Keleivių pervežimas iš Kopenhagos į Vokietiją

Kai pirmą kartą reikėjo nuvykti iš Kopenhagos į Vokietiją, galvojau apie lėktuvą. Bet tada pagalvojau apie bagažą, apie tai, kad reikia nuvažiuoti iki oro uosto, laukti eilėse, ir galiausiai – kad Vokietija didelė, o lėktuvas nuleidžia tik didžiuosiuose miestuose. Mikroautobusas pasirodė protingesnis variantas – tiesiog sėdi ir važiuoji, o jei reikia, vairuotojas išleidžia ten, kur tau patogu. Ne visada greičiausia, bet dažnai patogiau.

Kainos – kiek kainuoja pervežimas iš Kopenhagos į Vokietiją

1. Kokia yra kelionės mikroautobusu kaina iš Kopenhagos į Vokietiją?

Kaina labai priklauso nuo to, kur Vokietijoje nori nuvykti. Į Hamburgą – apie 60–80 eurų, į Berlyną – 90–120, į Frankfurtą – 110–140. Tai vidutiniai skaičiai, realybėje gali skirtis. Vasarą viskas brangiau, žiemą – pigiau. Bet svarbu ne tik kaina, o tai, kas už ją gauni. Kartą radau bilietą už 50 eurų į Hamburgą – atrodė per gerai, kad būtų tiesa. Ir buvo – autobusas buvo senas, sėdynės sulūžusios, o vairuotojas kalbėjo tik rusiškai. Pigiai, bet nemaloniai.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Vokietijos miesto?

Taip, ir gana žymiai. Arčiau esantys miestai – Hamburgas, Berlynas – pigiau. Toliau esantys – Miunchenas, Frankfurtas, Štutgartas – brangiau. Logiška – daugiau kilometrų, daugiau degalų, daugiau laiko. Bet yra ir kitų veiksnių – pavyzdžiui, jei važiuoji į mažesnį miestelį, gali tekti mokėti daugiau, nes mikroautobusas turi specialiai ten sukti. Kartą mokėjau 130 eurų už kelionę į kažkokį miestelį prie Štutgarto – brangiau nei į patį Štutgartą, bet man ten reikėjo.

3. Ką daryti, jei neturiu pakankamai pinigų kelionei?

Galima derėtis. Ypač jei esi lojalus klientas arba keliauji grupėje. Kartą paprašiau nuolaidos, nes buvau paskutinė minutė ir liko laisvų vietų – davė 20 procentų. Bet ne visada pasiseka. Kitas variantas – ieškoti pigesnių dienų. Antradieniais ir trečiadieniais paprastai pigiau nei savaitgaliais. Ir dar – galima keliauti naktį, dažnai naktiniai reisai būna pigesni, nes mažiau norinčių. Aš asmeniškai nemėgstu naktinių kelionių – nemiegu gerai sėdėdamas, bet jei reikia sutaupyti, galima ištverti.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Kartais. Pavyzdžiui, už papildomą bagažą – jei turi daugiau nei vieną lagaminą, gali tekti mokėti 10–20 eurų. Arba už specialius daiktus – dviratį, slidinėjimo įrangą. Bet dažniausiai tai būna nurodyta sąlygose. Problema atsiranda, kai žmonės neskaito. Kartą moteris atsivežė keturis lagaminus ir stebėjosi, kad reikia mokėti papildomai. „Bet juk čia mano asmeniniai daiktai!“ – piktinosi. Vairuotojas tik gūžtelėjo pečiais – taisyklės yra taisyklės. Svarbu skaityti smulkų šriftą.

5. Kaip gauti geriausią kainą?

Planuoti iš anksto, lyginti pasiūlymus, ir nebūti per daug išrankiam dėl laiko. Jei gali keliauti antradienį vietoj penktadienio – sutaupysi. Jei gali užsisakyti mėnesį prieš vietoj savaitės – vėlgi. Ir dar – sekti socialinius tinklus, kartais vežėjai skelbia akcijas. Bet aš asmeniškai nemėgstu per daug taupyti kelionės kokybės sąskaita. Geriau sumokėti 20 eurų daugiau ir važiuoti patogiai nei sėdėti sulūžusioje sėdynėje ir klausytis cypiančių stabdžių. Sveikas protas svarbiau nei pigumas.

Maršrutai – kur važiuoja mikroautobusai iš Kopenhagos

6. Į kuriuos Vokietijos miestus galima nuvažiuoti iš Kopenhagos?

