuotojas bandė pranešti, jo telefono ryšys buvo prastas. Todėl, jei matote, kad mikroautobuso nėra nurodytu laiku, ne laukite – skambinkite.

Praktiniai – mikroautobusų paslaugos iš Danijos

6. Ką daryti, jei neturiu lietuviško telefono numerio?

Galite naudoti tarptautinį numerį arba elektroninį paštą. Dauguma vežėjų turi el. pašto adresą, kuriuo galite susisiekti. Tačiau skambutis visada greičiau – ypač jei reikia greitai atsakyti. Vienas užsienietis, grįžtantis iš Kopenhagos į Lietuvą, neturėjo lietuviško numerio – ir nors jis rašė el. laiškus, atsakymas ateidavo tik po kelių valandų. Galiausiai jis paprašė draugo Lietuvoje paskambinti už jį. Tai ne idealu, bet veikia. Todėl, jei galite, turėkite tarptautinį SIM arba naudokitės Wi-Fi ryšiu skambučiams per programas.

7. Ar mikroautobuse yra vietos dideliam bagažui?

Yra, bet ribota. Paprastai galima vežtis vieną didelį lagaminą ir vieną rankinį krepšį. Jei turite daugiau – pvz., dviratį ar didelę dėžę – reikia pranešti iš anksto ir gali būti papildomas mokestis. Būna, kad mikroautobusas būna pilnas, o keleiviai atsineša per daug daiktų – tada tenka kažką palikti. Vienas vyras bandė įsimesti didelį televizorių – ir nors jis tikėjosi, kad tilps, vairuotojas pasakė, kad ne. Galiausiai jis turi paduoti televizorių autobusu, kuriuo važiavo jo draugas kitą dieną. Tai sukėlė daug streso, kurio galima išvengti su geru planavimu.

8. Kaip elgtis, jei mikroautobuse yra nemalonus kvapas?

Paprasčiausia – atsidaryti langą arba pranešti vairuotojui. Kartais kvapas atsiranda dėl to, kad keleiviai atsineša stiprų maistą arba dėl prastos ventiliacijos. Vienas keleivis pasakojo, kad mikroautobuse buvo toks stiprus sūrio kvapas, kad jam pradėjo skaudėti galvą – paaiškėjo, kad vienas keliautojas vežėsi didelį kiekį fermentinio sūrio iš Danijos. Vairuotojas paprašė jį supakuoti sandariau, bet kvapas jau buvo išplitęs. Todėl, jei jautriai reaguojate į kvapus, turėkite su savimi nosinaitę su eteriniu aliejumi arba tiesiog paprašykite sėdėti toliau nuo „kvapų šaltinio”.

9. Ar galima keisti bilieto datą, jei susirgau?

Taip, dažniausiai, jei pateikiate medicininį pažymėjimą. Tačiau jei sergate peršalimu ar gripu, vežėjas gali paprašyti likti namuose, kad neužkrėstumėte kitų keleivų. Viena moteris bandė važiuoti su stipriu kosuliu – ir nors ji turėjo bilietą, vairuotojas paprašė jos nesėsti į mikroautobusą. Tai sukėlė konfliktą, bet galiausiai ji sutiko. Taigi, jei sergate, geriau atidėti kelionę – tai saugiau jums ir kitiems.

10. Ką daryti, jei mikroautobusas išvyko be manęs?

Pirmiausia – ne panikuoti. Paskambinkite vežėjui ir paaiškinkite situaciją. Jei tai jūsų kaltė (vėlavote), gali tekti pirkti naują bilietą. Tačiau jei tai vežėjo kaltė (pvz., išvyko ankščiau), jie turėtų pasiūlyti alternatyvą – kitą mikroautobusą arba pinigų grąžinimą. Vienas vaikinas vėlavo 10 minučių, nes užstrigo lifte – ir nors jis skambino, mikroautobusas jau buvo išvažiavęs. Vežėjas pasiūlė jam bilietą kitai dienai be papildomo mokesčio, nes tai buvo pirmas kartas. Tačiau jei taip atsitinka dažnai, gali būti, kad kitą kartą jie nebus tokie malonūs.

Kainos – mikroautobusų bilietai iš Kopenhagos

11. Kiek kainuoja bilietas iš Kopenhagos į Vilnių?

Vidutiniškai 50–70 eurų, priklausomai nuo sezono ir perkamo laiko. Vasarą kainos aukštesnės, nes daugiau keleivių. O žiemą, ypač sausį-vasarį, galima rasti bilietų ir už 40 eurų. Tačiau tai retai – dauguma vežėjų palaiko panašias kainas. Vienas keleivis pasakojo, kad jis surado bilietą už 35 eurus internete – bet paaiškėjo, kad tai buvo sukčiavimo svetainė, ir jis prarado pinigus. Todėl, jei kaina atrodo per maža, būkite atsargūs. Patikrinkite vežėjo atsiliepimus ir reputaciją prieš mokėdami.

12. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Dauguma vežėjų priima tik eurus, bet kai kurie gali sutikti ir kronas – tačiau kursas gali būti nepalankus. Todėl rekomenduoju keistis pinigus į eurus prieš perkant bilietą. Vienas keleivis bandė mokėti kronomis – ir nors vežėjas sutiko, jis pritaikė kursą, kuris buvo 10% prastesnis nei banko. Tai nėra didelė suma, bet nemalonu. Be to, jei perkate bilietą internetu, mokėjimas dažniausiai vyksta tik eurais per mokėjimo sistemas.

