Kaunas Kopenhaga – vežame kiekvieną dieną

Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, ir iš čia žmonės važiuoja visur. Vienas populiariausių maršrutų – į Kopenhagą. Kodėl? Nes Danijoje dirba tūkstančiai lietuvių, o Kopenhaga yra pagrindinis vartai į Skandinaviją. Mes vežame kasdien – ne kartą per savaitę, ne kas antrą dieną, o kiekvieną dieną. Tai svarbu tiems, kurie dirba pamainomis arba kuriems reikia nusigauti iki oro uosto konkrečią datą. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda žmonės, svarstantys važiuoti būtent šiuo maršrutu.

Kainos – Kaunas Kopenhaga vežimas

1. Kiek kainuoja važiuoti iš Kauno į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo sezono, bagažo kiekio ir to, ar važiuoji vieną ar abi kryptis. Vasarą brangiau, žiemą pigiau – tokia jau ta rinka. Jei vežiesi tik kuprinę, mokėsi mažiau. Jei tave lydi du lagaminai ir dėžė su įrankiais – kaina kitokia. Tikslaus skaičiaus nevardinsiu, nes jis keičiasi. Geriausia paskambinti ir paklausti tiesiai. Mes nemėgstame apgaudinėti – pasakysime tiek, kiek realiai kainuoja, be jokių paslėptų mokesčių.

2. Ar kaina skiriasi dieną ir naktį?

Kartais taip. Naktinės kelionės gali būti pigiau, nes mažiau žmonių nori važiuoti naktį. Bet ne visada – priklauso nuo paklausos. Jei daug žmonių nori važiuoti naktį prieš Kalėdas, kaina gali būti net didesnė. Keista? Galbūt. Bet tokia realybė – kai paklausa didelė, kaina kyla. Dieninės kelionės dažniausiai stabilesnės kainos prasme. Bet vėlgi – ne taisyklė, o tendencija.

3. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima klausti. Mes ne turgus, bet suprantame, kad ne visi turi vienodai. Jei žmogus važiuoja reguliariai – kas savaitę ar kas dvi – visada galima rasti kompromisą. Studentams, pensininkams, šeimoms su vaikais – požiūris kitoks. Bet jei skambini pirmą kartą ir iš karto prašai 50 procentų nuolaidos – tai jau per daug. Realybė tokia, kad ir mes turime išlaidų – degalai, draudimas, vairuotojo alga. Negalime dirbti nuostolingai.

4. Kada geriausia užsisakyti bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač vasarą, kai vietos greitai užsipildo. Jei žinai, kad važiuosi liepos 15-ąją – užsisakyk bent savaitę prieš. Bet jei reikia rytoj – skambink, galbūt yra laisva vieta. Kartais būna, kad žmogus atšaukia paskutinę minutę, ir vieta atsilaisvina. Tačiau nerekomenduoju remtis sėkme. Planuokite iš anksto, ypač jei kelionė susijusi su skrydžiu iš Kastrupo – ten negali vėluoti.

5. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Ne. Bent jau ne pas mus. Ką sutariame – tiek ir moki. Jei pasakėme 80 eurų – tai 80 eurų, ne 85 ir ne 90. Bet – ir tai svarbu – jei kelionės metu paprašai nuvežti į vietą, kuri nėra maršrute, gali tekti primokėti. Tai ne paslėptas mokestis, o papildoma paslauga. Vienas žmogus paprašė sustoti prie IKEA pakeliui – sustojome, bet už tai reikėjo derėtis atskirai. Logiška, ar ne?

Maršrutas – pervežimas iš Kauno į Kopenhagą

6. Koks maršrutas važiuojant iš Kauno?

Iš Kauno važiuojame per Panevėžį, tada į Latviją, per Rygą, ir toliau – priklausomai nuo varianto. Kartais per Estiją ir keltą, kartais per Švediją tiltu. Maršrutas priklauso nuo to, kiek keleivių ir kur jie reikalingi. Vieną kartą turėjome keleivį iš Kauno, kuris turėjo pristatyti dokumentus į Rygos ambasadą – sustojome pakeliui. Ne standartinis maršrutas, bet žmogui reikėjo. Esame lankstūs, kai galime būti.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Kauno į Kopenhagą?

