Kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Kai reikia grįžti namo iš Kopenhagos – ar tai būtų po darbo, po studijų, ar tiesiog po vizito – norisi patogaus ir patikimo varianto. „Vežame kiekvieną dieną“ skamba viliojančiai, bet ką tai iš tikrųjų reiškia praktikoje? Ar tikrai kiekvieną dieną, ar tik beveik? Ir ar verta pasitikėti tais, kurie tai žada? Apie tai, kaip organizuojamas pervežimas atgal į Lietuvą, kokie yra realūs variantai ir į ką atkreipti dėmesį, pasidalinsiu savo pastebėjimais. Be reklaminių šūkių.

Grįžimas – pervežimas Kopenhaga Lietuva

1. Ar mikriukai iš Kopenhagos į Lietuvą važiuoja kiekvieną dieną?

„Kiekvieną dieną“ – tai dažniau rinkodaros frazė. Realybėje – beveik kiekvieną dieną, ypač didžiausi vežėjai. Bet mažesni gali daryti pertraukas, pvz., nedirbti pirmadieniais arba turėti tik vakarinius reisus tam tikromis savaitės dienomis. Ir dar – sezoniniai svyravimai. Vasarą, kai daugiau keleivių, reisų daugiau. Žiemą, ypač po Naujųjų, gali būti mažiau. Todėl, jei jums labai svarbi konkreti data, patikrinkite tvarkaraštį konkrečiai dienai, o ne pasitikėkite bendru teiginiu.

2. Kokia kaina grįžimui iš Kopenhagos į Lietuvą?

Paprastai tokia pati kaip ir pirmyn – nuo 45 iki 80 eurų. Bet kartais būna skirtumas. Pavyzdžiui, sekmadieniais vakare, kai visi grįžta iš savaitgalio kelionių, kainos gali būti aukštesnės. Arba prieš didžiąsias šventes. Aš pastebėjau, kad grįžimas penktadienį popiet dažnai būna pigesnis nei sekmadienį vakare. Logiška – paklausa skirtinga. Todėl, jei galite rinktis grįžimo laiką, palyginkite kainas skirtingomis dienomis. Gali būti 10-15 eurų skirtumas.

3. Kur Kopenhagoje mikriukai pradeda kelionę į Lietuvą?

Iš tų pačių vietų, kur ir atvyksta – dažniausiai iš centrinės autobusų stoties (Ingerslevsgade). Bet gali būti ir kitų sustojimų – prie oro uosto (Kastrup), prie pagrindinių metro stočių (pvz., Nørreport). Vėlgi, patikrinkite bilietą. Vieną kartą aš laukiau stotyje, o mikriukas išvažiavo iš visai kitos vietos, nes vežėjas pakeitė išvykimo tašką dėl remonto darbų. Jie pranešė el. paštu, bet aš to laiško nepastebėjau. Todėl VISADA patikrinkite informaciją prieš kelionę.

4. Kiek trunka kelionė atgal?

Tiek pat, kiek ir pirmyn – 18-22 valandos iki Vilniaus. Bet grįžtant kartais atrodo ilgiau, nes jaudiniesi dėl darbo ar reikalų, kurie laukia namie. Ir dar – eismo sąlygos gali skirtis. Vieną kartą grįžome per Švediją (su keltu), tai užtrukome 24 valandas, nes keltas vėlavo. Kitą kartą – per Lenkiją, viskas sklandžiai, 19 valandų. Tai loterija. Svarbu nusiteikti ilgai kelionei ir turėti atsarginį planą, jei pavėluosite į svarbų susitikimą kitą dieną.

5. Ar grįžtant yra daugiau vietos bagažui?

Ne, taisyklės tos pačios. Vienas didelis lagaminas, vienas rankinis. Bet praktiškai – grįžtantys dažnai vežasi daugiau daiktų: lauktuves, dovanas, gal net naujus pirkinius iš Danijos. Todėl gali būti daugiau streso dėl bagažo. Aš mačiau, kaip žmogus bandė įgrūsti tris didžiulius maišus su lauktuvėmis – vairuotojas vos sutiko, bet už tai, kad kiti keleiviai turėjo mažiau vietos. Todėl, jei vežatės daug, geriau pranešti iš anksto arba sumokėti už papildomą bagažą, jei tokia galimybė yra.

Organizacija – kasdieniai reisai

6. Kada geriausia išvykti iš Kopenhagos?

Priklauso nuo to, kada norite atvykti į Lietuvą. Jei norite atvykti ryte, reikia išvykti anksti ryte arba vakare prieš dieną. Dažniausiai reisai išvyksta vakare (apie 18-20 val.), kad atvyktų kitą dieną popiet. Bet yra ir rytinių reisų. Aš asmeniškai mėgstu vakarinius – galiu paskutinę dieną dar padirbėti ar susitvarkyti reikalus, o tada tiesiog sėsti ir važiuoti. Naktį miegi (kiek pavyksta), o ryte jau Lietuvoje. Bet tai subjektyvu.