Dažniausiai – Hamburgas, Berlynas, Frankfurtas, Miunchenas, Štutgartas. Bet jei paklausai vežėjų, jie dažnai veža ir į mažesnius miestus – jei yra pakankamai keleivių. Pavyzdžiui, į Liubeką, Rostoką, Hanoverį. Kartais net į visai mažus miestelius, jei kažkas užsisako grupę. Bet tai jau individualūs susitarimai. Man patinka, kad mikroautobusai yra lankstesni nei traukiniai ar lėktuvai – gali nuvežti ten, kur tau reikia, o ne tik į didelius mazgus.

7. Koks yra greičiausias maršrutas iš Kopenhagos į Vokietiją?

Per Gedserio-Rostoko keltą – tai trumpiausias kelias. Bet ne visada greičiausias, nes reikia laukti kelto. Kitas variantas – per Švediją, Oresundo tiltu, tada keltu iki Sassnitzo arba tiesiai iki Rostoko. Tai ilgesnis kelias, bet kartais greičiau, nes keltai plaukia dažniau. Viskas priklauso nuo to, kada išvyksti ir kokie keltų grafikai. Aš asmeniškai renkuosi maršrutą pagal tai, kada noriu atvykti – jei reikia būti anksti ryte, važiuoju naktį per trumpesnį kelią.

8. Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iki Vokietijos miesto centro?

Paprastai taip, bet ne visada. Dažniausiai maršrutas baigiasi autobusų stotyje arba pagrindinėje traukinių stotyje. Bet jei gyveni kitame miesto gale, gali paprašyti, kad išleistų patogesnėje vietoje – jei tai pakeliui, vairuotojas dažniausiai sutinka. Bet čia jau reikia derinti iš anksto. Kartą paprašiau, kad išleistų prie viešbučio, o vairuotojas pasakė: „Ne, čia ne mano maršrutas“. Suprantama – jis turi savo tvarkaraštį. Bet dauguma yra lankstūs, ypač jei mandagiai prašai.

9. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Hamburgą?

Apie 6–8 valandas, priklausomai nuo kelto ir eismo. Su keltu – ilgiau, bet patogiau. Be kelto – reikia važiuoti per Švediją ir Daniją, kas yra ilgiau. Kartą važiavau be kelto – užtruko 10 valandų, bet mačiau gražių vaizdų. Kita vertus, jei skubi, geriau rinktis keltą. Svarbu žinoti, kad keltai kartais vėluoja – ypač žiemą, kai būna audros. Tada kelionė gali užtrukti ir 12 valandų. Reikia būti tam pasiruošusiam.

10. Kaip dažnai važiuoja mikroautobusai iš Kopenhagos į Vokietiją?

Kasdien, bet ne visada į visus miestus. Į Hamburgą – kasdien, į Berlyną – kasdien arba kas antrą dieną, į tolimus miestus – rečiau. Savaitgaliais dažniau, nes daugiau keleivių. Bet jei planuoji iš anksto, visada gali rasti tinkamą variantą. Aš asmeniškai mėgstu keliauti antradieniais arba trečiadieniais – mažiau žmonių, ramesnė kelionė. Ir dar – mažesnė tikimybė, kad kas nors knarks šalia.

Patogumai – kas yra mikroautobuse kelionės metu

11. Ar mikroautobusuose yra oro kondicionierius?

Daugumoje – taip, bet ne visada jis veikia gerai. Ypač senesniuose mikroautobusuose vasarą gali būti karšta. Kartą važiavau mikroautobusu, kur kondicionierius veikė tik priekyje – gale buvo kaip saunoje. Žmonės pradėjo skųstis, vairuotojas tik gūžtelėjo pečiais: „Senas autobusas, ką padarysi“. Teko atidaryti langus, bet tada ėmė skersvėjis. Nemalonu. Dabar visada paklausiu prieš perkant bilietą, ar veikia kondicionierius. Mažas dalykas, bet svarbus.

12. Kokia yra bagažo leidžiama norma?

Paprastai vienas didelis lagaminas (iki 20–25 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet tai priklauso nuo vežėjo. Vieni griežtesni, kiti lankstesni. Svarbu ne viršyti svorio, nes mikroautobusas turi savo svorio ribas. Kartą žmogus atsivežė lagaminą, kuris svėrė 35 kg – vairuotojas pasvėrė ir pasakė: „Arba moki už viršsvorį, arba kažką išmeti“. Žmogus išmetė knygas. Liūdna, bet suprantama – saugumas svarbiau.

