Kaunas Plungė Kopenhaga, vežame kiekvieną dieną – patikimi pervežimai

Kai prieš porą metų pradėjau vežti maršrutu Kaunas–Plungė–Kopenhaga, nežinojau, ar kas nors tuo naudosis. Pasirodo, paklausa didžiulė. Žmonės iš Plungės ir aplinkinių miestelių važiuoja dirbti į Daniją, siunčia siuntas artimiesiems, perka baldus ir veža atgal. Kiekvieną dieną kažkas klausia: „ar važiuosite rytoj?“, „kiek kainuos dėžė?“, „ar paimsime iš namų?“. Šiame straipsnyje surinkau dažniausiai užduodamus klausimus apie šį maršrutą – atsakau taip, kaip atsakyčiau telefonu.

Kainos – kaunas plungė kopenhaga vežimo kaina

Kiek kainuoja vežimas iš Kauno per Plungę į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo to, kur įlipote ir ką vežate. Iš Kauno iki Kopenhagos – vienas tarifas, iš Plungės – šiek tiek mažesnis, nes atstumas trumpesnis. Mažas paketas iš Plungės – apie 20–30 eurų. Didesnė siunta – nuo 40 eurų. Bet čia labai apytikriai. Vieną kartą žmogus klausė „kiek kainuos dėžė?“ – na, kokia dėžė? Batų dėžė ar šaldytuvo dėžė? Visada prašau nurodyti matmenis, kitaip negaliu tiksliai pasakyti.

Ar kaina skiriasi nuo Kauno ir nuo Plungės?

Taip, šiek tiek. Plungė arčiau Kopenhagos nei Kaunas – maždaug 200 km skirtumo. Tai reiškia mažiau degalų, mažiau laiko. Todėl iš Plungės paprastai pigiau 5–10 eurų. Bet ne visada – jei siunta didelė, skirtumas gali būti didesnis. O jei reikia paimti iš kažkur už Plungės – iš kaimo ar mažesnio miestelio – gali būti papildomas mokestis už nuvažiavimą. Logiška, juk laikas ir degalai kainuoja.

Ar taikote nuolaidas nuolatiniams klientams?

Taip, ir tai normali praktika. Jei žmogus veža kas mėnesį ar dažniau – visada randame bendrą kalbą. Nuolaida priklauso nuo kiekio – jei vežate reguliariai, galiu pasiūlyti 10–15 procentų mažiau. Bet ne visada pinigais – kartais tai gali būti nemokamas paėmimas iš namų arba prioritetas, kai mašina pilna. Svarbiausia – lojalumas. Aš vertinu klientus, kurie grįžta, ir jie tai žino.

Kaip mokėti – grynais ar pavedimu?

Abu variantai tinka. Dauguma renkasi pavedimą – patogiau, lieka pėdsakas. Bet grynais irgi priimu, ypač jei žmogus vyresnis arba ne itin draugauja su bankininkyste. Svarbu, kad mokėjimas būtų aiškus – pavedimu nurodykite pavardę ir siuntos numerį, grynais – paprašykite kvito. Aš pats duodu kvitą už kiekvieną grynųjų mokėjimą – tai saugu abiem pusėm. Vieną kartą žmogus sakė „sumokėjau“, o aš nepamenu – nuo tada visada rašau.

Ar galima mokėti gavėjui Kopenhagoje?

Galima, bet ne visada. Jei gavėjas patikimas ir sutinka mokėti – gerai. Bet jei atsisako arba neranda – lieku be pinigų. Todėl paprastai prašau, kad siuntėjas sumokėtų iš anksto bent dalį. Ypač jei siunta didelė arba brangi. Kartą vežiau sofą su sąlyga „sumokės gavėjas“ – gavėjas pasakė „aš neprašiau šitos sofos“ ir atsisakė mokėti. Teko grąžinti sofą atgal. Nuo tada – avansas visada.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo dienos?

Šiek tiek. Savaitgaliais ir prieš šventes – brangiau, nes paklausa didesnė. Paprastomis dienomis – standartinė kaina. Bet skirtumas nėra didelis – kalbame apie kelis eurus. Jei galite rinktis, vežkite antradienį ar trečiadienį – tai pigiausios dienos. Pirmadieniais visi skuba, penktadieniais visi nori gauti iki savaitgalio – todėl brangiau. Paprasta ekonomika.

