Keleivių vežimas į Kopenhagą iš Panevėžio

Kiekvieną savaitę gaunu skambučių iš panevėžiečių, kurie nori nuvykti į Kopenhagą – vieni skrenda toliau, kiti ten dirba, treti tiesiog aplanko pažįstamus. Nuo Panevėžio iki Kopenhagos nemažas gabalas kelio, tad patogus pervežimas yra tikrai svarbus. Pats važinėju šiuo maršrutu jau ne vienerius metus ir žinau, kas rūpi žmonėm – nuo kainos iki to, ar galėsi nusiplauti rankas po ilgo važiavimo. Žemiau surašiau dažniausiai užduodamus klausimus, nes paprasčiau atsakyti vieną kartą, negu kartoti tą patį telefonu kasdien. Jei ko neradai – parašyk tiesiogiai.

Kainos – keleivių vežimas į Kopenhagą iš Panevėžio

1. Kiek kainuoja bilietas iš Panevėžio iki Kopenhagos?

Vieno bilieto kaina paprastai svyruoja tarp 70 ir 95 eurų, priklausomai nuo to, kada rezervuojat. Yra buvę, kad žmogus paskutinėm dienom pirko – sumokėjo ir virš 100, bet tai išimtis, o ne taisyklė. Sezono metu, ypač vasarą arba prieš Kalėdas, kainos kyla. Užsisakius bent kelios savaites pirmyn, dažniausiai pavyksta gauti geresnę kainą. Patariu ne laukt iki paskutinės dienos, nes vietų kiekis ribotas, o norinčių visad atsiranda. Aiškų atsakymą dėl konkrečios datos gausite tik užklausę tiesiogiai – internete skelbiamos kainos kartais neatnaujinamos laiku.

2. Ar galima sumokėti tik dalį ir likutį palikt prieš važiuojant?

Iš esmės taip, bet čia priklauso. Kartais sutinku, kad žmogus perveda avansą – dažniausiai 30–40 eurų – o likutį atiduoda vykimo dieną. Bet ne visada tai galioja, ypač jei vietos labai paklausios. Vieną kartą buvo taip, kad žmogus rezervavo, avanso nepervedė, o vėliau skambino pykęs, nes jo vieta jau užimta. Tad geriausia – susitarti aiškiai iš anksto. Mokėjimo būdas – pavedimas, grynieji arba per Paysera. Kortelės tiesiogiai nepriimam, nes turim paprastesnę sistemą.

3. Ar vaikams taikoma nuolaida?

Taip, vaikams iki 12 metų dažniausiai kainuoja mažiau – maždaug 20–30 procentų pigiau nuo pilnos kainos. Kūdikiai iki dviejų metukų, kuriuos veža ant rankų (be atskiros sėdimos vietos), kartais važiuoja be papildomo mokesčio. Bet čia reikia pranešti iš anksto, kad žinotume, kiek žmonių realiai bus. Kai kurios šeimos pamiršta paminėti, kad veža ir mažylį, ir tada atsiranda nesusipratimų dėl vietų. Taip pat reikėtų pasirūpinti vaiko dokumentais – jei važiuoja su vienu iš tėvų, gali prireikti notarinio kito sutikimo.

4. Ką daryti, jei neturiu tiek pinigų iš karto?

Suprantu, kad ne visada paprasta – kelionė brangi, o gyvenimas brangesnis. Jei tikrai nori vykti, paskambink ir pakalbėsim. Kartais pasiūlau mokėti dalimis – pusė dabar, pusė prieš išvykimą. Bet tai tikrai ne visada gaunasi, nes pats turiu dengti kuro ir kitus kaštus. Yra žmonių, kurie prašo atidėt mokėjimą po kelionės – to tiesiog negaliu daryti, nes buvo kartų, kai žmogus „pamiršdavo" sumokėti. Geriausia tiesiog atvirai pasikalbėti ir rasti abiems pusėm priimtiną sprendimą.

