Maršrutai Lietuva Kopenhaga – viskas, ką reikia žinoti

Kelias iš Lietuvos į Kopenhagą – tai ne tik atstumas žemėlapyje. Tai sprendimai, kuriuos priimame kiekvieną dieną: kuriuo keliu važiuoti, kada daryti pertraukas, kaip išvengti spūsčių. Per metus išbandėme daugybę maršrutų ir žinome, kuris geriausias skirtingose situacijose. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau apie maršrutus iš Lietuvos į Kopenhagą. Ne teoriškai, o iš praktikos.

Pagrindiniai maršrutai – trys pagrindiniai keliai

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Kopenhagą?

Trys pagrindiniai. Pirmas – per Latviją, Estiją, keltą į Švediją, tada per tiltą į Kopenhagą. Antras – per Lenkiją, Vokietiją, tada į Kopenhagą per sieną. Trečias – per Lenkiją, keltą į Švediją, tada tiltą. Kiekvienas turi privalumų ir trūkumų. Pirmas – greičiausias, bet priklauso nuo keltų. Antras – patikimiausias, bet ilgiausias. Trečias – kompromisas. Mes dažniausiai renkamės pirmą, bet ne visada.

2. Kuris maršrutas greičiausias?

Per keltą iš Estijos arba Švedijos – apie 16-18 valandų gryno važiavimo. Bet reikia pridėti laukimą prieš keltą – 1-3 valandas. Taigi, bendrai – 18-22 valandos. Per Lenkiją ir Vokietiją – 20-24 valandos gryno važiavimo, bet be laukimo prie keltų. Taigi, skirtumas ne toks didelis. Svarbiau – patikimumas. Keltai gali vėluoti, keliai per Lenkiją – ne.

3. Kuris maršrutas pigiausias?

Pigiausias – per Lenkiją ir Vokietiją, bet tik jei skaičiuojame tik degalus. Kelių mokesčiai Vokietijoje ir Danijoje padidina kainą. Keltas kainuoja, bet sutaupo degalų ir vairuotojo darbo laiko. Galiausiai, skirtumas nėra didelis – gal 50-100 eurų vienam reisui. Svarbiau – laikas. Jei laikas pinigai – rinkitės greitesnį maršrutą. Jei svarbu sutaupyti – lėtesnį.

4. Ar maršrutas priklauso nuo krovinio tipo?

Priklauso. Trapūs kroviniai – geriau mažiau kratymo, t. y. per geresnius kelius. Skubūs kroviniai – greičiausias maršrutas. Dideli kroviniai – maršrutas, kuriame mažiau apribojimų (aukščio, svorio). Pavojingi kroviniai – specialūs maršrutai su leidimais. Mes visada vertiname krovinį prieš pasirinkdami maršrutą. Vienas maršrutas netinka visiems.

5. Kaip pasirenkate maršrutą konkrečiam užsakymui?

Vertiname kelis faktorius: krovinio tipą, skubumą, orą, sezoniškumą, kelių būklę. Tada sprendžiame. Kartais – su klientu, jei jis turi pageidavimų. Dažniausiai – patys, nes klientas pasitiki mūsų patirtimi. Bet visada informuojame, kokiu maršrutu važiuosime, ir kodėl. Skaidrumas svarbus. Vienas klientas norėjo važiuoti per Vokietiją, nes „ten gražiau" – sutikome, nors tai buvo ilgiau. Kliento noras pirmiausia.

Maršrutas per Baltijos šalis – populiariausias pasirinkimas

6. Kaip atrodo maršrutas per Baltijos šalis?

Lietuva → Latvija → Estija → keltas į Švediją → tiltas į Kopenhagą. Iš Vilniaus iki Rygos – apie 3 valandos. Iš Rygos iki Talino – dar 4 valandos. Iš Talino keltu į Stokholmą arba Helsinkį – 2-15 valandų, priklausomai nuo keltų maršruto. Tada iš Švedijos per tiltą į Kopenhagą – 5-6 valandos. Bendrai – ilgas kelias, bet vaizdingas. Ypač vasarą, kai Baltijos šalyse šviesu beveik visą parą.

7. Kokie keltai plaukia iš Estijos į Švediją?

Pagrindiniai operatoriai – Tallink ir Viking Line. Plaukia iš Talino į Stokholmą arba iš Paldiski į Kapellskär. Kelionė trunka 10-15 valandų, priklausomai nuo maršruto. Keltai dideli, patogūs – galima pailsėti, pavalgyti. Vairuotojai mėgsta šį maršrutą, nes gali miegoti plaukdami. Bet keltai brangūs – vienas reisas gali kainuoti 300-600 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės dydžio.

8. Ar keltai patikimi?

Dauguma laiku – taip. Bet Baltijos jūra nenuspėjama. Žiemą audros gali atšaukti reisus arba sukelti 4-8 valandų vėlavimus. Vasarą – retai, bet pasitaiko. Mes visada turime planą B – jei keltas atšaukiamas, važiuojame per Lenkiją. Kliento siunta nenukentės dėl audros. Bet tai reiškia ilgesnį kelią ir galbūt vėlavimą. Apie tai visada informuojame iš anksto.