Maršrutas – kaunas plungė kopenhaga kelias

Koks maršrutas važiuojate – tiesiogiai ar per kitus miestus?

Maršrutas Kaunas–Plungė–Klaipėda–keltas–Kopenhaga. Tai pats logiškiausias kelias – per Klaipėdą, tada keltu į Kylą arba Karlshamną, ir toliau iki Kopenhagos. Yra ir kitų variantų – per Lenkiją, per Švediją – bet šis greičiausias ir pigiausias. Kelionė trunka apie 18–24 valandas, priklausomai nuo kelto grafiko ir eismo. Kartais ilgiau, jei keltas vėluoja arba kamščiai prie Hamburgo.

Ar sustojate Plungėje kiekvieną kartą?

Taip, Plungė – pagrindinis sustojimo taškas. Ten paimu siuntas, keleivius, kartais pietų. Yra viena degalinė, kur visada sustoju – jau pažįstu ten dirbančius. Kartais žmonės prašo sustoti ne Plungėje, o kažkur netoli – Rietave, Telšiuose – ir tai įmanoma, jei pakeliui. Bet jei rektų sukti 30 km į šoną – tada jau papildomas mokestis. Logiška, juk degalai ne iš oro.

Per kiek laiko nuo Plungės iki Kopenhagos?

Maždaug 14–18 valandų, priklausomai nuo kelto. Jei pataikote ant greito kelto – trumpiau. Jei reikia laukti kito – ilgiau. Aš paprastai iš Plungės išvažiuoju vakare, naktį važiuoju iki Klaipėdos, ryte keltu, ir po pietų jau Kopenhagoje. Bet tai idealus scenarijus. Kartais keltas vėluoja – ypač žiemą, kai audros. Tada tenka laukti. Vieną kartą laukiau 6 valandas uoste – nieko nepadarysi, gamta nenuspėjama.

Ar važiuojate tiesiogiai be sustojimų?

Ne, tai neįmanoma. Reikia sustoti degalinėse, pailsėti, pavalgyti. ES taisyklės reikalauja po 4,5 valandų vairavimo daryti 45 minučių pertrauką. Aš jų laikausi – ne tik dėl taisyklių, bet ir dėl saugumo. Pavargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas. Be to, reikia patikrinti krovinį, ar viskas tvarkoje. Sustojimai trunka 15–30 minučių, bet jie būtini.

Kokiu keltu plaukiate?

Priklauso nuo grafiko ir kainos. Dažniausiai DFDS arba TT Line – iš Klaipėdos į Karlshamną arba iš Klaipėdos į Kylą. Abu variantai tinka, bet kelionės laikas skiriasi. Per Kylą – trumpiau iki Kopenhagos, bet keltas brangesnis. Per Karlshamną – pigiau, bet reikia daugiau važiuoti. Aš renkuosi pagal situaciją – kartais vienas variantas geriau, kartais kitas.

Ar galima plaukti kartu su siunta?

Taip, jei yra vietos. Keleiviai paprastai važiuoja priekyje, siuntos – gale. Bet jei žmogus nori būti šalia savo daiktų – galima susitarti. Keltas leidžia keleiviams būti transporto priemonėje, bet ne visada patogu – gale šalta ir tamsu. Geriau sėdėti keleivių salone, gerti kavą ir žiūrėti į jūrą. Siunta niekur nedings – ji saugiai pririšta.

Siuntos – kaunas plungė kopenhaga ką vežame

Kokio dydžio siuntas galite vežti?

Nuo mažo voko iki viso mikroautobuso turinio. Ribos nėra – svarbu, kad tilptų į transportą. Standartinis mikroautobusas turi apie 10–12 kubinių metrų talpos. Tai reiškia, kad telpa sofa, stalas, kelios dėžės ir dar liktų vietos. Jei reikia daugiau – galima užsakyti didesnį transportą arba dvi mašinas. Viskas įmanoma, tik reikia derinti iš anksto.

Ar vežate trapius daiktus – indus, veidrodžius?

Vežame, bet su papildomu dėmesiu. Trapūs daiktai turi būti supakuoti labai gerai – burbulinė plėvelė, kartonas, putplastis. Ir pranešti vežėjui, kad žinotų. Aš visada dedu trapias siuntas ant viršaus, kad niekas neužgriūtų. Bet jei pakuotė prasta – niekuo negaliu padėti. Kartą vežiau veidrodį, kuris buvo įvyniotas tik į laikraštį – nesistebėkite, kad sudužo. Pakuotė – siuntėjo atsakomybė.