Maršrutas – vežimas keleivių iš Panevėžio

5. Koks maršrutas važiuojat iš Panevėžio?

Paprastai važiuojam per Rygą – Ventspilį – keltu į Švediją, o tada per tiltą į Kopenhagą. Kelia per Rygą yra keli variantai – vienas per Švedijos pietus, kitas labiau per centrinę dalį. Konkretus maršrutas priklauso nuo to, kiek laiko turim, koks oras ir kaip su eismu. Bet kokiu atveju tai nėra trumpas pasivažinėjimas – nuo Panevėžio iki Kopenhagos geri 900 kilometrų, o kartu su keltu ir sienom visa kelionė trunka apie 16–19 valandų. Taip ilgai. Reikia tam nusiteikti.

6. Ar važiuojat tiesiai ar su sustojimais?

Su sustojimais, nes kitaip tiesiog neįmanoma. Paprastai sustojimai būna kas 3–4 valandos – degalinėse, poilsio aikštelėse, kartais kokiame mažame miestelyje. Tai ne prabanga, o būtinybė – žmogus tiesiog pavargsta sėdėti, reikia išeiti, ištiesinti nugarą. Yra buvę, kad keleiviai prašydavo nesustoti, nes norėjo greičiau nuvažiuot, bet po 6 valandų nieko neklausdavo – patys prašydavo sustot. Taip pat sustojam prieš keltą ir po jo, nes ten irgi reikia laukt. Vieną kartą keltas vėlavo dvi valandas, tai žmonės spėjo ir išgert kavos, ir pasivaikščiot.

7. Kiek trunka kelionė su viskuo?

Bendrai viskas – nuo tada, kai išvažiuojam iš Panevėžio, iki tada, kai atvykstam į Kopenhagą – trunka apie 16–19 valandų. Čia įskaitant sustojimus, kelto persikėlimą, sienų kirtimą (jei reikia patikros). Vasarą dažniausiai greičiau, nes keliai geresni ir kelto tvarkaraščiai palankesni. Žiemą, ypač per pūgas Švedijoje, yra buvę, kad užtrukom ir 21 valandą. Bet tai tikrai išimtiniai atvejai. Pats visad stengiuos planuot su laiko atsarga, kad nežadėčiau to, ko negaliu išpildyt.

8. Ar važiuojat pro Rygą ar pro Klaipėdą?

Per Rygą dažniausiai, nes maršrutas per Ventspilį ir keltą yra patogesnis – ir laikas maždaug toks pat, o keltas iš Ventspilio važiuoja dažniau negu iš Klaipėdos. Bet jei grupė didelė ir visi nori, kartais derinu maršrutą ir per Klaipėdą – tada kelias į Kopenhagą eina per Kylį ir toliau Danijon. Antrasis variantas ilgesnis keliais, bet kartais pigiau gaunasi su keltu. Vis nusprendžiam pagal situaciją. Praeitą žiemą važiavom per Rygą, nes oras buvo prastas ir norėjau greičiau persikelt į Švediją.

Kelionė – pervežimas keleivių į Kopenhagą

9. Koks transportas skirtas šiam maršrutui?

Dirbu su patogiais mikroautobusais – dažniausiai Mercedes Sprinter arba panašūs, 8–20 vietų, priklausomai nuo to, kiek žmonių važiuoja. Sėdynės minkštos, yra kondicionierius, Wi-Fi kai kuriuose autobusuose, USB jungtys telefonams. Ne tai, kad čia kažkoks premium transportas, bet žmogus gali patogiai sėdėt ir netgi prigult, jei laisvų vietų daugiau. Yra buvę, kad žmonės atvažiuoja su tais pačiais mikriukais, kur varvanti stogai arba sėdynės nuvalkiotos – pas mane taip nėra, nes pats važiuoju kartu ir man nepatogu būtų.

10. Ar yra tualetas autobuse?

Deja, ne. Mažesni mikroautobusai paprastai neturi tualeto – tiesiog fiziškai nėra kur tokio dalyko įtaisyt. Bet kadangi sustojam kas 3–4 valandas, tai nėra didelė problema. Kartais moterys arba vaikai praneš iš anksto, kad reikia dažniau sustot – tada derinu maršrutą prie degalinių. Vieną kartą buvo juokinga situacija – žmogus prašė sustot kas valandą, nes jam, pasirodo, su inkstais problemos. Sustojau, aišku. Geriau taip, negu kad žmogus kentėtų visą kelią. Tokiais atvejais tiesiog reikia pasakyti iš anksto.

