Kelias į Kopenhagą

Kelias iš Lietuvos į Kopenhagą – tai ne tik kilometrai ant žemėlapio. Tai patirtis, kuri prasideda dar prieš įlipant į autobusą. Reikia susidėti daiktus, patikrinti dokumentus, atsisveikinti su artimaisiais. Tada – ilgos valandos kelyje, pro Lenkijos lygumas, Vokietijos greitkelius, galiausiai – keltas arba tiltas į Skandinaviją. Per daugelį metų mačiau visko – ir gražių saulėlydžių virš Baltijos jūros, ir valandų valandas spūstyse prie Hamburgo. Kartais kelionė praeina sklandžiai, kartais – su nesklandumais. Bet viena aišku – kelias į Kopenhagą yra įveikiamas, ir dauguma žmonių jį įveikia be didesnių problemų. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie šį maršrutą.

Maršrutai – skirtingi keliai į Kopenhagą

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Kopenhagą?

Yra du pagrindiniai variantai. Pirmas – per Lenkiją ir Vokietiją. Tai trumpesnis maršrutas, bet daugiau eismo. Važiuoji per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hamburgo, tada į šiaurę iki Danijos. Antras variantas – per Latviją, Estiją, keltu į Švediją, tada per tiltą į Daniją. Tai ilgesnis, bet kartais patogesnis, nes mažiau vairavimo. Kiekvienas vežėjas pasirenka savo maršrutą. Todėl prieš perkant bilietą – paklausk, kuriuo keliu važiuosite.

2. Kuris maršrutas greitesnis?

Per Lenkiją ir Vokietiją – paprastai greičiau. Apie 16-18 valandų, priklausomai nuo eismo. Per Baltijos šalis ir keltą – apie 20-24 valandas, nes reikia laukti kelto. Bet keltas turi savo privalumų – gali pailsėti, pavalgyti, net pamiegoti. Ir vaizdai – kitokie. Todėl greitis nėra vienintelis kriterijus. Kartais verta važiuoti ilgiau, bet patogiau.

3. Ar maršrutai keičiasi priklausomai nuo sezono?

Kartais taip. Žiemą, kai Baltijos jūroje audros, keltai gali neplaukti. Tada maršrutas keičiasi – važiuojama per Lenkiją ir Vokietiją. Vasarą – atvirkščiai, keltai plaukia dažniau, ir maršrutas per jūrą tampa patrauklesnis. Taip pat gali keistis maršrutai dėl kelių remonto ar kitų priežasčių. Todėl net jei važiavai anksčiau – patikrink, ar maršrutas nepasikeitė.

4. Kiek kilometrų yra nuo Lietuvos iki Kopenhagos?

Priklauso nuo to, iš kurio miesto važiuoji ir kokiu maršrutu. Iš Vilniaus per Lenkiją – apie 1200 kilometrų. Iš Kauno – apie 1100. Iš Klaipėdos – apie 1000, jei važiuoji per keltą. Bet tai tik atstumas. Reikia pridėti sustojimus, eismą, kelto laukimą. Ir gaunasi 16-20 valandų kelionės. Atstumas nėra viskas – svarbiau, kaip greitai tą atstumą įveiki.

5. Ar galima važiuoti savo automobiliu?

Taip, galima. Daugelis žmonių taip daro. Bet reikia pasiruošti – ilgas kelias, mokesčiai už kelius Vokietijoje, keltas arba tiltas. Ir dar – vairavimas. 1200 kilometrų nėra juokas. Reikia bent dviejų vairuotojų, kad galėtumėte keistis. Vienas žmogus – pavojinga. Ypač naktį. Ir dar – degalai. Tai kainuoja. Paskaičiuok, ar ne pigiau važiuoti autobusu.

