Kelionė į Kopenhagą su šuniu

Prieš porą metų skambino moteris ir klausė: „Ar galiu vežtis savo šunį į Kopenhagą?" Pasakiau – taip, galite. Tada ji papasakojo, kad šuo – didelis vokiečių aviganis, ir kad jis labai nervinasi transporto priemonėse. Ilgai kalbėjome apie tai, kaip pasiruošti, ką turėti, ko vengti. Galiausiai ji nuvažiavo, šuo elgėsi puikiai, o ji paskambino padėkoti po kelionės. Ši istorija parodo, kad kelionė su šunimi yra visiškai įmanoma – reikia tik tinkamo pasiruošimo. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie kelionę į Kopenhagą su keturkoju draugu.

Dokumentai – kelionė su šunimi į Daniją

Kokius dokumentus reikia šuniui keliaujant į Daniją?

Tai pirmas ir svarbiausias dalykas. Jūsų šuo privalo turėti: augintinio pasą (EU Pet Passport), mikroschemą (čipą) ir galiojančius skiepus. Pasiutligės skiepas turi būti atliktas bent 21 dieną prieš kelionę – tai svarbu, nes anksčiau nei po trijų savaičių skiepas nelaikomas galiojančiu. Be šių dokumentų Danijos pasienyje gali būti rimtų problemų – augintinį gali netgi konfiskuoti arba izoliuoti karantine. Tai ne pokštas, tai ES taisyklės. Beje, augintinio pasą išduoda bet kuris veterinarijos gydytojas, turintis tam licenciją. Pasidarykite jį iš anksto, ne prieš pat kelionę.

Ar reikia papildomų skiepų be pasiutligės?

Danija nereikalauja papildomų skiepų be pasiutligės, bet veterinarijos gydytojai rekomenduoja turėti ir kitus standartinius skiepus – nuo maro, parvovirusės ir kitų ligų. Tai ne privaloma, bet protinga. Be to, jei jūsų šuo turi sveikatos problemų, turėkite veterinaro pažymą apie jo būklę. Ypač jei šuo vartoja vaistus – turėkite receptą arba veterinaro išrašą. Vieną kartą žmogus vežė šunį su alergija, ir pasienyje klausė, kokius vaistus jis vartoja. Laimei, turėjo veterinaro pažymą – viskas praėjo sklandžiai.

Ar reikia deklaruoti šunį pasienyje?

Paprastai ne – jei turite visus dokumentus, pasienyje tiesiog parodote augintinio pasą, ir jus praleidžia. Bet kartais gali paprašyti parodyti šunį – patikrinti mikroschemos numerį, palyginti su pasu. Tai trunka kelias minutes. Svarbu, kad mikroschemos numeris sutaptų su pasu. Jei nesutampa – kyla klausimų. Taip pat, jei vežate daugiau nei penkis šunis, gali būti taikomos kitos taisyklės – tai jau laikoma komerciniu vežimu, ir reikia papildomų dokumentų. Bet jei vežate vieną ar du šunis – viskas paprasta.

Ką daryti, jei šuns pasas pasibaigęs?

Nieko – tiesiog negalite keliauti. Pasibaigęs pasas negalioja, ir pasienyje jūsų nepraleis. Todėl visada patikrinkite dokumentų galiojimą prieš kelionę. Ypač skiepų datas – kartais žmonės pamiršta, kad pasiutligės skiepas galioja tik metus arba trejus metus, priklausomai nuo vakcinos. Jei pasas pasibaigęs, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad išduotų naują arba atnaujintų seną. Tai gali užtrukti kelias dienas, todėl nepadarykite to paskutinę dieną prieš kelionę.

Transportavimas – kaip vežti šunį mikroautobusu

Ar šuo turi būti narve kelionės metu?

Tai priklauso nuo šuns dydžio ir vežėjo taisyklių. Maži šunys paprastai turi būti specialiame transportavimo krepšyje arba narve. Dideli šunys gali važiuoti su antsnukiu ir pavadėliu, bet ne visi vežėjai sutinka. Mes paprastai prašome, kad didelis šuo būtų narve arba bent jau su antsnukiu. Tai ne todėl, kad šuo blogas – tiesiog kiti keleiviai gali bijoti šunų, ir mes turime į tai atsižvelgti. Be to, ilgoje kelionėje šuo gali nusiraminti geriau narve – ten jis jaučiasi saugiau. Bet kiekvienas šuo kitoks – jūs geriausiai pažįstate savo augintinį.