11. Ar galima salone valgyti ir gerti?

Galima, tik prašau be drastiškų dalykų – žuvies, kepto maisto, stipraus kvapo produktų. Visas autobusas mažas, ventiliacija ribota, ir jei vienas kelevis atsisuka su silkės sumuštiniu, kitam nėra labai smagu. Šiaip maistas, užkandžiai, vanduo – viskas gerai. Patys vežam po buteliuką vandens kiekvienam pirmą dieną, o paskui degalinėse galima nusipirkt. Alkoholį prašom palikt iki Kopenhagos – kartą vienas keleivis atsidarė alų, ir nors įstatymas to griežtai nedraudžia, nemalonu, kai viskas aplinkui kvepia alumi trisdešimt valandų.

12. Kada išvažiuojam iš Panevėžio?

Dauguma išvykimų yra anksti ryte arba vėlai vakare – paprastai apie 5–6 valandą ryto arba 19–20 valandą vakaro. Rytinis išvykimas leidžia atvykti į Kopenhagą tą pačią dieną iki vidurnakčio, vakarinis – kitos dienos vidurdienį ar vėliau, priklausomai nuo kelto. Konkretūs laikai keičiasi priklausomai nuo to, kada eina keltas, bet apie tai pranešu likus porai dienų iki kelionės. Kartais keleiviai prašo individualių laikų – tai įmanoma, bet kaina tada kiek didesnė, nes važiuoju specialiai vienam žmogui ar grupei.

13. Ar galima miegoti kelionės metu?

Taip, ir dauguma taip daro – ypač tą naktinę kelionės dalį per Švediją. Sėdynės atsilenkia neblogai, nors tai vis dėlto ne lova. Patariu atsinešt savo pagalvę arba kaklo atramą, jei reikia. Yra keleivių, kurie užmiega vos atsisėdę, ir jie pavažiuoja visai neblogai. Kiti gi nemiega visai – tie renkasi sėdėt prie lango, žiūrėt į tamsą, klausyt muzikos. Vieną kartą važiavo senutė, kuri sakė nemieganti, bet kai privažiavom prie sienos – miegojo kaip kūdikis.

Bagažas – keleivių pervežimas iš Panevėžio į Kopenhagą

14. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai leidžiamas vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys – apie 20–30 kilogramų – ir vienas mažesnis krepšys arba kuprinė, kurią galima pasiimt į salono vidų. Daugiau negu du vienetai didesnio bagažo – jau reikia tartis, nes bagažo skyrius turi savo ribas. Yra buvę, kad keleivis atsitempė tris lagaminus, dvi dėžes ir maišą bulvių – tiesiog nebuvo kur visko sudėt. Tada tenka arba palikt dalį, arba mokėt už papildomą bagažą. Geriausia tiesiog pasakyti iš anksto, kiek ko vežies – tada galiu planuoti vietą.

15. Ar galima vežt dviratį ar slidinėjimo įrangą?

Priklauso nuo to, kiek laisvos vietos yra. Dviratį galima vežti, bet jį reikia išardyti arba sudėt taip, kad neužimtų pusės bagažinės. Slidinėjimo įranga – lengviau, nes slidės ir lazdos susideda tarp lagaminų. Bet visada reikia tartis iš anksto. Praeitą rudenį vienas vaikinas norėjo vežtis visą golf bag – tai paprašiau, kad palikt, nes tiesiog nėra kur tokį dalyką pritaisyt. Techniškai krovinys negali trukdyt kitam keleiviams, o dviratis dviračiui nelygu – vienas sulankstomas, kitas kaip statinė.