Kelių būklė – kokiais keliais važiuojame

6. Kokia Lietuvos kelių būklė?

Gera. Pastaraisiais metais daug investuota į kelius. Pagrindiniai keliai – asfaltuoti, lygūs. Bet yra ir blogesnių ruožų, ypač mažesniuose keliuose. Jei važiuoji autobusu – važiuoji pagrindiniais keliais, todėl problemų neturėtų būti. Bet jei važiuoji savo automobiliu ir nukrypsti nuo pagrindinio maršruto – gali rasti ir duobių. Tai Lietuvos realybė.

7. Kaip atrodo Lenkijos keliai?

Mišri situacija. Autostrados – geros, panašios į Vokietijos. Mažesni keliai – blogesni. Ypač rytinėje Lenkijos dalyje, kur mažiau investicijų. Bet pastaraisiais metais Lenkija daug investavo į kelius, ir situacija gerėja. Vis dar yra ruožų, kur keliai siauri, duobėti arba remontuojami. Bet autobusai paprastai važiuoja geresniais keliais.

8. O Vokietijos keliai?

Vokietija – geriausi keliai Europoje. Autobanai – platus, lygus, be greičio apribojimų (nors autobusai turi savo limitus). Bet yra vienas bet – dažnas remontas. Vokietiečiai nuolat ką nors remontuoja, ir tai sukelia spūsčių. Ypač vasarą. Todėl net ir geriausi keliai gali tapti kantrybės išbandymu. Ir dar – Vokietijoje yra mokamų ruožų sunkvežimiams, bet autobusams – ne.

9. Kokia Danijos kelių būklė?

Puiki. Danija – turtinga šalis, ir keliai atitinkami. Lygūs, gerai pažymėti, su gera infrastruktūra. Bet Danija maža, todėl keliai siauresni nei Vokietijoje. Ir dar – daug dviračių. Danai mėgsta važinėti dviračiais, ir jie turi pirmenybę. Todėl vairuotojai turi būti atsargūs. Bet autobusu važiuojant – tai ne tavo rūpestis.

10. Ar yra mokamų kelių?

Lenkijoje – taip, kai kurie autostradų ruožai yra mokami. Vokietijoje – sunkvežimiams taip, lengviesiems automobiliams ne. Danijoje – ne, bet yra mokamas tiltas arba keltas. Pavyzdžiui, Øresundo tiltas tarp Švedijos ir Danijos – mokamas. Bet autobusu važiuojant – visi šie mokesčiai įskaičiuoti į bilieto kainą. Tau nereikia nieko papildomai mokėti.

Keltas – kelionė per jūrą

11. Ar visada reikia keltis keltu?

Ne. Yra maršrutų, kurie eina tik sausuma – per Lenkiją ir Vokietiją. Ir yra maršrutų su keltu – iš Klaipėdos arba iš Karlshamno. Keltas – tai pasirinkimas, ne būtinybė. Bet kai kurie vežėjai naudoja keltą kaip privalumą – galimybė pailsėti kelionės metu. Ir jie teisūs – po 10 valandų autobuse, keltas yra tikra palaima.

12. Kiek trunka kelionė keltu?

Priklauso nuo maršruto. Iš Klaipėdos į Karlshamną – apie 13-15 valandų. Iš Karlshamno į Kopenhagą – dar 3-4 valandos. Iš viso – daug laiko. Bet kelte yra kajutės, restoranai, parduotuvės. Gali miegoti, valgyti, net pramogauti. Tai ne tas pats, kas sėdėti autobuse. Todėl nors kelionė ilgesnė – ji gali būti patogesnė.

13. Ar keltas plaukia kiekvieną dieną?

Paprastai taip. Bet ne visada. Žiemą, kai audros, keltas gali neplaukti. Arba plaukti rečiau. Vasarą – dažniau. Ir dar – keltų grafikas gali keistis sezonais. Todėl visada patikrink prieš kelionę. Ypač jei tavo kelionė priklauso nuo kelto. Geriau sužinoti iš anksto nei stovėti uoste ir laukti, kuris neatvyks.