7. Ar reikia rezervuoti bilietą iš anksto?

Taip, ypač jei važiuojate savaitgalį ar prieš šventes. Paskutinės minutės bilietai gali būti brangesni arba jų visai nebelikti. Optimalu – bent 3-4 dienos prieš. Bet jei esate lankstus, galima bandyti ir paskutinę dieną – kartais atsiranda vietų dėl atšaukimų. Aš taip kartą nusipirkau bilietą už 50 eurų likus 6 valandoms iki išvykimo, nes kažkas atšaukė. Bet tai rizikinga. Jei kelionė būtina, geriau užsisakyti iš anksto.

8. Ką daryti, jei noriu grįžti ne į Vilnių, o į kitą miestą?

Dauguma vežėjų veža tiesiai į Vilnių, Kauną arba Klaipėdą. Jei norite į mažesnį miestą, gali tekti persėsti arba prašyti, kad išleistų pakeliui. Bet tai ne visada įmanoma. Kartais mikriukas važiuoja tik pagrindiniu maršrutu. Todėl, jei jūsų galutinis tikslas yra, tarkime, Šiauliai, geriau pirkti bilietą iki Kauno, o tada ieškoti vietinio transporto. Arba ieškoti vežėjo, kuris specializuojasi jūsų regione. Tai reikalauja daugiau planavimo.

9. Ar mikriukai grįždami daro ilgesnius sustojimus?

Kartais. Ypač jei kelionė ilga ir keleiviai pavargę. Vairuotojai paprastai daro trumpus sustojimus kas 3-4 valandas, bet vienas iš jų gali būti ilgesnis (20-30 minučių) degalinėje su kavine. Bet tai ne taisyklė. Aš važiavau, kai vairuotojas padarė tik vieną 15 minučių sustojimą per 10 valandų, nes visi miegojo. Kitą kartą – sustojimų buvo daugiau, nes kažkas nuolat prašė. Tai priklauso nuo vairuotojo ir nuo keleivių poreikių.

10. Kaip vyksta patikrinimai grįžtant?

Nors tarp Danijos ir Lietuvos nėra fizinio pasienio, gali būti atsitiktiniai patikrinimai, ypač jei mikriukas važiuoja per Lenkiją. Lenkijos pasieniečiai kartais tikrina transporto priemones. Ir dar – Danijos pusėje, prieš išvykstant, kartais būna patikrinimai, ypač jei yra įtarimų dėl nelegalių migrantų. Todėl visada turėkite dokumentus po ranka. Aš pats mačiau, kaip Danijos policija patikrino visą mikriuką prieš įlipant į keltą. Tai užtruko 20 minučių, bet viskas buvo tvarkinga.

Praktika – patarimai kelionei

11. Ką vežtis su savimi ilgai kelionei atgal?

Viską, kas patogu: pagalvėlę, pledą, ausines, užkandžius, vandenį, atsarginį įkroviklį. Ir dar – jei grįžate po ilgo laiko, galbūt dovanų ar lauktuvių. Bet nepamirškite, kad mikriuke vietos ribotos. Geriau siųsti didelius daiktus paštu arba per siuntų tarnybą. Aš pažįstu žmogų, kuris bandė vežtis visą dėžę su danų sausainiais – užėmė pusę bagažinės, kiti keleiviai piktinosi. Geriau rinktis kompaktiškas, bet reikšmingas dovanas.

12. Ar mikriukuose yra Wi-Fi grįžtant?

Tas pats, kaip ir pirmyn – dažniausiai yra, bet ne visada patikimas. Ypač jei važiuojate per atokias Lenkijos vietas. Todėl, jei jums reikia dirbti kelionės metu, pasirūpinkite savo internetu. Danijos SIM kortelė su EU roaming'u turėtų veikti Lietuvoje, bet patikrinkite, ar turite pakankamai duomenų. Aš kartą bandžiau dalyvauti vaizdo skambutyje mikriuke – vaizdas strigo, garsas dinginėjo. Ne pats patikimiausias būdas.

13. Ką daryti, jei pavėlavau į mikriuką grįžtant?

Tos pačios taisyklės, kaip ir bet kurioje kelionėje. Skambinkite vežėjui. Jei mikriukas dar neišvažiavo, galbūt gali palaukti. Bet jei jau išvažiavo – ieškokite kito reiso. Tai gali reikšti, kad turėsite praleisti papildomą dieną Kopenhagoje. Ir tai kainuos – nakvynė, maitinimas. Todėl, jei turite svarbių reikalų Lietuvoje kitą dieną, atvykite į išvykimo vietą bent valandą anksčiau. Geriau laukti ilgiau nei rizikuoti.