9. Ką veikia vairuotojas plaukdamas keltu?

Poilsiauja. Pagal ES reglamentus, kelionė keltu neskaičiuojama kaip vairavimo laikas, bet vairuotojas turi teisę ilsėtis. Dauguma miega – tai proga pailsėti prieš antrą kelionės etapą. Kiti – valgo, vaikšto po denį, žiūri televizorių. Svarbu, kad vairuotojas būtų pailsėjęs, nes po keltų dar reikia važiuoti 5-6 valandas iki Kopenhagos. Pavargęs vairuotojas – pavojus kelyje.

10. Kiek kainuoja kelionė keltu?

Priklauso nuo operatoriaus, maršruto, transporto priemonės dydžio ir sezono. Mažas furgonas – 150-250 eurų. Didelis sunkvežimis – 400-700 eurų. Vasarą – brangiau. Žiemą – pigiau. Jei užsakote iš anksto – galima gauti geresnę kainą. Mes turime sutartis su keltų operatoriais, tad gauname nuolaidas. Bet net ir su nuolaida – tai nemaža išlaidų dalis.

Maršrutas per Lenkiją – alternatyva

11. Kaip atrodo maršrutas per Lenkiją?

Lietuva → Lenkija → Vokietija → Danija → Kopenhaga. Iš Vilniaus iki Varšuvos – apie 6 valandos. Iš Varšuvos iki Berlyno – dar 5-6 valandos. Iš Berlyno iki Kopenhagos – 4-5 valandos. Bendrai – 18-20 valandų gryno važiavimo. Be keltų, bet su kelių mokesčiais. Keliai geri, ypač Vokietijoje – autobanai leidžia greitai važiuoti. Bet reikia daryti daugiau poilsio sustojimų.

12. Kokie kelių mokesčiai Lenkijoje ir Vokietijoje?

Lenkijoje – vinjetės sistema sunkvežimiams. Kaina priklauso nuo svorio ir laikotarpio – dienai, savaitei, mėnesiui. Vokietijoje – mokama pagal nuvažiuotus kilometrus, apie 0,15-0,19 eurų už kilometrą sunkvežimiams. Danijoje – taip pat pagal kilometrus. Visi šie mokesčiai įskaičiuoti į pervežimo kainą. Bet jei norite žinoti konkrečiai – galiu paskaičiuoti atskirai.

13. Ar šis maršrutas patikimesnis?

Taip, nes nepriklauso nuo keltų. Keliai visada atviri (išskyrus retus atvejus, kai dėl avarijos uždaromas kelias). Nėra laukimo prie keltų, nėra rizikos, kad keltas atšauktas. Bet ilgiau – 2-4 valandomis ilgiau nei per keltą. Ir brangiau dėl kelių mokesčių Vokietijoje. Taigi, kompromisas – patikimumas už laiką ir pinigus.

14. Kada renkatės šį maršrutą?

Kai keltai neplaukia – audros, remontai, streikai. Kai krovinys labai skubus ir negalima rizikuoti keltų vėlavimu. Kai klientas prašo. Ir kartais – tiesiog norint įvairovės. Vairuotojams taip pat geriau, kai maršrutai keičiasi – ne taip nuobodu. Bet dažniausiai – dėl praktinių priežasčių, ne dėl nuotaikos.

15. Ar Lenkijos keliai tinkami sunkvežimiams?

Tinkami, bet ne visi. Pagrindiniai keliai – geri, ypač naujos autostrados. Šalutiniai keliai – prastesni, duobėti, siauri. Mes važiuojame tik pagrindiniais keliais, net jei tai reiškia ilgesnį kelią. Saugumas svarbiau nei keli kilometrai. Lenkijoje taip pat daug remontų – vasarą pusė kelių taisyta. Reikia sekti informaciją ir planuoti iš anksto.

Maršrutas per Vokietiją – detalės

16. Kaip atrodo kelias per Vokietiją?

Vokietija – didelė šalis, ir kelias per ją užtrunka. Nuo Lenkijos-Vokietijos sienos iki Danijos-Vokietijos sienos – apie 500-600 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Autobanai leidžia greitai važiuoti – 80-90 km/h sunkvežimiams. Bet yra spūsčių, ypač aplink didžiuosius miestus – Berlyną, Hamburgą. Reikia planuoti maršrutą taip, kad išvengtumėte piko valandų.

17. Ar Vokietijoje yra greičio apribojimų sunkvežimiams?

Taip, sunkvežimiams – 80 km/h autostradose, 60 km/h užmiesčio keliuose, 50 km/h mieste. Tai griežtai kontroliuojama, ypač elektroniniais greičio matuokliais. Vairuotojai žino ir laikosi. Bet net ir su šiuo apribojimu – Vokietijos autobanai leidžia greitai įveikti atstumą. Palyginti su Lenkija, kur keliai prastesni – Vokietija malonumas.