14. Ką veikti kelte?

Viską, ką siūlo keltas. Miegoti – yra kajutės. Valgyti – yra restoranai. Apsipirkti – yra parduotuvės. Ir dar – denis. Galima stovėti lauke ir žiūrėti į jūrą. Ypač gražu saulėlydžiu arba saulėtekį. Bet būk atsargus – vėjas gali būti stiprus. Ir bangos – aukštos. Jei sergi jūros liga – geriau likti viduje.

15. Ar kelte yra Wi-Fi?

Yra, bet ne visada nemokamas. Kai kurie keltai siūlo nemokamą Wi-Fi, kiti – už mokestį. Ir net jei yra – signalas jūroje gali būti silpnas. Todėl nesitikėk tobulos interneto prieigos. Geriau atsisiųsk filmą ar knygą iš anksto. Ir mėgaukis kelione be interneto. Kartais tai sveika.

Sustojimai – kur ir kada sustojame

16. Kiek sustojimų būna kelionėje?

Paprastai 3-5. Vienas – pusiaukelėje, kiti – didesniuose miestuose. Pavyzdžiui, jei važiuoji per Lenkiją – gali sustoti Varšuvoje ar Poznanėje. Jei per Vokietiją – Berlyne ar Hamburge. Sustojimai trunka nuo 15 iki 30 minučių. Per tą laiką gali nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, prasitempti kojas. Bet nepamiršk grįžti laiku.

17. Kur sustojama pusiaukelėje?

Degalinėse arba specialiose poilsio aikštelėse. Ten yra tualetai, parduotuvės, kartais restoranai. Bet ne visada patogu. Kartais degalinė maža, ir visi keleiviai turi tilpti į vieną tualetą. Tai gali užtrukti. Todėl aš rekomenduoju eiti į tualetą pirmam – kol dar neilga eilė. Ir dar – degalinėse brangu. Kava, sumuštiniai – viskas brangiau nei mieste.

18. Ką daryti sustojimo metu?

Eiti į tualetą – pirmas prioritetas. Tada – nusipirkti kavos ar užkandžių, jei reikia. Tada – prasitempti kojas. Sėdėti autobuse valandų valandas nėra sveika, todėl kiekviena proga judėti – vertinga. Ir dar – patikrink, ar turi visus savo daiktus. Kartais žmonės palieka kažką degalinėje ir pastebi tik po valandos.

19. Ar galiu prašyti papildomo sustojimo?

Ne. Sustojimai yra numatyti maršrute, ir jų keisti negalima. Autobusas turi grafiką, ir jis turi jo laikytis. Jei tau labai reikia į tualetą – gali paprašyti vairuotojo, bet jis neprivalo sustoti. Ir jei sustos – visi kiti keleiviai turės laukti. Todėl geriau naudotis numatytais sustojimais. Ir dar – jei tau dažnai reikia į tualetą – sėsk arčiau vairuotojo ir pasakyk iš anksto.

20. Kiek laiko trunka sustojimai?

15-30 minučių. Priklauso nuo to, kur sustojama ir kiek keleivių reikia. Dideliuose sustojimuose – ilgiau, mažesniuose – trumpiau. Ir dar – priklauso nuo vairuotojo. Kai kurie vairuotojai laukia, kol visi grįš. Kiti – išvažiuoja tiksliai pagal grafiką. Todėl visada grįžk anksčiau. Geriau laukti autobuso nei būti paliktam.

Orai – kaip orai veikia kelionę

21. Kaip orai veikia kelionę?

Labai. Žiemą sniegas gali sulėtinti kelionę ar net ją nutraukti. Vasarą – karštis, dėl kurio gali gesti autobusai. Rudenį – lietus ir stiprus vėjas. Pavasarį – visko po truputį. Bet blogiausia – žiema. Ypač Skandinavijoje, kur sniegas gali būti labai intensyvus. Todėl jei žiemą keliauji – būk pasiruošęs vėlavimams.