14. Ar grįžtant mikriukai būna labiau apkrauti?

Kartais taip, ypač sekmadieniais arba prieš šventes. Tada visi grįžta namo. Gali būti, kad sėdynės bus arti viena kitos, mažiau vietos kojoms. Bet tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie parduoda bilietus tik tiek, kiek yra vietų. Kiti – daugiau, tikėdamiesi, kad ne visi atvyks. Tai rizikinga praktika. Aš mačiau, kaip mikriuke stovėjo du žmonės, nes buvo parduota daugiau bilietų. Nemalonu. Todėl, jei matote, kad reisas „beveik pilnas“, geriau rinktis kitą laiką.

15. Kaip atsiskaityti už bilietą grįžtant?

Dauguma vežėjų priima mokėjimus internetu (kortele arba PayPal). Kai kurie – grynaisiais prieš išvykstant. Bet jei perkate paskutinę minutę, gali būti, kad internetinis mokėjimas nebeveiks, ir reikės mokėti grynaisiais. Todėl visada turėkite su savimi grynųjų pinigų (eurų). Aš kartą mačiau, kaip žmogus bandė mokėti kortele, bet skaitytuvas neveikė. Jis turėjo bėgti iki bankomato, o mikriukas vos palaukė. Nepatogu.

Ypatumai – specifinės situacijos

16. Ką daryti, jei grįžtu su vaikais?

Tos pačios taisyklės, kaip ir bet kurioje kelionėje. Vaikams reikia atskiro bilieto. Ilga kelionė su vaikais – iššūkis. Turėkite daug pramogų, užkandžių, kantrybės. Ir dar – jei vaikas miega naktį, tai gali būti net privalumas, nes didžiąją kelionės dalį jis pramiegos. Bet jei vaikas nemiega arba serga judesio liga, tai gali būti sunku tiek jums, tiek kitiems keleiviams. Pasiruoškite atitinkamai. Ir būkite mandagūs su kitais – jie supras, bet ribos yra.

17. Ar galima vežtis dviratį grįžtant iš Kopenhagos?

Labai sudėtinga. Dviračiai užima daug vietos. Dauguma vežėjų neleidžia, nebent tai sulankstomas dviratis ir telpa į bagažinę. Jei norite vežtis įprastą dviratį, reikia ieškoti specializuotų pervežimo paslaugų arba siųsti jį atskirai. Aš pažįstu žmogų, kuris bandė derėtis su vairuotoju – pasiūlė papildomai 50 eurų. Vairuotojas sutiko, bet tik todėl, kad mikriukas buvo pusiau tuščias. Tai ne taisyklė, o išimtis.

18. Ką daryti, jei mikriuke per šalta ar per karšta?

Praneškite vairuotojui. Jis gali reguliuoti temperatūrą. Bet jei sistema neveikia gerai, gali tekti taikstytis. Todėl visada turėkite su savimi sluoksnius – megztinį, striukę, šaliką. Vasarą – lengvus drabužius, bet ir kažką šiltesnio, jei kondicionierius veikia per stipriai. Aš važiavau, kai mikriuke buvo taip karšta, kad visi prakaitavo, o vairuotojas negalėjo sureguliuoti. Teko prašyti, kad sustotų ir atidarytų duris vėdinimui. Ne pats patogiausias būdas.

19. Ar mikriukuose yra vietos neįgaliesiems?

Paprastai ne. Mikriukai nėra pritaikyti vežimėliams ar judėjimo negalią turintiems žmonėms. Yra laipteliai, siauros praėjimai. Jei jums reikia specialių sąlygų, reikia ieškoti specializuotų vežėjų arba kitų transporto rūšių (pvz., traukinio su persėdimais). Tai liūdna, bet tokia realybė. Aš mačiau, kaip žmogus su ramentais sunkiai įlipo į mikriuką – vairuotojas padėjo, bet tai buvo sudėtinga. Jei turite judėjimo problemų, geriau ieškoti alternatyvų.

20. Kaip elgtis, jei kiti keleiviai triukšmauja?

Pirmiausia – mandagiai paprašyti, kad būtų tyliau. Jei nepadeda, galima kreiptis į vairuotoją. Bet kartais situacija nekontroliuojama. Ypač jei keleiviai išgėrę arba tiesiog labai triukšmingi. Aš mačiau, kaip grupė jaunuolių visą naktį kalbėjo garsiai ir klausėsi muzikos be ausinių. Vairuotojas kelis kartus prašė, bet jie neklausė. Galiausiai visi kiti keleiviai tiesiog kentėjo. Tai nemalonu, bet nutinka. Ausinės su triukšmo slopinimu gali išgelbėti situaciją.