Apie 15–17 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Su keltu ilgiau, per tiltą trumpiau. Bet aš visada sakau – nesitikėk, kad bus greitai. Tai ne lėktuvas. Sėdi, važiuoji, ilsiesi. Vienas žmogus pasakė, kad kelionė prailgo, nes šalia sėdėjęs keleivis visą laiką kalbėjo telefonu. Taip, tai erzina. Bet mes negalime reguliuoti, kas ką veikia savo sėdynėje. Ausinės – geriausias draugas ilgoje kelionėje.

8. Ar sustojate pakeliui?

Taip, sustojame. Paprastai kas 3–4 valandas – degalinėse, kur galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar užkandžių. Bet ne ilgam – 15–20 minučių. Jei reikia ilgesnio sustojimo – pavalgyti, pavyzdžiui – praneškite iš anksto. Vieną kartą sustojome prie mažos kavinės Latvijoje, kur pardavė geriausius cepelinus, kokius esu valgęs už Lietuvos ribų. Netyčia radome. Kartais geriausi dalykai nutinka atsitiktinai.

9. Ar galima išlipti ne galutinėje stotelėje?

Galima, jei tai pakeliui. Jei nori išlipti Malmėje – prašom. Jei nori išlipti kažkur tarp Rygos ir Talino – taip pat galima. Bet reikia pasakyti iš anksto, kad žinotume. Vienas žmogus pamiršo pasakyti, kad nori išlipti Helsinkyje (jei važiuotume per Estiją), ir mes pravažiavome. Teko grįžti 30 kilometrų. Nuo to laiko visada klausiu du kartus: „Kur tiksliai išlipi?"

10. Ar važiuojate tiesiai, ar su persėdimais?

Tiesiai. Nėra jokių persėdimų – sėdi Kaune, išlipi Kopenhagoje. Tai vienas iš pagrindinių privalumų, palyginti su traukiniu ar autobusu, kur reikia keisti transportą. Vienas mikroautobusas, vienas vairuotojas, vienas maršrutas. Paprasta. Aišku, vairuotojai keičiasi – vienas vairuoja iki Rygos, kitas perima toliau – bet keleiviai nesikeičia. Lieka toje pačioje vietoje.

Patogumai – kasdienis vežimas iš Kauno į Kopenhagą

11. Kokie patogumai yra mikroautobuse?

Wi-Fi, kondicionierius, patogios sėdynės, USB krovikliai. Ne prabanga, bet pakankamai patogu. Mikroautobusas nėra verslo klasės lėktuvas – nesitikėk plokščio ekrano ir šampano. Bet gali įkrauti telefoną, pasijungti internetą, atsilošti sėdynę. Vienas žmogus atsinešė nešiojamą kompiuterį ir dirbo visą kelionę – jam Wi-Fi veikė puikiai. Kitas žiūrėjo filmus be interneto, nes buvo protingas ir atsisiuntė iš anksto. Abiem buvo gerai.

12. Ar galima vežtis dviratį?

Galima, bet reikia pranešti iš anksto. Dviratis užima daug vietos, ir jei mikroautobusas pilnas – gali netilpti. Paprastai dedame į bagažinę, bet jei bagažinė pilna – ant stogo. Su stogu būna problemų per lietų, bet naudojame apsauginius užvalkalus. Vienas vaikinas vežėsi brangų plentinį dviratį ir labai jaudinosi. Suprantu – dviratis kainuoja daugiau nei bilietas. Bet pristatėme sveiką, be jokių įbrėžimų.

13. Ar mikroautobuse yra tualetas?

Ne. Mikroautobusas nėra autobusas su tualetu. Bet mes sustojame reguliariai – kas 3–4 valandas. Jei labai reikia, gali paprašyti sustoti anksčiau. Vairuotojas nesakys „ne", nebent važiuojame autostradoje, kur nėra kur sustoti. Vieną kartą žmogus paprašė sustoti viduryje niekur – Latvijoje, tarp miestų. Sustojome, bet ten nebuvo nei degalinės, nei tualeto – tik laukas. Jis išlipo, pažiūrėjo, ir grįžo. Kartais reikia tiesiog pakentėti.