22. Ar kelionė atšaukiama dėl blogo oro?

Retai, bet pasitaiko. Jei yra labai stipri audra ar sniego pūga – kelionė gali būti atšaukta. Ypač jei maršrutas eina per keltą. Keltai neplaukia, kai jūra per daug banguota. Ir tada – viskas stovi. Bet tai nutinka kelis kartus per metus, ne dažniau. Todėl nereikia per daug jaudintis. Bet jei keliauji žiemą – visada turėk planą B.

23. Ką daryti, jei kelionė atšaukta dėl oro?

Įmonė turėtų pasiūlyti alternatyvą – kitą reisą, kitą dieną arba pinigų grąžinimą. Bet tai priklauso nuo įmonės. Kartais reikia laukti kelias dienas, kol oras pagerės. Todėl jei tavo kelionė skubi – gali tekti ieškoti kitokio transporto. Lėktuvas, pavyzdžiui, dažnai skrenda net ir blogu oru. Bet tai brangiau.

24. Koks geriausias metų laikas keliauti?

Pavasaris ir ruduo. Ne per karšta, ne per šalta, mažiau eismo. Vasarą – daugiau eismo ir brangiau. Žiemą – rizika dėl sniego. Bet tai tik teoriškai. Praktikoje – kiekvienas sezonas turi savo pliusų. Vasarą – ilgos dienos ir gražūs vaizdai. Žiemą – kalėdinė nuotaika. Pavasarį – bundanti gamta. Rudenį – spalvoti medžiai. Pasirink, kas tau svarbiausia.

Transportas – autobuso tipai ir patogumai

25. Kokie autobusai važiuoja į Kopenhagą?

Įvairūs. Nauji, seni, dideli, mažesni. Priklauso nuo įmonės ir nuo maršruto. Bet visi turi atitikti saugumo reikalavimus – tai garantuota. Patogumai – skirtingi. Naujesni autobusai turi daugiau vietos kojoms, geresnes sėdynes, Wi-Fi, rozetes. Senesni – mažiau. Todėl jei tau svarbu komfortas – paklausk, kokiu autobusu važiuosi. Ir jei netinka – ieškok kitos įmonės.

26. Kiek vietos yra autobuse?

Paprastai 50-60 vietų. Bet ne visos vienos lygios – pirmosios eilės daugiau vietos kojoms, paskutinės – mažiau. Ir dar – vidurinė eilė gali būti siauresnė. Todėl jei tau reikia daugiau vietos – užsisakyk priekyje. Bet tai gali kainuoti papildomai. Ir dar – jei važiuoji su grupe, norėsite sėdėti kartu. Užsisakyk iš anksto, kad gautumėte vietas šalia.

27. Ar autobusai turi kondicionierių?

Visi naujesni – taip. Senesni – ne visada. Vasarą tai gali būti problema, ypač jei autobusas pilnas. Žiemą – atvirkščiai, gali būti per karšta, jei šildymas per stiprus. Todėl pasiimk drabužių sluoksniais – kad galėtum nusirengti ar apsirengti pagal poreikį. Ir dar – jei kondicionierius neveikia, pranešk vairuotojui. Jis gali pabandyti sutvarkyti.

28. Kokia sėdynių kokybė?

Priklauso nuo autobuso. Naujuose – geros, minkštos, atsilenkiančios. Senesniuose – kietesnės, mažiau patogios. Bet visos turi saugos diržus – tai privaloma. Ir dar – kai kurie autobusai turi papildomas funkcijas – pavyzdžiui, kojų atramas arba užuolaidas. Tai smulkmenos, bet jos padaro kelionę patogesnę. Todėl jei tau svarbu komfortas – rinkis naujesnį autobusą.

Saugumas – saugumo aspektai kelyje

29. Ar saugu važiuoti autobusu?

Taip, statistiškai autobusas yra saugiausia transporto priemonė. Vairuotojai yra apmokyti, autobusai reguliariai tikrinami, keliai geros būklės. Bet visada yra rizika – avarijos, gedimai, vagystės. Todėl būk atsargus su savo daiktais, sek vairuotojo nurodymus ir neatsipalaiduok per daug. Saugumas – bendra atsakomybė.