Alternatyvos – kiti grįžimo būdai

21. Ar yra greitesnių būdų grįžti iš Kopenhagos?

Taip, bet brangesnių. Lėktuvas – apie 2-3 valandos, bet su visomis procedūromis – pusė dienos. Kaina nuo 100 eurų. Traukinys – ilgiau, bet patogiau. Su persėdimais Hamburge ar Berlyne. Kaina panaši į lėktuvą. Automobilių nuoma – jei yra kas vairuoja, galima grįžti per 12-14 valandų. Bet tai vargina. Mikriukas yra lėčiausias, bet dažniausia pigiausias variantas. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – laikas, pinigai ar komfortas.

22. Ar galima derėtis dėl kainos grįžtant?

Internete – ne. Bet jei perkate bilietą tiesiogiai iš vairuotojo (jei yra laisvų vietų), galima pabandyti. Ypač jei perkate kelis bilietus arba esate nuolatinis klientas. Bet tai ne visada pavyksta. Aš bandžiau – kartą pavyko gauti 5 eurų nuolaidą, kitą kartą – ne. Tai priklauso nuo vairuotojo nuotaikos ir nuo to, kiek žmonių yra mikriuke. Jei mikriukas tuščias, jie gali būti lankstesni.

23. Ką daryti, jei turiu daug bagažo grįžtant?

Galima siųsti bagažą atskirai per siuntų tarnybą. Tai gali būti net pigiau nei mokėti už papildomą bagažą mikriuke. Ypač jei siunčiate iš anksto. Lietuvoje veikia kelios siuntų tarnybos, kurios surenka siuntas iš Danijos. Kaina priklauso nuo svorio ir dydžio. Bet reikia planuoti – siuntimas trunka kelias dienas. Jei reikia greičiau, mikriukas su papildomu bagažu yra vienintelis variantas, bet brangesnis.

24. Ar grįžtant mikriukuose yra daugiau vietos kojoms?

Ne, tai priklauso nuo mikriuko modelio, ne nuo krypties. Tie patys mikriukai važiuoja pirmyn ir atgal. Bet kartais, jei mikriukas pusiau tuščias, galima atsisėsti taip, kad būtų daugiau vietos. Arba paprašyti vairuotojo, kad leistų sėdėti vienam. Bet tai ne garantija. Aš važiavau mikriuku, kuris buvo pilnas grįžtant – visi sėdėjo susigrūdę. Kitą kartą – buvo tik 5 keleiviai, tai kiekvienas turėjo po dvi sėdynes. Loterija.

25. Ką daryti, jei mikriukas sugedo grįžtant?

Tos pačios procedūros, kaip ir bet kurioje kelionėje. Vežėjas turi organizuoti pakaitinį transportą. Bet jei gedimas nutiko viduryje nakties Lenkijoje, gali tekti ilgai laukti. Aš girdėjau istoriją, kai žmonės laukė 8 valandas, kol atvažiavo kitas mikriukas iš Lietuvos. Jie praleido naktį degalinėje. Nemalonu. Todėl visada turėkite su savimi pagrindinius dalykus – vaistus, šiltus drabužius, užkandžių. Ir svarbiausia – kantrybę. Nervintis nepadės.

26. Kaip žinoti, kad mikriukas tikrai atvyks?

Nėra 100% garantijos. Bet galite sumažinti riziką. Rinkitės patikimą vežėją su gerais atsiliepimais. Pirkite bilietą iš anksto. Gaukite patvirtinimą su kontaktiniais numeriais. Sekite vežėjo socialinius tinklus – kartais jie skelbia apie vėlavimus ar pakeitimus. Ir visada turėkite planą B – kitą vežėją, traukinį ar lėktuvą tą pačią dieną. Tai papildomos išlaidos, bet ramybė verta pinigų. Aš visada turiu atsarginį planą, ypač kai grįžtu į svarbų susitikimą.

Grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą mikriuku – tai ne pats greičiausias, bet dažniausia prieinamas būdas. „Vežame kiekvieną dieną“ skamba gerai, bet visada patikrinkite realų tvarkaraštį. Svarbiausia – būti pasiruošusiam ilgai kelionei, turėti atsarginį planą ir pasirinkti patikimą vežėją. Taip, gali nutikti nesklandumų – vėlavimai, gedimai, triukšmingi keleiviai. Bet su tinkamu nusiteikimu ir pasiruošimu, kelionė gali būti netgi maloni. O jausmas, kai pagaliau grįžti namo, viską atperka.