13. Ar galima vežtis dviratį?

Tai priklauso nuo vežėjo ir mikroautobuso tipo. Kai kurie turi specialius laikiklius, kiti – ne. Svarbu iš anksto pranešti, kad vežiesi dviratį, ir paklausti, ar yra vietos. Paprastai už tai mokama papildomai – 15–30 eurų. Bet jei nepraneši, gali atsitikti taip, kad dviratis netilps, ir teks jį palikti. Kartą mačiau, kaip žmogus bandė įgrūsti dviratį į mikroautobusą – nesisekė, visi nervinosi, galiausiai dviratis liko ant kelio. Geriau planuoti.

14. Ar yra galimybė įkrauti telefoną?

Daugumoje mikroautobusų yra USB jungtys arba rozetės. Bet ne visada veikia. Kartą rozetė buvo sulūžusi, kitą kartą – visi užimti. Aš visada pasiimu savo power banką – tai patikimiau. Ir dar – ne visi vairuotojai leidžia naudotis rozetėmis, ypač jei jos skirtos tik vairuotojo reikmėms. Geriau pasiruošti iš anksto, kad nereiktų prašyti. Maži dalykai, bet jie daro skirtumą tarp patogios ir varginančios kelionės.

15. Kokia yra sėdynių kokybė?

Priklauso nuo mikroautobuso amžiaus ir vežėjo požiūrio. Naujuose mikroautobusuose sėdynės patogios, su atlošais, kartais net su kojų atramomis. Senesniuose – gali būti sulūžusios, su išsėdėtomis spyruoklėmis. Kartą sėdėjau ant sėdynės, kuri svyravo į šonus – kiekvieną posūkį jausdavau, kad tuoj nukrisiu. Nemalonu. Dabar visada prašau, kad parodytų mikroautobusą prieš perkant bilietą – jei atsisako, žinau, kad kažkas negerai.

Saugumas – ką reikia žinoti apie kelionės saugumą

16. Ar mikroautobusai yra saugūs ilgoms kelionėms?

Paprastai – taip, bet visada reikia patikrinti. Patikimas vežėjas turi naujus arba gerai prižiūrėtus mikroautobusus, reguliariai atlieka techninę apžiūrą, o vairuotojai turi patirties ilgose kelionėse. Bet pasitaiko ir prastesnių variantų. Kartą važiavau mikroautobusu, kurio stabdžiai cypė kiekvieną kartą, kai vairuotojas stabdė. Nemalonu. Kitą kartą išlipau ir paprašiau grąžinti pinigus. Saugumas nėra kažkas, dėl ko verta derėtis – jei kas nors atrodo negerai, geriau ieškoti kito varianto.

17. Ką daryti, jei kelionės metu įvyksta avarija?

Pirma – išlikti ramiu. Vairuotojas turėtų žinoti, ką daryti – iškviesti pagalbą, užpildyti dokumentus. Keleiviams reikia tik bendradarbiauti. Svarbu turėti savo dokumentus ir draudimo informaciją. Kartą mačiau, kaip mikroautobusas susidūrė su lengvuoju automobiliu – niekas rimtai nenukentėjo, bet visi buvo sukrėsti. Vairuotojas ramiai viską sutvarkė, net pasiūlė kavos iš termoso. Tai ir yra profesionalumas – ne tik vairavimas, bet ir gebėjimas valdyti stresines situacijas.

18. Ar vairuotojai keičiasi kelionės metu?

Ilgesnėse kelionėse – dažniausiai taip. Pagal įstatymus, vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos, o po to turi ilsėtis bent 45 minutes. Todėl dažnai yra du vairuotojai, kurie keičiasi. Bet pasitaiko, kad vienas vairuotojas bando „pratempti“ ilgiau – tai jau rizika. Aš visada stebiu – jei vairuotojas atrodo pavargęs, pradedu nerimauti. Kartą pasakiau: „Gal jau laikas pailsėti?“ Jis tik nusišypsojo ir sustojo. Geriau pasakyti nei tylėti.

19. Kaip elgtis, jei pametėte daiktą mikroautobuse?

Pirmiausia – skambinti vežėjui kuo greičiau. Jei daiktas rastas, paprastai jį galima atsiimti kitą dieną arba jie atsiunčia paštu (už papildomą mokestį). Bet ne visada pasiseka. Kartą palikau megztinį – niekada jo neatgavau. Kita vertus, draugas pametė telefoną, o vairuotojas pats paskambino į tą numerį, kurį turėjo iš bilieto – grąžino tą pačią dieną. Priklauso nuo žmonių sąžiningumo. Ir nuo to, ar tavo kontaktiniai duomenys yra teisingi.