Kur mikroautobuse sėdi šuo?

Paprastai – ant grindų prie savininko kojų arba specialioje vietoje bagažo skyriuje, jei narvas didelis. Šuo negali laisvai vaikščioti po mikroautobusą – tai pavojinga tiek jam, tiek kitiems keleiviams. Jei mažas šuo krepšyje – krepšys gali būti ant jūsų kelių arba šalia jūsų ant sėdynės. Bet ne ant kitos sėdynės – tai ne šuns vieta. Vieną kartą žmogus pasodino šunį ant sėdynės, ir šuo per visą kelionę kramtė apmušalus. Po to turėjome remontuoti. Nuo to laiko aiškiai sakome – šuo ant grindų arba narve.

Ar šuo gali gauti vandens kelionės metu?

Žinoma, ir netgi privalo. Ilgoje kelionėje šuo turi gerti vandenį. Turėkite su savimi sulankstomą vandens dubenėlį ir butelį vandens. Stojant degalinėse galite pagirdyti šunį lauke. Bet negerai duoti šuniui per daug vandens iš karto – tada jis norės šlapintis dažniau, o mikroautobuse tualetų nėra. Geriau duoti po truputį, dažniau. Ir dar – nešerkite šuns prieš pat kelionę arba kelionės metu. Pilvas + mikroautobuso kratymas = bloga idėja. Pašerkite likus bent 2-3 valandoms iki išvykimo.

Kaip elgtis, jei šuo pradeda loti kelionės metu?

Pirma – ne panikuokite. Antra – raminkite šunį balsu, glostykite, duokite mėgstamą žaislą ar skanėstą. Trečia – jei šuo negali nusiraminti, paprašykite vairuotojo sustoti, kad galėtumėte išvesti šunį pasivaikščioti. Dažniausiai šuo loja dėl streso arba nuobodulio. Jei žinote, kad jūsų šuo nervinasi transporto priemonėse, pasitarkite su veterinaru – jis gali rekomenduoti raminamųjų priemonių. Bet ne duokite vaistų savo nuožiūra – tai gali būti pavojinga. Ir dar – praneškite kitiems keleiviams iš anksto, kad turite šunį. Tada jie bus psichologiškai pasiruošę.

Reikalavimai – šunys, kuriuos draudžiama vežti į Daniją

Kokios šunų veislės draudžiamos Danijoje?

Danija turi griežtas taisykles dėl tam tikrų šunų veislių. Draudžiamos šios veislės: Pitbulio terjeras, Amerikiečių Stafordšyro terjeras, Fila Brasileiro, Dogo Argentino, Amerikiečių buldogas, Boerboel, Kaukazo aviganis, Pietų Rusų aviganis, Tornjak, Šarplaninac, ir kai kurios kitos. Taip pat draudžiami šių veislių mišrūnai. Tai reiškia, kad net jei jūsų šuo tik pusiau pitbulis, jo įvežti į Daniją negalima. Taisyklės griežtos, ir jokių išimčių nėra. Prieš kelionę būtinai patikrinkite, ar jūsų šuo nėra draudžiamų veislių sąraše.

Kas nutinka, jei bandau įvežti draudžiamą veislę?

Jei pasienyje nustatoma, kad jūsų šuo priklauso draudžiamai veislei, jums nebus leista įvažiuoti į Daniją su šunimi. Galite rinktis – palikti šunį Lietuvoje arba grįžti atgal. Blogiausiu atveju šunį gali konfiskuoti. Tai skaudžiausias scenarijus, ir mes to nenorime. Todėl visada patikrinkite veislę prieš kelionę. Jei nežinote, kokia veislė – pasitarkite su veterinaru arba kinologu. Jie gali nustatyti veislę pagal išvaizdą ir dokumentus. Geriau sužinoti prieš kelionę, nei pasienyje.

Ar galima apeiti draudžiamų veislių taisykles?

