Kaip važiuoti iš Kopenhagos į Lietuvą? Vežame kasdien

Grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą – tai ne mažiau svarbus klausimas nei važiavimas ten. Daugelis žmonių galvoja tik apie tai, kaip nuvykti, bet pamiršta, kad reikia ir grįžti. O grįžti kartais būna dar sudėtingiau – ypač jei nežinai, kur ieškoti vežėjo svetimoje šalyje. Mes vežame kasdien abiem kryptimis, tad žinau, ko klausia žmonės, kurie nori grįžti namo. Surinkau visus klausimus, kad jums būtų lengviau susiorientuoti.

Pradžia – grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kaip užsisakyti grįžimą iš Kopenhagos?

Tas pats būdas kaip ir važiuojant ten – skambinate arba rašote. Tik šį kartą sakote, kad esate Kopenhagoje ir norite grįžti į Lietuvą. Nurodote, į kurį miestą, kada ir kiek žmonių. Tada gaunate pasiūlymą. Paprasta. Bet gerai būtų tai padaryti bent kelias dienas prieš, ypač jei grįžtate savaitgalį. Paskutinę minutę ne visada randame laisvų vietų.

2. Kur paimate keleivius Kopenhagoje?

Dauguma vežėjų paima iš centrinės stoties (København H) arba kitų pagrindinių transporto mazgų. Bet jei susitarėte dėl konkretaus adreso – galima ir ten. Svarbiausia – aiškiai nurodyti, kur būsite. Kopenhaga nėra didelė, bet jei pasakote „centre" – tai gali būti bet kur. Todėl geriau konkrečiai – adresas, stotelė, orientyras. Taip išvengsite nesusipratimų.

3. Kada išvykstama iš Kopenhagos?

Paprastai vakare arba naktį – kad atvyktumėte į Lietuvą kitą dieną. Bet būna ir rytinių išvykimų. Konkretus laikas priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Aš pats mėgstu išvykti apie 18-19 valandą – tada didžiąją dalį kelionės žmonės pramiega ir ryte jau Lietuvoje. Bet tai mano pasirinkimas. Kiti vežėjai gali turėti kitokius grafikus.

4. Kiek kainuoja grįžimas?

Panašiai kaip važiavimas ten – 45-80 eurų, priklausomai nuo to, kur grįžtate. Į Vilnių brangiau, į Kauną – šiek tiek pigiau, į Klaipėdą – dar kitaip. Jei užsakote abi puses iš karto – dažnai gaunate nuolaidą. Bet konkrečią kainą visada reikia tikrinti pas vežėją. Kainos keičiasi priklausomai nuo sezono, paklausos ir kitų dalykų.

Maršrutas – iš Kopenhagos į Lietuvą

5. Koks maršrutas grįžtant?

Tas pats kaip ir važiuojant ten, tik atvirkščiai. Per Švediją ir keltą arba per Vokietiją, Lenkiją sausuma. Abu variantai veikia. Keltas greičiau, bet reikia laukti grafiko. Sausuma ilgiau, bet galima važiuoti be sustojimų dėl kelto. Aš pats renkuosi pagal situaciją – kartais vienas, kartais kitas. Svarbiausia – kad būtų greičiau ir patogiau keleiviams.

6. Kiek trunka kelionė atgal?

Maždaug tiek pat – 14-16 valandų iki Vilniaus, 13-15 iki Kauno. Bet grįžtant kartais būna greičiau, nes mažiau kamščių – ypač jei važiuojate naktį. Naktį Lenkijos keliais beveik niekas nevažiuoja, tai galima skrieti. Bet tai ne taisyklė – kartais ir naktį būna eismo. Ypač vasarą, kai visi keliauja.

7. Ar sustojate pakeliui?

Taip, būtinai. Kas 3-4 valandas – degalinėse, poilsio aikštelėse. Ilgoje kelionėje reikia pailsėti, ištiesti kojas, nueiti į tualetą. Be to, vairuotojas turi pailsėti – tai saugumo reikalas. Aš pats mėgstu sustoti kas 3 valandas, bet jei visi miega – galiu ir ilgiau pavažiuoti. Bet ne ilgiau kaip 4 valandas – tai jau rizikinga.