20. Ar galima keliauti su augintiniais?

Tai priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia mažus augintinius specialiuose transportavimo dėžuose, kiti visiškai draudžia. Dideli šunys – beveik niekada. Kartą moteris bandė įsinešti katę be dėžės – ji iššoko ir pradėjo bėgioti po saloną. Vairuotojas buvo ne juokais supykęs. Geriau visada skambinti ir klausti iš anksto. Ir jei leidžia, pasirūpinti, kad augintinis būtų ramus – galbūt duoti jam kažką nuo nerimo. Kelionė stresuoja ne tik žmones.

Organizacija – kaip užsisakyti ir pasiruošti kelionei

21. Kaip užsisakyti bilietą mikroautobusu iš Kopenhagos į Vokietiją?

Paprastai per internetą – vežėjo svetainėje arba per tarpininkus. Bet aš dažniausiai skambinu tiesiogiai – taip galiu paklausti visko, kas man rūpi, ir iš karto gauti atsakymą. Internete kartais informacija būna pasenusi – pavyzdžiui, nurodytas laikas, kuris jau nebegalioja. Skambinant gauni šviežiausią informaciją. Aišku, reikia mokėti lietuviškai arba angliškai – kitaip gali būti sunku. Bet dauguma vairuotojų kalba bent minimaliai angliškai.

22. Kada geriausia užsisakyti bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – bent 3–4 dienas prieš kelionę. Ypač jei keliauji penktadienį arba sekmadienį – tai populiariausios dienos, ir vietos greitai išperkamos. Bet jei reikia skubiai, visada galima bandyti – kartais atsiranda laisvų vietų paskutinę minutę, nes kas nors atšaukė. Aš pats esu užsisakęs tą pačią dieną, bet tai rizikinga. Geriau planuoti. Ir dar – jei užsisakai iš anksto, dažnai gali geresnę kainą.

23. Ką daryti, jei reikia atšaukti arba pakeisti kelionės datą?

Priklauso nuo vežėjo politikos. Dauguma leidžia atšaukti arba pakeisti datą nemokamai, jei tai padarai bent 24 valandas prieš išvykimą. Bet jei atšauki paskutinę minutę, gali prarasti visą sumą arba tik dalį. Kartą susirgau ir paskambinau likus 6 valandoms – grąžino 70 procentų. Ne idealu, bet suprantama – jie jau buvo rezervavę man vietą. Svarbu skaityti sąlygas prieš perkant, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

24. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Asmens tapatybės kortelės arba paso. Jei keliauji iš Danijos į Vokietiją – tai Šengeno zona, tad papildomų vizų nereikia. Bet dokumentas turi būti galiojantis. Kartą žmogus bandė keliauti su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę – neįleido. Keista, kad jis to nepatikrino. Dar reikia turėti bilieto patvirtinimą – atspausdintą arba telefone. Ir jei turi specialių poreikių – pavyzdžiui, vaistus, kuriuos reikia vežti – geriau turėti receptą arba gydytojo pažymą.

25. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikroautobusu?

Pirma – patogi apranga. Nereikia puoštis, reikia jaustis patogiai. Antra – užkandžiai ir vanduo. Trečia – kažkas, ką veikti – knyga, filmas, muzika. Ketvirta – pagalvėlė ir pledas, jei nori miegoti. Penkta – kantrybė. Ilga kelionė vargina, ir ne viskas vyks sklandžiai. Aš visada pasiimu ir ausų kištukus – kartais kaimynas knarkia taip, kad negali miegoti. Maži dalykai, bet jie daro skirtumą tarp košmariškos ir pakenčiamos kelionės.

26. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Pirma – nesinervinti. Vėlavimai nutinka dėl daugybės priežasčių – eismas, oras, techniniai nesklandumai. Antra – skambinti vežėjui ir klausti, kiek vėluos. Trečia – jei vėluoja labai ilgai (daugiau nei 2 valandas), galima prašyti kompensacijos arba alternatyvaus transporto. Bet realiai – kartais tiesiog reikia laukti. Kartą laukiau keturias valandas, nes mikroautobusas sugedo kelyje. Vairuotojas atsiuntė nuotrauką – stovi ant kelio su atidarytu variklio dangčiu. Bent jau žinojau, kad ne meluoja. Kantrybė – tai kelionės dalis.

Kelionė mikroautobusu iš Kopenhagos į Vokietiją – tai ne tik transportas, tai patirtis. Kartais maloni, kartais varginanti, bet visada tikra. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, pasiruošti ir turėti lūkesčių. Nes tobulų kelionių nebūna, bet geros – taip. O kai žinai, ko tikėtis, viskas tampa paprasčiau. Tad jei svarstai – tiesiog bandyk. Galbūt sutiksi įdomių žmonių, pamatysi gražių vaizdų arba tiesiog ramiai nusnūsi. Visa tai – kelionės dalis.