Ne. Bandymas apeiti taisykles gali baigtis bauda, šuns konfiskavimu arba draudimu įvažiuoti į Daniją. Kai kurie žmonės bando pateikti netikrus dokumentus arba meluoti apie veislę – tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Pasienyje dirba specialistai, kurie atpažįsta veisles. Jie mato šimtus šunų per dieną – jų neapgausite. Ir net jei pavyktų prasmukti, Danijoje gali sustabdyti patikrinimui bet kuriuo metu. Tada jau bus per vėlu. Sąžiningumas čia yra vienintelis kelias.

Pasiruošimas – kelionės su šunimi patarimai

Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pradėkite nuo trumpų kelionių – pavažinėkite su šunimi po miestą, kad jis priprastų prie transporto priemonės. Jei šuo niekada nevažiavo mikroautobusu arba ilgai automobiliu, staigi ilga kelionė gali būti labai stresinė. Palaipsniui ilginkite kelionių trukmę. Taip pat – pratinkite šunį prie narvo arba transportavimo krepšio. Padėkite ten mėgstamą žaislą arba pledą su namų kvapu. Šuo turi asocijuoti narvą su kažkuo maloniu, ne su bausme. Ir dar – prieš kelionę gerai išveskite šunį pasivaikščioti. Pavargęs šuo ramiau elgiasi transporto priemonėje.

Ką pasiimti kelionei su šunimi?

Vandenį ir sulankstomą dubenėlį – tai privaloma. Tada – augintinio pasą ir kitus dokumentus. Mėgstamą žaislą arba pledą – kad šuo jaustųsi saugiai. Skanėstų – kad galėtumėte apdoroti gerą elgesį. Maišelių išmatoms – nes šuo gali norėti tuštintis stojant. Antsnukį ir pavadėlį – net jei šuo narve, stojant reikės jį išvesti. Vaistų, jei šuo kažką vartoja. Ir dar – seną rankšluostį arba paklotą, kurį galite patiesti po narvu arba ant grindų. Visa tai telpa į vieną krepšį.

Ar reikia šuniui raminamųjų prieš kelionę?

Tai priklauso nuo šuo. Jei jūsų šuo ramus transporto priemonėse – nereikia. Jei labai nervinasi – pasitarkite su veterinaru. Yra natūralių raminamųjų priemonių – pavyzdžiui, feromonų antkakliai arba purškikliai, kurie padeda šuniui nusiraminti. Taip pat yra veterinariniai vaistai, bet juos turi skirti gydytojas. Niekada neduokite šuniui žmogiškų raminamųjų – tai gali būti mirtina. Vieną kartą žmogus davė šuniui savo raminamąjį tabletę – šuo vos nenumirė. Veterinaras spėjo išgelbėti, bet tai buvo labai baisu. Neeksperimentuokite.

Kaip elgtis, jei šuo vemė kelionės metu?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Šunys, kaip ir žmonės, gali vemti dėl judesio ligos. Turėkite su savimi maišelius ir seną rankšluostį. Jei šuo pradeda vemti, raminkite jį, o ne barskite. Paprašykite vairuotojo sustoti, kad galėtumėte išvalyti ir išvesti šunį gryno oro. Po vėmimo neduokite šuniui vandens ar maisto bent 30 minučių – leiskite skrandžiui nurimti. Jei šuo vemia daugiau nei kartą ar du – tai jau gali būti rimčiau. Tokiu atveju reikia kreiptis į veterinarą. Bet dažniausiai tai tik judesio liga, ir ji praeina.

Kopenhaga – ką žinoti atvykus su šunimi

Ar Kopenhagoje yra draudžiamų zonų šunims?

Taip, kaip ir bet kuriame dideliame mieste. Šunys draudžiami kai kuriose viešose vietose – vaikų žaidimų aikštelėse, paplūdimiuose (vasaros sezono metu), kai kuriose parkų dalyse. Bet Kopenhaga apskritai yra draugiška šunims miestas – yra specialūs šunų parkai, kur šunys gali laisvai bėgioti be pavadėlio. Taip pat dauguma kavinių leidžia šunims, ypač jei jie ramūs ir sėdi po stalu. Prieš eidami į kavinę ar parduotuvę, visada paklauskite, ar šuo leidžiamas. Dažniausiai atsakymas bus „taip", bet mandagumas niekada nepamaišo.

Kur Kopenhagoje galima išvesti šunį pasivaikščioti?