18. Ką reikia žinoti apie Vokietijos kelių mokesčius?

Vokietijoje Toll Collect sistema – mokama pagal nuvažiuotus kilometrus, emisijos klasę ir ašių skaičių. Sunkvežimis su 4 ašimis ir Euro 6 varikliu – apie 0,15 eurų už kilometrą. Tai daug – per visą Vokietiją gali susidaryti 80-100 eurų. Mes turime Toll Collect įrenginį, kuris automatiškai nuskaičiuoja mokestį. Klientui tai įskaičiuota į kainą.

Danija – paskutinis etapas

19. Kaip atrodo kelias per Daniją?

Priklauso nuo to, iš kur įvažiuojate. Jei iš Vokietijos – per sieną prie Flensborgo, tada į šiaurę iki Kopenhagos. Apie 300-350 kilometrų. Jei iš Švedijos – per Öresundo tiltą, tiesiai į Kopenhagą. Danijos keliai geri, bet ne tokie platūs kaip Vokietijoje. Ir daugiau mokesčių – tiltai, tuneliai. Öresundo tiltas – apie 50-100 eurų sunkvežimiui. Bet tai greičiausias būdas pasiekti Kopenhagą iš Švedijos.

20. Ką reikia žinoti apie Öresundo tiltą?

Öresundo tiltas jungia Švediją ir Daniją – 16 kilometrų ilgio, iš jų 8 kilometrai virš jūros. Įspūdingas statinys. Mokestis – priklauso nuo transporto priemonės dydžio. Mažas furgonas – apie 40-50 eurų. Sunkvežimis – 80-120 eurų. Galima mokėti kortele arba grynais. Tiltas atidarytas 24/7, bet kartais dėl remonto ar oro gali būti uždarytas. Sekame informaciją ir planuojame atitinkamai.

21. Ar Danijoje yra kitų mokamų tiltų?

Yra. Didžiausias – Storebælts tiltas, jungiantis Zelandiją ir Funeną. Jei važiuojate iš Jutlandijos – reikia per jį. Mokestis – panašus kaip už Öresundą. Yra ir mažesnių mokamų tiltų bei keltų. Visi šie mokesčiai įskaičiuoti į pervežimo kainą. Bet jei norite žinoti konkrečiai – paklauskite, paskaičiuosiu.

Praktiniai patarimai – kas dar svarbu

22. Kaip išvengti spūsčių kelyje?

Planuoti išvykimo laiką. Iš Lietuvos geriausia išvažiuoti anksti ryte – 5-6 valandą, kad iki Lenkijos-Vokietijos sienos atvyktumėte prieš piko valandas. Per Vokietiją – vengti penktadienio popietės ir pirmadienio ryto, kai visi važiuoja. Per Daniją – rytinės spūstys aplink Kopenhagą 7-9 valandomis. Geriau atvykti anksčiau ir palaukti, nei stovėti kamštyje.

23. Ką daryti, jei kelias uždarytas?

Turime navigaciją su realaus laiko informacija apie kelių būklę. Jei kelias uždarytas – sistema automatiškai siūlo alternatyvą. Vairuotojas taip pat turi patirties ir žino aplinkkelius. Svarbiausia – ne panikuoti. Vieną kartą Vokietijoje dėl avarijos uždarė autostradą 6 valandoms – radome kelią per mažus miestelius, užtrukome papildomą valandą, bet pristatėme laiku. Lankstumas – raktas į sėkmę.

24. Ar galima sekti, kuriuo maršrutu važiuojama?

Galima. Duodame nuorodą, kurioje matote maršrutą realiu laiku. Jei maršrutas keičiasi – sistema atnaujina. Galite matyti, kur mašina yra, koks greitis, kada planuojamas atvykimas. Tai naudinga, ypač jei siunta skubi ir norite žinoti kiekvieną etapą. Bet nerekomenduoju sekti kas minutę – tai nervina. Geriau pasitikėti ir laukti pranešimo apie pristatymą.

25. Ką daryti, jei norite konkretaus maršruto?

Pasakykite užsakymo metu. Jei norite važiuoti per Vokietiją, ne per keltą – prašome. Jei norite per tam tikrą miestą – galima. Bet gali paveikti kainą ir laiką. Mes patarsime, kuris maršrutas geriausias, bet galutinis sprendimas – jūsų. Kliento noras – mums svarbus. Net jei kartais tas noras nelogiškas.

26. Ar maršrutas gali keistis kelionės metu?

Gali, ir kartais keičiasi. Dėl oro, avarijų, kelių remonto, keltų atšaukimo. Mes visada turime planą B. Svarbu – informuojame klientą apie pokyčius. Ne tada, kai siunta jau pristatyta kitu maršrutu, o iškart, kai priimame sprendimą keisti. Skaidrumas – mūsų principas. Net jei pokyčiai nemalonūs – geriau žinoti tiesą.

Maršrutai iš Lietuvos į Kopenhagą – tai ne tik keliai žemėlapyje. Tai patirtis, sprendimai, prisitaikymas. Kiekvienas reisas – naujas iššūkis, bet mes pasiruošę. Jei turite klausimų apie maršrutus – klauskite. Papasakosiu daugiau, patarsiu, padėsiu suprasti, kas geriausia jūsų situacijai.