8. Ar galima prašyti sustoti tam tikroje vietoje?

Galima, bet priklauso nuo situacijos. Jei tai pakeliui – be problemų. Bet jei reikia nuvažiuoti 30 km nuo maršruto – tai jau sudėtingiau. Ypač jei mikroautobuse kiti keleiviai, kurie skuba. Bet jei važiuojate vienas arba mažoje grupėje – galima susitarti. Svarbiausia – pasakyti iš anksto, ne paskutinę minutę.

Patogumai – kelionė atgal į Lietuvą

9. Ar mikroautobusas patogus ilgai kelionei?

Priklauso nuo mikroautobuso. Naujesni – patogesni, su geresnėmis sėdynėmis ir daugiau vietos kojoms. Senesni – paprastesni, bet vis tiek nuveža iki tikslo. Aš pats turiu gana naują mikroautobusą su patogiomis sėdynėmis ir kondicionieriumi. Bet ne visi vežėjai tokie. Todėl, jei jums komfortas svarbus – pasitikslinkite, kokiu automobiliu važiuosite.

10. Ar galima miegoti kelionėje?

Taip, ir dauguma taip daro. Ypač jei išvykstate vakare – tada pramiegate didžiąją dalį kelionės. Sėdynės atsilošia, tad galima patogiai įsitaisyti. Bet tai ne lova – jei esate jautrus miegui, gali būti sunku užmigti. Aš rekomenduoju pasiimti pagalvėlę ir antklodę. Ir ausų kamštukus – jei kas nors knarkia. Tai ne pokštas – vienas keleivis knarkė taip garsiai, kad pusė mikroautobuso negalėjo miegoti.

11. Ar yra Wi-Fi mikroautobuse?

Kai kuriuose yra, kai kuriuose – ne. Tai ne standartinė įranga. Jei jums reikia interneto – pasitikslinkite prieš užsisakydami. Alternatyva – mobilusis internetas telefone arba išankstinis atsisiuntimas filmų, muzikos, knygų. Aš pats turiu Wi-Fi, bet ne visada veikia – ypač Lenkijos kaimuose. Todėl negarantuoju.

12. Ar galima klausytis muzikos?

Su ausinėmis – taip. Be ausinių – tik jei visi sutinka. Kelionėje svarbu gerbti kitus keleivius. Vienas nori miegoti, kitas – klausytis muzikos, trečias – skaityti. Todėl ausinės yra geriausias sprendimas. Aš pats groju radijų tyliai fone – kad nebūtų visiška tyla. Bet jei kas nors prašo išjungti – išjungiu.

Bagažas – grįžtant su daiktais

13. Kiek bagažo galima vežtis grįžtant?

Tas pats kaip ir važiuojant ten – vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis. Bet būna, kad žmonės grįžta su daugiau daiktų nei išvažiavo – suvenyrai, dovanos, pirkiniai. Todėl praneškite iš anksto, jei turite daugiau bagažo. Vieną kartą žmogus grįžo su trimis lagaminais ir dviem maišais – vos tilpo. Bet tilpo, nes pranešė iš anksto ir galėjome pasiruošti.

14. Ar galima vežti alkoholį iš Danijos?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet su limitais. Europos Sąjungoje galioja normos – kiek galite vežti be muito. Degtinė – 10 litrų, vynas – 90 litrų, alus – 110 litrų. Tai daugiau nei pakankamai asmeniniam vartojimui. Bet jei vežate dėžes alaus pardavimui – tai jau kita istorija. Tada gali kilti klausimų. Todėl saikingai.

15. Kaip apsaugoti daiktus kelionėje?

Vertingus daiktus laikykite su savimi – ne bagažo skyriuje. Dokumentai, pinigai, elektronika – visada šalia. Lagaminus pažymėkite – vardas, pavardė, telefono numeris. Ir dar – nefotografuokite savo lagaminų socialiniuose tinkluose su užrašu „išvykstu į Kopenhagą". Tai kvietimas vagims. Skamba juokingai, bet žinau atvejų, kai taip nutiko.

Dokumentai – grįžtant į Lietuvą

16. Kokie dokumentai reikalingi grįžtant?

Tas pats kaip ir važiuojant – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Lietuvos piliečiams grįžtant iš Danijos jokių papildomų dokumentų nereikia. Sienos kontrolės paprastai nebūna, nes abi šalys Šengeno zonoje. Bet dokumentą visada turėkite su savimi – kartais būna atsitiktinių patikrinimų. Be dokumento – problemos.