Yra daugybė parkų ir žalių zonų. Frederiksbergo sodas, Amaliehaven, Ørstedsparken – tai tik keletas. Taip pat yra specialūs aptverti šunų parkai, kur šunys gali bėgioti laisvai. Adresus galite rasti internete arba paklausti vietinių – danai labai draugiški ir mielai padės. Svarbu – visada rinkite išmatas. Danijoje už tai gali gauti baudą, ir baudos nemažos. Be to, tai tiesiog mandagu. Turėkite maišelių visada su savimi. Ir dar – jei jūsų šuo agresyvus arba linkęs pulti kitus šunis, laikykite jį pavadėlyje visada.

Ar viešbučiai Kopenhagoje priima šunis?

Dauguma viešbučių priima šunis, bet ne visi. Ir dažniausiai už šunį reikia mokėti papildomai – nuo 100 iki 300 DKK už naktį. Prieš užsisakydami viešbutį, būtinai patikrinkite, ar jie priima augintinius, ir kiek tai kainuoja. Kai kurie viešbučiai turi specialius „pet-friendly" kambarius su patogumais šunims – dubenėliais, pledais, netgi skanėstais. Bet tai prabangesni viešbučiai. Pigesniuose gali tiesiog leisti šunį, bet be jokių papildomų patogumų. Svarbiausia – nebandykite slėpti šuns viešbutyje. Jei sužinos, gali iškeldinti be pinigų grąžinimo.

Problemos – kas gali nutikti kelionėje su šunimi

Ką daryti, jei šuo pabėgo stojant?

Tai baisiausias košmaras kiekvieno šuns savininko. Pirma – ne panikuokite (nors tai sunku). Antra – nevaikykite šuns. Šuo, kuris pabėgo, dažniausiai išsigandęs, ir jei jį vaikysite, jis bėgs dar toliau. Vietoj to – ramiai šaukite vardu, parodykite skanėstą, atsisėskite arba atsigulkite ant žemės. Šunys dažnai prieina prie žmogaus, kuris atrodo nekenksmingas. Ir dar – turėkite šuns nuotrauką telefone, kad galėtumėte parodyti vietiniams. Jei šuo dingo, kreipkitės į vietinę policiją arba gyvūnų prieglaudą. Mikroschema padės jį surasti.

Ar galiu palikti šunį mikroautobuse trumpam?

Ne. Niekada. Net ne trumpam. Mikroautobuse vasarą temperatūra gali pakilti iki mirtinų lygių per kelias minutes. Net žiemą – šuo gali išsigąsti, pradėti loti arba gadinti interjerą. Jei reikia nueiti į parduotuvę arba tualetą – išveskite šunį su savimi arba paprašykite kito keleivio jį prižiūrėti. Vieną kartą žmogus paliko šunį mikroautobuse „tik penkioms minutėms" – grįžo po 20 minučių, o šuo per tą laiką sukramtė saugos diržą. Laimei, šuo nesusižeidė, bet remontas kainavo.

Ką daryti, jei kitas keleivis bijo šunų?

Tai pasitaiko, ir mes tai suprantame. Jei kitas keleivis prašo, kad šuo būtų toliau, stengiamės rasti sprendimą – pavyzdžiui, perkelti šunį į kitą mikroautobuso galą arba į bagažo skyrių (jei narvas telpa). Svarbiausia – kalbėtis. Negalime priversti žmogaus sėdėti šalia šuns, jei jis bijo. Bet negalime ir išmesti šuns lauk. Paprastai randame kompromisą. Kartais padeda, jei šuo narve – tada bijantis žmogus mato, kad šuo kontroliuojamas. Ir dar – praneškite mums iš anksto, kad vežatės šunį. Tada galime pasodinti jus ten, kur mažiausiai trukdysite kitiems.

Išvada – kelionė į Kopenhagą su šunimi

Kelionė į Kopenhagą su šunimi yra visiškai įmanoma, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, skiepai, tinkamas transportavimas – tai pagrindai. Be to, reikia pagalvoti apie šuno komfortą – vandenį, sustojimus, raminimą. Kopenhaga yra draugiškas šunims miestas, ir jūsų keturkojis draugas ten jausis gerai. Svarbiausia – būti atsakingam ir mandagiam. Jūsų šuo yra jūsų atsakomybė, tiek kelionės metu, tiek atvykus. Jei pasiruošite tinkamai, kelionė bus maloni tiek jums, tiek jūsų augintiniui.