14. Ar galima vežtis gyvūnus?

Galima, bet su perspėjimu. Šuo, katė, triušis – viskas tinka, jei praneši iš anksto. Problema kyla, kai žmogus atsiveda šunį be perspėjimo, o kitas keleivis bijo šunų. Tada konfliktas. Turėjome tokių situacijų, ir jos nėra malonios. Geriau išvengti – praneškite, mes pasakysime, ar tą dieną yra kitų keleivių su alergija ar baime. Komunikacija išsprendžia 90 procentų problemų.

15. Ar mikroautobuse galima klausytis muzikos be ausinių?

Ne. Prašome naudoti ausines. Tai ne jūsų asmeninis automobilis – mikroautobuse sėdi 8–10 žmonių, ir ne visi nori klausytis jūsų muzikos. Vieną kartą vaikinas klausėsi techno be ausinių visą naktį. Vairuotojas paprašė nutildyti – jis nutildė, bet po 10 minučių vėl įjungė. Galiausiai vienas vyresnis keleivis pasakė ką nors latviškai (arba lietuviškai, sunku pasakyti), ir vaikinas suprato. Ausinės – būtinos.

Dokumentai – reikalavimai kelionei į Kopenhagą iš Kauno

16. Kokių dokumentų reikia važiuojant iš Kauno į Kopenhagą?

Asmens tapatybės kortelė arba pasas. Lietuvos piliečiams užtenka ID kortelės, nes Danija – Šengeno zona. Bet aš visada rekomenduoju turėti ir pasą, ypač jei planuoji skristi iš Kopenhagos toliau. Ne Šengeno šalyse ID kortelės negalioja. Vienas žmogus nusipirko bilietą į Londoną iš Kastrupo, bet neturėjo paso – tik ID. Negalėjo išskristi. Pinigai prapuolė. Mokkit iš svetimų klaidų.

17. Ar reikia registracijos Danijoje, jei dirbsiu ilgiau nei 3 mėnesius?

Taip. Jei planuoji dirbti Danijoje ilgiau nei tris mėnesius, reikia CPR numerio – tai danų asmens kodas. Be jo negali atsidaryti banko sąskaitos, gauti atlyginimo ar naudotis sveikatos sistema. Registracija vyksta per „Statsforvaltningen" arba vietinę savivaldybę. Procesas gali užtrukti kelias savaites, todėl pradėk kuo anksčiau. Vienas mūsų keleivis atvyko be jokio pasiruošimo ir tris savaites negavo atlyginimo, nes neturėjo CPR. Nemalonu.

18. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei neplanuoji vairuoti Danijoje – ne. Bet jei planuoji – taip, reikia. Lietuviškas pažymėjimas galioja, bet tik tam tikrą laiką. Po to reikia keisti į danų. Taisyklės keičiasi, todėl geriausia pasitikrinti Danijos transporto inspekcijos svetainėje. Aš pats nevairuoju Danijoje – viešasis transportas ten puikus, ir nereikia sukti galvos dėl parkavimo, kuris Kopenhagoje kosmiškai brangus.

19. Ką daryti, jei pasibaigė asmens tapatybės kortelės galiojimas?

Nieko – nevažiuok. Rimtai. Jei dokumentas negalioja, tavęs gali neįsileisti nei į keltą, nei per sieną (jei tikrina). Naują kortelę užsisakyti užtrunka apie dvi savaites, pasą – ilgiau. Planuok iš anksto. Vienas žmogus atėjo į mikroautobusą su pasibaigusia kortele ir labai stebėjosi, kad jo nevežame. „Bet aš juk lietuvis!" – sakė jis. Taip, lietuvis, bet dokumentas negalioja. Taisyklės yra taisyklės.