16. Ką daryti, jei bagažas netilps?

Paprastai tokių problemų nebūna, jei žmogus iš anksto praneša, kiek ko veža. Jei jau taip nutinka, kad bagažas netelpa, bandom sprest vietoj – kartais galima kažką perdėliot, kad viskas tilptų. Jei ne – tenka palikt dalį arba siūlyt siųst atskirai. Vienas keleivis kartą atvažiavo su neproporcingai didele dėže, ir nors sakė „tai nieko tokio", paaiškėjo, kad jo dėžė užima tiek vietos, kiek trys lagaminai. Teko visus kitus pervest kitam reisui. Nuo tada aiškiau derinu bagažo klausimą prieš kiekvieną išvykimą.

Užsakymas – vežame į Kopenhagą iš Panevėžio

17. Kaip užsisakyti vietą?

Paprasčiausia – parašyti arba paskambint. Nėra jokio sudėtingo rezervavimo sistemos – tiesiog duodi savo vardą, kelionės datą, kiek žmonių važiuos, ir aš įrašau. Tada gauni patvirtinimą su visom detalėm – laikas, susitikimo vieta, kaina, mokėjimo info. Viskas. Galima rezervuoti telefonu, per Viber, WhatsApp arba tiesiog el. paštu. Yra žmonių, kurie mėgsta viską formaliai ir prašo raštiško patvirtinimo – tai irgi galiu duot. Kitų pakanka žodinio „taip, turiu vietą" – ir jie ramūs.

18. Ar reikia rezervuoti labai anksti?

Patarčiau rezervuoti bent 1–2 savaites prieš planuojamą kelionę, ypač jei važiuojat per šventes, vasarą ar savaitgaliais. Bet iš esmės – galima ir paskutinę minutę, tik tada gali nebūti laisvų vietų. Yra buvę, kad žmogus skambino ryte, o važiuojam tą pačią dieną vakare – ir vieta atsirado, nes kažkas atšaukė. Taip pat nutinka priešingai – savaitė prieš Velykas buvau užsipildęs prieš dvi savaites, ir keli žmonės liko be vietos. Tad ankstyva rezervacija visada saugesnė.

19. Ar galima atšaukt rezervaciją?

Galima, bet reikia pranešt kuo ankščiau. Jei atšauki likus daugiau negu 3 dienoms iki išvykimo – paprastai grąžinu viską. Jei likus 1–2 dienoms – galiu grąžint dalį, priklausomai nuo to, ar spėju užpildyt tavo vietą. O jei atšauki tą pačią dieną – deja, pinigų negrąžinu, nes jau būnu suplanavęs maršrutą, degalus, o vieta liko tuščia. Suprantu, kad gyvenime nutinka visko – ligos, nenumatytos aplinkybės. Bet turiu ir aš savo sąnaudas, kurios nepradingsta vien todėl, kad kas nors pakeitė planus.

20. Kaip sužinoti, kad mano rezervacija patvirtinta?

Gausi trumpą žinutę – dažniausiai SMS arba per tą pačią programėlę, per kurią rašei – su užrašu „Rezervacija patvirtinta" ir visomis detalėmis. Jei per parą negavai nieko – reiškia, kažkas ne taip, tad skambink iš naujo. Kartais programėlės „nuryja" žinutes, kartais numerį blogai įrašo. Būna ir taip, kad žmogus parašė į seną numerį, kuris jau nebegalioja. Tad geriausia – gavus patvirtinimą, atsakyti „gerai, ačiū", kad žinočiau, jog viskas pasiekė.

Saugumas – keleivių vežimo paslaugos iš Panevėžio

21. Ar vairuotojas pailsėjęs prieš ilgą kelionę?

Taip, čia ne diskutuotinas klausimas. Ilgo maršruto metu – o čia beveik 900 km – vairuotojas privalo būt pailsėjęs. Pats prieš kiekvieną reisą miegu mažiausiai 8 valandas, ir jei tai neįmanoma – atidedu išvykimą. Yra Europos reglamentai, kurie riboja vairavimo valandas – maksimum 9 valandos per dieną, po to privaloma pertrauka. Kartais, jei maršrutas labai ilgas, važiuojam dviese – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai brangiau, bet saugiau. Ir aš, ir jūs norim, kad visi atvažiuotų sveiki.