13. Kada kainos kyla labiausiai?

Prieš Kalėdas, Velykas ir vasaros sezono metu. Ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai daug emigrantų grįžta atostogų. Ir dar prieš didžiąsias šventes – tada bilietai gali kainuoti ir 100 eurų, nors įprastai kainuoja 60. Todėl, jei planuojate kelionę šiuo metu, pirkite iš anksto. Viena šeima pamiršto užsisakyti bilietus prieš Kalėdas – ir nors jie ieškojo paskutinę minutę, nieko nebuvo. Galiausiai jie turėjo skristi lėktuvu, kas kainavo trigubai brangiau.

14. Ar yra nuolaidų lojaliems klientams?

Kai kurie vežėjai siūlo lojalumo programas – pvz., po 10 kelionių viena nemokama. Tačiau tai ne visada aiškiai reklamuojama, todėl reikia klausti. Vienas vyras, kuris važinėja kas mėnesį, susitarė su vežėju dėl nuolaidos – jis moka 10% mažiau už kiekvieną bilietą. Tai ne didelė suma, bet per metus susidaro. Taigi, jei dažnai keliaujate tuo pačiu maršrutu, pasiteiraukite apie galimybes.

15. Kokia kaina, jei vežu gyvūną?

Paprastai 20–30 eurų papildomai, ir tik jei gyvūnas yra narvelyje ar transportavimo dėžėje. Didelių gyvūnų – pvz., šunų – dažniausiai neveža, nebent tai specialūs reisai. Viena moteris bandė vežti katę be narvelio – ir nors katė buvo rami, kiti keleiviai skundėsi. Galiausiai ji turėjo pirkti narvelį stotyje už 15 eurų. Todėl, jei vežate gyvūną, pasirūpinkite tinkama įranga iš anksto.

Patirtis – mikroautobusų kelionės į Lietuvą

16. Ar mikroautobuse galima dirbti kompiuteriu?

Techniškai taip, bet praktiškai tai sunku. Internetas ne visada stabilus, o sėdynės nepritaikytos darbui – nėra staliukų, o erdvė ribota. Vienas dizaineris bandė dirbti kelyje – ir nors jis turėjo nešiojamą kompiuterį, drebėjimas ir prastas apšvietimas jam trukdė. Galiausiai jis atsisakė ir miegojo. Todėl, jei planuojate dirbti, geriau rinktės lėktuvą ar traukinį, kur daugiau komforto. Mikroautobusas – labiau poilsiui ar miegui.

17. Kaip išsirinkti geriausią sėdynę mikroautobuse?

Priklauso nuo to, ko norite. Priekinės sėdynės – daugiau vietos kojoms, bet gali būti šalta dėl durų. Galinės – daugiau privatumo, bet dažniausiai ten dedamas bagažas, tad erdvė mažesnė. Vidurinės – auksinė vidutinė, bet nėra lango. Vienas keleivis visada rezervuoja sėdynę prie lango, nes jam patinka žiūrėti į kraštovaizdį – kitas renkasi vidurį, nes jam reikia dažnai eiti į tualetą. Taigi, pagalvokite, kas jums svarbiau – vaizdas, patogumas ar prieinamumas.

18. Ką daryti, jei šalia sėdi nemalonus keleivis?

Pabandykite mandagiai pranešti vairuotojui arba tiesiog pasikeiskite sėdynę, jei yra laisvų vietų. Tačiau jei mikroautobusas pilnas, gali tekti kęsti. Vienas keleivis skundėsi, kad jo kaimynas visą kelionę kalbėjo telefonu garsiai – ir nors jis paprašė būti tyliau, tas nekreipė dėmesio. Galiausiai jis pasiskundė vairuotojui, kuris paprašė keleivio kalbėti tyliau. Tai padėjo. Tačiau ne visada – kartais tenka tiesiog įsidėti ausines ir ignoruoti.

19. Ar mikroautobuse saugu miegoti?

Daugeliu atvejų – taip, ypač jei vežėjas patikimas. Tačiau visada rekomenduoju saugoti vertingus daiktus – piniginę, telefoną – arčiau kūno. Vienas keleivis užmigo su telefonu kišenėje – ir kai atsibudo, jo nebebuvo. Nors tai retas atvejis, vis tiek nutinka. Todėl, jei miegate, laikykite daiktus po pagalve arba specialioje kišenėje, kurios negalima lengvai pasiekti.

20. Ką veikti 12 valandų kelyje?

Įvairiai – skaityti, klausytis muzikos, žiūrėti filmus (su ausinėmis!), miegoti ar tiesiog mąstyti. Vienas keleivis pasakojo, kad jis naudoja kelionę kalboms mokytis – klausosi įrašų ar skaito vadovėlius. Kitas tiesiog žiūri pro langą ir mąsto apie gyvenimą. Svarbiausia – turėti planą, kitaip kelionė gali atrodyti begalinė. Ir dar – turėkite užkandžių ir vandens, nes ne visada yra galimybė nusipirkti kelyje.

Išvada

Mikroautobusai iš Kopenhagos į Lietuvą – tai ne tik transporto priemonė, bet ir tam tikras tiltas tarp dviejų šalių, kuriuo kasdien keliauja dešimtys žmonių su skirtingais tikslais ir istorijomis. Nors kelionė ilga, o komfortas kartais abejotinas, tai išlieka populiarus pasirinkimas dėl prieinamumo ir lankstumo. Svarbiausia – išsirinkti patikimą vežėją, planuoti kelionę iš anksto ir būti pasiruošusiam netikėtumams. Nes kelyje, kaip ir gyvenime, ne viskas vyksta pagal planą – bet su tinkamu požiūriu net ilgiausia kelionė gali būti prasminga.