Ar vežate maisto produktus iš Lietuvos į Daniją?

Taip, dažnai. Žmonės veža lietuvišką maistą – duoną, sūrį, dešras, saldainius. Viskas leidžiama, jei asmeniniam vartojimui. Bet reikia tinkamai supakuoti – ypač greitai gendančius produktus. Aš turiu šaldytuvą mašinoje, bet ne visada jis įjungtas. Todėl prašau pranešti, jei vežate ką nors, kas turi būti šaltai. Kartą žmogus įdėjo šviežią mėsą į paprastą maišą – vasarą. Galite įsivaizduoti, kaip baigėsi.

Ar vežate dviračius?

Taip, dviračiai – vienas populiariausių daiktų. Lietuvoje dviračiai pigesni nei Danijoje, todėl daug kas veža. Standartinis dviratis telpa be problemų, bet reikia šiek tiek paruošti – nuimti ratą arba vairą, kad užimtų mažiau vietos. Elektriniai dviračiai – irgi, bet reikia pranešti dėl baterijos. Ličio baterijos turi specialius reikalavimus – negalima vežti pažeistų arba be apsaugos.

Ar vežate automobilių dalis?

Taip, bet su sąlyga. Automobilių dalys gali būti sunkios, riebios, nešvarios – reikia tinkamai supakuoti, kad nesuteptų kitų siuntų. Varikliai, pavarų dėžės – viskas įmanoma, bet reikia derinti. Aš vežiau viską – nuo žibintų iki bamperių. Sunkiausia buvo su varikliu – svėrė apie 200 kg, reikėjo trijų žmonių pakrauti. Bet pavyko.

Ar vežate gyvūnus maršrutu Kaunas–Plungė–Kopenhaga?

Retai, bet pasitaiko. Kaip minėjau anksčiau, gyvūnų vežimas turi savo taisykles. Jei žmogus turi visus dokumentus ir gyvūnas ramus – galima. Bet aš pats ne visada sutinku – priklauso nuo gyvūno. Šuo narve – gerai. Katė maiše – ne. Vieną kartą žmogus atnešė gyvatę dėžėje – atsisakiau. Ne dėl taisyklių, tiesiog bijau gyvačių. Kiekvienas turi savo ribas.

Keleiviai – kaunas plungė kopenhaga vežame žmones

Ar vežate keleivius, ne tik siuntas?

Taip, keleiviai – didelė dalis mano veiklos. Žmonės važiuoja dirbti, aplankyti šeimos, tvarkyti reikalų. Mikroautobuse telpa 8 keleiviai – patogiai, su bagažu. Kiekvienas turi savo sėdynę, diržą, vietą kojoms. Ne kaip senais laikais, kai žmonės sėdėjo ant dėžių. Dabar viskas tvarkingiau, saugiau.

Kiek kainuoja bilietas keleiviui?

Apie 60–90 eurų vienam asmeniui, priklausomai nuo maršruto ir sezono. Iš Plungės pigiau nei iš Kauno – kaip ir su siuntomis. Vaikams taikomos nuolaidos – iki 12 metų pusė kainos, iki 5 metų nemokamai, jei sėdi tėvams ant kelių. Bet geriau turėti atskirą sėdynę – saugiau ir patogiau. Ypač ilgoje kelionėje.

Ką galima vežtis kaip keleivis – kiek bagažo?

Vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis bagažas – standartiškai. Jei reikia daugiau – galima, bet gali būti papildomas mokestis. Ypač jei bagažas užima kitų keleivių vietą. Kartą žmogus atsinešė tris lagaminus, dvi dėžes ir gitarą – vos tilpo. Teko derinti su kitais keleiviais, kad visiems užtektų vietos. Dabar iš anksto klausiu, kiek bagažo bus.

Ar galima vežtis augintinį kartu?

Mažą augintinį – taip, jei narve arba dėžėje. Didelį šuną – sudėtingiau, nes ne visi keleiviai mėgsta šalia sėdintį šunį. Aš pats myliu gyvūnus, bet turiu galvoti apie visus. Todėl prašau pranešti iš anksto, kad galėčiau suderinti su kitais keleiviais. Jei visi sutinka – gerai. Jei ne – galima ieškoti kito varianto.

Kelintą valandą išvykstate iš Plungės?