22. Ką daryti, jei avarija įvyks?

Būsim apsidraudę – tiek transportas, tiek keleiviai. Jei kas nors nutiktų, pirmas dalykas – skambinti 112 (arba atitinkamam pagalbos numeriui toje šalyje, kurioje esam). Tada – draudimo bendrovei. Visi dokumentai su manim visada būna, tad reikiamas popierius iškart pateikiam. Per visus tuos metus, ačiū Dievui, rimto incidento nebuvo – pavojingoje situacijoje esam buvę gal porą kartų, bet niekas nenukentėjo. Bet draudimas yra privalomas dalykas – tiek pagal įstatymą, tiek pagal sveiką protą.

23. Ar važiuojate per naktį – ar tai saugu?

Naktinės kelionės nėra pavojingesnės už dienines – bent jau ne tada, kai vairuotojas pailsėjęs. Kelių būklė naktį dažnai geresnė – mažiau eismo, mažiau kamščių. Švedijos keliai naktį tušti, ir važiuot jais – vienas malonumas. Vienintelis minusas – kartais labai sunku išlaikyt budrumą per tą pirmą nakties valandą, kai viskas tylu, temsta, ir kūnas nori miegot. Bet tam yra kava, muzika ir keli stiprūs pokalbiai telefonu su kitu vairuotoju. Šiaip – nesu girdėjęs, kad kas nors būtų nukentėjęs vien dėl naktinio važiavimo.

Papildomai – keleivių vežimas iš Panevėžio

24. Ar galima vežtis augintinį?

Augintiniai – sudėtingas klausimas. Techniškai galima, bet reikia tartis iš anksto, nes kitas keleivis gali būt alergiškas arba tiesiog nemėgti gyvūnų. Paprastai maži šunys arba katės – ne problema, jei laikomi narve arba transportavimo dėžėje. Dideli šunys – jau kita istorija. Be to, reikia pasirūpinti augintinio dokumentais – skiepų knygele, pasu, mikroschema. Be dokumentų per sieną nepravažiuosi. Vieną kartą keleivis bandė vežtis triušį be jokių popierų – teko sukt atgal prie sienos.

25. Ar vežate tiesiai į Kopenhagos centrą ar tik iki miesto?

Dauguma atvejų vežu iki Kopenhagos centrinės stoties arba iki tos vietos, kuri patogiausia keleiviams. Jei žmogus skrenda iš Kastrupo – vežu tiesiai iki oro uosto. Jei dirba kokiam rajone – stengiuos iki darbovietės privažiuot. Bet viskas turi ribas – jei prašom vežt per pusę Kopenhagos, kad pasiekt kokį mažą priemiesčio gatvių kampą, galiu prašyt papildomo mokesčio už kurą ir laiką. Dažniausiai viskas susitaria be problemų – čia ne taksi, bet ir ne autobusas, kuris stoja tik vienoj stotelėj.

26. Ką daryti, jei pavėlavau į susitikimą dėl keliavimo vėlavimo?

Nieko, tiesiog paskambink ir pranešk, kad vėluosi. Nėra taip, kad mes čia specialiai vėluojam – bet kartais įvyksta, kas įvyksta: eismo kamštis prie Rygos, keltas vėluoja, sienos patikra užtrunka ilgiau nei įprastai. Esant tokiai situacijai – stengiuos kuo greičiau atvykti ir pranešti atnaujintą laiką. Vienas keleivis nelabai suprato, kad kelto vėlavimas nėra mano kaltė, ir skambino penkis kartus per valandą – tiesiog nebuvo ko jam daugiau pasakyt, nei kad lauktume. Realybė tokia, kad kartoje tu valdai tik tiek, kiek aplinkybės leidžia. Bet jei dėl to pavėlavai į darbą ar skrydį – aišku, tai nemalonu, ir aš tai suprantu.

Keleivių vežimas iš Panevėžio į Kopenhagą – tai ilga kelionė, kuri reikalauja ir kantrybės, ir gero pasiruošimo. Jei dar kyla klausimų – skambink. Geriau paklaust per daug, negu likt nežinioj. Važiuojam reguliariai, žinom kelią, o svarbiausia – žinom, kad žmogus nori patogiai ir saugiai pasiekt tikslą. Jei tau tai svarbu – parašyk, susiderinsim.