30. Ką daryti avarijos atveju?

Pirmiausia – ne panikuoti. Vairuotojas žino, ką daryti. Sek jo nurodymus. Jei reikia evakuotis – išeik ramiai, be panikos. Jei esi sužeistas – kreipkis pagalbos. Ir dar – turėk savo dokumentus ir telefoną su savimi. Jei avarija rimta – gali prireikti skambinti pagalbos tarnyboms. Lietuvoje – 112, Vokietijoje – 110 arba 112, Danijoje – 112.

31. Ar autobusai turi draudimą?

Taip, visi legalūs vežėjai turi draudimą. Tai reiškia, kad jei kas nors nutinka – avarija, sužeidimas – draudimas padengia išlaidas. Bet draudimas turi ribas. Todėl jei tavo daiktai brangūs – apsidrausk papildomai. Ir dar – draudimas negalioja, jei pats elgiesi neatsakingai. Pavyzdžiui, jei neprisisegi saugos diržo.

32. Kaip saugoti savo daiktus?

Vertingus daiktus – pinigus, telefoną, dokumentus – laikyk su savimi, ne bagaže. Bagažą pažymėk – užrašyk savo vardą ir telefono numerį. Ir dar – neužmiršk, kur padėjai savo daiktus. Kartais žmonės palieka telefoną ant sėdynės ir išeina. Tada grįžta – ir nėra. Tai nutinka dažniau, nei manai. Todėl būk atsargus.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė

33. Kiek kainuoja kelionė į Kopenhagą?

Apie 45-75 eurų vienam asmeniui. Priklauso nuo maršruto, dienos ir įmonės. Bet tai tik bilietas. Reikia pridėti maistą, gėrimus, gal nakvynę (jei reikia). Išeina apie 60-100 eurų iš viso. Bet tai pigiau nei lėktuvu arba savo automobiliu. Todėl autobusas dažnai yra ekonomiškiausias pasirinkimas.

34. Ką daryti, jei neturiu pinigų bilietui?

Yra keletas variantų. Pirma – prašyti nuolaidos, jei esi studentas ar pensininkas. Antra – ieškoti akcijų. Trečia – važiuoti su persėdimu, jei tai pigiau. Ketvirta – prašyti pagalbos iš draugų ar šeimos. Penkta – atidėti kelionę, kol turėsi pinigų. Nėra gėda atidėti – geriau vėliau nei skolintis.

35. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo dienos?

Taip. Savaitgaliais brangiau, darbo dienomis pigiau. Ypač šeštadieniais – tada daugiausia keliautojų. Pirmadieniais – pigiau, nes mažiau paklausos. Bet ne visada. Kartais būna išimčių. Todėl prieš perkant – palygink skirtingų dienų kainas. Gali rasti netikėtų skirtumų.

36. Kaip sutaupyti kelyje?

Pasiimk savo maistą ir gėrimus. Degalinėse ir stotyse brangu. Ir dar – neperkant papildomų dalykų, kurių nereikia. Pavyzdžiui, suvenyrų ar užkandžių, kurie atrodo skaniai, bet iš tikrųjų – ne. Ir dar – jei važiuoji dažnai, ieškok nuolaidų kortelių arba lojalumo programų. Tai gali sutaupyti nemažai pinigų per metus.

Išvada

Kelias į Kopenhagą – tai ne tik transporto klausimas. Tai patirtis, kuri prasideda nuo pasiruošimo ir baigiasi atvykimu. Yra daug maršrutų, daug vežėjų, daug pasirinkimų. Svarbiausia – žinoti, ko nori, ir pasiruošti iš anksto. Tada kelionė bus sklandesnė, patogesnė ir malonesnė. Nesvarbu, kuriuo keliu važiuoji – svarbiausia, kad atvyksi. Kopenhaga laukia. Sėkmės kelyje.