Laikas – vežame iš Kauno į Kopenhagą kasdien

20. Kada išvykstate iš Kauno?

Dieninės kelionės – apie 6–7 valandą ryto. Naktinės – apie 20–21 valandą vakaro. Tikslus laikas visada derinamas su keleiviais. Mes ne traukinys, kuris išvyksta sekundės tikslumu – bet stengiamės būti punktualūs. Vieną kartą vėlavome valandą, nes mikroautobusas sugedo pakeliui į Kauną. Teko siųsti kitą. Keleiviai supyko, bet ką padarysi – technika kartais nuvilia. Svarbiausia, kad visi saugiai pasiekė Kopenhagą.

21. Ar yra kelionės savaitgaliais?

Taip, sekmadieniais ir šeštadieniais taip pat važiuojame. Savaitgaliais netgi daugiau žmonių, nes dirbantieji Danijoje dažnai grįžta savaitgaliais namo ir vėl važiuoja sekmadienį atgal. Tai mūsų „piko" laikas. Švenčių dienomis grafikas retėja, bet ne visiškai sustojame. Per Kalėdas važiuojame gruodžio 23-iąją, o ne 25-ąją. Logiška, ar ne? Žmonės nori būti namuose per šventes, o ne kelyje.

22. Kiek laiko prieš reikia rezervuoti?

Vasarą – bent savaitę prieš. Žiemą – užtenka ir 2–3 dienų. Bet jei reikia rytoj – skambink, galbūt yra vieta. Mes visada bandome padėti. Yra buvę, kad žmogus paskambino 22 valandą vakaro ir paprašė vietos rytoj 6 valandą ryto. Buvo laisva vieta – važiavo. Bet tai sėkmė, ne taisyklė. Planavimas visada geriau nei pasikliovimas likimu.

Problemos – kas gali nutikti kelyje iš Kauno

23. Ką daryti, jei mikroautobusas sugedo kelyje?

Tai retai, bet nutinka. Turime pagalbos kelyje sutartį – atvažiuoja techninė pagalba, ir mes laukiame. Jei gedimas rimtas, siunčiame pakaitinį mikroautobusą. Keleiviai niekada nelieka viduryje niekur – tai mūsų principas. Vieną kartą sugedo variklis Latvijoje, vidury nakties. Laukėme tris valandas. Nemalonu, bet visi gavo kavos, užkandžių, ir galiausiai atvažiavo kitas mikroautobusas. Svarbiausia – saugumas.

24. Ką daryti, jei praradau daiktą mikroautobuse?

Skambinkite mums kuo greičiau. Mes visada patikriname mikroautobusą po kelionės – randame telefonus, ausines, dokumentus, net dantis (taip, protezą). Daiktus saugome iki mėnesio. Jei radome – atiduosime. Vienas žmogus pamiršo lagaminą – visą lagaminą. Kaip galima pamiršti lagaminą? Nežinau, bet nutiko. Laimei, jis paskambino tą pačią dieną, ir mes išsiuntėme lagaminą kitu mikroautobusu. Be papildomo mokesčio.

25. Ar galima atšaukti kelionę ir gauti pinigus atgal?

Galima atšaukti, bet pinigų grąžinimas priklauso nuo to, kiek laiko prieš kelionę pranešei. Jei prieš savaitę – grąžiname viską. Jei prieš dieną – pusę. Jei tiesiog neatėjai ir nepranešei – nieko. Tai ne mes būsim pikti, tiesiog taip veikia verslas – vieta buvo rezervuota, kitas žmogus negalėjo važiuoti. Bet mes suprantame, kad gyvenime nutinka visko – liga, skubūs reikalai. Visada galima tartis.

Išvada

Kaunas–Kopenhaga – tai maršrutas, kuriuo važiuojame kasdien, ir kuriuo važiuoja tūkstančiai žmonių. Kelionė ilga, bet patogi. Kaina priklauso nuo daugelio dalykų, bet visada galima tartis. Svarbiausia – planuoti iš anksto, turėti tvarkingus dokumentus ir būti pasiruošusiam ilgai kelionei. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes ne robotai, o žmonės, kurie supranta, kad kiekvienas keleivis turi savo istoriją. Važiuojame toliau.