17. Ar reikia deklaruoti pirkinius?

Asmeniniai pirkiniai – paprastai ne. Bet jei vežate didelį kiekį prekių – gali tekti. Ypač jei tai atrodo kaip prekyba, o ne asmeninis vartojimas. Pavyzdžiui, 10 butelių viskio – galima. 100 butelių – jau klausimų kyla. Todėl saikingai. Jei abejojate – pasitikslinkite Muitinės departamento svetainėje.

18. Ką daryti, jei pamečiau dokumentus Kopenhagoje?

Pirmiausia – pranešti policijai. Tada kreiptis į Lietuvos ambasadą Danijoje. Jie išduos laikiną dokumentą grįžimui. Bet tai užtrunka – gali tekti palaukti dieną ar dvi. Todėl visada turėkite dokumentų kopijas – telefone arba popieriuje. Ir saugokite originalus. Aš pats visada nešiojuosi paso kopiją atskirai nuo originalo – jei vieną prarandu, turiu kitą.

Atvykimas – grįžus į Lietuvą

19. Kur išleidžiate Lietuvoje?

Priklauso nuo to, kur žmogus gyvena. Jei Vilniuje – išleidžiame Vilniuje. Jei Kaune – Kaune. Jei mažesniame mieste – vežame iki jo arba iki artimiausio didmiesčio. Svarbiausia – suderinti iš anksto. Aš pats mėgstu išleisti kuo arčiau namų – kad žmogui nereiktų dar ir taksi važiuoti. Bet tai priklauso nuo maršruto.

20. Kada atvykstama į Lietuvą?

Jei išvykstate iš Kopenhagos vakare – Lietuvą pasieksite kitą rytą, apie 8-12 valandą, priklausomai nuo to, kur grįžtate. Jei išvykstate ryte – tą pačią dieną vakare. Bet tai tik orientaciniai laikai. Realybėje viskas priklauso nuo eismo, oro ir kitų dalykų. Todėl nesiplanuokite svarbių susitikimų iš karto po atvykimo – palikite laiko rezervą.

21. Ar galima prašyti išleisti tam tikroje vietoje?

Galima, jei tai pakeliui. Jei važiuojame per Vilnių ir jums reikia išlipti prie Akropolio – be problemų. Bet jei prašote nuvažiuoti į kitą miesto galą, kuris nėra pakeliui – gali būti sudėtinga. Ypač jei kiti keleiviai skuba. Bet visada galima pasikalbėti. Dažniausiai randame sprendimą.

Specialūs atvejai – grįžimas iš Kopenhagos

22. Ką daryti, jei praleidau išvykimą?

Skambinkite iš karto. Galbūt galime paimti kitą dieną arba pasiūlyti alternatyvą. Bet jei tai buvo vienintelis išvykimas tą savaitę – teks laukti. Todėl būkite laiku. Suprantu, kad Kopenhagoje daug ką pamatyti ir galima užsimiršti. Bet mikroautobusas nelaukia amžinai. Jei žinote, kad vėluosite – praneškite iš anksto. Galbūt galėsime palaukti keletą minučių.

23. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei prieš kelias dienas – jokių problemų. Jei paskutinę minutę – gali būti, kad avansas negrąžinamas. Tai priklauso nuo vežėjo politikos. Aš pats esu lankstus – jei žmogus serga arba nutiko kažkas rimto, grąžinu pinigus. Bet jei tiesiog persigalvojo – tai jau kita kalba. Kiekvieną atvejį vertinu individualiai.

24. Ką daryti, jei kelionėje pasijutau blogai?

Praneškite vairuotojui iš karto. Mes sustosime, pagalvosime, ką daryti. Jei reikia – važiuosime į ligoninę. Sveikata svarbiau už bet kokį grafiką. Vieną kartą keleiviui pakilo temperatūra pakeliui – sustojome, nusipirkome vaistų, palaukėme, kol pagerėjo. Toliau važiavome ramiai. Bet jei būtų buvę blogiau – būtume važiavę į artimiausią ligoninę. Žmonės svarbiau nei laikas.

Išvada

Grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą yra toks pat paprastas kaip ir važiavimas ten. Mes vežame kasdien abiem kryptimis, tad galite būti ramūs – rasite kelią namo. Svarbiausia – iš anksto užsisakyti, turėti tvarkingus dokumentus ir būti laiku nurodytoje vietoje. Kelionė ilga, bet ji turi pabaigą – ir ta pabaiga yra namai. Jei turite klausimų – skambinkite. Visada atsakysiu.