Paprastai apie 18–19 valandą vakaro. Tai leidžia naktį nuvažiuoti iki Klaipėdos, ryte plaukti keltu, ir po pietų būti Kopenhagoje. Bet grafikas gali keistis – priklauso nuo kelto laiko ir užsakymų. Aš visada pranešu keleiviams dieną prieš, kada tiksliai išvyksiu. Kartais reikia anksčiau, kartais vėliau – svarbu, kad visi žinotų.

Ar galima išlipti pakeliui – ne Kopenhagoje?

Taip, jei tai pakeliui. Pavyzdžiui, jei važiuojate iki Malmo arba Helsingo – galima. Bet jei prašote išleisti kažkur, kur reikia sukti iš maršruto – tada jau ne. Aš važiuoju pagrindiniu keliu ir sustoju tik ten, kur pakeliui. Tai logiška – negaliu daryti lankstymų kiekvienam keleiviui atskirai. Bet jei keli keleiviai nori tos pačios vietos – visada galima susitarti.

Patogumai – kaunas plungė kopenhaga kelionės komfortas

Koks mikroautobusas – koks modelis, kiek vietų?

Mercedes Sprinter, 2019 metų, 8 keleivių vietos. Paprastas, bet tvarkingas. Kondicionierius veikia, sėdynės patogios, WiFi yra. Ne prabangus, bet švarus ir prižiūrėtas. Aš pats jį myliu – per tūkstančius kilometrų nė karto nesugedo kelyje. Tik kartą prakiuro padanga, bet tai bet kam gali nutikti.

Ar yra WiFi mikroautobuse?

Taip, bet ne visada greitas. Ypač kelyje tarp miestų – kartais ryšys dingsta. Bet miestuose ir prie pagrindinių kelių veikia gerai. Keleiviai dažniausiai naudoja savo duomenis, bet jei reikia – galiu įjungti WiFi. Tiesa, jei visi 8 keleiviai vienu metu žiūrės filmus – greičio neužteks. Bet žinutėms ir el. paštui – pakanka.

Ar galima miegoti kelionės metu?

Galima, ir dauguma taip daro. Ypač naktinėje kelionėje – išvažiuoji vakare, atsibundi ryte prie kelto. Sėdynės nėra visiškai atlenkiamos, bet pakankamai patogios. Aš pats vairuoju, todėl nemiegu, bet keleiviai dažnai užmiega. Kartais kas nors knarkia – tai jau mažiau malonu kitiems, bet nieko nepadarysi. Ausų kištukai – geras dalykas.

Ar yra galimybė sustoti pavalgyti?

Taip, bent kartą ar du per kelionę. Yra kelios degalinės ir greito maisto restoranai pakeliui, kur visada sustoju. Keleiviai gali nusipirkti kavos, sumuštinio, nueiti į tualetą. Sustojimas trunka 15–20 minučių. Jei kažkas nori ilgiau pavalgyti – reikia pranešti iš anksto, kad galėčiau planuoti. Bet negaliu laukti valandą, nes kiti gali skubėti.

Ar mikroautobuse yra tualetas?

Ne, mikroautobuse nėra tualeto. Bet sustojame reguliariai – kas 2–3 valandas. Ir keltuose yra tualetai. Jei kam nors reikia skubiai – visada galima paprašyti sustoti. Suprantu, kad kartais reikia, ir nesuku galvos. Geriau sustoti penkioms minutėms nei kentėti kelias valandas. Žmogiški dalykai.

Ar galima klausytis savo muzikos?

Su ausinėmis – taip. Per garsiakalbį – ne, nebent visi sutinka. Kiekvienas turi skonį – vienas mėgsta roką, kitas pop, trečias klasiką. Negaliu leisti vieno žmogaus muzikos visiems. Bet ausinėse – prašom, ką nori. Aš pats klausau radijo vairuodamas – tyliai, kad netrukdyčiau miegantiems.

Išvada

Maršrutas Kaunas–Plungė–Kopenhaga – tai kasdieninis darbas, kurį darau su malonumu. Kiekviena kelionė kitokia – skirtingi žmonės, skirtingos istorijos, skirtingi kroviniai. Svarbiausia – pasitikėjimas. Žmonės patiki man savo daiktus, savo artimuosius, savo laiką. Aš tai vertinu ir stengiuosi pateisinti. Jei turite klausimų – skambinkite, klauskite. Visada atsakysiu.